Radijo stotis - tai techninės įrangos kompleksas, skirtas radijo ryšiui palaikyti. Ji gali būti siunčiamoji, priimamosios arba siunčiamosios-priimamosios. Kiekviena stotis veikia tam tikru dažniu, kuris yra kruopščiai reguliuojamas, siekiant užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą ryšį. Šiame straipsnyje gilinsimės į radijo stočių veikimo principus, jų istoriją, reguliavimo tvarką Lietuvoje ir ypatingą dėmesį skirsime radijo mėgėjų veiklai.
Radijo stočių techniniai aspektai ir dažnių valdymas
Radijo siunčiamąją stotį sudaro radijo siųstuvai, siunčiamosios antenos, maitinimo linijos, valdymo ir pagalbiniai įrenginiai. Tokių stočių galia gali svyruoti nuo kelių šimtų vatų iki kelių megavatų, todėl jos dažniausiai statomos atvirose vietose, atokiau nuo gyvenviečių. Priimamąją radijo stotį sudaro priimamosios antenos, maitinimo linijos, radijo imtuvai ir pagalbiniai įrenginiai. Siekiant išvengti trukdžių, jos statomos atokiau nuo triukšmo šaltinių ir kitų siunčiamųjų radijo stočių.
Visos radijo ryšio priemonės radijo stotyje yra suderinamos pagal specifinius elektromagnetinių virpesių dažnius. Pagal tarptautinį radijo ryšių reglamentą, šie dažniai suskirstyti į devynis diapazonus, nuo 4 iki 12. Dažnai 8-11 diapazonų radijo bangos vadinamos ultratrumposiomis bangomis (UTB). Svarbu suprasti, kad radijo dažniai yra padalyti tarp valstybių remiantis tarptautinėmis sutartimis.
Lietuvoje radijo dažnių valdymą ir leidimų išdavimą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Reikalavimas užregistruoti radijo stotį taikomas tais atvejais, jei Radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo, sąrašo III skyriaus lentelės 4 skiltyje yra įrašas „Registruojamos radijo stotys“. Šiuo metu toks reikalavimas taikomas: plačiajuostės fiksuotos bevielės prieigos radijo ryšio įrenginiams (5725-5875 MHz); radijo mikrofonams (174-216MHz, 470-862MHz, 1785-1795MHz); radiorelinėms linijoms; radijo mėgėjų stotims.
Stotys (išskyrus radijo mėgėjų) registruojamos prisijungus prie RRT elektroninių paslaugų informacinės sistemos radijo dažnių valdymo posistemės. Per šią sistemą galima gauti informaciją apie judriosios tarnybos bei viešųjų bevielių prieigos tinklų registruotas bazines bei centrines stotis. Tokia informacija teikiama tik leidimų naudoti radijo dažnius (kanalus) turėtojams, užregistruotiems RRT Elektroninių dokumentų teikimo sistemoje.
Mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškai
Europos Komisijos 2020 m. liepos 20 d. įgyvendinimo reglamentas (ES) 2020/1070 numato reikalavimą pranešti kompetentingai institucijai apie įrengtus mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškus. Šis reikalavimas taikomas E2 ir E10 klasės mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškams, atitinkantiems Reglamento (ES) 2020/1070 3 straipsnio 1 dalyje išdėstytas sąlygas. Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo projektu numatoma Ryšių reguliavimo tarnybą paskirti šiuo reglamentu nurodyta kompetentinga institucija.
Mažos galios FM radijo stotis yra savotiška nekomercinė radijo stotis. Pavyzdžiui, JAV, Federalinės komunikacijų komisijos (FCC) apibrėžimu, tai reiškia FM radijo stotis, kurių efektyvi spinduliuojama galia (ERP) yra mažesnė nei 100 vatų. Tokios stotys gali būti naudojamos įvairioms reikmėms: bažnyčių, kino teatrų, koncertų transliacijoms, kalėdinių šviesos ekranų, švietimo, mokyklų programoms, prekybos centrų, ūkių, gamyklų pranešimams, vaizdingų vietų informacijai, įmonių konferencijoms, reklamai, muzikos, naujienų programoms, tiesioginėms lauko transliacijoms, pataisos įstaigoms, nekilnojamojo turto informacijai ir kt. Palyginti su komercinėmis FM radijo stotimis, mažos galios FM radijo stočių programos yra arčiau žmonių gyvenimo ir apima daugiau aspektų.
Svarbu paminėti, kad nepaisant populiarių klaidingų nuomonių, transliuoti FM radijo signalus maža galia ar bet kokia galia be atitinkamos licencijos (pvz., FCC licencijos JAV) yra draudžiama. FM transliavimo siųstuvų naudojimo pranašumai yra įvairūs, o FM dažniai pasirenkami dėl specifinių savybių, nors fiksuoto atsakymo į klausimą, kodėl būtent FM, nėra, nes aprėptis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant antenos našumą, imtuvų veikimą ir aplinkines kliūtis.
Radijo stočių istorija Lietuvoje
Lietuvoje pirmoji radijo stotis įrengta 1910 metais Kaune. Jos siųstuvo galia buvo 1,5 kW, o imtuvas - detektorinis. Pirmojo pasaulinio karo metu stotimi naudojosi Vokietijos kariuomenė, o 1919 metais ją perėmė nepriklausomos Lietuvos kariuomenė. 1926 metais vietoj kibirkštinio radijo siųstuvo buvo įrengtas lempinis, galintis dirbti telefono ir telegrafo režimu (bangos ilgis - 1961 m, dažnis 153 kHz). Telegrafo stotis dirbo 3500 m ilgio banga. 1936 metais pradėjo veikti Klaipėdos radijo stotis (siųstuvo galia - 10 kW, bangos ilgis - 531 m).
Antrojo pasaulinio karo metu visos Lietuvoje veikusios radijo stotys buvo sunaikintos. Kauno radijas veiklą atnaujino 1944 metais, o Vilniuje 50 kW galios siųstuvu 520 m ilgio banga transliacija pradėta 1945 metais. Sitkūnuose (netoli Kauno) 1950 metais baigta statyti nauja radijo stotis (siųstuvo galia - 120 kW, bangos ilgis - 216 m).
1948 metais Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje radijo konferencijoje Europos radijo ir televizijos stotims buvo paskirstyti dažniai (dažnių planas įsigaliojo 1950 metais). Pagal šį planą Lietuvai skirti 3 dažniai vidutinių bangų diapazone - 666 kHz, 1107 kHz ir 1557 kHz, taip pat po 2 dažnius ultratrumpųjų bangų diapazone radijo stotims Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Viešintose. 1973 metais Vilniuje pradėtos transliuoti stereofoninės radijo laidos, o 1977 metais Sitkūnuose pradėjo veikti 500 kW galios siųstuvas (dažnis - 666 kHz). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta naudotis Europinio standarto FM radijo dažniais (88-108 MHz).
Istorikė Inga Zakšauskienė apie užsienio radijo stočių klausymąsi tarybinėje Lietuvoje
Radijo mėgėjų veikla Lietuvoje
Radijo mėgėjų veiklą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Teisės užsiimti radijo mėgėjų veikla suteikimo tvarkos ir užsiėmimo šia veikla sąlygų aprašas. Prieš įjungiant radijo stotį siuntimo režimu, būtina turėti galiojantį leidimą radijo mėgėjų veiklai (toliau - RM veiklai). Leidimus RM veiklai išduoda LR Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau - LR RRT). Norint gauti leidimą, būtina pateikti LR RRT reikiamus dokumentus ir, jei jis dar nebuvo išlaikytas, išlaikyti egzaminą.
Lietuvoje yra A ir B leidimų radijo mėgėjų veiklai klasės. A klasės leidimas suteikia daugiau teisių jo turėtojui. Amžius, nuo kurio asmenims išduodami B klasės leidimai, yra neribojamas. Asmenys, vyresni nei 16 metų, privalo pateikti LR RRT prašymą išduoti leidimą. Asmenys, jaunesni nei 16 metų, turi pateikti raštišką sutikimą, kuriame vienas iš tėvų ar globėjų sutinka, kad vaikas užsiimtų radijo mėgėjų veikla, ir prisiima atsakomybę dėl nustatytų taisyklių laikymosi.
Jei asmens duomenys, įrašyti į jam išduotą leidimą, pasikeičia, radijo mėgėjas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimo pateikti prašymą LR RRT dėl pataisyto leidimo išdavimo. Leidimas suteikia teisę naudoti radijo stotis ryšiams su kitais radijo mėgėjais, tačiau nesuteikia teisės naudoti radijo stotis komerciniais tikslais ar ieškoti verslo partnerių. B klasės radijo leidimas galioja Lietuvos Respublikoje ir valstybėse, kuriose įgyvendinus CEPT rekomendaciją yra B lygio leidimo nacionalinis atitikmuo.
Teisę panaikinti leidimo galiojimą turi LR RRT direktorius. Baudą už nustatytų taisyklių pažeidimą nustato LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Leidimo galiojimas gali būti panaikintas, jei leidimo turėtojas pats pateikia prašymą LR RRT dėl leidimo panaikinimo.
B klasės leidimo turėtojai turi teisę naudotis radijo stotimis LR teritorijoje, kur tai nedraudžiama ar neribojama kitų teisės aktų. Įrengiant radijo stotį svarbiausias reikalavimas yra užtikrinti, kad atliekami darbai neturi kelti grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Už svetimo turto sugadinimą įrengiant radijo stotį atsako leidimo turėtojas. Naudojimasis radijo stotimi neturi kelti grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Radijo mėgėjas atsako už tai, kad jo radijo stotis būtų naudojama pagal galiojančius teisės aktus.
Radijo stotį be tiesioginės asmens priežiūros leidžiama palikti veikti, jei tai yra retransliatorius, švyturys ar skaitmeninė stotis, arba jei yra galimybė naudotis nuotoliniu valdymu. Skaitmeninė stotis gali būti palikta veikti be tiesioginės priežiūros. Už darbų saugą įrengiant anteną atsakingas jos savininkas. Antena turi būti įrengta taip, kad atitiktų saugumo technikos reikalavimus ir nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Kabinti anteną virš elektros tiekimo linijos yra pavojinga, nes ji gali nukristi ir sukelti nelaimę.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę atlikti radijo mėgėjų radijo stočių techninę apžiūrą. Atliekant tokią apžiūrą, turi dalyvauti RRT įgaliotas pareigūnas ir radijo mėgėjas arba jo įgaliotas asmuo. Prieš apžiūrą pareigūnas privalo pateikti savo tarnybinį pažymėjimą.
Radijo šaukinys ir jo naudojimas
Radijo šaukinys yra būtinas radijo stoties identifikavimui eteryje. Veikianti stotis privalo perduoti jai skirtą šaukinį. Radijo šaukinį skiria Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Išskirtinė Lietuvos Respublikos radijo šaukinių savybė - pirmosios raidės visada yra „LY“, prefiksas, skirtas Lietuvai. Eteryje galima naudoti tik LR RRT skirtą šaukinį, jo trumpinti negalima. Radijo šaukinys turi būti perduodamas siuntimo pradžioje arba pabaigoje ir ne rečiau kaip kas 5 minutes. Balso telefonijos režimu šaukinys turėtų būti perduodamas aiškiai, vengiant dviprasmybių, pavyzdžiui, naudojant fonetinę abėcėlę.
Radijo stoties naudojimas oro laive leidžia papildyti šaukinį simboliais /AM, vidaus vandenyse esančiame laive ar judriai radijo stočiai - /M, tarptautiniuose vandenyse esančiame laive - /MM, nešiojamai radijo stočiai - /P.
Bet kuri eteryje siunčiama informacija suprantama kaip pranešimas. Už radijo bangomis siunčiamų pranešimų turinį atsako radijo mėgėjas. Jam draudžiama siųsti muzikines naujienas, raginimus melstis, savo sukurtus kodus, reklamas. Radijo mėgėjas gali siųsti asmeninius pirkimo ir pardavimo pranešimus, jei informacija tiesiogiai susijusi su radijo mėgėjų radijo stotimis. Draudžiama siųsti tarptautinius nelaimės signalus „SOS“ ir „MAYDAY“ nesilaikant nustatytų sąlygų, taip pat informaciją, pažeidžiančią privataus gyvenimo neliečiamumą, transliuoti muziką. Naudojantis radijo mėgėjų stotimis, leidžiama siųsti Q kodą. Radijo mėgėjams niekada neleidžiama retransliuoti vietinės radiofoninės radijo stoties programos. Kompiuterines programas naudojant skaitmeninėse stotyse galima siųsti, jei tai nepažeidžia autorių teisių. Nesant ypatingų atvejų, radijo mėgėjams leidžiama užmegzti ryšius tik su kitomis radijo mėgėjų stotimis. Ryšiai su kitų radijo ryšio tarnybų stotimis leidžiami, kai pastarosios siunčia nelaimės signalus radijo mėgėjams skirtais dažniais. Radijo mėgėjai turi teisę prisijungti prie skaitmeninių tinklų bet kuriuo būdu, įskaitant internetą ir komutuojamąsias telekomunikacijų linijas.
B klasės radijo mėgėjui gali būti skirtas penkių ir šešių ženklų radijo šaukinys. Klubui gali būti skirtas keturių, penkių ir šešių ženklų radijo šaukinys.
Radijo mėgėjų bendravimo terminologija
Kviečiant ryšiui bet kurią kitą radijo stotį, paprastai perduodama santrumpa CQ. Kviečiant radijo stotį kitame kontinente, perduodama CQ DX. Radijo mėgėjai dažnai perduoda frazę „73“ - „Geriausi linkėjimai“. Tolima radijo stotis įvardinama santrumpa "DX". Santrumpa „CFM“ reiškia "patvirtinu", „DE“ - "nuo". Po frazės „CQ DX DE“ turėtų būti perduodamas radijo šaukinys, o po „my QTH is“ - gyvenamosios vietos pavadinimas. Jūsų korespondentas perduoda „RS 58“, tai reiškia Jūsų signalo įvertinimą. Žodžius „radijo imtuvas“ radijo mėgėjai dažnai pakeičia santrumpa RX, o „radijo siųstuvas“ - TX. Morzės kodo telegrafija žymima santrumpa CW, vienos šalinės juostos moduliavimas - SSB, dažnio moduliavimas - FM. Signalų kokybę eteryje radijo mėgėjai dažniausiai įvertina pagal RST arba RS skalę.
Radijo dažnių naudojimas ir techniniai parametrai
Dažnių naudojimo teisės yra pirminė ir antrinė. Maksimali leidžiama siųstuvo išėjimo galia B klasės leidimą turintiems radijo mėgėjams 80 m, 40 m, 20 m, 15m ir 10m (trumpųjų bangų) diapazonuose yra 100W. Daugiau informacijos galima rasti radijo dažnių (kanalų), kuriuos galima naudoti be atskiro leidimo sąrašo, 46-ame priede. Dažniais, kuriuose maksimalaus signalo juostos plotis neturi viršyti 25 kHz, negalima naudoti ATV moduliacijos. Gerai suderinto siųstuvo SSB ar SSTV signalo juostos plotis neturėtų būti didesnis kaip 2,7 kHz, AM - 6 kHz. 144 MHz diapazone nešiojamos FM radijo stoties spinduliuojamo signalo juostos plotis neturėtų viršyti 12 kHz. Radijo mėgėjams skirtame 10 m trumpųjų bangų diapazone leista veikti siaurajuostės FM ir AM siųstuvams. Visuose radijo mėgėjams skirtuose TB ir UTB diapazonuose leista naudoti CW siųstuvus.
Elektros grandinių ir prietaisų pagrindai
Didesnę varžą gauname rezistorius jungdami nuosekliai, o mažesnę - lygiagrečiai. Didesnę talpą gauname jungdami kondensatorius lygiagrečiai, o mažesnę - nuosekliai. Padidinus atstumą tarp plokščiojo kondensatoriaus plokštelių du kartus, jo talpa sumažėja du kartus. Padidinus ritės vijų skaičių, jos induktyvumas padidės.
Elektroninės lempos veikimas pagrįstas termoelektronine emisija, o puslaidininkio diodo - elektronų rekombinacija. Tranzistorius turi pnp arba npn sandūrą. Elektroninė lempa gali stiprinti elektrinius signalus. Kryptingas elektronų judėjimas laidininku vadinamas elektros srove, kuriai tekėti elektronus priverčia elektrovaros jėga. Elektros srovė, tekanti viena kryptimi, vadinama nuolatine, o nuolat keičianti kryptį - kintamąja. Varis yra geras elektros srovės laidininkas, o žėrutis - geras izoliatorius. Ritė ir kondensatorius sudaro virpesių kontūrą, kurio rezonansinį dažnį galima pakeisti keičiant ritės induktyvumą ir/arba kondensatoriaus talpą.
Omo dėsnis ir matavimo vienetai
Remiantis Omo dėsniu, jei prie 2 V įtampos šaltinio prijungtas 100 Ω rezistorius, srovės stipris yra 0,02 A. Jei prie 5 V įtampos šaltinio prijungtas 500 Ω rezistorius, srovės stipris yra 10 mA. Jei 10 kΩ rezistoriumi teka 40 mA srovė, įtampa tarp rezistoriaus gnybtų yra 400 V. Jei 50 Ω rezistoriumi teka 2 A srovė, įtampa tarp gnybtų yra 100 V. Jei rezistoriumi, prijungtu prie 20 V šaltinio, teka 100 mA srovė, rezistoriaus varža yra 200 Ω.
SI sistemoje pagrindiniai matavimo vienetai yra: varžos - omas, įtampos - voltas, srovės - amperas, talpos - faradas, elektrinės galios - vatas, dažnio - hercas. Įtampa matuojama voltmetru, srovė - ampermetru, galia - vatmetru. Voltmetras į elektros grandinę jungiamas lygiagrečiai ir turėtų turėti labai didelę vidinę varžą. Ampermetras jungiamas nuosekliai ir turėtų turėti labai mažą vidinę varžą. Buityje dažniausiai naudojamos kintamosios elektros srovės tinklo įtampa yra 230 V, o dažnis - 50 Hz. Jei kintamosios srovės dažnis yra 60 Hz, tai reiškia, kad srovės kryptis pasikeičia 60 kartų per sekundę.
Oscilografas yra prietaisas, skirtas signalo formai stebėti. S-metras superheterodiniame imtuve skirtas priimto signalo stiprio matavimui. Vienas iš superheterodininio imtuvo trūkumų yra galimas signalo priėmimas veidrodiniu dažniu. Heterodinas gali būti trukdančių signalų šaltinis. Imtuvas vadinamas „perkrautu“, kai į jo įėjimą patenka per stiprūs signalai.
Retransliatoriai ir signalų perdavimas
Retransliatorius reikalingas radijo ryšio nuotoliui didinti. Balso retransliatorius turi įėjimo ir išėjimo kanalus - priima vienu dažniu, o siunčia kitu. Paprastai dažnių skirtumas tarp 2 m radijo mėgėjų retransliatoriaus įėjimo ir išėjimo kanalų būna 600 kHz. Prioritetas užmezgant ryšius per balso retransliatorių teikiamas judriosioms radijo stotims. Jei naudojant 1W galios FM siųstuvą netoli retransliatoriaus signalas perduodamas be triukšmų, padidinus galią iki 100W, ryšio atstumas per retransliatorių nepadidės. Skaitmeninių signalų retransliatoriaus įėjimo ir išėjimo dažniai sutampa.
Per didelis SSB siųstuvo mikrofono signalo lygis gali sukelti trukdžius gretimais veikiančioms radijo stotims ir pabloginti signalo suprantamumą. FM siųstuvo dažnio deviacija priklauso nuo žemadažnio signalo įtampos amplitudės.
Radijo technologijų evoliucija ir ateitis
Radijo aparatas - tai įrenginys, kuris sugeba pagauti elektromagnetinius signalus iš eterio ir paversti juos garsais. Nors šiandien daugelis jaunų žmonių radijo klausosi automobilyje ar telefone, radijas vis dar išlieka vienu svarbiausių komunikacijos būdų. Radijo bangos yra elektromagnetinio spektro dalis, keliaujančios šviesos greičiu. Skirtingos radijo bangos turi skirtingus dažnius, matuojamus hercais (Hz).
Radijo istorija prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Pirmieji radijo aparatai buvo milžiniški ir naudojo elektronines lempas. Šiuolaikinis radijo aparatas susideda iš antenos (gaudančios bangas), imtuvo (stiprinančio ir apdorojančio signalą), stiprintuvo ir garsiakalbio.
Radijo stotys naudoja du pagrindinius moduliacijos būdus - AM (amplitudės moduliacija) ir FM (dažnio moduliacija). AM atveju garso informacija „įrašoma” keičiant radijo bangos stiprumą, o FM - keičiant bangos dažnį. FM radijas šiandien populiaresnis dėl geresnės garso kokybės ir atsparumo triukšmams.
Šiandien vis didesnę svarbą įgauna skaitmeninė radijo technologija ir internetinis radijas. Skaitmeninis radijas siūlo CD kokybės garsą ir efektyvesnį spektro naudojimą. Internetinis radijas veikia kaip bet koks kitas interneto turinys, o jo kokybė priklauso nuo interneto ryšio greičio.
Siekiant pagerinti radijo aparato veikimą, svarbu atkreipti dėmesį į anteną ir radijo aparato vietą. Metaliniai daiktai gali trukdyti signalo priėmimui. AM radijo klausymui geriausia naktis, kai signalai atsispindi nuo jonosferos.
Radijo technologijos nuolat vystosi. 5G technologijos plėtra atvers naujas galimybes radijo transliacijoms. Tačiau nepaisant visų naujovių, pagrindinis radijo principas lieka tas pats - elektromagnetinės bangos, nešančios informaciją erdvėje.
Radijo bangų fizika ir istorija
Kaip ir regimoji šviesa, radijo bangos gali tapti imtuvui „nematomos“, jei siųstuvo antena „pasislepia už horizonto“. Ilgos (žemesnio dažnio) bangos šiek tiek „užlinksta“, todėl jomis galima signalą perduoti didesniu atstumu. Trumposios bangos atsispindi nuo viršutinių atmosferos sluoksnių (jonosferos), leidžiant susisiekti bet kokiu atstumu, tačiau ryšio kokybė priklauso nuo atmosferos būklės. Stabilaus ryšio spinduliui padidinti siųstuvo ir imtuvo antenas naudinga iškelti kuo aukščiau. Pavyzdžiui, Varšuvos radijo stiebas siekė 646 m aukštį.
XIX amžiaus pabaigoje vokiečių fizikas Heinrichas Hercas praktiškai pademonstravo elektromagnetinių bangų egzistavimą. Jo eksperimentai su kibirkštiniu siųstuvu ir imtuvu patvirtino Dž. Maksvelo teorijos teisingumą. Italų išradėjas Temistoklis Kalzekis-Onestis sukūrė vamzdelį, pripildytą metalo drožlėmis, kuris reagavo į elektromagnetines bangas. Prancūzų fizikas Eduardas Branli pademonstravo prietaisą, kurį pavadino „radijo laidininku” (kohereriu). Amerikiečių išradėjas Natana Stablfyldas pademonstravo bevielį balso perdavimą. Nikola Tesla apibūdino ir pademonstravo savo radijo ryšio principus, kurie vėliau buvo panaudoti iki vakuuminio vamzdelio išradimo.
Seras Oliveris Lodžas ir Aleksandras Mjurhedas pademonstravo „elektromagnetinių bangų registracijos prietaisą” su Branlio kohereriu. Rusų išradėjas Aleksandras Popovas pademonstravo patobulintą prietaisą, pavadinęs jį „žaibo žymekliu”. Gulielmas Markonis, remdamasis ankstesnių išradėjų darbais, 1896 m. pateikė paraišką savo radijo ryšio sistemos patentavimui ir laikomas radijo išradėju dėl pirmosios komerciškai sėkmingos radijo perdavimo sistemos sukūrimo. Nors vėliau JAV Aukščiausiasis teismas pripažino Teslos prioritetą įvedant bangos ilgio nustatymo mechanizmą, Markonio reputacija kaip pirmojo, užmezgusio radijo ryšį, išliko. 1906 m. gruodžio 24 d. Redžinaldas Fesendenas transliavo pirmąją pasaulyje garsinę radijo laidą. 1920 m. rugpjūčio 31 d. Detroito radijo stotis 8MK pirmoji ėmė transliuoti žinių laidas.
XX a. pradžioje radijo mėgėjai išrado vienos šalinės juostos ir dažnių moduliaciją. Aštuntajame dešimtmetyje LORAN tapo pagrindine radijo navigacine sistema. Dešimto dešimtmečio pradžioje radijo mėgėjai eksperimentuotojai pradėjo naudoti kompiuterius su garso plokštėmis radijo signalų apdorojimui, o 1994 m. JAV sėkmingai pagamintas skaitmeninis radijas.