Optimizavimas DNS nustatymų: Greitesnis ir patikimesnis interneto svetainės veikimas

DNS (Domain Name System) zonos nustatymai atlieka itin svarbų vaidmenį interneto pasaulyje. Jie nurodo, kuriame serveryje laikoma jūsų interneto svetainė, kur nukreipti į domeno el. pašto dėžutes gaunamus laiškus ir atlieka daugybę kitų funkcijų. Tinkamai patobulinę DNS nustatymus pagal savo individualią situaciją, galite žymiai pagreitinti savo interneto svetainės veikimą ir padidinti el. pašto patikimumą. Šiame straipsnyje gilinsimės į DNS nustatymų specifiką, jų optimizavimo galimybes ir praktinius žingsnius, kaip atlikti pakeitimus jūsų įrenginiuose.

Kas yra DNS serveris ir kaip jis veikia?

DNS serveris veikia kaip interneto adresų knyga. Kai įvedate interneto svetainės adresą naršyklėje, jūsų kompiuteris kreipiasi į DNS serverį, kad sužinotų atitinkamą IP adresą. Šis IP adresas yra unikalus skaitmeninis kodas, kurį naudoja kompiuteriai, kad surastų ir susisiektų su konkrečiu serveriu internete. Procesas yra panašus į telefono numerio paiešką adresų knygoje.

Atlikti bandymai parodė, kad skirtingų DNS serverių atsakymo laikas gali svyruoti nuo 0,001s iki 0,336s, t. y. šimtus kartų. Šis skirtumas gali turėti pastebimos įtakos svetainės įkėlimo greičiui ir bendrai vartotojo patirčiai. Todėl itin svarbu pasirinkti efektyvų DNS serverį.

DNS įrašų tipai ir jų įtaka svetainės veikimui

DNS zonoje yra įrašai, kurie apibrėžia skirtingus domenų ir subdomenų nustatymus. Tarp dažniausiai naudojamų įrašų tipų yra:

• A įrašai: Šie įrašai susieja domeno vardą (pvz., example.com) su IPv4 IP adresu. Jie yra esminiai, kad jūsų svetainė būtų pasiekiama internete.
• CNAME įrašai (Canonical Name): CNAME įrašai leidžia vienam domenui ar subdomenui nukreipti į kitą domeną. Pavyzdžiui, įrašas www CNAME example.com reiškia, kad www.example.com naudoja tuos pačius IP adresus kaip ir example.com. Nors tai gali būti patogu, CNAME grandinės gali pailginti DNS užklausos laiką, nes kompiuteriui gali tekti pereiti per kelis įrašus, kol pasieks galutinį A įrašą su IP adresu. Siekiant maksimalaus greičio, ypač vieno serverio aptarnaujamoms svetainėms, rekomenduojama vietoj CNAME naudoti A įrašus.
• Kiti įrašų tipai: DNS zonos apima ir kitus įrašų tipus, tokius kaip MX (Mail Exchanger) įrašai, kurie nurodo, kur turi būti siunčiami el. laiškai, skirti jūsų domenui, ir TXT įrašai, naudojami įvairiai informacijai saugoti, pavyzdžiui, SPF (Sender Policy Framework) ir DKIM (DomainKeys Identified Mail) įrašams, kurie padeda kovoti su el. pašto sukčiavimu.

Dažniausiai kiekvienas vardas (host) turi po vieną A arba CNAME tipo DNS įrašą. Tačiau A įrašų tuo pačiu vardu gali būti ir daugiau. Tai naudojama paskirstant srautą tarp kelių serverių, segmentuojant lankytojus geografiškai ir pan. Tokią DNS zoną teisingai suprojektuoti gali tik DNS specialistas. Jei patys susikursime kelis A įrašus tam pačiam vardui, galime susidurti su problemomis, kurių patys galime ir nepastebėti.

DNS įrašo galiojimo laikas - TTL

Vienas svarbiausių konfigūruojamų DNS nustatymų yra TTL (Time To Live). Tai yra nustatymas, kuris nurodo, kiek laiko DNS įrašas turėtų būti laikomas talpykloje (cache) tarpiniuose serveriuose ir galutinių vartotojų kompiuteriuose.

• Kuo ilgesnis TTL: Kuo ilgesniam laikui lankytojų kompiuteriai išsisaugos DNS įrašą, tuo ilgiau jiems nebereikės kreiptis į DNS serverį. Kiekvienas puslapio atvertimas sutrumpės tuo iki 0,336s siekiančiu laukimo laiku, nes nustatymas bus paimamas lokaliai per kelias mikrosekundes. Internet paslaugų teikėjai (IPT) taip pat gali išsisaugoti šiuos DNS įrašus savo maršrutizatoriuose. Tuomet vienam IPT klientui apsilankius jūsų svetainėje, tūkstančiams per tą patį maršrutizatorių besijungiančių klientų nebereikės kreiptis į jūsų DNS serverį ir svetainė užsikraus greičiau. Kuo TTL didesnis, tuo ilgiau galios vartotojų kompiuteriuose ir maršrutizatoriuose išsaugoti DNS įrašai. Vadinasi, tuo greičiau bus įvykdomi pakartotiniai lankytojų apsilankymai.

• Problema su ilgu TTL: Problema kyla tuomet, kai reikia tuos įrašus atnaujinti. Pakeitę DNS įrašo nustatymus, turėsite laukti visą TTL laiką, kol lankytojų kompiuteriai pradės reaguoti į pakeitimus. Todėl reikia apskaičiuoti optimalų TTL konkrečiai savo svetainei: kad jis būtų pakankamai ilgas greitam svetainės veikimui, bet ne per ilgas reikalingiems pakeitimams.

Rekomendacijos dėl TTL nustatymų:

• Nuolatiniam naudojimui ir stabilumui: Jei žinote, kad serverių IP adresų jums nereikės keisti, galite nustatyti labai ilgą TTL. Rekomenduojama 24 val. (86400 sekundžių). Ilgesnius nustatymus gali ignoruoti klientų programinė įranga kaip neracionaliai ilgus, todėl atsiranda nežinomybė ir kyla komplikacijų.
• Avarinio plano atveju (Disaster Recovery Plan): Jei turite svetainės darbo avarinio atkūrimo ar atstatymo planą, pagal kurį reikės keisti serverio IP adresą, TTL turi būti kuo mažesnis. Visgi rekomenduojama nuolat nenaudoti mažesnių kaip 30 min. (1800 sekundžių) TTL reikšmių. Kitaip tas pats lankytojas, naršantis po svetainę keliolika minučių, turės DNS nustatymus atsisiųsti keliskart. Greitesniam avariniam srauto nukreipimui reiktų naudoti IP, o ne domeno maršruto keitimą.
• Subalansuotas variantas: Daugumai svetainių rekomenduojama naudoti 6 val. (21600 sekundžių) TTL. Tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas, viršijantis vieno apsilankymo sesijos trukmę. Tuomet kiekvienas lankytojas DNS įrašą turi atsisiųsti ne daugiau kaip 1 kartą per sesiją. Tuo pačiu tai yra trumpesnis laiko tarpas nei 24 valandos, tad ryte nusprendus keisti serverį, tą galima atlikti tą pačią darbo dieną.
• Dažni lankytojai, trumpa sesija: Jei visi jūsų svetainės lankytojai ateina ne dažniau kaip vieną kartą per dieną ir svetainėje naršo trumpiau nei valandą, greitai ir patikimai svetainė veiks ir su trumpesniais TTL nustatymais tarp 1 ir 6 valandų.

DNS nustatymų keitimas praktiškai

Daugumai svetainių tinka standartiniai paslaugų teikėjų siūlomi TTL nustatymai. Jei jūsų paslaugų teikėjo rekomendacijos yra apgalvotos pagal jūsų individualią situaciją, dažniausiai nieko keisti nebereikia.

TTL keitimas į nestandartinius tampa ypatingai svarbus ruošiantis svetainės perkėlimui į kitą serverį. Prieš atlikdami bet kokius pakeitimus kompiuteryje ar telefone, būtinai nusirašykite arba nukopijuokite esamus DNS serverių adresus - jei pakeitimai nepavyktų ar nuspręstumėte grąžinti buvusius nustatymus. Jei nesate patyręs naudotojas, patariame paprašyti labiau išmanančių žmonių pagalbos. Taip pat nerekomenduojame atlikti tinklo pakeitimų, jei tai jums nėra būtina.

Skirtinguose įrenginiuose ir operacinėse sistemose šie nustatymai yra „paslėpti“ skirtingose vietose. Pateikiame patarimus, kaip juos pakeisti populiariausiose sistemose:

„Windows“ sistemoje:

1. Atidarykite „Control Panel“.
2. Pasirinkite „Network and Internet“, tada „Network and Sharing Center“.
3. Lango kairėje pusėje spauskite „Change adapter settings“.
4. Dešiniu pelės klavišu pasirinkite ryšį, kuriuo naudojatės (laidinis - „Local Area Connection“, belaidis - „Wireless Network Connection“) ir spauskite „Properties“. Gali būti paprašyta įvesti administratoriaus slaptažodį.
5. Skiltyje „Networking“ raskite „Internet Protocol Version 4 (TCP/IPv4)“, pasirinkite ir spauskite „Properties“.
6. Skiltyje „General“, apačioje matysite DNS nustatymus. Kad galėtumėte juos keisti, pažymėkite „Use the following DNS server addresses“. Jei jau buvo įvesti specifiniai DNS adresai, prieš juos keisdami nusirašykite. Tuomet vietoje „Preferred DNS server“ įveskite „8.8.8.8“, o vietoje „Alternate DNS server“ - „8.8.4.4“ (be kabučių). Paspauskite OK.
7. Jei norite pakeisti ir IPv6 DNS stotis (to, veikiausiai, neprireiks - dauguma interneto svetainių pasiekiamos per IPv4 protokolą, bet…), toje pačioje „Networking“ skiltyje atraskite „Internet Protocol Version 6 (TCP/IPv6)“ ir pakartokite 4 punkto procedūras, tik pirmojo adreso vietoje naudokite „2001:4860:4860::8888“, o antrojo - „2001:4860:4860::8844“ (be kabučių).
8. Kuomet viską užbaigsite ir išsaugosite, perkraukite ryšį ir patikrinkite, ar viskas veikia - įsijunkite interneto naršyklę ir užsukite į savo mėgstamas svetaines. Jei susidūrėte su problemomis, patikrinkite, ar nepadarėte klaidų; kitu atveju grąžinkite buvusius nustatymus arba kreipkitės pagalbos į savo interneto tiekėją.

„Android“ sistemoje (naudojant „Wi-Fi“):

1. Eikite į „Nustatymus“ ir pasirinkite „Wi-Fi“.
2. Atraskite savo „Wi-Fi“ tinklą, ilgai paspauskite ant jo ir pasirinkite „Keisti tinklą“.
3. Spauskite „Išplėstinės parinktys“ ir prie „IP nustatymai“ pasirinkite ne DHCP, o „Statinis“.
4. Pakeiskite DNS serverius: DNS1 nustatykite „8.8.8.8“, o DNS2 - „8.8.4.4“ (be kabučių).
5. Alternatyvus būdas: Galite iš „Google Play“ atsisiųsti tam skirtą programėlę (pavyzdžiui, „DNSet„ ar „Set DNS„), kuri automatiškai atliks šią užduotį.

DNS nukreipimas (Redirect) ir jo svarba

Kartais gali prireikti nukreipti vieną domeną į kitą, pavyzdžiui, jei pakeitėte savo svetainės adresą. Tokiu atveju svarbu tinkamai atlikti nukreipimą (angl. redirect) su 301 kodu. Tai informuoja paieškos sistemas ir naršykles, kad senasis adresas yra nuolatinis ir turėtų būti pakeistas naujuoju. Tai padeda išsaugoti SEO reitingus ir užtikrina, kad lankytojai visada pasieks norimą turinį. Plačiau apie tai galite sužinoti straipsnyje „Kaip teisingai nukreipti domeną į kitą svetainę“.

Apibendrinant DNS nustatymų reikšmę

DNS zonos nustatymai yra neatsiejama jūsų interneto svetainės ir el. pašto infrastruktūros dalis. Tinkamas jų konfigūravimas, ypač TTL reikšmės pasirinkimas, gali turėti tiesioginį poveikį svetainės įkėlimo greičiui, patikimumui ir bendrai vartotojo patirčiai. Nors daugeliu atvejų standartiniai nustatymai yra tinkami, suprasdami DNS veikimo principus ir galimybes optimizuoti, galite žengti svarbų žingsnį link greitesnio ir stabilesnio interneto buvimo.

tags: #kaip #atstatyti #kompiuterio #dns #nustatymus #telia