Šiuolaikiniame pasaulyje mobilusis ryšys tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Nuo kasdienių pokalbių iki sudėtingų technologinių sprendimų, stabilus ir greitas ryšys yra būtinas. Viena naujausių ir daugiausiai diskusijų keliančių technologijų - 5G ryšys. Nors jis žada revoliucinius pokyčius, kartu kyla ir nemažai klausimų bei nuogąstavimų dėl jo poveikio sveikatai ir aplinkai. Šiame straipsnyje gilinsimės į 5G technologijos naudą ir galimas žalas, remdamiesi moksline informacija ir pateikiamais faktais, siekdami paneigti mitus ir suteikti aiškesnį supratimą apie šią naujovę.
5G Ryšys: Kas tai ir kuo jis skiriasi nuo ankstesnių kartų?
5G ryšys, dar vadinamas 5G technologija, yra naujausios kartos mobilusis ryšys, pasižymintis ypač dideliu pralaidumu, itin maža delsa ir plačiomis pritaikymo galimybėmis. Tai yra mobiliojo ryšio plėtros, ypač 4G, tąsa. Jei palygintume su ankstesnėmis kartomis, 5G veiks didesniame dažnių ruože, nei šiuo metu veikia 4G ryšys. Nors 4G veikia gigahertų (GHz) dažnių ruože, 5G gali būti vystomas ir kituose, dar aukštesniuose dažnių ruožuose, pavyzdžiui, apie 700 MHz dažnių ruože, taip pat ir aukštesniuose, siekiant užtikrinti maksimalų greitį ir efektyvumą. Nors kai kurie aukštesni dažniai, tokie kaip 24-54 GHz, yra siejami su greituoju 5G, mobiliojo ryšio operatoriai kol kas testuoja ir naudoja dažnius, panašius į tuos, kuriuos naudoja dabartiniai mobilieji telefonai ar Wi-Fi stotelės, veikiančios apie 3,5 GHz dažnių ruože. Tai reiškia, kad 5G nėra kardinaliai nauja technologija, kurios mes nebūtume naudoję iki šiol, o greičiau esamų technologijų patobulinimas ir išplėtimas.
Ateityje tikimasi didelės nuotolinės asmens sveikatos priežiūros plėtros, kuri bus galima dėl 5G ryšio. Numatoma, kad 5G leis pacientams nuotoliniu būdu vizualiai susisiekti su gydytojais, gydytojams stebėti pacientų gyvybinius parametrus, operatyviai koreguoti gydymą, net atlikti kai kurias intervencijas. Šis ryšys išplis, kai bus sukurtos ir plačiai naudojamos daiktų ir procesų nuotolinio valdymo technologijos. Tai apima ne tik mediciną, bet ir autonominius automobilius, išmaniuosius miestus, pramonės automatizavimą ir daugelį kitų sričių, kur reikalingas greitas ir patikimas duomenų perdavimas bei valdymas realiu laiku.
5G Ryšio Diegimas Lietuvoje: Dabartinė Situacija ir Ateities Planai
Lietuvoje 5G ryšys šiuo metu yra aktyviai testuojamas ir diegiamas. Nors pradinės pritaikymo galimybės kol kas yra ribotos dėl mažos įrenginių ir procesų nuotolinio valdymo technologijų pasiūlos, operatoriai deda pastangas plėsti tinklą. Pirmieji 5G ryšio radiotechniniai objektai buvo sumontuoti didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Konkrečiai, Vilniuje 5G ryšys veikia Pašilaičiuose, Fabijoniškėse, Šeškinėje ir Pilaitėje. Taip pat šie objektai yra įrengti Kaune (Rotušės a., Savanorių pr.) ir Klaipėdoje (Naujojo Sodo g., Taikos pr.). Šie objektai veikia apie 3,5 GHz dažnių ruože, o jų efektyvioji spinduliuotės galia siekia 3,655 kW.
Diegiant naujus radiotechninius objektus, kurių efektyvioji spinduliuotės galia viršija 25 W, operatoriai privalo suderinti radiotechninės dalies projektą ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planą su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) prieš įrengdami objektą. Pirmieji matavimai turi būti atlikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo objekto eksploatavimo pradžios. Stebėsenos rezultatai, jei jais nenustatoma leidžiamųjų verčių viršijimo, pateikiami NVSC ir skelbiami jo interneto svetainėje. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra nuolatinis procesas kiekvienam naujam įrenginiui. Dauguma kasdienių prietaisų, tokių kaip Wi-Fi maršrutizatoriai, yra sertifikuojami gamintojų ir operatorių, kurie atsako už tinkamą jų instaliavimą ir veikimą. Jei prietaisas sugenda, jis tiesiog nustoja veikti, o ne pradeda skleisti žymiai didesnes galios spinduliuotę.
Saugos Ribos ir Moksliniai Įrodymai: Ar 5G Kelia Pavojų?
Viena iš pagrindinių visuomenės baimių, susijusių su 5G ryšiu, yra galimas neigiamas poveikis sveikatai dėl išplėtoto elektromagnetinio lauko skleidžiančių įrenginių tinklo ir didelio elektromagnetinio lauko dažnio. Tačiau mokslinė bendruomenė ilgą laiką tyrinėja radijo dažnio (RD) elektromagnetinio lauko poveikį. Svarbu suprasti, kad nėra rasta jokių statistiškai patikimų įrodymų, jog radio dažnių komunikacijoje apskritai yra kažkas pavojingo, kai laikomasi nustatytų normų.
Mobiliųjų komunikacijų diapazone (nuo 10 MHz iki 6 GHz) taikomos gana konservatyvios ribos - 20 vatų į kvadratinį metrą (W/m²) yra leidžiama ir laikoma nepavojinga. Palyginimui, namuose naudojamoms Wi-Fi stotelėms leidžiama galia yra 100 milivatų (mW). Jei jūsų galva yra arčiau nei 4,2 cm nuo Wi-Fi maršrutizatoriaus antenos, galite patirti šią galią. Tai reiškia, kad net ir įprasti namų prietaisai, jei naudojami netinkamai, gali viršyti šias saugias normas. Tačiau, palyginti su buitiniais prietaisais, tokiais kaip elektrinis virdulys (2000 W) ar skrudintuvas (500 W), mobiliojo ryšio stotelių spinduliuojama galia yra žymiai mažesnė.
Pagrindinis ir geriausiai ištirtas radijo dažnio elektromagnetinio lauko biologinis poveikis yra terminis (šiluminis). Pagal šį poveikį yra nustatyti elektromagnetinio lauko lygiai (elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės), kurie turi apsaugoti žmones nuo neigiamo šio lauko poveikio. Labai didelio dažnio antrojo tipo 5G radio stotelės gali šildyti odos paviršių, tuo tarpu iki 6 GHz dažniai gali pakelti temperatūrą giliau po oda. Tačiau, kad temperatūra pakiltų pastebimai, reikia būti itin arti stotelės, o ryšio stotelės ir telefonai neskleidžia tokių galių. Net kalbant telefonu ilgą laiką, jis pats gali įkaisti, tačiau tai greičiau rankos nusideginimas nei pavojus nuo spinduliuotės.
Mokslo bendruomenė tiria ir kitus galimus elektromagnetinio lauko poveikius, tokius kaip poveikis onkologinėms ligoms, miegui, vaisingumui, genotoksiškumui ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, iki šiol nenustatytas ilgalaikis neigiamas neterminis elektromagnetinio lauko poveikis, kai jo lygis yra mažesnis nei leistinas pagal terminį poveikį. Nors mokslinės diskusijos dėl neterminio poveikio tebesitęsia, daug dėmesio skiriama mobiliųjų telefonų poveikio sveikatai tyrimams. Iki 2011 m. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) RD spinduliuotę klasifikavo kaip „galimai kancerogenišką žmonėms“, tačiau tai nebuvo galutinis verdiktas, o pagrindo tęsti tyrimus išvada.
Kaip veikia 5G ir ką jis suteikia
Rizikos ir Naudos Balansas: Kodėl Nereikėtų Panikuoti
Žmonėms, kurie baiminasi 5G ryšio, svarbu suprasti, kad nereikia panikuoti. Pirmiausia, jei kyla neaiškumų ar klausimų, svarbu klausti ir bandyti aiškintis, nes nėra nieko baisaus ar slapto. 5G komunikacijos yra tos pačios radio dažnio komunikacijos, tiktai daug geresnės ir efektyvesnės. Kaip minėta, yra su jomis tam tikrų problemų, bet tos, kurios siejamos su sveikata - tikrai ne pagrindinės.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo. Jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Rekomenduojama stengtis išlaikyti kuo didesnį telefono atstumą nuo kūno, riboti naudojimosi laiką, ypač vaikams. Tai yra bendra rekomendacija visoms mobiliosioms technologijoms, ne tik 5G. Jei gautume per daug mikrobangų spinduliuotės, blogiausiu atveju galėtų įvykti organizmo vidinis pašildymas. Tačiau, kaip pabrėžta, tai reikalauja itin didelio priartėjimo prie šaltinio ir didelės galios.
Galvojant apie riziką, verta apsvarstyti ir technologijų teikiamą naudą. Pavyzdžiui, kiek gyvybių išgelbėja tai, kad žmogus gali išsikviesti greitąją pagalbą, turėdamas bevielį ryšį visada ir visur su savimi. Jei reikėtų rinktis tarp daugelį metų nepatvirtintos ryšio tarp kalbėjimo mobiliuoju telefonu ir smegenų vėžio rizikos bei galimybės išsikviesti pagalbą, pajutus skausmą krūtinėje, daugelis pasirinktų turėti stabilų ryšį.
Taigi, galima daryti išvadą, kad labiau reikėtų bijoti to, kas yra arti ir gali sukelti akivaizdų pavojų, pavyzdžiui, elektrinio virdulio, kuris gali sukelti gaisrą, nei to, kas yra toli ir kurio poveikis yra tiriamas ir nepagrįstas. Kol telefonų ir kitų mobiliųjų įrenginių neigiamas poveikis sveikatai tebetiriamas, patariama laikyti juos toliau nuo kūno ir riboti vaikų prie jų praleidžiamą laiką.