Lietuvos televizijos kraštovaizdis per kelis dešimtmečius patyrė transformaciją, kurią paskatino sparčiai besivystančios technologijos ir Europos Sąjungos direktyvos. Analoginės televizijos eros pabaiga ir skaitmeninės televizijos (DVB) standartų įsigalėjimas atvėrė naujas galimybes žiūrovams, suteikdami aukštesnę vaizdo ir garso kokybę bei platesnį paslaugų spektrą. Šiandien DVB-T, DVB-C, DVB-S ir IPTV standartai formuoja Lietuvos televizijos rinką, kiekvienas siūlydamas savitus privalumus ir iššūkius.
Analoginės Televizijos Pabaiga ir Skaitmeninės Pradžia
Nors DVB-T standartas pradėtas kurti gerokai anksčiau, realaus pritaikymo stadiją pasiekė tik 1998 metais, kuomet pirmą kartą buvo pradėtas taikyti Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje praėjo dar nemažai laiko, kol buvo imta kalbėti apie analoginės televizijos pakeitimą skaitmenine. Metams bėgant televizija įsitvirtino, o vartotojai susipirko didesnius ir geresnius televizorius. Turtingesni pasistatė palydovinės televizijos imtuvus ir pradėjo žiūrėti skaitmeninę palydovinę televiziją (DVB-S). Pamažu lietuviai išmoko naudotis kompiuteriu, prisijungė internetą, pradėjo žiūrėti skaitmeninį užsienio turinį parsisiųsta iš interneto, o televizoriaus rodoma vaizdo kokybė tapo santykinai prastesnė. Piratinės antenos nustojo veikti su analoginės TV išjungimu. Tačiau analoginės televizijos išjungimas buvo numatytas visoje Europoje, kur tobulėjančios technologijos vertė rinktis šiuolaikiškesnius sprendimus, nepaisant kai kurių trūkumų ir laikinų nepatogumų.
Dar 2006 metais Lietuva dalyvavo Ženevos susitarime, o 2011 m. viena iš sąlygų analoginės televizijos išjungimui buvo pasiekti 90 procentų namų ūkių aprėpties (skaičiuojami namų ūkiai, prieš tai turėję galimybę toje zonoje priimti analoginės TV translacijas). Realiai, su Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pagalba, buvo sudarytos sąlygos 98 proc. aprėpčiai. Laikui bėgant vis daugiau žmonių sužinojo apie šiuos naujus televizijos tinklus ir ėmė juos naudoti. Štai dar 2008 metais išmanūs studentai internetu prisipirkę USB DVB-T adapterių jungė juos prie savo kompiuterių ir džiaugėsi nauja vaizdo kokybe, kurios negalėjai lyginti su analogine TV. Tiesa, prie šių kinietiškų adapterių komplektuojamos, vos sprindžio dydžio antenėlės ne visada duodavo norimą rezultatą. O su skaitmenine televizija taip jau yra - jei signalas silpnas, tuomet vaizdo iš vis nėra. Na, o artėjant 2012 metams prasidėjo bauginantys clickbaitiniai straipsniai apie televizoriaus konvertavimo kainas, nepatogumus, negarantuojamą kokybę ir kitus siaubus, siejamus su šiuo pasikeitimu. Greitai neliko jokių abejonių, kad naujos kartos televizija nepalyginamai pranašesnė, vaizdas raiškesnis, spalvos geresnės ir nepriklausomai nuo antenos atstumo ar kokybės ekrane nėra sniego.
DVB-T: Antžeminės Skaitmeninės Televizijos Pagrindai
DVB-T (Digital Video Broadcasting - Terrestrial) standartas yra pagrindinis antžeminės skaitmeninės televizijos transliacijų Lietuvoje standartas. Jis leidžia perduoti signalą, kuris yra glaudinamas H.264/MPEG-4 AVC (arba moksliškai sakant H.264 arba MPEG-4 Part10 arba AVC) formatu. Būdamas giminingu MPEG grupės ir kitiems panašiems standartams, jis turi savyje daug naudingų dalykų. Vienas pagrindinių pasiekimų - AVC (angl. Advanced Video Coding). Lietuvoje naudojamas H.264 kodavimo standartas yra pirmasis, pripažintas ISO/IEC ir ITU-T (angl. International Organization for Standardization - Tarptautinė standartizacijos organizacija / International Electrotechnical Commission - Tarptautinė elektrotechnikos komisija ir angl. International Telecommunication Union - Telecommunication Tarptautinė telekomunikacijų unija - Telekomunikacijos). Tobulėjantys kodavimo standartai leidžia ne tik suglaudinti didesnį duomenų kiekį ir padidinti kanalo pralaidumą, sutalpinti jame daugiau programų, bet ir padeda išsaugoti perduodamo vaizdo kokybę. Be to, naudojant pažangesnį glaudinimą galima pasiekti ir geresnių rezultatų perduodamų duomenų srauto atžvilgiu.
Norint žiūrėti antžeminę skaitmeninę televiziją, reikalingas transliavimo formatui pritaikytas televizorius arba TV priedėlis. Esant nedideliam atstumui iki siųstuvo ir geroms priėmimo sąlygoms tinka ir įprastinė analoginiam signalui pritaikyta decimetrinė antena. Esant prastesnėms sąlygoms skaitmeniniam signalui priimti geriausiai tinka logoperiodinė antena, pasižyminti dideliu efektyvumu, mažais savaisiais iškraipymais ir plokščia bei tolygia dažnine stiprinimo charakteristika. Esant tolimam atstumui ir prastoms priėmimo sąlygoms dažniausiai yra naudojama X tipo banginio kanalo antena, pasižyminti ne tokiomis geromis savybėmis priimant skaitmeninį signalą, tačiau turinti ypač didelį stiprinimą, siaurą kryptingumą ir tiesiškai kylančią dažninę stiprinimo charakteristiką.
DVB-T televizija turi ir trūkumų. Vienas pagrindinių - lėtas programų perjungimas. Taip pat pastebimas priklausomumas nuo oro sąlygų: saulėtą vasaros dieną vaizdo ir garso kokybė gali būti patenkinama, tačiau darganotu oru kokybiška televizija mėgautis ilgai neteks. Programų kiekis taip pat yra ribotas. Gyvenant didmiestyje, galima matyti iki 14 nemokamų programų, o atokiau nuo siųstuvo esančiose vietovėse signalą „sugauti“ galima tik tiksliai nukreipus anteną. Vaizdo kokybė dinamiškose scenose, ypač naudojant senesnius glaudinimo standartus, gali „subyrėti“ į kvadratėlius.
DVB-C: Skaitmeninė Televizija Per Kabelinius Tinklus
DVB-C (Digital Video Broadcasting - Cable) standartas apibrėžia skaitmeninės televizijos transliavimą kabeliniais tinklais. Daugelis Lietuvos kabelinės televizijos operatorių teikia šios skaitmeninės televizijos transliacijas kaip papildomą mokamą paslaugą. Šios rūšies televizija pasiekiama tik ten, kur yra išvedžioti kabelinės televizijos tinklai. Norint matyti skaitmeninę kabelinę televiziją, reikalingas televizorius su skaitmeniniu imtuvu arba TV priedėlis, jungiamas prie televizoriaus. Priedėlis yra specialus imtuvas, kuris priima signalą ir jį pakeičia vaizdo bei garso signalu, suprantamu senesnių modelių televizoriams.
Nors DVB-C teikia geresnę vaizdo ir garso kokybę nei analoginė televizija, ji turi ir savų trūkumų. Vienas ryškiausių - aukšta kaina. Taip pat pastebimi vaizdo ir garso trikdžiai, nes nors ir skaitmeninė, televizija perduodama kabeliniais tinklais, kurie nėra labai atsparūs išoriniams trikdžiams. Be to, dalis operatorių naudoja skirtingus glaudinimo metodus, todėl transliavimo kokybė gali skirtis.
Trumpa kabelio istorija: laido kūrimas ir nutraukimas
DVB-S ir DVB-S2: Skaitmeninė Palydovinė Televizija
DVB-S (Digital Video Broadcasting - Satellite) ir DVB-S2 standartai apibrėžia skaitmeninės palydovinės televizijos transliavimą. Šiuo atveju ne tiek svarbus geografinis atstumas, kadangi televizijos palydovai dažniausiai padengia iš karto visą grupę valstybių ar visą žemyną. Pasistačius palydovinės televizijos komplektą, įmanoma matyti keletą šimtų ar net tūkstančių skirtingų TV kanalų. Naujai įsigytame palydovinės televizijos komplekte jau rastumėte visas reikalingas priemones nekoduotų TV programų žiūrėjimui. Tačiau koduotų programų žiūrėjimui naudojama dekodavimo kortelė, kurią galima įsigyti už papildomą vienkartinį arba abonentinį mokestį. Lietuvoje mokamos palydovinės skaitmeninės televizijos paslaugas teikia VIASAT.
Pagrindiniai DVB-S ir DVB-S2 trūkumai yra priklausomybė nuo oro sąlygų. Palydovinė televizija labai jautri nepalankioms oro sąlygoms - lietus, kruša, sniegas ar šlapdriba gali slopinti ar blokuoti signalą. Taip pat pastebimas sudėtingas įrangos diegimas, ypač daugiabučiuose, kai visi langai išeina į šiaurę. Nors DVB-S2 siūlo naujoves vaizdo signalo suglaudinimui, pati technologija, lyginant su naujesnėmis, gali būti laikoma pasenusia.
IPTV: Ateities Televizija Per IP Tinklus
IPTV (Internet Protocol Television) yra telekomunikacinė sistema, skirta transliuoti ir priimti televizinius signalus paketiniais tinklais, naudojant interneto protokolą (IP). IPTV sistemoje skaitmeninės televizijos paslaugos vartotoją pasiekia plačiajuosčiais tinklais (pvz.: ISDN, WiMAX, LAN). IPTV programos gali būti stebimos tiek asmeninio kompiuterio ekrane, tiek ir naudojant įprastą televizijos imtuvą. Pastaruoju atveju būtinas signalo keitiklis - priedėlis, leidžiantis adaptuoti priimamą signalą į televizoriui priimtiną. IPTV dažniausiai tiekiama kaip paslaugų paketo dalis (pvz.: IP telefonija bei internetas), apibūdinama terminu „Triple play“.
Ši technologija Lietuvoje įgauna vis didesnį populiarumą, kadangi, skirtingai nuo anksčiau aprašytų, nebeturi pastebimų trūkumų. Pagrindiniai IPTV privalumai yra aukšta kokybė, daugiakanalis kokybiškos informacijos perdavimas, naudojant efektyvius duomenų suspaudimo algoritmus. Taip pat svarbus funkcionalumas ir žema kaina, todėl IPTV yra puikus pasirinkimas tiems, kam yra svarbus kainos ir kokybės santykis.
Koduotų Kanalų Klausimas ir Technologiniai Standartai
Vienas iš skaitmeninės televizijos privalumų yra galimybė koduoti programas, taip lengviau renkant mokesčius už paslaugas. Norint žiūrėti koduotus kanalus, reikalinga speciali dekodavimo kortelė, kurią galima įsigyti už papildomą mokestį. Pavyzdžiui, Vilniaus ir apylinkių gyventojai gali žiūrėti 9 koduotas TV programas iš 5-ojo siųstuvo (53 kanalu), tačiau norint jas matyti, reikia sudaryti sutartį su UAB „Balticum TV“. Kaina - nuo 3 EUR/mėn.
Dėl naudojamų vaizdo glaudinimo metodų, DVB-T televizija Lietuvoje naudoja MPEG-4 AVC/H.264 formatą. Kiti standartai, tokie kaip DVB-T2, siūlo naujoves vaizdo signalo spaudimui ir autorinių teisių apsaugai, tačiau Lietuvoje kol kas nėra plačiai įdiegti. DVB-C transliavimas nėra griežtai standartizuotas, skirtingi operatoriai naudoja skirtingus glaudinimo metodus.
Skaitmeninės Televizijos Įranga ir Priedėliai
Norint mėgautis skaitmenine televizija, reikalingas televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu arba specialus TV priedėlis (angl. set-top box). Šis priedėlis yra nedidelė „dėžutė“, jungiama prie televizoriaus. Jis priima skaitmeninį signalą, jį „išpakuoja“ ir pritaiko televizoriui. Priedėliai skiriasi pagal papildomų funkcijų kiekį, tokių kaip programų perjungimo kalbos pasirinkimas, elektroninis programų gidas, garso koregavimo funkcijos, žadintuvas, savaiminis išsijungimas, kalendorius, stop-kadras, žaidimai ir kt.
Kadangi Lietuvoje skaitmeniniam signalui glaudinti naudojamas H.264 (MPEG-4/AVC) standartas, specialus TV priedėlis arba televizoriuje integruotas skaitmeninis imtuvas turi sugebėti iškoduoti tokiu standartu glaudintą signalą. Todėl ant priedėlio reikėtų ieškoti H.264 arba MPEG-4/AVC užrašo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad MPEG-4/AVC yra naujesnis standartas nei MPEG-4, todėl priedėliai, turintys tik MPEG-4 užrašą, greičiausiai neveiks.
Radijo Dažnių Valdymas ir Transliavimas
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) koordinuoja radijo dažnius radijo programoms transliuoti (retransliuoti) su kaimyninėmis valstybėmis. Radijo dažnių ištekliai yra riboti. RRT skiria naudoti radijo dažnius (kanalus) vadovaudamasi jų naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais - efektyvaus radijo dažnių naudojimo užtikrinimo, technologinio neutralumo, kt., siekdama užtikrinti elektromagnetinį suderinamumą ir apsaugoti nuo radijo trukdžių radijo ryšio sistemas. Pateikiame mums žinomą informaciją apie galimybes įsigyti priemones DVB-T žiūrėjimui. Kadangi naujos programos Lietuvoje bus glaudinamos H.264 standartu, čia pateiksime informaciją tik apie priemones, leidžiančias matyti visas programas. Kiek geresnė situacija su kompiuterių plokštėmis. Mūsų žiniomis, tik viena šių plokščių gamintoja, kompanija „Leadtek“, įtraukė H.264 standartu glaudinto vaizdo palaikymą į savo programinę įrangą, pateikiamą su jų plokštėmis.
Pagal CEPT direktyvą skaitmeninei televizijai numatyta panaudoti ir 61-69 standartinius TV kanalus. Kadangi Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės šalys, neturi šio ruožo priskyrimų, numatytų Stokholmo-61 plane, todėl 1999 metų sausio mėnesį Druskininkuose buvo surengtas daugiašalis susitikimas, kuriame dalyvavo ekspertai iš Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos bei Švedijos. Susitikimo metu buvo sutarta sukurti bendrą regioninį skaitmeninės TV planą 61-69 TV kanaluose, paremtą nedidelių (turinčių apie 100 km skersmens padengimo sritį) monokanalinių-sinchroninių tinklų principu. Prie šio plano kūrimo 2000 metų vasario mėnesį daugiašalio ekspertų susitikimo metu Kijeve taip pat prisidėjo ir Bulgarija, Suomija, Vengrija, Moldova ir Turkija.
Skaitmeninės Televizijos Priežiūra ir Reguliavimas
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (RTKL) yra atsakinga už radijo ir televizijos programų transliavimo licencijų išdavimą ir priežiūrą. Nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio RTKL išdavė licencijas nuolatinei antžeminės skaitmeninės televizijos transliacijai. Skaitmeninės TV plėtros plane numatyta, kad iki 2009 m. pradžios bent vienas skaitmeninės TV tinklas turėtų aprėpti ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos teritorijos, o 2012 m. turėtų būti pradėtas laipsniškas analoginės antžeminės televizijos perjungimas į skaitmeninę TV.
Nors analoginės televizijos išjungimo datos tiksliai pasakyti niekas nedrįsta, 2012 metais prasidėjo jos laipsniškas perjungimas į skaitmeninę TV. Šis procesas užtikrino, kad Lietuvos gyventojai galėtų naudotis šiuolaikiškesniais ir kokybiškesniais televizijos transliavimo sprendimais.
tags: #lietuvos #dvb #statndartai