Šiuolaikinis pasaulis neatsiejamas nuo sparčiai besivystančių technologijų, kurios mus nuolat supa įvairių rūšių elektromagnetinės bangos. Šios bangos sklinda iš belaidžio interneto įrenginių, mobiliųjų telefonų, televizijos ir radijo antenų, mikrobangų krosnelių bei daugybės kitų kasdien naudojamų prietaisų. Kyla natūralus klausimas: kokį poveikį šios nematytos energijos formos daro mūsų sveikatai? Ar tai tik nepagrįstos baimės, ar egzistuoja realūs pavojai, kurių turėtume saugotis? Šiame straipsnyje gilinsimės į šiuos klausimus, atskirdami faktus nuo spekuliacijų, remdamiesi moksliniais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Wi-Fi spinduliuotė: mitai ir realybė
Viena dažniausių ir aštriau diskutuojamų temų - Wi-Fi maršrutizatorių skleidžiama spinduliuotė. Internete plinta įvairūs vaizdo įrašai ir straipsniai, teigiantys, kad Wi-Fi technologija yra pavojinga žmogui, netgi stabdanti sėklų dygimą. Viename populiariame vaizdo įraše buvo demonstruojamas eksperimentas, kuriame sėklos, laikytos šalia veikiančio Wi-Fi maršrutizatoriaus, nesudygo, palyginti su tomis, kurios buvo laikomos atokiau. Autorius darė išvadą, kad jei Wi-Fi signalas taip veikia augalus, tai ką jis daro mūsų kūnams?
Tačiau atidžiau panagrinėjus šį teiginį, paaiškėja, kad tai - manipuliacija. Wi-Fi maršrutizatoriai skleidžia nejonizuojančią ir žmogui nekenksmingą elektromagnetinio lauko spinduliuotę. Nerimą ir baimę dėl Wi-Fi signalo poveikio sveikatai dažnai lemia klaidingas supratimas apie spinduliuotės sąvoką. Reikia skirti jonizuojančią ir nejonizuojančią spinduliuotę. Jonizuojanti spinduliuotė (pvz., rentgeno ar gama spinduliai) yra labai energinga, gali prasiskverbti pro audinius ir sukelti ląstelių pažeidimus, mutacijas ar net vėžį. Tuo tarpu Wi-Fi įrenginių skleidžiama spinduliuotė yra nejonizuojanti, kurios energija yra daug mažesnė ir ji nesugeba jonizuoti atomų ar molekulių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad iki šiol nėra įrodymų, leidžiančių teigti, jog žemo lygio elektromagnetinio lauko spinduliuotė kenkia žmonių sveikatai.
Nepaisant to, mokslininkai toliau tiria Wi-Fi maršrutizatorių potencialų poveikį žmogui ir aplinkai. Keletas tyrėjų ėmėsi tirti Wi-Fi poveikį augalams, tačiau šie eksperimentai dažnai publikuojami žemo lygio moksliniuose žurnaluose, o jų rezultatai ne visada yra atkartojami. Pavyzdžiui, 2013 m. Danijos mokyklos moksleivės atliktas eksperimentas su pipirine parodė, kad prie Wi-Fi maršrutizatoriaus buvusios sėklos nesudygo. Vėliau mokslininkai iškėlė prielaidą, kad sėklų nedygimą galėjo lemti ne pati spinduliuotė, o maršrutizatoriaus skleidžiama šiluma, kuri išdžiovino sėklas. Taip pat eksperimento rezultatus galėjo paveikti kiti faktoriai, tokie kaip kambario temperatūra ar aplinkos steriliškumas, todėl abejojama jo patikimumu.
Vėlesni bandymai atkartoti šį tyrimą davė nevienareikšmių rezultatų. 2016 m. vienas profesorius ir konsultantas, aktyviai skelbiantys teiginius apie elektromagnetinių laukų pavojų, atliko tyrimą su brokolių, raudonųjų dobilų ir žirnių sėklomis. Nors kai kurių augalų augimas buvo paveiktas, ketvirtasis augalas - sėjamoji pipirinė - vis vien sudygo prie Wi-Fi maršrutizatoriaus. 2017 m. Slovakijos mokslininkai, tyrę Wi-Fi spinduliuotės poveikį sėjamajai pipirinei, pastebėjo, kad abiejų mėginių sėklos sudygo, nors ir manė, kad maršrutizatoriaus bangos gali išgarinti drėgmę ir sukelti fiziologinius augalo pokyčius. Autoriai pripažino, kad reikalingi tolimesni tyrimai.
Wi Fi test in school on plants growth
Svarbu paminėti, kad Wi-Fi įrenginiai ne nuolat skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę. Didžiąją laiko dalį jie būna neveiklūs ir aktyviai veikia tik siunčiant ar priimant duomenis. Jų aktyvus veikimo laikotarpis gali sudaryti tik apie 0,1 proc. viso laiko.
Elektromagnetinės bangos mus supa visur: nuo žaibo iki 5G tinklų
Elektromagnetinės bangos gamtoje egzistuoja milijonus metų, gerokai anksčiau nei buvo išrastas pirmasis dirbtinis jų šaltinis. Vienas galingiausių gamtos šaltinių - žaibas, kurio metu išsiskiriančių bangų stiprumas gerokai viršija kasdienių prietaisų skleidžiamas bangas. Jei šios bangos turėtų stiprų neigiamą poveikį, ar nebūtume to pajutę atsidūrę netoli žaibo iškrovos vietos?
Bangų poveikis organizmui priklauso nuo jų dažnio ir ilgio. Kuo trumpesnės bangos ir didesnis dažnis, tuo jos skvarbesnės. Pavyzdžiui, rentgeno ir gama spinduliai, turintys trumpą bangos ilgį ir didelį dažnį, yra labai skvarbūs ir gali sukelti gyvų organizmų mutacijas ar net mirtį. Radijo, mobiliųjų įrenginių ir belaidžio interneto bangos yra gerokai ilgesnės, o jų dažnis mažesnis, todėl jų poveikis skiriasi. Būtent belaidžio interneto įrenginių skleidžiamos bangos yra vienos silpniausių, o jų poveikis mažėja atstojant nuo įrenginio.
Nors šios bangos silpnesnės, jos vis tiek prasiskverbia per mūsų audinius. Tačiau dėl didelio bangos ilgio ir mažo dažnio jos nesukelia reikšmingų pakitimų organizme. Svarbu suprasti, kad reakcija į elektromagnetines bangas, kaip ir į bet kokius kitus aplinkos veiksnius, yra individuali. Tai, ką vienas žmogus jaučia, kitam gali neturėti jokios įtakos. Dauguma žmonių nejaučia šių laukų, tačiau negalima atmesti galimybės, kad kai kuriems žmonėms jos vis dėlto turi poveikį. Todėl svarbu stebėti savo organizmą ir savijautą.
Mobiliojo ryšio antenos (2G, 3G, 4G, 5G) naudoja radijo dažnio (RF) elektromagnetines bangas, paprastai 700 MHz-3.5 GHz diapazone. Jos skleidžia signalus nuolat, tačiau galia yra gana nedidelė ir tolygiai sklinda tam tikromis kryptimis. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) 2011 m. radiacijos dažnių (RD) spinduliuotę klasifikavo kaip „galimai kancerogenišką žmonėms“, remdamasi iki to laiko turėtais duomenimis. Ši klasifikacija reiškia, kad egzistuoja tam tikra rizika, tačiau ji nėra galutinai įrodyta.
Saugumo standartai ir reguliavimas
Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija (ICNIRP), nustato leistinas elektromagnetinio lauko intensyvumo ribas, kurios laikomos saugiomis. Lietuvoje radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę vykdo atitinkamos institucijos. Šiuo metu nėra mokslinių įrodymų, kad judriojo ryšio antenos, veikiančios nustatytomis leistinomis ribomis, kenktų sveikatai. Tačiau mokslininkai visame pasaulyje tęsia tyrimus, ieškodami vis daugiau įrodymų apie elektromagnetinės taršos poveikį.
XXI amžiaus pradžioje sparčiai didėjanti elektronikos, elektros prietaisų ir bevielių technologijų plėtra atnešė didelius pokyčius mūsų gyvenamojoje aplinkoje, sukurdama naują reiškinį - elektromagnetinę taršą. Dėl to žmonės 24 valandas per parą yra veikiami įvairaus stiprumo dirbtinės kilmės elektromagnetiniuose laukuose. Kai kurie mokslininkai mano, kad dabartinės normos neatitinka saugaus naudojimo kriterijų.
Eksperimentai su buities prietaisais: ką rodo matavimai?
Siekiant įvertinti realų buities prietaisų skleidžiamų bangų poveikį, buvo atlikti keli eksperimentai. Matuojant mobiliojo telefono spinduliuojamą elektromagnetinių bangų energijos srautą, nustatyta, kad piko režimu „Nokia“ spinduliavo apie 1,2-1,3 mikrovato, o „Sony Ericsson“ - apie 1,2-1,5 mikrovato į kvadratinį centimetrą. Atkreiptinas dėmesys, kad mobilieji telefonai su įmontuotais fotoaparatais gali būti galingesni. Pagal Lietuvos higienos normas, leidžiamas rodiklis gyvenamojoje patalpoje yra 10 mikrovatų į kvadratinį centimetrą.
Įjungus telefono skambinimo funkciją, matuoklio rodmenys išaugo iki 120-400-500 mikrovatų viename kvadratiniame centimetre. Tai žymiai viršija leistiną normą. Todėl patariama skambinimo metu telefono nelaikyti prie ausies, o pirmiausia nuspausti skambinimo mygtuką ir tik tada prilietus aparatą prie ausies. Taip pat nerekomenduojama nešioti telefono ant kaklo ar juostoje, o geriausia laikyti rankinėje, kiek įmanoma toliau nuo kūno.
Siunčiant SMS žinutę, matuoklio parodymai gali viršyti 2000 mikrovatų, kas yra 200 kartų daugiau nei leistina norma Lietuvoje. Tai kelia susirūpinimą, ypač jei jaunos moterys nešioja telefoną arti kūno. Didelė elektromagnetinio lauko spinduliuotė gali paveikti vidaus organus, kurių atsparumas yra silpnesnis.
Kalbant apie mikrobangų krosneles, tinkamai įžemintos krosnelės išorinė spinduliuotė siekia 1,2-2 mikrovatus į kvadratinį centimetrą, o tai yra normalūs rodmenys. Vis dėlto, nerekomenduojama žiūrėti tiesiai pro langelį į krosnelės vidų, kai ji veikia, nes iš ten sklinda gana stiprus spinduliavimas.
Kompiuterių skleidžiamų elektrinio ir magnetinio laukų matavimai parodė, kad įjungus kompiuterį bendras elektromagnetinio lauko fonas padidėja, tačiau elektrinio ir magnetinio lauko stipriai paprastai neviršija leidžiamų higienos normų, ypač jei kompiuteris yra įžemintas ir turi metalizuotą korpusą.
Televizoriai, kaip ir kompiuteriai, traukia vaikų dėmesį. Kuo arčiau televizoriaus ekrano, tuo stipresnė elektromagnetinių bangų spinduliuotė. Rekomenduojamas minimalus atstumas nuo televizoriaus priklauso nuo jo įstrižainės dydžio. Pavyzdžiui, žiūrint 72 cm įstrižainės televizorių, rekomenduojamas mažiausiai dviejų metrų atstumas.
Apibendrinant, buitinė technika yra didelė pagalbininkė, tačiau norint išvengti žalos sveikatai, ja reikia naudotis saikingai. Kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad intensyvus mobiliųjų telefonų naudojimas ilgiau nei 10 metų gali padidinti auglio riziką. Taip pat manoma, kad elektromagnetinės bangos gali sukelti leukemiją ir tam tikrų smegenų dalių vėžį. Ypatingai pabrėžiamas galimas pavojus vaisiui nėštumo metu, ypač jei šeimoje yra polinkis į alergijas ar širdies bei kraujagyslių ligas.
Tarp mokslo ir prietarų: ką daryti?
Visuomenėje vyrauja nuomonės, kad mobiliųjų technologijų ir bevielio ryšio priešininkai įvardija neigiamą šių bangų poveikį žmogui, įskaitant galvos skausmą, odos sudirgimą, nerimą ar net depresiją. Tačiau dauguma ekspertų abejoja, kad šie simptomai atsiranda dėl Wi-Fi ar panašių įrenginių, nes trūksta oficialių tyrimų, įrodančių tiesioginį ryšį. Priežasčių atsirasti galvos skausmui ar kitoms negalavimams yra daugybė: aplinkos veiksniai, mityba, stresas, triukšmas.
Svarbu nepamiršti, kad visi sertifikuoti įrenginiai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus ir standartus. Tikimybė, kad sugedęs prietaisas pradės skleisti pavojingas bangas, yra labai maža. Pigiausių ar brangiausių įrenginių skirtumai dažniausiai susiję su veikimo trukme ar duomenų perdavimo greičiu, bet ne su poveikiu žmogaus organizmui.
Nors mokslininkai ir toliau tiria elektromagnetinės spinduliuotės poveikį, svarbu nepulti į paniką ir nepasiduoti nepagrįstoms baimėms. Verčiau atkreipti dėmesį į patikimą informaciją, laikytis rekomendacijų dėl prietaisų naudojimo ir stebėti savo organizmo reakciją. Kartais keliolika minučių pasivaikščiojimo gamtoje ar ramybės tyliame kambaryje gali būti puikus vaistas nuo streso ir nuovargio, kurį sukelia nuolatinis buvimas technologijų apsuptyje.
Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė agentūra (PSOTA) vėžio prevencijai rekomenduoja sumažinti mobiliųjų telefonų skleidžiamą radijo dažnių spinduliuotę (RDS). 2011 m. PSOTA klasifikavo RD-EL (radijo dažnio elektromagnetinius laukus) kaip „galimą žmogaus kancerogeną“. PSO tyrimų darbotvarkė kaip prioritetą nustato perspektyvius kohortinius tyrimus su vaikais ir paaugliais, įskaitant jų elgsenos, neurologinius sutrikimus bei vėžį, taip pat ankstyvojo gyvenimo periodo ir prenatalinį belaidės radiacijos poveikį vaisiaus vystymuisi.
Atsižvelgiant į vis daugiau mokslininkų nuomonių, kad įrodymai apie ryšį tarp onkologinių susirgimų ir bevielės spinduliuotės stiprėja, svarbu išlikti budriems. Ekspertai ragina Jungtines Valstijas imtis reikiamų edukacinių priemonių, pavyzdžiui, mokyti vaikus saugiai naudotis technologijomis ir mokyklose naudoti laidinį ryšį vietoje WiFi.
Galutinis atsakymas į klausimą, ar Wi-Fi ir kitos bevielės technologijos yra pavojingos, nėra vienareikšmis. Mokslas nuolat žengia į priekį, atskleisdamas naujus faktus. Svarbiausia - remtis patikimais šaltiniais, suprasti skirtumą tarp jonizuojančios ir nejonizuojančios spinduliuotės ir, svarbiausia, išlaikyti sveiką protą bei saikingumą naudojantis technologijomis.
tags: #wifi #skleidziamos #bangos