Kaip prisijungti prie MEZON modemo: Išsamus vadovas ir sprendimai

MEZON, kaip vienas iš pirmųjų 4G mobiliojo interneto tiekėjų Lietuvoje, suteikė vartotojams naujas galimybes naudotis sparčiu internetu tiek miestuose, tiek ir atokesnėse vietovėse. Nors MEZON paslaugos buvo pradėtos teikti 2009 m. kovą, WiMAX bazinių stočių tinklas sparčiai plėtėsi, apimdamas vis daugiau Lietuvos miestų ir miestelių. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kaip prisijungti prie MEZON modemo, kokius iššūkius gali tekti įveikti ir kokius sprendimus rasti, siekiant užtikrinti optimalų interneto ryšį.

MEZON paslaugų prieinamumas ir plėtra

Iš pradžių MEZON internetu buvo galima naudotis Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Nidoje, o netrukus paslauga tapo prieinama ir Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje. Bendrovės tikslas buvo per dvejus metus pastatyti 530 bazinių stočių ir užtikrinti, kad 2010-ųjų pabaigoje MEZON internetu galėtų naudotis 93 proc. miestiečių ir apie 60 proc. gyventojų. Siekiant dar labiau paskatinti interneto vartotojus užsisakyti 4G internetą MEZON, buvo siūlomos papildomos dovanos elektroninėje parduotuvėje paslaugas užsisakiusiems klientams.

MEZON siūlė įvairius paslaugų planus, atitinkančius skirtingus vartotojų poreikius: „Naršyk“, „Nevaržyk“, „Atrask“ ir „Pramogauk“. Pastarasis, kaip teigė Vilniaus universiteto studentė Ignė, buvo ypatingai svarbus studentams, norintiems jaustis mobiliais ir turėti galimybę internetu naudotis visur, kur tik prireikia - bendrabutyje, universiteto patalpose, svečiuose pas draugus, kavinėje ar net kelyje. MEZON suteikė tokią laisvę, o didelė sparta ir duomenų siuntimo bei gavimo galimybės be apribojimų buvo svarbus privalumas.

Be 4G „WiMAX“ tinklo, Telecentras plėtė ir papildomą ryšio galimybę per „WiFi“ prieigą daugelyje mažų Lietuvos gyvenviečių. Jau buvo sukurta apie 1000 zonų „WiFi MEZON klientams“, o ateityje jų skaičius turėjo didėti. Šios „WiFi“ prieigos zonos buvo skirtos tik sutartis pasirašiusiems mobiliojo 4G interneto MEZON vartotojams, leidžiančios naudotis internetu visais įrenginiais su integruota „WiFi“ sąsaja - nešiojamaisiais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais. Šiose zonose interneto sparta siekė iki 1 Mbps.

Pirmieji žingsniai ir signalo problemos

Nepavykus susitarti su TEO dėl telefono linijos įvedimo, vartotojai ieškojo alternatyvių interneto tiekėjų. Pastebėjus, kad namas patenka į MEZON 4G interneto aprėpties „rudą sektorių“, kilo lūkesčiai dėl spartaus ryšio. Tačiau realybė kartais pasirodydavo kitokia. Prijungus modemą tiesiogiai prie kompiuterio kambaryje, prisijungti prie interneto nepavykdavo arba ryšys dažnai atsijunginėdavo, o greičio testai rodydavo itin didelį ping’ą ir labai žemą atsisiuntimo greitį (apie 0.1 Mb/s). Stipresnį signalą pavykdavo pagauti tik lauke.

Po bandymų paaiškėjo, kad USB modemo prijungimas per prailgintuvą pagerina signalo kokybę. Taip pat pastebėta, kad skirtingose namo vietose signalo stiprumas ir interneto kokybė labai skyrėsi. Vienintelė gera išeitis, kaip daugelis vartotojų nuspręsdavo, - įsigyti maršrutizatorių, kurį galima pakabinti palėpėje (kur signalas stipriausias) ir naudoti belaidį WiFi internetą visame name.

MEZON siūlomas brangus maršrutizatorius (apie 500 litų) ne visiems buvo priimtinas. Paprasčiausias variantas - pritaikyti maršrutizatorių darbui su WiMax tinklu naudojant specialią programinę įrangą. Viena iš populiarių alternatyvų buvo originali D-Link programinė įranga, sukurta Rusijos WiMax tinklo Yota užsakymu. Kitas labai populiarus variantas - modifikuota „Oleg firmware“, pritaikyta Asus maršrutizatoriams, tačiau viena iš versijų tinka ir D-Link DIR320.

Trečiasis variantas, kurį pasirinko vienas vartotojas, - OpenWRT Backfire versija. Šis pasirinkimas buvo grindžiamas viltimi ateityje prie maršrutizatoriaus prijungti išorinį kietąjį diską ir sukurti tinklinę failų saugyklą, prieinamą tiek iš vidaus, tiek iš išorės, o gal net paleisti torrentus. Su šiuo sprendimu vidutinis greitis siekė apie 150 kb/s, perkeliant vieną gigabaitą, o tai buvo žymiai geriau nei ankstesnis internetas, veikęs daugiau nei 10 kartų lėčiau. Modemas, prijungtas su metriniu USB kabeliu prie maršrutizatoriaus, užtikrino stabilų ryšį.

Portų atidarymas ir tinklo konfigūracija

Vartotojai, naudojantys MEZON su Huawei B310s-927 modemu, susidūrė su problema atidarant tam tikrus portus. Lyginant su senesniu modemu (Yzi aff), su kuriuo viskas veikė gražiai, naujame modemyje, nors ir turinčiame daug funkcijų, atidaryti portus buvo sudėtinga. Bandymai atlikti įvairius nustatymus (firewall, DMZ, UPnP) nedavė rezultatų.

Išsiaiškinta, kad portų atidarymas priklauso nuo interneto tiekėjo. MEZON atstovai teigė, kad visi portai pas juos yra atidaryti, ir problema turėtų būti sprendžiama routeryje. Tačiau vartotojai susidūrė su situacija, kai net ir išjungus visas apsaugas routeryje, ping’inant viešuosius ar WAN IP adresus, visada būdavo „time out“. Tai rodė, kad routeris viską blokuoja arba tiekėjas naudoja NAT (Network Address Translation) technologiją, taupydamas IP adresus.

NAT technologija reiškia, kad keli vartotojai dalijasi vienu išoriniu IP adresu, ir tai sukuria sunkumų atidarant konkrečius portus, nes vienas išorinis IP adresas negali būti priskirtas keliems vidiniams IP adresams tuo pačiu metu. Tokiu atveju, norint užtikrinti nuotolinį prisijungimą prie kompiuterio ar įmonės vidinio tinklo, siūloma užsisakyti statinio IP adreso paslaugą. Paslaugos mokestis - 1,20 €/mėn., aktyvavimas - 6,94 € (be PVM).

Kiti galimi sprendimai ir paaiškinimai:

• Dinaminis IP adresas: Išorinis IP adresas gali būti laikinas ir keistis, todėl vienas iš būdų - naudoti nemokamas Dynamic DNS (DDNS) paslaugas (pvz., noip.com). Šios paslaugos laikinai susieja pasirinktą vardą su jūsų IP adresu, kuris gali keistis.
• NAT problema: Jei jūsų routeris ir tiekėjo routeris naudoja NAT, gali būti sudėtinga atidaryti portus. Yra įvairių technikų, kurios bando išnaudoti tarpinio routerio aktyvias jungtis, tačiau jos reikalauja papildomos įrangos ar serverio kitoje tinklo pusėje.
• UPnP protokolas: Kai kurie routeriai palaiko Universal Plug and Play (UPnP) protokolą, kuris leidžia automatiškai atidaryti portus namų tinklo įrenginiams. Tačiau tai veikia tik jei MEZON routeriai yra tinkamai sukonfigūruoti palaikyti šį protokolą.
• Išorinis WiFi tinklas: Pastebėta, kad MEZON naudotojai, naudojantys kitokį routerį ir turintys kitą MEZON IP adresą, gali pinginti jo IP adresą. Tai rodo, kad problemos gali būti susijusios su konkrečiu routeriu ar jo programine įranga.
• TDD LTE vs. FDD LTE: Nurodoma, kad MEZON naudoja TDD LTE technologiją, kuri skiriasi nuo FDD LTE technologijos, naudojamos kitų operatorių (Omnitel, Bitė, Tele2). Tai gali būti priežastis, kodėl MEZON kortelė neveikia telefone ar kituose įrenginiuose, kurie nepalaiko TDD LTE arba specifinio 2.3-2.4 GHz dažnių diapazono.

Vartotojai, susidūrę su panašiomis problemomis, raginami kreiptis į MEZON palaikymo tarnybą arba forumuose ieškoti sprendimų, dalinantis patirtimi su kitais MEZON naudotojais. Tinkamai sukonfigūravus modemą ir maršrutizatorių, bei supratus tinklo veikimo principus, galima užtikrinti stabilų ir spartų interneto ryšį.

tags: #kaip #prisijungti #prie #mezon #modemo