Nors DVB-T standartas pradėtas kurti gerokai anksčiau, realaus pritaikymo stadiją pasiekė tik 1998 metais, kuomet pirmą kartą buvo pradėtas taikyti Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje praėjo dar nemažai laiko, kol buvo imta kalbėti apie analoginės televizijos pakeitimą skaitmenine. Metams bėgant televizija įsitvirtino, o vartotojai užsidirbo pinigų, susipirko didesnius ir geresnius televizorius. Turtingesni pasistatė palydovinės televizijos imtuvus ir pradėjo žiūrėti skaitmeninę palydovinę televiziją (DVB-S). Pamažu lietuviai išmoko naudotis kompiuteriu, prisijungė internetą, pradėjo žiūrėti skaitmeninį užsienio turinį parsisiųsta iš interneto, o televizoriaus rodoma vaizdo kokybė tapo santykinai prastesnė lyginant su naujomis technologijomis. Piratinės antenos nustojo veikti su analoginės TV išjungimu. Tačiau analoginės televizijos išjungimas buvo numatytas visoje Europoje, kur tobulėjančios technologijos vertė rinktis šiuolaikiškesnius sprendimus, nepaisant kai kurių trūkumų ir laikinų nepatogumų.
Perėjimo prie Skaitmeninės Televizijos Buvimas ir Priežastys
Dar 2006 metais Lietuva dalyvavo Ženevos susitarime, o 2011 metais viena iš sąlygų analoginės televizijos išjungimui buvo pasiekti 90 procentų namų ūkių aprėpties. Skaičiuojami namų ūkiai, prieš tai turėję galimybę toje zonoje priimti analoginės TV translacijas. Realiai, su RRT pagalba, buvo sudarytos sąlygos 98 procentų aprėpčiai. Laikui bėgant vis daugiau žmonių sužinojo apie šiuos naujus televizijos tinklus ir ėmė juos naudoti. Štai dar 2008 metais išmanūs studentai internetu prisipirkę USB DVB-T adapterių jungė juos prie savo kompiuterių ir džiaugėsi nauja vaizdo kokybe, kurios negalėjai lyginti su analogine TV. Tiesa, prie šių kinietiškų adapterių komplektuojamos, vos sprindžio dydžio antenėlės ne visada duodavo norimą rezultatą. O su skaitmenine televizija taip jau yra - jei signalas silpnas, tuomet vaizdo iš vis nėra.
Artėjant 2012 metams, prasidėjo bauginantys clickbaitiniai straipsniai apie televizoriaus konvertavimo kainas, nepatogumus, negarantuojamą kokybę ir kitus siaubus, siejamus su šiuo pasikeitimu. Greitai neliko jokių abejonių, kad naujos kartos televizija nepalyginamai pranašesnė: vaizdas raiškesnis, spalvos geresnės, ir nepriklausomai nuo antenos atstumo ar kokybės, ekrane nėra sniego.
DVB-T Standarto Technologiniai Ypatumai ir Privalumai
DVB-T standartas leidžia perduoti signalą, kuris yra glaudinamas H.264/MPEG-4 AVC (arba moksliškai sakant H.264 arba MPEG-4 Part10 arba AVC). Būdamas giminingu MPEG grupės ir kitiems panašiems standartams, jis turi savyje daug naudingų dalykų. Vienas pagrindinių pasiekimų - AVC (Advanced Video Coding). Lietuvoje naudojamas H.264 kodavimo standartas yra pirmasis, pripažintas ISO/IEC ir ITU-T (Tarptautinė standartizacijos organizacija, Tarptautinė elektrotechnikos komisija ir Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga - Telekomunikacijos). Tobulėjantys kodavimo standartai leidžia ne tik suglaudinti didesnį duomenų kiekį ir padidinti kanalo pralaidumą, sutalpinti jame daugiau programų, bet ir padeda išsaugoti perduodamo vaizdo kokybę. Be to, naudojant pažangesnį glaudinimą, galima pasiekti ir geresnių rezultatų perduodamų duomenų srauto atžvilgiu.
Skaitmeninės televizijos transliacijos Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, apibrėžtos DVB-T standartu (Digital Video Broadcast Terrestrial). Šios rūšies skaitmeninę TV galima žiūrėti ir judančiuose objektuose (pvz., automobilyje). Tai vienintelis lietuviškų programų žiūrėjimo būdas, kurį naudojant nereikia mokėti mėnesinio abonentinio mokesčio. Įsirengus reikiamą TV anteną, galima žiūrėti iki 11 nemokamų televizijos programų. Tiek judančiuose, tiek stacionariuose objektuose skaitmeninės televizijos žiūrėjimui naudojamas televizorius (su skaitmeniniu imtuvu) arba TV priedėlis (angl. set-top box). Tai nedidelė „dėžutė“, jungiama prie televizoriaus. Šis specialus imtuvas (angl. set-top box) priima skaitmeninį signalą, jį „išpakuoja“ ir pritaiko televizoriui, t. y., signalą keičia į suprantamą vaizdo bei garso signalą net ir senesniam televizoriui. Kitos naudojamos priemonės yra tokios pačios kaip ir analoginės skaitmeninės TV žiūrėjimui: antena, televizorius ir kabeliai. Koduotų programų žiūrėjimui turi būti naudojama dekodavimo kortelė (angl. smart card).
Nemokamos Eterinės Televizijos Prieiga ir Antenų Rūšys
Keista, tačiau nemokamą eterinę (skaitmeninę antžeminę) televiziją Lietuvoje žiūri mažiau nei pusė visų namų ūkių. Pagal „Kantar“ atliktą tyrimą, Lietuvoje 95% namų ūkių turi televizorių, kur daugelis naudojasi mokama televizija. Tam, kad Jūsų namus pasiektų nemokama eterinė televizija, tereikia TV antenos. Apskritai, TV antenos gali skirtis savo galingumu, pritaikomumu (lauko arba kambarinė antena), sudėtingumu. Kambarinių TV antenų pasirinkimas yra tikrai nemažas, todėl rasti tinkamą kambarinę anteną nesukels labai didelių sunkumų. Eterinė televizija yra transliuojama radijo bangomis, todėl yra svarbu išsirinkti tinkamą TV anteną. Pagrindinis principas, kurį nurodo mūsų ekspertai: kambarinė TV antena veiks geriau, jeigu matote TV bokštą per langą. Atkreipkite dėmesį, jog jei ir TV bokšto nematote, bet gyvenate netoli jo, kambarinė TV antena gali tikti.
Aktyvioji kambarinė TV antena: Šio tipo kambarinės antenos yra geros, nes jos iš dalies pagerina gaunamą TV signalą. Tačiau tai priklauso ne tik nuo antenos konstrukcijos, bet ir elektroninio stiprintuvo. Aktyvių TV antenų stiprintuvai dažniausiai yra jau sumontuoti jų korpusuose.
Pasyvioji kambarinė TV antena: Šio tipo kambarinės antenos yra puikus sprendimas, jei gyvenate netoli TV bokšto. Jos priima TV signalą be jokių trikdžių. Taip pat joms nereikia elektros tinklo, todėl pakanka jį sujungti su televizoriaus antenos lizdu. Mūsų ekspertai rekomenduoja rinktis pasyviąją UHF anteną. Tokia kambarinė TV antena užtikrins gerą TV signalo priėmimą bei padės Jums sumažinti elektros energijos vartojimą.
Tobulėjant technologijoms, tobulėja ir televizijos transliavimo būdai. Kadangi mūsų gyvenimas yra daug mobilesnis, ir televiziją galima padaryti šiek tiek mobilesnę. Jokių papildomų laidų. Dažniausiai TV antenos pajungimas prasideda tuo, jog reikia išvedžioti papildomus laidus per sienas ar lubas. Tai ne tik sudaro nepatogumų, bet taip pat ir netvarką. Kadangi belaidės TV antenos pagrindinė idėja yra mažiau laidų, dažniausiai tokios antenos yra pasyvios UHF, kurios užtikrina puikų TV signalo priėmimą bei neeikvoja papildomos elektros energijos.
Viena antena visiems televizoriams: Dar vienas privalumas belaidės TV antenos yra tas, jog dažniausiai jos yra suderinamos su priedėliais. Belaidės TV antenos savo patrauklumu tampa populiaresnės ir dėl jų tvirtinimo. Kadangi papildomų laidų išvedžiojimo joms nereikia, šios antenos gali būti tvirtinamos prie lango namų viduje. Tik atkreipkite dėmesį į tai, jog tvirtinant tokią anteną reikia „matyti“ TV bokštą.
Nemokamai skaitmeninei eterinei televizijai yra naudojamos TV lauko antenos, kurios priima decimetrines bangas, nes TV signalas antžeminei televizijai gauti yra siunčiamas radijo bangomis. Lauko antenų gali būti įvairių, todėl dažniausiai jos jau yra su įmontuotais stiprintuvais, kurie gali padėti sustiprinti gaunamo signalo lygį, stabilumą ir kokybę. Tačiau labai daug priklauso ne tik nuo pačios lauko TV antenos, bet ir nuo jos montavimo darbų.
Most People Connect TV Antenna Wrong! Do This Instead
Lauko Antenų Montavimas ir Optimalus Signalo Priėmimas
Lauko antenos aukštis: Antenos aukštis yra svarbus faktorius, norint užtikrinti signalo skaidrumą ir lygį. Ekspertai rekomenduoja ją kelti kuo aukščiau, nes didėjant aukščiui stiprėja ir signalas. Jei aukštis yra netinkamas, signalo kelyje gali pasitaikyti trikdžiai, tokie kaip gamtinė flora, kalvos ar pastatai. Taip pat signalui trikdžių gali sukelti ir netoliese esantis mobiliojo ryšio siųstuvas. Tokiu atveju yra rekomenduojama įrenginėti anteną kitoje vietoje arba įsigyti stiprintuvą.
Lauko antenos kryptis: Kaip ir aukštis, šis faktorius yra labai svarbus, tai turi įtakos signalo kokybei. Antena turėtų būti nukreipta į TV bokštą, jog signalas būtų kuo stipresnis. Nepamirškite, jog lauko anteną būtina tinkamai pritvirtinti ir užfiksuoti, jog jos nesugadintų gamtinės stichijos. Pavyzdžiui, netinkamai pritvirtintą TV lauko anteną gali išklibinti stiprus vėjas, lietus, dėl to jos ir padėtis gali pasikeisti, t. y., antena gali būti nusukta nuo pradinės krypties, nulinkti, taip sumažinant signalo stiprumą.
Galingos TV antenos dažniausiai yra rekomenduojamos tiems gyventojams, kurių gyvenamoji lokacija yra toliau nei 60 km nuo artimiausio TV bokšto. Pasyvios TV antenos gali užtikrinti TV signalo priėmimą iki 30 km, todėl norint mėgautis eterine televizija, kurios ryšys būtų stabilus tiek vasarą, tiek žiemą, reikėtų naudoti galingesnes TV antenas. Jei nerimaujate, jog Jūsų lauko antena bus paveikta oro sąlygų, jaudintis nereikėtų, nes dabartinės TV antenos yra gaminamos iš plieno arba aliuminio medžiagos. Šios medžiagos gali iškęsti temperatūros skirtumus nuo -50 iki +50 laipsnių. Dažniausiai sutinkamas galingos TV antenos tipas, kuris yra plačiai naudojamas norint užtikrinti gerą signalo priėmimą - plačiajuostės UHF TV antenos. Tokios TV antenos yra priskiriamos galingų antenų kategorijai, turi tvirtą konstrukciją bei dažniausiai turi jau įmontuotą stiprintuvą, kuris gali padėti pagerinti signalo kokybę. Atkreipkite dėmesį į tai, jog galinga TV antena skiriasi ne tik stiprumu ir signalo perdavimo kokybe, bet ir kaina bei dydžiu. Tokios TV antenos yra didelės, būtent dėl to jos gali užtikrinti geresnį signalo pagavimą. Taip pat skiriasi kaina - dėl sudėtingumo ir galingumo kaina yra aukštesnė.
Eterinė televizija yra transliuojama radijo bangomis, todėl reikia užtikrinti, jog gaunamas signalas yra geriausios kokybės. Tačiau didesnė galia ne visada yra atsakymas. Daugeliui naujų televizorių tai gali net trukdyti ir pabloginti gerai gaunamą signalą. Paprastai TV antenų stiprintuvai yra skirstomi į dvi kategorijas - pirminiai stiprintuvai ir paskirstymo stiprintuvai. Abu šie stiprintuvai atlieka vieną ir tą pačią funkciją - padidina Jūsų TV antenos gaunamo signalo stiprumą ir sumažina triukšmą.
Pirminiai stiprintuvai: Jie yra montuojami arti TV antenos, jog signalas be jokių trikdžių įveiktų ilgą kabelio kelią ir sustiprintų bendrą gaunamą signalą.
Paskirstymo stiprintuvai: Jie yra montuojami jau viduje, norint padidinti signalą ir jį siųsti į kelis Jūsų namuose esančius televizorius.
Prieš skaitmeninę eterinę televiziją buvo naudojama analoginė televizija ir dažniausiai buvo eskaluojamas vienas aspektas - kuo stipresnis signalas, tuo geriau rodys televizijos programas. Tai yra netiesa, kalbant apie eterinę televiziją. Eterinės televizijos signalas arba ateina, arba ne. Šiuo metu nemokama televizija mėgaujasi apie 450 000 namų ūkių Lietuvoje. Pasirūpinimas tinkama antena, priedėliais bei jungtimis ilgą laiką buvo Jūsų rūpestis. Tačiau Telecentras siekia užtikrinti eterinės TV paslaugos kokybę nuo TV studijos iki žiūrovo, todėl teikia techninės pagalbos paslaugą TuriuTV, kuri apima sutrikimų registravimą, konsultavimą telefonu ir TV signalo priėmimo įrangos sutvarkymą / įrengimą žiūrovo namuose.
TV antenos pajungimas nėra labai sudėtingas procesas. Apskritai, užtenka tik minimalių žinių apie elektrotechniką. Jei elektrotechnika nesidomite bei neturite žmogaus, kuris galėtų Jums pagelbėti, rekomenduojame kreiptis į Telecentro ekspertus.
Dažniausios DVB-T Signalo Problemos ir Jų Sprendimai
Netinkamai parinkta TV antena: Viena dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurios gali strigti ryšio perdavimas - netinkamas antenos pasirinkimas. Tokiu atveju, jei matote, jog Jūsų turima kambarinė TV antena veikia netinkamai, ją reikėtų keisti į lauko anteną. Paprasčiausias patarimas, kaip pasirinkti tinkamą anteną: jei matote TV bokštą per langą, galite rinktis kambarinę anteną; jei nematote, rinkitės lauko TV anteną, kuri užtikrintų geresnę signalo ir vaizdo kokybę.
Netinkama lauko antenos padėtis: Tai dar viena mūsų ekspertų dažnai sutinkama problema. Šios problemos priežastimi gali tapti klaidingas antenos pritvirtinimo kampas. Mūsų ekspertai, montuojant lauko TV anteną, ją iškelia į tinkamą aukštį, nukreipia TV anteną į tinkamą pusę (link TV bokšto Jūsų regione) bei patikrina signalo lygį skirtingomis kryptimis. Visos šios procedūros yra atliekamos norint užtikrinti kokybišką televizijos matomumą.
Signalo kokybė: Signalo kokybė labai priklauso nuo to, ar tinkamai yra parinkta ir įrengta TV antena. Kiti atvejai gali būti tokie, jog vieta, kurioje Jūs esate, pasiekia silpnas signalas, todėl signalą reikia stiprinti. Tai geriausiai atlieka signalo stiprintuvai, kurie būna montuojami prie TV antenų. Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai signalo stiprinimas yra perteklinis. Tokiu atveju reikėtų signalo stiprinimą mažinti. Jei to neišeina padaryti patiems, kreipkitės į mūsų ekspertus, kurie šią problemą sutvarkys.
Nekokybiškai atlikti montavimo darbai: Ne paslaptis, norint turėti gerai veikiančią televiziją, darbas ir priemonės turi būti kokybiškos. Telecentro teikiamų radijo ir televizijos programų perdavimo paslaugų tikslas yra užtikrinti, jog Jūs gautumėte geriausios kokybės paslaugas visoje Lietuvoje. Norint atsisakyti papildomų išlaidų mokant už televiziją ir pereiti prie nemokamos eterinės televizijos, mūsų ekspertai suteikia techninę pagalbą.
Skaitmeninės Televizijos Evoliucija: Nuo DVB-T Iki DVB-T2 ir Tolimesnės Perspektyvos
Prieš skaitmeninę eterinę televiziją buvo naudojama analoginė televizija. Skaitmeninė antžeminė televizija - tai būdas transliuoti televizijos signalą per įprastas antenas, tik vietoj senojo analoginio signalo naudojant skaitmeninį kodavimą. Skirtumas tarp analoginės ir skaitmeninės televizijos panašus kaip tarp vinilo plokštelių ir MP3 failų. Analoginė televizija tarnavo ištikimai daugiau nei pusę amžiaus. Tačiau ji turėjo rimtų trūkumų - signalą lengvai trukdė oro sąlygos, kalnai, pastatai, o vaizdo ir garso kokybė buvo gana prasta pagal šiuolaikines normas.
DVB-T standartą Europoje pradėjo kurti dar devintojo dešimtmečio pabaigoje. Pirmieji komerciniai bandymai įvyko Jungtinėje Karalystėje 1998 metais. Lietuvoje skaitmeninė televizija pradėjo veikti 2006-aisiais, o pilnas perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės baigėsi 2012 metais. Perėjimo priežastys buvo gana pragmatiškos. Skaitmeninė transliacija leidžia tame pačiame dažnių ruože perduoti kelis kanalus vietoj vieno. Pavyzdžiui, ten, kur anksčiau tilpo vienas analoginis kanalas, dabar telpa 4-6 skaitmeniniai HD kokybės kanalai.
DVB-T sistema veikia gana sudėtingai, bet pabandysiu paaiškinti suprantamai. Televizijos studijoje sukurtas turinys (vaizdas ir garsas) pirmiausia suglaudinamas naudojant MPEG-2 arba naujesnį MPEG-4 kodavimą. Toliau šis suglaudintas signalas paverčiamas į specialią skaitmeninę formą, kuri gali būti transliuojama per radijo bangas. Kodėl taip sudėtingai? Nes tai leidžia signalui būti atspariam trukdžiams. Jei analoginėje televizijoje automobilio praėjimas galėjo sukelti „sniegą” ekrane, tai skaitmeninėje sistemoje nedidelis trukdis paprasčiausiai nepastebimas. Sistema gali „atkurti” prarastą informaciją iš kitų dažnių. Siųstuvas, paprastai įrengtas aukštoje vietoje (bokšte ar kalne), išspinduliuoja šį signalą į aplinką.
Kaip ir su bet kuria technologija, pirmoji DVB-T versija nebuvo tobula. Todėl 2009 metais pasirodė DVB-T2 - antroji karta, kuri yra apie 50% efektyvesnė už pirmtakę. Pagrindinis DVB-T2 privalumas - dar geresnis duomenų glaudinimas ir efektyvesnis spektro naudojimas. Tai reiškia, kad galima transliuoti daugiau kanalų arba tą patį kiekį kanalų geresnėje kokybėje. Techniškai DVB-T2 naudoja pažangesnę moduliaciją (256QAM vietoj 64QAM), geresnį klaidų taisymą ir lankstesnius parametrus. Bet paprastam žiūrovui svarbu tik tai, kad vaizdas gražesnis, o signalo priėmimas stabilesnis.
Vienas dažniausių klausimų - kokią anteną reikia skaitmeninei televizijai? Atsakymas paprastas: tokią pat, kokia buvo naudojama analoginei. Tačiau yra keletas niuansų. Skaitmeninė televizija yra „viskas arba nieko” sistema - arba signalas priimamas gerai ir vaizdas tobulas, arba signalas per silpnas ir nieko nematote. Jei gyvenate mieste netoli siųstuvo, dažnai pakanka paprastos kambarinės antenos. Tačiau jei esate už 20-30 km nuo siųstuvo arba gyvenate kalnuotoje vietovėje, reikės lauko antenos su stiprintuvu. Praktinis patarimas: prieš perkant brangią anteną, pabandykite paprastą. Kartais net pigiausia kambarinė antena už 10 eurų veikia puikiai, jei signalo lygis jūsų vietoje pakankamas.
Nors DVB-T yra atsparus trukdžiams, jis nėra neįveikiamas. Dažniausios problemos atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirma, fiziniai barjerai - pastatai, medžiai, kalnai. Antra, oro sąlygos. Nors skaitmeninė televizija mažiau jautri nei analoginė, stiprios audros, sniegas ar net neįprasti atmosferos sluoksniai gali paveikti signalą. Trečia, elektros trukdžiai. Seni šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, LED lemputės su prastos kokybės maitinimo šaltiniais - visa tai gali skleisti elektromagnetinius trukdžius. Kaip spręsti problemas? Jei signalas silpnas, padės antena su stiprintuvu. Jei signalas stiprus, bet nestabilus, gali būti, kad jis per stiprus - taip, tai įmanoma! Tokiu atveju padeda signalo silpnintuvas (atenuatorius).
DVB-T nėra tik apie vaizdo transliavimą. Standartas palaiko ir papildomas funkcijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Viena iš jų - EPG (Electronic Program Guide) arba elektroninis programų gidas. Kita funkcija - subtitrai ir kelios garso takeliai. Daugelis kanalų transliuoja subtitrus keliomis kalbomis, o kai kurie - net alternatyvų garso takelį (pavyzdžiui, originalų filmų garsą be dubliavimo). DVB-T2 standarte yra ir HbbTV (Hybrid Broadcast Broadband TV) palaikymas - tai technologija, jungianti įprastą transliaciją su internetu. Jei jūsų televizorius prijungtas prie interneto, galite matyti papildomą turinį, žiūrėti praleistas laidas ar net naršyti specialias televizijos programas. Dar viena įdomi galimybė - radijo stotys per televiziją. Daugelis DVB-T multipleksų transliuoja ir radijo stotis, kurias galite klausyti per televizorių.
Jei turite seną televizorių be integruoto DVB-T imtuvo, nereikia jo išmesti. Pakanka įsigyti išorinį DVB-T/T2 resyverį (priedėlį), kuris kainuoja nuo 20 iki 50 eurų. Renkantis resyverį, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus. Pirma, įsitikinkite, kad jis palaiko DVB-T2, nes tai dabartinis standartas Lietuvoje. Kai kurie resyveriai turi papildomų funkcijų - USB jungtį įrašymui, CI+ kortų skaitytuvą mokamoms kanalams, net internetinių paslaugų palaikymą. Jei planuojate įrašinėti laidas, pasirinkite modelį su USB jungtimi ir PVR (Personal Video Recorder) funkcija. Įrengimas paprastas: prijunkite anteną prie resyverio, resyverį prie televizoriaus, įjunkite abu prietaisus ir paleiskite automatinį kanalų paiešką.
Technologijos nestovi vietoje. Nors DVB-T2 vis dar yra naujas daugelyje šalių, jau kuriamas DVB-T3 standartas, kuris turėtų palaikyti 8K rezoliuciją ir dar efektyvesnį spektro naudojimą. Kitas svarbus pokytis - 5G technologijos integracija. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje televizijos transliacija gali būti vykdoma per 5G tinklus, o ne per tradicines antžemines stotis. Tai leistų žiūrėti televiziją bet kur, kur yra 5G ryšys, be papildomų antenų. Lietuvoje artimiausioje ateityje didžiausias pokytis bus DVB-T2 plėtra ir HD kanalų skaičiaus augimas. Įdomu tai, kad skaitmeninė antžeminė televizija išlieka svarbi net ir streaming era. Ne visi turi greitą internetą, o antžeminė televizija veikia net per elektros išjungimus (jei turite nepertraukiamo maitinimo šaltinį). DVB-T technologija puikiai iliustruoja, kaip skaitmeninė revoliucija pakeitė net tokias tradicines sritis kaip televizija. Nors daugelis jaunų žmonių jau žiūri turinį per Netflix ar YouTube, milijonai vis dar kasdien įjungia įprastą televizorių ir mėgaujasi skaitmenine antžemine transliacija. Ši technologija suteikė geresnę kokybę, daugiau kanalų ir stabilesnį signalą - ir visa tai naudojant tuos pačius radijo dažnius, kurie anksčiau talpino vos kelis analoginius kanalus.
tags: #aprotech #nesiojamas #skaitmenines #antzemines #tv #dvb