Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, siekdama užtikrinti dar didesnį lankytojų komfortą ir paslaugų prieinamumą, 2017 m. vasarą žengė svarbų žingsnį modernizacijos link, įdiegdama pažangią RFID (radijo dažnio identifikavimo) technologiją. Ši sistema apima knygų apsaugą, inventorizavimą, automatizuotą išdavimą ir grąžinimą, iš esmės keičiant tradicinį bibliotekos veiklos modelį ir suteikiant skaitytojams galimybę jaustis dar jaukiau, tarsi savo namuose. Nebūtų smagu savo namuose prašyti, kad kas vis paduotų norimą skaitinį iš lentynos ar jį padėtų atgal. Laukti pagalbininko sugrįžtant iš kitų rūpesčių ar stypsoti eilėje. Kodėl tai turėtų būti smagu mėgstamoje bibliotekoje? Sparti savitarna jums leis sutaupyti laiko ir visą dėmesį skirti darbui ar poilsiui su knyga.
RFID technologija: kas tai ir kaip ji veikia bibliotekoje?
RFID bibliotekinės sistemos esmė - radijo dažnių bangomis identifikuojama informacija apie leidinius, jų išdavimą, saugojimo vietą, grąžinimą, rūšiavimą, apsaugą, skaitytojų identifikavimą ir kt. Ši informacija fiksuojama ir saugojama RFID programuojamoje etikėlėje, kuri priklijuojama ant knygos nugarėlės, kompaktinio disko ar kito leidinio. Šios etikėlės yra palyginti nedidelės ir nepastebimos, tačiau jose talpinama itin daug duomenų, kuriuos galima greitai ir efektyviai nuskaityti. Informaciją nuskaito savitarnos leidinių išdavimo bei grąžinimo automatai, sensoriniai RFID apsaugos vartai, mobilus elektroninis fondo inventorinimo prietaisas, rūšiavimo bei transportavimo įrenginiai. Ši technologija leidžia automatizuoti daugelį bibliotekos procesų, kurie anksčiau reikalavo daug žmogiškųjų resursų ir laiko. Tai palyginti neseniai pradėtos diegti technologijos, pastaraisiais metais įgaunančios didelį pagreitį visame pasaulyje. Jos diegiamas naujai atidaromose bibliotekose, jų filialuose, o ir seniau veikiančiose bibliotekos pereina nuo brūkšninių kodų ir magnetinių apsaugos juostelių sistemos prie RFID technologijų.
Naujovės skaitytojams: patogumas ir laiko taupymas
Viena ryškiausių RFID technologijos teikiamų naudų lankytojams yra galimybė savarankiškai ir greitai atlikti daugelį operacijų. Savitarnos leidinių išdavimo ir grąžinimo automatai leidžia skaitytojams patiems pasiimti norimus leidinius ar juos grąžinti be būtinybės laukti eilėje prie informacijos ar grąžinimo stalo. Tai ypač aktualu didelėse bibliotekose, turinčiose didelius fondus ir daug lankytojų. Kviečiame įvertinti juos ir nardant po Nacionalinės bibliotekos Laisvalaikio ir Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklų lentynas (atkreipiame dėmesį, kad galimybės išsinešti kitų skaityklų leidinių nėra). Ši spartesnė savitarna suteikia galimybę skaitytojams visą dėmesį skirti darbui ar poilsiui su knyga, o ne techniniams procesams.
Be to, RFID sistema leidžia bibliotekai efektyviau valdyti savo fondus. Kiekvienas leidinys, pažymėtas RFID etikėle, yra lengvai identifikuojamas. Tai palengvina inventorizaciją, leidžia greitai rasti trūkstamus leidinius ir užtikrina didesnį fondo tvarkingumą. Mobilus elektroninis fondo inventorinimo prietaisas leidžia bibliotekininkams greitai ir tiksliai atlikti fondo patikrinimą, kas anksčiau reikalavo daug laiko ir pastangų.
Saugesnis leidinio grąžinimas ir apsauga
Užmaršiuosius galime nuraminti: jeigu lankytojai bandytų išsinešti knygą be leidimo, prie išėjimo įrengti apsaugos varteliai ją atpažintų ir įjungtų pavojaus signalą. Mėgstama ar vertinga knyga nebūtų mėgstama, jei ją pasičiupusios rankos norėtų paleisti. Ši apsaugos funkcija užtikrina, kad leidiniai saugiai pasiektų savo skaitytojus ir grįžtų atgal į bibliotekos fondus. Tai padeda išsaugoti vertingus leidinius ir užtikrinti jų prieinamumą visiems skaitytojams. Grąžinti knygas galima ir naudojantis II a. esančiu automatizuotu grąžinimo įrenginiu, kas dar labiau supaprastina procesą.
Projekto "Elektroninės paslaugos bibliotekose" įtaka
Nacionalinės bibliotekos Martyno Mažvydo bibliotekos RFID sistemos diegimas yra dalis platesnio masto projekto "Elektroninės paslaugos bibliotekose", kuris vyko 2009 m. birželio-2011 m. Šio projekto pagrindiniai uždaviniai buvo sukurti ir viešosiose bibliotekose įdiegti interaktyvias elektronines paslaugas. Projekto rezultatai apima bendro daugiau nei 70 Lietuvos bibliotekų jungiančio portalo www.ibiblioteka.lt sukūrimą. Per šį portalą realizuotos šios elektroninės paslaugos:
- Įgyvendintas bendro skaitytojo pažymėjimo (galiojančio visose viešosiose bibliotekose) užsakymas internetu ir jo išdavimas skaitytojo pasirinktu būdu. Tai reiškia, kad skaitytojams nereikia rūpintis atskirais pažymėjimais kiekvienai bibliotekai, o vienas universalus dokumentas atveria duris į daugelį šalies bibliotekų.
- Sukurta galimybė vartotojui užsakyti ir gauti visateksčius dokumentus, dokumentų kopijas ar jų skaitmenines dalis. Tai ypač svarbu, kai norimas leidinys nėra prieinamas fiziškai arba skaitytojas negali atvykti į biblioteką.
- Sukurta bibliotekos informacijos elektroninės prenumeratos paslauga. Ji apima galimybę skaitytojui elektroniniu būdu užsakyti ir gauti informaciją pasirinktu periodiškumu apie konkrečios bibliotekos teikiamas paslaugas, naudojimo sąlygas ar saugomus dokumentus. Tai gali būti informacija apie bibliotekoje gautus naujus dokumentus pasirinkta forma, apie dokumentus vartotojo pasirinkta tema, dokumentų rūšis, panašius į skaitytus dokumentus ir panašiai.
- Sukurta vartotojų automatinio informavimo sistema. Ji siunčia priminimus apie tai, kad baigiasi dokumentų išdavimo laikas ir pasiūlymus automatiškai pratęsti išdavimo terminą. Tai padeda skaitytojams išvengti delspinigių ir užtikrina sklandesnį dokumentų apytaką.
- Integruota VAIISIS - viešojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistema. Ji užtikrina galimybę, naudojantis valstybės ir bankininkystės informacinėmis sistemomis, paslaugų teikimą realizuoti vieno langelio principu.
Elektroninių paslaugų sistema skirta visiems Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio piliečiams. Suprojektuota e. Suvestinio katalogo (SK) - bendro naudojimo duomenų bazės, kurios kūrime dalyvauja respublikos viešosios, apskričių, specialiosios ir muziejų bibliotekos. Šiuo metu SK duomenų bazę sudaro daugiau nei 4,5 mln. įrašų. Taip pat veikia Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas (NBDB), kuriame kaupiama einamoji bibliografinė informacija apie straipsnius Lietuvos periodinėje spaudoje (apie 900 tūkst. įrašų).
Pasaulinės tendencijos ir ateities perspektyvos
IFLA (Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos) konferencijoje Seule buvo pristatytos įvairios RFID bibliotekinės sistemos. Dvi gerai žinomos kompanijos, 3M ir Check Point, bei Korėjos kompanija ECO Smart ID, viena populiariausių RFID bibliotekinių sistemų tiekėjų Azijos šalyse, demonstravo savo sprendimus. Tai rodo, kad RFID technologijos diegimas bibliotekose yra pasaulinė tendencija, siekiant modernizuoti paslaugas ir pagerinti skaitytojų patirtį.
KMU biagiama įrengti nauja biblioteka, todėl svarbu pasirinkti efektyvią ir modernią skaitytojų aptarnavimo ir leidinių apsaugos sistemą. Martyno Mažvydo bibliotekos patirtis diegiant RFID technologiją gali tapti pavyzdžiu kitoms bibliotekoms, siekiančioms modernizuoti savo veiklą. Ši technologija ne tik padidina efektyvumą, bet ir suteikia skaitytojams daugiau laisvės, patogumo ir saugumo, taip prisidedant prie bibliotekos, kaip modernaus informacijos ir kultūros centro, įvaizdžio stiprinimo.
Knygų išdavimo / grąžinimo vaizdo įrašas naudojant RFID sistemą
Ateityje galime tikėtis dar daugiau inovacijų, susijusių su RFID technologijos ir kitų skaitmeninių sprendimų diegimu bibliotekose. Tai gali apimti dar labiau personalizuotas paslaugas, išmanesnes paieškos sistemas, virtualios realybės elementų integravimą ir kitas technologijas, kurios padarys bibliotekas dar patrauklesnes ir aktualesnes šiuolaikinei visuomenei. RFID sistema yra tik vienas iš žingsnių link bibliotekos, kuri geba prisitaikyti prie besikeičiančių skaitytojų poreikių ir technologinių galimybių.
tags: #martyno #mazvydo #biblioteka #rfid