Europos Komisijai skyrus beveik 50 milijonų eurų, atokesnėse kaimo vietovėse įsikūrusios verslo įmonės ir žemės ūkio subjektai gali sulaukti spartesnio interneto. Tačiau ne visi, nes paraiškų sulaukta apie 18 tūkstančių, o patvirtinta bus vos trečdalis. Lietuvos pasienio gyventojai sako stokojantys ne tik spartesnio interneto, bet dažnai ir kokybiško mobiliojo ryšio. Ši situacija atskleidžia gilėjančią skaitmeninę atskirtį tarp miestų ir kaimų, kur spartaus interneto poreikis tampa vis aktualesnis tiek verslui, tiek gyventojams.
Šviesolaidinio interneto plėtros iššūkiai kaimiškose vietovėse
Šviesolaidinis internetas, nors ir populiariausias pasirinkimas dėl savo greičio ir patikimumo, kaimiškose vietovėse vis dar sunkiai pasiekiamas. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) 2024 m. pabaigos duomenys rodo, kad šviesolaidinis internetas pasiekia tik 3 iš 10 kaimiškųjų savivaldybių namų ūkių, tuo metu didmiesčiuose šis rodiklis siekia net 91,8 proc. Ši statistika atspindi didžiulius skirtumus ir sunkumus, su kuriais susiduriama plečiant tinklus atokiose teritorijose.
Viena pagrindinių priežasčių yra didesnės individualaus vartotojo prijungimo sąnaudos kaimuose, lyginant su miestais. Operatoriai, vertindami investicijų grąžą, nesiryžta plėsti tinklų taip sparčiai, kaip tikimasi valstybės mastu. Tai lemia, kad operatoriai dažnai neskuba plėsti tinklų atokiuose regionuose, kur investicijų grąža yra mažesnė.
Be to, operatoriai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis. Pavyzdžiui, Kelių techninis reglamentas draudžia tiesti ryšių kabelius kelio juostoje, todėl statant ar rekonstruojant kelius neįmanoma tuo pačiu metu įrengti ryšių infrastruktūros. Tai sukuria papildomų sunkumų ir didina projekto sąnaudas. Dažnai stringa ir leidimų gavimas iš pastatų savininkų, net ir valstybinėms ar savivaldybių institucijoms priklausančių pastatų atveju, tenka bylinėtis kelerius metus.
Kita svarbi problema - nesavalaikis statybos darbų viešinimas. Ne visi subjektai laiku pateikia informaciją į Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIIS), todėl ryšio operatoriai negali efektyviai planuoti tinklų plėtros. Jei institucijos ir įmonės bendradarbiautų vienu metu, būtų galima išvengti daugybinių derinimų, o tai sumažintų tiek statytojų, tiek operatorių kaštus.
Spartaus interneto poreikis ir jo įgyvendinimas praktikoje
Pandemijos laikotarpiu itin išryškėjo spartaus interneto poreikis kaimo vietovėse. Kai kuriuose kaimuose, pavyzdžiui, Margionyse (Varėnos rajone), optinė linija buvo atvesta vietos bendruomenei parengus projektą ir gavus lėšų. Onutė Drobelienė, gyvenanti Margionyse, dėkinga bendruomenei už šią iniciatyvą. Ji pastebėjo, kad internetas dirba sunkiau, kartais atjungiamas dėl elektros dingimų, nors oro svyravimai neturėtų daryti įtakos.
Marcinkonių seniūnijoje internetas yra įvestas pagal „Rain“ programą, tačiau neatsirado firmos, kuri prijungtų šviesolaidinį internetą prie namų. Gyventojai, neturintys galimybės dirbti ar tvarkyti reikalus internetu, pagalbos ieško seniūnijoje ar bibliotekoje. Tokia situacija yra absurdiška, nes internetas tampa būtinybe, panašiai kaip elektra.
Kapčiamiesčio bibliotekoje bibliotekininkė Rimutė Glavinskienė pastebėjo lankytojų sumažėjimą per pandemiją, tačiau ne visi gali džiaugtis sparčiu internetu. V. iš Marcinkonių pasakoja, kad namuose turint keturis moksleivius ir dvi dukras studentes, žmonai dirbant nuotoliniu būdu, teko lakstyti su modemais po kampus, ieškant ryšio. Tai rodo, kad net ir turint įvestą internetą, jo pasiekiamumas ir kokybė gali būti nepakankami.
Atokesniuose Kapčiamiesčio seniūnijos kaimuose apie internetą galima tik pasvajoti, nes ten sunkiai prisiskambinama net telefonu - tiesiog nėra ryšio. Tokia situacija kelia susirūpinimą, nes sparčiai besikeičiančiame pasaulyje kokybiškas interneto ryšys yra ne prabanga, o būtinybė.
Open „Smart Way“ MLKL: Alytaus „Alytus-GUT.lt“ – Vilniaus „Kibirkštis-TOKS“
Infrastruktūros plėtros projektai ir jų įgyvendinimas
Europos Komisija skyrė 45 milijonus eurų spartesnio interneto plėtrai, o kilometras optinės linijos kainuoja nuo 15 iki 20 tūkstančių eurų. Lietuva, siekdama įgyvendinti tikslą - iki 2025 metų užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mb/s interneto spartą ne tik didmiesčių, bet ir atokių gyvenviečių namų ūkiams bei viešosioms įstaigoms, įgyvendina įvairius projektus.
VšĮ „Plačiajuostis internetas“ vien per 2021 m. nutiesė apie 200 km naujų šviesolaidinių linijų ir prijungė 49 infrastruktūros objektus. Tačiau tai nėra daug, lyginant su reikalingais darbais. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Susisiekimo ministerija (SM) kartu su VšĮ „Plačiajuostis internetas“ parengė naują infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse projektą „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“, kuriam EK skyrė reikalingą finansavimą.
Pagal šį projektą, iš apie 18 tūkstančių gautų prašymų, bus nagrinėjami tik 12 tūkstančių verslo objektų prašymų, nes projektas skirtas ekonomikos gaivinimui ir skatinimui, tiems, kas kuria pridėtinę vertę. Gyventojų prašymai yra atidėti į šalį, ir neaišku, ar jiems bus suteiktas itin spartus internetas. Tai kelia klausimų, kodėl verslui teikiamas prioritetas, o gyventojams - ne, ypač kai dauguma verslo įmonių yra įsikūrusios miestuose ar priemiestinėse teritorijose.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigia, kad itin spartus interneto ryšys leis teikti naujas paslaugas ir mažinti regionų atskirtį, tačiau tai prieštarauja projekto vykdytojo pozicijai dėl gyventojų prašymų.
2021-2027 metų ES finansavimo laikotarpiu itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrai planuojama skirti apie 74 mln. Eur. Už šias lėšas ketinama plėtoti itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą: statyti ryšio bokštus ir tiesti šviesolaidines kabelių linijas. Tikslas - iki 2025 metų sudaryti galimybę visiems Europos namų ūkiams naudotis interneto ryšiu, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mb/s ir kuri gali būti padidinta iki gigabitinės.
Šviesolaidinis internetas: privalumai ir ateities perspektyvos
Šviesolaidinis internetas turi begalę privalumų, kurie daro jį patraukliausiu pasirinkimu. Tai duomenų perdavimas kabeliu, pripildytu plonų stiklo arba specialiu būdu apdorotu pluoštu. Jis veikia skaidant failus į duomenų paketus, kuriuos lazeris siunčia per ploną giją. Specialus apvalkalas išlaiko šviesos pluoštą gijos viduje, leidžiantis jam atsispindėti nuo sienų net 60 mylių atstumu.
Pagrindiniai šviesolaidinio interneto privalumai:
- Patikimumas: Šviesolaidinis ryšys gali aptarnauti daugiau vartotojų ir daugiau duomenų nuolat didesniu greičiu, skirtingai nei kabelinis ryšys, kuris gali būti perkrautas esant dideliam duomenų srautui.
- Greitas duomenų atsisiuntimas: Nereikia jaudintis dėl sistemos perkrovos, todėl šviesolaidinio interneto tiekėjai gali vienodai greitai įkelti ir parsisiųsti duomenis. Tai palengvina failų dalijimąsi ir darbą iš namų.
- Geresnės kokybės filmai ir vaizdai: Spartus šviesolaidinis internetas užtikrina kokybišką 4K vaizdo transliaciją.
Kauno interneto sistemos (KIS) siūlo išbandyti spartų ir stabilų šviesolaidinio interneto ryšį, kuris yra itin patikimas dėl specialaus šviesolaidinio kabelio. KIS siūlo planus nuo 600 Mb/s iki 1 GB/s greičio, kuriuos galima nutraukti bet kada be papildomų mokesčių ir ilgalaikių įsipareigojimų.
Nepaisant iššūkių, yra ir sėkmės pavyzdžių. Kauno m. savivaldybė išsiskiria efektyviu bendradarbiavimu, laiku viešindama plėtros planus, taip sudarydama sąlygas ryšio operatoriams prisijungti prie projektų. Lazdijų rajone taip pat pastebimas spartesnis interneto diegimas.
Valstybės valdomas AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (Telecentras) veikla, ypač televizijos programų transliacija HD raiška, kelia klausimų. Nuo 2016 m. LRT Televizija transliuojama HD raiška, tačiau kitų komercinių kanalų transliacija šia raiška antžeminiais siųstuvais vis dar nepasiekiama daugumai kaimo gyventojų. Telecentras per mažai stengiasi, kad itin didele televizijos ekranų raiška galėtų džiaugtis ir kaimo gyventojai, nors bendrovė pernai uždirbo 1,6 mln. Eur grynojo pelno.
Dabartinė situacija rodo, kad nors šviesolaidinio interneto plėtrai skiriamos ES lėšos ir vykdomi įvairūs projektai, skaitmeninės atskirties mažinimas kaimo vietovėse vis dar išlieka dideliu iššūkiu. Reikalingas didesnis institucijų bendradarbiavimas, efektyvesnis biurokratinių kliūčių šalinimas ir aiškesnis prioritetų nustatymas, siekiant užtikrinti, kad spartus internetas taptų prieinamas visiems Lietuvos gyventojams.
tags: #sviesolaidinis #internetas #ukininkams