Lietuvos nacionaliniam domenui .lt sukako 30 metų. Kaip prieš šimtmetį 1922 m. Kaune įsteigtas Lietuvos universitetas davė impulsą šiuolaikinėms Lietuvos aukštosioms mokykloms, taip 1992 m. įkurtas ir nuo 1994 m. Kaune administruojamas nacionalinis .lt domenas suteikė tvirtą pamatą dinamiškai Lietuvos skaitmeninės ekonomikos sektoriaus plėtrai. Per ilgą 30 metų .lt domeno veiklos etapą buvo užmegzti ryšiai su tarptautinėmis internetą koordinuojančiomis organizacijomis, partneriais užsienyje ir Lietuvoje, prie .LT domeno vystymo prisidėjo visas būrys kūrybingų mokslininkų ir specialistų.
Istoriniai Žingsniai: Nuo "Rūtos" Iki Pasaulinio Tinklo
Kelionė į skaitmeninę erdvę prasidėjo gerokai anksčiau nei .lt domeno įkūrimas. Pirmasis lietuviško kompiuterio „Rūta“ kūrėjas dr. Gintautas Grigas prisimena, kaip Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykloje 1959 m. buvo ruošiamasi gaminti Maskvoje suprojektuotą EV80 lempinę ir labai nepatikimą skaičiavimo mašiną. „Rusiška skaičiavimo mašina buvo labai nepatikima dėl naudojamų elektroninių lempų, kurių mašinoje buvo apie 2000. Lempos nuolat perdegdavo, jų naudojimo ciklas buvo mažas, todėl problemą sprendėme jas keisdami pirmaisiais Sovietų Sąjungoje puslaidininkiais - tranzistoriais ir diodais. Taip pavyko lempų skaičių grandinėse sumažinti per pusę, o mašinos patikimumą ir galią padidinti“, - pasakoja dr. G. Iki 1974 m. iš viso buvo pagaminti 702 lietuviški kompiuteriai, kurie būdavo įdarbinami automatizuoti įvairių įstaigų buhalterinius skaičiavimus. Vėlesnės lietuviško kompiuterio versijos buvo daug tobulesnės, su kietaisiais diskais ir kitais išoriniais įrenginiais, galimybe per telefono linijas susijungti duomenų perdavimui.
Nors pirmasis Lietuvos prisijungimas prie interneto užmegztas 1982 m., laisvas internetas pradėjo veikti 1991 m. spalio 10 d. baigus palydovinio ryšio diegimo darbus ir savarankiškai prisijungus per Šiaurės šalių kompiuterių tinklą NORDUnet prie interneto tinklo. Prisijungus prie interneto profesoriaus Laimučio Telksnio iniciatyva prasidėjo Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET kūrimo darbai. 1992 m. buvo sukurtas pirmasis 64 Kbps spartos naudojant x25 protokolą tarpmiestinis ryšio kanalas tarp Kauno technologijos universiteto ir Vilniaus universiteto bei Matematikos ir informatikos instituto. Buvęs LITNET valdymo centro vadovas dr. R. Kavaliūnas prisimena: „Dauguma specialistų buvo įsitikinę, kad tarybinės sistemos nebus suderinamos su vakarietiškomis duomenų perdavimo sistemomis. Tačiau LITNET tinklą diegęs Zenonas Bedalis įrodė, kad skaitmeninių duomenų perdavimas tarybinėmis linijomis yra įmanomas. Taip trys Lietuvos mokslo įstaigos buvo sujungtos skaitmeniniais duomenų perdavimo kanalais“. Nors jau 1993 m. LITNET buvo pasirengęs įdiegti TCP/IP protokolą, tačiau tai pavyko padaryti tik 1994 metais. Šiandien LITNET tiekiamu internetu naudojasi daugiau kaip 1000 organizacijų.
.lt Domenu: Tapatybės ir Plėtros Simbolis
Pradėjus funkcionuoti savarankiškam interneto tinklui, interneto svetainėms ir el. paštui reikėjo Lietuvą identifikuojančio adreso. 1992 m. birželio 3 d., padedant Norvegijos vyriausybei, Oslo universiteto prašymu internete buvo įkurtas .lt aukščiausio lygio domenas. 1994 m. „Sausio 13-osios įvykiai parodė, kad yra labai svarbus nepriklausomas ryšys apeinant sovietines struktūras. Man nuo 1991 metų būnant KTU skaičiavimo centro vadovu įvyko tam tikra kova su .lt domeną įkūrusiais norvegais dėl savarankiško domeno administravimo Lietuvoje. Buvo norinčių, kad .lt domenui būtų pratęstas išorinis aptarnavimas. Vis tik mes argumentavome, kad Lietuvos domenas turi būti Lietuvoje“, - prisimena pirmuosius .lt domeno žingsnius prof. Algirdas Pakštys. Neilgai trukus po aukščiausio lygio .lt domeno įkūrimo 1993 m. užregistruoti pirmieji antrojo lygio domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt. VU DMSTI direktoriaus pavaduotojas dr. Saulius Maskeliūnas akcentuoja: „Pirmąjį Lietuvos domeną mii.lt tuomet įkūrė novatoriška Petro Šulco vadovaujama kompiuterinių tinklų laboratorija. Jie su profesoriumi Laimučiu Telksniu suorganizavo pirmąjį nuo Maskvos nepriklausomą interneto ryšį įrengę ant Seimo palydovinę anteną. Adresu neris.mii.lt buvo paskelbtas internetinis puslapis su pagrindine informacija anglų kalba apie Lietuvą „Lithuanian Home Page“. Taip atsivėrė laisvas kelias į užsienį interneto ryšiu, todėl šią Lietuvos laisvei svarbią istoriją institutas siekia išsaugoti ateities kartoms, o pirmąjį lietuvišką domeną - naudoti skaitmeninių technologijų mokslo pristatymui“.
Šiandien .lt domeną naudoja beveik 225 tūkstančiai interneto svetainių, elektroninių parduotuvių, žiniasklaidos portalų ir verslo bei viešųjų informacinių sistemų. Be sklandaus .lt domeno veikimo šiandien neįsivaizduojamos visiems įprastos el. bankininkystės, el. paslaugos. Ryšių reguliavimo tarnybos Radijo ryšio departamento direktorius dr. Arūnas Lipnevičius apžvelgia mobiliojo ryšio evoliuciją: „Apie 2000 metus buvo rengiamasi diegti trečiosios kartos mobiliojo ryšio technologija UMTS. Tuomet buvo aiškiai deklaruojama, kad tai yra karta, skirta prisijungti prie interneto belaidžiu būdu. Vėliau interneto dedamosios svarba mobiliojo ryšio technologijose tik didėjo. Ketvirtoji mobiliojo ryšio karta LTE (4G) buvo skirta išimtinai perduoti duomenis, o balso ir SMS perdavimas liko kaip atskira tinklo niša. Dabar jau diegiame penktąją mobiliojo ryšio kartą (5G), kuri skirta ypač sparčiam mobiliajam ir daiktų internetui“. Nuo 2006 m. Lietuvoje pradėjo veikti 3G ryšio paslaugos, užtikrinusios pakankamai komfortišką interneto spartą mobiliuosiuose įrenginiuose. 2011 m. pradėtos teikti 4G radijo ryšio technologija pagrįsto interneto paslaugos.
KTU Interneto paslaugų centro DOMREG vadovas Tomas Mackus tikina, kad sparčiai augusi interneto ryšio sparta bei nuolat didėjęs interneto vartotojų skaičius paskatino lietuviško skaitmeninio turinio kūrimą ir el. paslaugų teikimą. „Internetas, jo infrastruktūra per šiuos 30 metų daug pažengė, o pastaruosius 10 metų - Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių pagal interneto spartą Europoje, gal net ir pasaulyje. Todėl viskas yra susiję: išaugus interneto spartai ir naudotojų skaičiui, išaugo ir įmonių, kurios norėjo savo informaciją viešinti pasitelkusios interneto svetaines, kiekis, o tai ypač svarbu verslams, kurie eksportuoja produkciją. Taip pat pažymėčiau, kad įtakos .lt domeno augimui turėjo apie 2000 m. piką pasiekęs „Dot-com“ burbulas, po kurio - geras domeno vardas pradėtas suvokti kaip investicinis turtas“, - pastebi T. Mackus.
Kalbos Tapatumas Skaitmeninėje Erdvėje
Nors lotynų abėcėlė ir arabiški skaitmenys buvo įprastas kompiuterinių programų ir tinklo adresų kodavimo būdas, augant interneto naudotojų skaičiui, ypač tokiose regionuose, kaip Azija, Afrika, iškilo natūralus poreikis žmonėms, kurie nevartoja anglų kalbos, naudoti savo kalbą. Dėl šios priežasties buvo ilgai ieškoma techninių sprendimų ir siekiama domenų vardus pritaikyti kitų kalbų rašmenimis. Galimybė įkurti domenų vardus su diakritiniais nacionalinių kalbų ženklais atsirado 2003 m. internetą koordinuojančiai organizacijai ICANN patvirtinus IDN (angl. Internationalized Domain Names) standartą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis mano, kad IDN domenai yra reikšmingi lietuvių kalbai, nes įsigalėjęs šveplavimas kenkė visuomenės raštingumui ir darkė kalbą. „Lietuvių kalba informacinėse technologijose šiuo metu yra kalbos politikos šerdis. Tai yra svarbu todėl, kad lietuvių kalba yra valstybinė ir vartojama visuomenėje, o valstybės paslaugos teikiamos lietuvių kalba. Ar mes norime viešąsias el. paslaugas ir programinę įrangą turėti lietuvišką? Mano galva, tai yra būtina ir valstybė turi skirti tam resursus. Kalba atspindi mąstymą, perteikia informaciją, padeda pažinti pasaulį, perduoti naujajai kartai pasaulio suvokimą, patirtį ir tradicijas. Jeigu mes vartosime kitą kalbą arba švepluosime, mes perduosime svetimą patirtį ir griausime savo kultūrą. Informacinės technologijos dabar yra tas pats, kaip knygų leidyba 16 a. Mes lietuviai tuo metu esame nukentėję, kadangi 16 a. masiškai neleidome lietuviškų knygų, o buvo tik keletas Mažvydo, Daukšos, Kleino ir kitų autorių knygų, bet pagrindinė kalba buvo ne lietuvių. Aš labai noriu, kad mes antrą kartą nepadarytume tos pačios klaidos“, - akcentuoja VLKK pirmininkas A. Antanaitis. Siekdamas padėti naudoti lietuviškus vardus domenuose, KTU Interneto paslaugų centras DOMREG pristatė dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstą domenų vardų siūlymo įrankį. Jeigu norimas lietuviškas domeno vardas yra užimtas, sistema pasiūlo alternatyvių susijusių vardų variantų.
Ateities Perspektivos: Skaitmenizavimas ir Naujosios Technologijos
„Karas Ukrainoje dar labiau paspartins skaitmenizavimą ir tai darysime geriau, nei darėme iki šiol galvodami, kad internetas visada veiks. Aš tikiu, kad tiek versle, tiek valstybėje pasidarysime atsparesnes informacines sistemas, kurias bus galima greitai atstatyti iš kopijų arba net veikiančias sinchroniškai. Manau, kad toliau populiarės išskaidyta infrastruktūra ir debesijos sprendimai, toliau sparčiai augs el. paslaugų vartojimas“, - teigia M. Mackus. Kai kalbama apie naujas skaitmeninės ekonomikos transformacijas, dažnai minimi skambūs žodžiai „blokų grandinė“ ar „Metavisata“. „Reikėtų daugiau dėmesio skirti, kaip skaitmeninės technologijos taikomos. Galiausiai perspektyvi ir dėvimų įrenginių ateitis. Manau, kad interneto ryšiu jungianti skaitmeninė aplinka ateityje mus dar labiau sups ir lydės visur - nuo kasdieninio gyvenimo iki skaitmeninės gamybos ir verslo“, - prognozuoja T. Mackus.
Aktyviausi Domenų Rinkos Dalyviai
Už Lietuvos nacionalinio domeno palaikymą, konstruktyvų bendradarbiavimą, kokybišką .lt domenų turėtojų aptarnavimą ir svarų indėlį į domenų rinkos, interneto technologijų bei skaitmeninės ekonomikos plėtrą padėkomis renginyje buvo pagerbti šie aktyviausi Lietuvos ir užsienio akredituoti .lt domeno paslaugų teikėjai: UAB „Interneto vizija“, AB „Telia Lietuva“, Hosting Concepts B.V.
Per ilgą 30 metų .lt domeno veiklos etapą buvo užmegzti ryšiai su tarptautinėmis internetą koordinuojančiomis organizacijomis, partneriais užsienyje ir Lietuvoje, prie .LT domeno vystymo prisidėjo visas būrys kūrybingų mokslininkų ir specialistų. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos Lokalizavimo sekcija (garbės vadovas dr. G. Grigas), buvęs ilgametis KTU Kompiuterinių tinklų centro ir LITNET valdymo centro vadovas dr. R. Kavaliūnas, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos l. e. p. bei Valstybinio patentų biuro l. e. p. ir Pramoninės nuosavybės informacijos skyriaus l. e. p. - visi šie asmenys ir institucijos prisidėjo prie .lt domeno istorijos kūrimo.
Šiais metais Lietuvos nacionaliniam domenui sukako 30 metų, kai 1992 m. padedant Norvegijos vyriausybei Oslo universiteto prašymu internete buvo įkurtas .lt domenas. 1993 m. užregistruoti pirmieji domenai mii.lt, ktu.lt, vu.lt. Nuo 1994 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) administruojamas nacionalinis .lt domenas suteikė tvirtą pamatą dinamiškai Lietuvos interneto ir skaitmeninės ekonomikos sektoriaus plėtrai.
