Lietuva, kalbant apie ryšių technologijų pažangą, turi kuo didžiuotis, o šviesolaidinio interneto vystymas yra būtent ta sritis, kurioje šalis demonstruoja išskirtinius rezultatus. Neseniai atlikti „FTTH Council Europe“ tyrimai, remiantis 2010 m. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, atskleidė, kad praėjusių metų pabaigoje net 43 proc. visų šalies interneto abonentų naudojosi šviesolaidinėmis ryšio linijomis. Šie statistiniai duomenys, nors ir džiuginantys, dažnai sukelia praktinių klausimų, ypač Lietuvos provincijos gyventojų tarpe. Straipsnyje gilinsimės į realias kaimiškųjų vietovių gyventojų galimybes naudotis šviesolaidiniu internetu, valstybės veiksmus siekiant gerinti interneto prieinamumą bei galimybes mažas pajamas turintiems gyventojams tikėtis lengvatų.
Statistika ir Jos Interpretacija: Ar Tikrai Visiems Prieinama Lyderystė?
Vos tik žiniasklaidoje pasirodė pranešimai apie Lietuvos lyderystę šviesolaidinio interneto plėtroje, daugelio publikacijų komentaruose ir forumų diskusijose pasigirdo kaltinimų, neva „FTTH Council Europe“ atliktuose tyrimuose nebuvo įtraukti realią prieigą prie interneto turintys provincijos būstai. Ši kritika primena XIX a. Britų politiko Benjamin Disraeli posakį apie tris melo rūšis: „melas, prakeiktas melas ir statistika“. Tačiau svarbu suprasti, kad nuo XIX a. statistika ir jos metodai smarkiai patobulėjo. „FTTH Council Europe“ organizacija, 2011 m. sudarydama šviesolaidinio tinklo plėtros reitingą, bendradarbiavo su penkiomis autoritetingomis tarptautinio masto tyrimų bendrovėmis, naudojančiomis pažangias tyrimų metodologijas.
Fiksuoto plačiajuosčio ryšio infrastruktūros naudojamos interneto paslaugoms teikti (2005 m. pab. - 2010 m.) analizė, siekiant nustatyti galutinius reitingus, skyrė dėmesį ne tik techniniams plėtros aspektams, bet ir skaičiavo visų šalyje paslaugomis besinaudojančių klientų ir jame esančių namų ūkių santykį. Kitaip tariant, į reitingą buvo įtraukti visi šalies ūkiai - tiek gyvenantys miestuose, tiek miesteliuose ir kaimuose. Šis metodas buvo taikomas be išimties visoms Europos šalims, išskyrus nykštukines valstybes. Todėl dvejonėms dėl tyrimo objektyvumo nėra svarių priežasčių. Taigi, nors Lietuva ir yra lyderė pagal šviesolaidinės interneto technologijos skvarbą, tai savaime nereiškia, kad ryšio tinklai yra išvystyti taip, jog patenkintų daugumos kaimo gyventojų poreikius. Provincijoje gyvena daugiau kaip 1 mln. gyventojų, kuriuos aptarnauja iš viso 11 tūkst. valstybės bei viešojo sektoriaus įstaigų ir stambesnių verslo įmonių.
Kaimo Vietovių Iššūkiai ir Valstybės Atsakas
„Iš tiesų, kaimo vietovėse komunikacijų infrastruktūra išvystyta kur kas silpniau nei miesto vietovių infrastruktūra, dėl ko provincijos gyventojai turi mažiau galimybių naudotis interneto ryšio tinklais. Tačiau manyti, kad kaimo vietovėse žmonės visiškai neturi galimybės naudotis šviesolaidiniu internetu, būtų neteisinga“, - portalui „Technologijos.lt“ teigė Gytis Liaugminas, Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius. Pasak jo, dar 2004 m. tokia galimybe galėjo naudotis 16 % kaimiškųjų vietovių gyventojų, o jau po dvejų metų, valstybės lėšomis įgyvendinus interneto linijų plėtros projektą „RAIN“, šis rodiklis išaugo iki 39 %.
Tuo tarpu daug sparčiau nei šviesolaidinės linijos Lietuvoje plinta bevielio interneto prieigos tinklai. Mūsų šalyje tokias interneto paslaugas teikia net 57 įmonės, tačiau tik palyginti nedidelė jų dalis pasižymi didele ryšio aprėptimi. Šiuo atžvilgiu lyderio pozicijas užima Lietuvos radijo ir televizijos centras bei jo internetas „Erdvės“.
Šviesolaidinio interneto paslaugų sukūrimas ir pateikimas reikalauja nemažai piniginių investicijų, o pastarosios tiesiogiai priklauso nuo realių rinkos poreikių. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose tinklo plėtra pateisina privačių bendrovių investicijas, kadangi iš karto sukūrus reikiamą infrastruktūrą atsiranda klientų, kurie gali ir nori naudotis šviesolaidiniu internetu. Situacija kiek keblesnė kaimo vietovėse, kuriose daugelis vartotojų negauna pakankamai lėšų, kad galėtų mokėti už spartų interneto ryšį. Tuo tarpu mažesnių tarifų bendrovės pasiūlyti negali dėl kabelių infrastruktūros nebuvimo. Pastarojo sukūrimas kainuoja didelius pinigus ir gali neatnešti finansinės grąžos.
Tačiau nėra padėties be išeities. Šiuo metu Lietuvoje vykdoma „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtros“ projekto antroji dalis. Projekto tikslas - sukurti praktiškai visą Lietuvą aprėpiantį šviesolaidinių kabelių tinklą, kurio bendras ilgis sudarys 6600 km. RAIN-2 metu taip pat žadama pastatyti daugiau kaip 1000 bevielio ryšio operatorių bokštų. Šiuo metu vykdomų darbų įgyvendinimui pasitelkiamos valstybės biudžeto lėšos bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, o bendra investicijų suma siekia 239,7 mln. litų.
Taip yra todėl, kad projekto įgyvendinimo metu sukurta šviesolaidžio linijų infrastruktūra priklausys valstybei, o ją valdys viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“. Ši įstaiga neužsiims mažmeninių paslaugų teikimu. Kitaip tariant, reali galimybė prisijungti prie interneto šviesolaidinės technologijos pagrindu atsiras tik tuomet, kai tam tikrą infrastruktūros dalį išnuomos konkretūs interneto paslaugų teikėjai. Nuo jų investicijų priklausys ir galutinė ryšio sparta, o dėl tarpusavio konkurencijos - paslaugų įvairovė ir prieinamos kainos.
„Kadangi dalis ryšio paslaugų sutarčių yra konfidencialios ir ryšio operatoriai nepageidauja atskleisti informacijos apie jų teikiamas paslaugas savo konkurentams, informacijos, kuriuose regionuose kurie operatoriai teikia ryšio paslaugas viešinti negalime“, - paklausta atsakė Informacinės visuomenės politikos departamento plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Šimkienė. Konkrečių plėtros planų plačiau komentuoti nenorėjo ir viena didžiausių telekomunikacijų bendrovių TEO LT. „Artimiausius kelerius metus TEO numato toliau plėtoti šviesolaidinį tinklą ir suteikti galimybes naudotis moderniausiomis technologijomis kuo didesniam klientų skaičiui“, - aptakiai TEO ateities ketinimus komentavo kompanijos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
Nepaisant to, kad vien infrastruktūros sukūrimas dar negarantuoja galutinių interneto paslaugų teikimo, skaitytojams nereikėtų atsainiai vertinti vykdomų darbų. Dar praeito mėnesio pradžioje pirmoji vieta, kurioje buvo baigti RAIN-2 projekto šviesolaidinių kabelių tiesimo darbai, tapo Skuodo rajono savivaldybė. Taip pat VšĮ „Plačiajuostis internetas“ šio mėnesio pradžioje pranešė apie pradedamus pasiruošimo bei kabelių tiesimo darbus Neringoje. Jų metu iš šio miesto planuojama nutiesti šviesolaidžio skaidulų kabelį Baltijos jūros dugnu iki pat Klaipėdos. Kuršių Nerijoje projekto vykdymas prasidėjo dar šių metų vasario pradžioje.
Lengvatos Mažesnes Pajas Turintiems Gyventojams
Dauguma provincijoje gyvenančių žmonių gauna per mažai pajamų, kad galėtų įpirkti šviesolaidinio interneto paslaugas, o juk būtent jų paklausa ir lems interneto teikėjų konkurenciją. Pasak Informacinės visuomenės politikos departamento direktoriaus Gyčio Laugmino, šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia nutarimo projektą, kuriuo būtų patvirtintas Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros panaudojimo skatinimo principų aprašas. Remiantis juo, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams bus sudaryta galimybė iš sąrašo pasirinkti interneto paslaugos teikėją, kuris lengvatinėmis sąlygomis įrengs prieigą prie plačiajuosčio ryšio interneto. Ruošiamame dokumente bus numatyti ir konkretūs subsidijų dydžiai abonentiniams mokesčiams.
Papildomos Informacijos Šaltiniai
Siekiant geriau suprasti situaciją ir įvertinti turimus duomenis, svarbu pasinaudoti ir kitais informaciniais šaltiniais. Viešasis žemėlapis, skirtas peržiūrėti teikiamus teritorijų planavimo, statybos, stebėjimo žemėlapius ir žemėlapių paslaugas, pateikia duomenis iš susijusių informacinių sistemų, kurie padeda geriau įvertinti situaciją. Taip pat verta susipažinti su Lietuvos urbanistine įvairove, analizuoti duomenis trimatėje erdvėje ir pasinaudoti paslauga kaip įrankiu atliekant įvairius planavimo bei informacijos viešinimo darbus. Šiose paslaugose pateikiama erdvinė informacija (3D) apie Lietuvos reljefą ir statinius, taip pat TIIIS topografiniai ir inžinerinių tinklų erdviniai duomenys. Informacija apie rengiamus teritorijų planavimo dokumentus taip pat gali būti naudinga norint suprasti infrastruktūros plėtros planus.
tags: #sviesolaidines #prieigos #isvystymo #lietuvoje #zemelapis