Lietuvos telekomunikacijų rinka nuolat kinta, siekiant užtikrinti spartesnį ir patikimesnį interneto ryšį šalies gyventojams ir verslui. Nuo plėtros projektų iki naujausių technologijų diegimo, plačiajuostis internetas tampa vis svarbesniu šalies ekonomikos ir visuomenės skaitmenizacijos ramstis. Šiame straipsnyje nagrinėsime esamą situaciją, iššūkius ir ateities perspektyvas, susijusias su plačiajuosčio interneto paslaugų plėtra Lietuvoje.
Plėtros projektai ir jų reikšmė
Valstybės iniciatyvos ir privatūs verslo įsipareigojimai formuoja plačiajuosčio interneto tinklų kraštovaizdį Lietuvoje. Vienas iš svarbių projektų yra RAIN-2 tinklo plėtra, kurio tikslas - išplėsti plačiajuosčio šviesolaidinio interneto tinklą. Šio projekto įgyvendinimas kainuos 208,9 mln. litų, kas yra beveik tris kartus daugiau nei ankstesnis RAIN projektas, įgyvendintas 2005-2008 metais. Susisiekimo ministerija, Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ ir intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“ pasirašė sutartį dėl tolesnės plačiajuosčio ryšio tinklo plėtros - naujojo RAIN-2 projekto etapo. Sutarties vertė - 26 mln. litų.
Šie plačiajuosčio interneto tinklo plėtros etapai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti spartesnį interneto ryšį nutolusiose nuo didžiųjų miestų ir mažai gyvenamose kaimo vietovėse. Susisiekimo ministras skyrė beveik 49 mln. eurų šviesolaidinio interneto įrengimui tokiose vietovėse. Tai rodo valstybės pastangas mažinti skaitmeninę atskirtį ir suteikti galimybes visiems šalies gyventojams naudotis moderniomis interneto paslaugomis.
Tačiau plačiajuosčio interneto tinklo RAIN sukūrimas ir valstybės valdymas kelia ir tam tikrų iššūkių. Arūnas Šikšta, TEO LT generalinis direktorius, pareiškė, kad valstybė monopolizuoja Lietuvos telekomunikacijų rinką ir mokesčių mokėtojų pinigais iš jos nori išmesti kitus žaidėjus. Tai kelia diskusijas apie konkurencijos sąlygas ir valstybės vaidmenį telekomunikacijų sektoriuje. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ turės iš naujo skelbti daugiau nei 20 mln. litų vertės viešuosius pirkimus, kas rodo tam tikrus procesų patikslinimus ir tobulinimus.
Naujos kartos ryšys: BITĖS 5G ir ateities perspektyvos
Lietuvos perėjimas iš megabitinės visuomenės į gigabitinę kelia nemažų iššūkių telekomunikacinio junglumo srityje. Atsakant į šiuos iššūkius, vis svarbesnis tampa naujos kartos ryšio, tokio kaip 5G, diegimas. Jau dabar siūlomas greičiausias BITĖS 5G ryšys, kuriuo jau gali naudotis beveik 2 milijonai Lietuvos gyventojų. BITĖS 5G ryšys pasižymi ypač stabilumu, todėl juo patogu naudotis tiek namuose, tiek išmaniuosiuose įrenginiuose.
Antradienį Vilniuje pasirašytas memorandumas dėl sparčiojo 5G ryšio Lietuvoje - dokumentu numatoma koordinuoti veiksmus šalyje diegiant naujos kartos ryšį. Penktadienį trečiajame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje buvo aptartos dar šešios vertinimui pateiktos koncepcijos, penkioms iš jų pritarta. Tai rodo aktyvų valstybės ir verslo bendradarbiavimą siekiant spartaus 5G technologijos diegimo.
Ateities pl. ir Žemaitės g. minimos kaip vietovės, kurios gali būti susijusios su telekomunikacinių projektų plėtra, nors konkreti jų reikšmė šiuo metu nėra visiškai aiški. Taip pat svarbu paminėti, kad Saltoniškių g. ir Pranciškaus Smuglevičiaus g. adresai gali būti susiję su įmonių, teikiančių telekomunikacines paslaugas, veikla.
Telekomunikacinių projektų ir IT įmonių vaidmuo
Informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonės vaidina esminį vaidmenį užtikrinant modernias ryšio paslaugas. Telekomunikaciniai projektai - jau 20 metų sėkmingai dirbanti informacinių technologijų ir telekomunikacijų įmonė, yra kompanijų MITEL (Aastra, EADS Telecom, Matra Nortel), UNIFY (Siemens), PLANTRONICS, PLATAN, FUNKWERK, 2N, ALPHATEC, LINKCOM atstovai Lietuvoje. Tai rodo jų ilgametę patirtį ir glaudžius ryšius su pasauliniais technologijų lyderiais.
Telekomunikacijų tinklų priežiūros bendrovė "Lantel" (UAB "Lantelis"), įkurta 2009 m., yra atsakinga už daugiau nei 40 000 km varinių ir šviesolaidinių tinklų priežiūrą Lietuvoje. Ši įmonė taip pat aktyviai plečia savo veiklą užsienyje - pradėjusi veiklą Vokietijoje, ji jau pasiuntė 12 lietuvių bendrovės inžinierių tiesti šviesolaidinio tinklą į Bavarijos žemę. "Lantel" tikisi jau šiemet Vokietijoje uždirbti 1,5 mln. eurų. Tai rodo Lietuvos telekomunikacijų sektoriaus augimą ir jo tarptautinį konkurencingumą.
Elektroninės paslaugos ir skaitmeninė transformacija
Tik daugiau nei trečdalis šalies gyventojų naudojasi besiplečiančiomis elektroninėmis paslaugomis. Tai rodo, kad dar yra didelis potencialas skaitmeninei transformacijai ir elektroninių paslaugų populiarinimui. Duomenų apdorojimo ir su tuo susijusias paslaugas teikiančioms įmonėms Lietuva galės kompensuoti dalį elektros energijos sąnaudų. Tai skatina investicijas į šiuolaikines duomenų centrų infrastruktūras ir skaitmeninių paslaugų plėtrą.
Visos šios iniciatyvos ir technologiniai pokyčiai prisideda prie spartesnio ir patikimesnio plačiajuosčio interneto pasiekiamumo Lietuvoje, skatinant ekonomikos augimą ir gerinant šalies gyventojų gyvenimo kokybę.
tags: #placiajuostis #internetas #teo