Wi-Fi: Nematomi Bangų Privalumai ir Rizikos

Šiandien bevielis „Wi-Fi“ ryšys reikalingas kaip oras - be jo neapsieiname nei namuose, nei darbe ar oro uostuose. Nors „Wi-Fi“ drąsiai galime vadinti savo kasdieniu palydovu, vargu ar žinome apie jį daugiau nei tai, kad jis leidžia naršyti internete. Kas iš tiesų yra „Wi-Fi“ ir kaip jis veikia? Nors „Wi-Fi“ kavinės atsirado ne taip ir seniai, pats bevielis ryšys sukurtas jau prieš 30 metų. Tikrasis jo pavadinimas - IEEE 802.11, kuris reiškia belaidžio vietinio tinklo ryšio standartą. IEEE raidės identifikuoja Elektros ir elektronikos inžinierių institutą (angl. - Institute of Electrical and Electronics Engineers), o skaičiai 802.11 nurodo tinklo informacijos siuntimo protokolus. Beveik dešimtmetį bevielis ryšys taip ir buvo vadinamas, kol galiausiai nuspręsta, kad reikia paprastesnio pavadinimo. Taip gimė lengvai įsimenamas „Wi-Fi“ terminas. „Wi-Fi“ buvo nuolat tobulinamas ir išleidžiami naujesni, geresnį ryšį suteikiantys tinklo standartai. Šiais metais „WiFi“ aljansas (Wi-Fi Alliance) pristatė naujausią, dar spartesnį „Wi-Fi 6“ standartą. Nors jis dar nėra prieinamas visiems įrenginiams, pavyzdžių jau yra. Technologijų kompanija „Samsung“ norėdama savo vartotojams suteikti saugesnį ir spartesnį ryšį, savo naujausiuose „Galaxy“ serijos įrenginiuose jau palaiko naujausios kartos „Wi-Fi“ tinklą. Kuo jis skiriasi nuo įprasto? „Wi-Fi 6“ užtikrina greitesnį interneto ryšį, leidžia apie 4 kartus greičiau prisijungti prie tinklo nei senesnės kartos ryšio naudotojams, esantiems toje pačioje vietoje ir 20 proc. greičiau siunčia duomenis.

Raktas į jūsų asmeninius duomenis: Pavojai ir Apsauga

Manote, kad vienintelis raktas, kaip įsilaužti į jūsų paskyrą, yra jūsų slaptažodiai? Deja, bet „Wi-Fi“ ryšys taip pat gali tapti lengva priemone pasiekti jūsų asmeninę informaciją. Pažengę kibernetiniai sukčiai susikuria viešą, laisvai prieinamą tinklą ir laukia užkibsiančių aukų. Jums prisijungus prie tokio tinklo, nusikaltėliai moka patekti į jūsų įrenginį ir pasinaudoti visa jiems reikalinga informacija. Dėl to, technologijų saugumo ekspertai pataria vengti viešo, slaptažodžiais neapsaugoto „Wi-Fi“, o prie jo prisijungus jokiu būdu neatlikti bankinių pavedimų ar nesiųsti darbinės, konfidencialios informacijos. Kartais galima nepastebėti, kaip jūsų įrenginys pats aptiko ir prisijungė prie nesaugaus tinklo. Tad, pavyzdžiui, „Samsung“ savo vartotojams sukūrė išmanų „Wi-Fi“, kuris pats praneša apie galimai riziką keliančius tinklus ir iškart perjungia į asmeninį mobilųjį ryšį.

Nemokamas belaidis internetas jau kurį laiką yra tapęs norma viešose vietose, oro uostuose, viešbučiuose ir restoranuose. Šių įstaigų nemokama prieiga prie interneto yra papildoma nauda klientams. Kavinės, tapusios populiaria vieta nuotoliniam darbui, be Wi-Fi jau yra sunkiai įsivaizduojamos. „Labai dažnai negalvojama apie tai, kur ir kokius įrenginius žmonės naudoja darbo reikalams. Neįvertinamos rizikos, kai prie jautrių sistemų jungiamasi naudojantis viešuoju internetu. Jeigu asmeniniame įrenginyje yra saugoma ir kaupiama jautri įmonės informacija, atsiranda didesnė tikimybė ją sunaikinti ar nutekinti. Tai didina finansinių nuostolių riziką ne tik dėl prarastų duomenų ar pinigų vagysčių, bet ir dėl vykdomos veiklos sutrikdymo,“- perspėja leidinio „Kibernetinis saugumas ir verslas“ bendraautorė, „Kurk Lietuvai“ dalyvė Gabrielė Bilevičiūtė.

Atviras W-iFi tai nemokamas interneto ryšys, kurį galima rasti viešose vietose. Be jau išvardintų vietų, nemokamas belaidis Wi-Fi ryšys gali būti prieinamas prekybos centruose, bibliotekose, mokymosi įstaigose. Angliškai šis interneto ryšys vadinasi Hotspot, o lietuviškai - Viešosios interneto prieigos taškas. Nors šis ryšys ir yra lengvai prieinamas vartotojams, deja, taip pat lengvai jį pasiekti gali ir piktavališkų kėslų turintys programišiai. Dėl to net ir patikimoje vietoje esantis belaidis ryšys, kelia rizikų įrenginiuose esančiai informacijai. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba įspėja, kad viešasis internetas nėra saugus, ir išskiria tris pagrindines grėsmes susijusias su nesaugia belaidžio tinklo konfigūracija:

• Tinklu keliaujančių duomenų perėmimas - įsilaužėliai gali matyti ką veikiate internete, skaityti Jūsų elektroninius laiškus ir perimti slaptažodius ir t.t.
• Nesankcionuotas tinklo resursų naudojimas - tretieji asmenys gali naudotis Jūsų tinklu įsilaužimams vykdyti, platinti draudžiamą turinį ar kenkėjišką programinę įrangą, rašyti įžeidžiančius komentarus interneto erdvėje ir kt.
• Sutrikdyti tinklo veikimą - įsilaužėliai gali palikti jus ar jūsų šeimą be interneto pakeisdami maršrutizatoriaus nustatymus. Tai veda prie materialinių nuostolių pvz. interneto ryšio tiekėjų meistrų iškvietimas.

Viešas internetas nėra saugus todėl, nes juo netrukdomi gali pasinaudoti ir nusikaltėliai, ieškantys prieigos prie jūsų duomenų. Tinklu perduodami duomenys nėra šifruojami tinklo lygmenyje, o jei paprasčiau: prisijungus prie bendro signalo, yra įmanoma pamatyti kitų prisijungusiųjų duomenis, jei naršant nėra naudojamos papildomos priemonės srauto šifravimui. Nepamirškite, kad duomenų saugumo klausimai yra svarbūs ne tik kompiuteryje, bet ir telefone. Telefonu prisijungus prie viešo Wi-Fi, taip pat esate pavojuje. Todėl jei mieste prireikia išsiųsti svarbius dokumentus, ar atverti savo el. bankininkystės paskyrą, junkitės naudodamiesi savo mobiliuoju internetu. Jei žinote, kad mobiliaisiais duomenimis pasinaudoti nepavyks, sumažinti riziką galite pasinaudodami antivirusine programėlę. Nors antivirusines įprasta naudoti kompiuteriuose, bet jos taip pat praverčia ir išmaniuosiuose telefonuose ar planšetėse. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba informuoja, kad tiek mokamų, tiek nemokamų programų yra tikrai nemažai: „McAfee Mobile Security & Lock“, „Eset Mobile Security & Antivirus“, „F-Secure AV TEST“, „Avast Mobile Security“, „Sophos Mobile Security“, „Antivirus PRO Android Security“ ir kt. Jei nežinote, kokios būtent antivirusinės programėlės jums reikia, patartina atkreipti dėmesį į jų testavimo rezultatus. Tokio tipo tyrimuose nurodomi konkretūs programų testavimo kriterijai, tad galite išsirinkti pagal būtent jums aktualiausių funkcijų įvertinimus. Antivirusinių programų testų rezultatus galite rasti čia.

Didelė dalis internetinių nusikaltimų yra susiję su man-in-the-middle (liet. „žmogus viduryje“) tipo atakomis. Tai slapto įsikišimo į pokalbį forma, kada įsilaužėlis (man-in-the-middle) įsiterpia tarp jūsų kompiuterio ir serverio. Tokių atakų metu yra perimami siunčiami duomenys. Asmuo nemato, kas vyksta jūsų ekrane, bet gauna visą informaciją, kuria suvedate į naršyklę. Pavyzdžiui, jei įvedinėjate savo slaptažodį ar kredito kortelės duomenis, įsilaužėlis juos pamatys be jokio šrifto. Paprastai įsilaužėlis sukuria suklastotą Wi-Fi tinklą, kurio pavadinimas skamba panašiai, kaip šalia esančios parduotuvės, kavinės ar kitos įmonės pavadinimas. Pavyzdžiui, kavinėje sugalvoję pasinaudoti nemokamu belaidžiu internetu, galite pastebėti, jog yra trys tinklai, turintys panašius pavadinimus: „Kavine“, „Kavine2019“ ir „Kavine2020“. Tikėtina, kad bent vienas iš jų yra įsilaužėlių sukurtas tinklas. Programišiai naudojasi šiuo tinklu, siekdami rinkti duomenis apie bet kokį įrenginį, užmezgantį ryšį su šiuo tinklu. Jei jiems pavyksta, įsilaužėliai gali pavogti prisijungimo slaptažodius, kredito kortelės informaciją ir kitus neskelbtinus duomenis. Jei tik įmanoma, stenkitės išvengti atviro Wi-Fi jautriems asmeniniams ar darbiniams reikalams. Bet jei turite svarbių ir skubių reikalų internete, būtinai pasitarkite su vietos, kurios tinklu naudositės, darbuotoju, ar jūsų aptiktas Wi-Fi yra autentiškas ir saugus, arba naudokitės savo įrenginio mobilųjį internetą (kuriuo galite dalytis ir su savo kompiuteriu). Sykį prisijungus prie belaidžio prieigos taško, kompiuterio sistema ateityje gali mėginti prie jo jungtis automatiškai. Todėl susitvarkius skubius reikalus, ištrinkite įsidėmėtą tinklą.

Didžiausiais Trikdžiais Galime Būti Patys

Greičiausiai kiekvienas iš mūsų esame vaikščioję po kambarį su telefonu rankose bandę „pagauti“ silpnai veikiantį „Wi-Fi“. Tačiau ar priėjimas prie lango ar arčiau interneto modemo išties veiksmingas? „WiFi“ yra technologija, kuri radijo bangomis perduoda informaciją iš vieno elektroninio prietaiso į kitą. Signalo stiprumas gali sumažėti dėl aplinkoje esančių bangų trikdžių, kurie atsiranda signalams pradedant klaidžioti su kitomis radijo bangomis, esančiomis panašiu dažniu. Žinant, kad pasaulyje yra daugiau nei 20 milijardų „Wi-Fi“ įrenginių, tai visiškai nenuostabu. Tačiau ar galėtumėte įsivaizduoti, kad didžiausiu bevielio ryšio trikdžiu galite būti pats jūs? Vienas iš efektyviausių bet kokių signalų blokatorių yra vanduo. Kaip žinome, žmogaus kūną sudaro 75 proc. vandens. Tad jeigu sėdite tarp savo kompiuterio ekrano ir interneto modemo, ryšys gali šiek tiek sulėtėti būtent dėl jūsų.

Terminology Understanding: Navigating Wi-Fi Standards and Speeds

Įsigyti naują maršrutizatorių atrodo lengva užduotis, kol nesusiduriame su gamintojų reklamuojamais privalumais - 5 Ghz „Wi-Fi 6“, „Easy Mesh“ ar „AX3000“. Ką reiškia šie terminai ir kokią naudą jie suteikia? Svarbiausius tinklo terminus paaiškina „Bitės Profai“. Taip lengviau: greitasis skaitymas.

• 2,4 GHz ryšys geriau sklinda per sienas, bet yra lėtesnis, o 5 GHz - greitesnis, bet mažiau skvarbus.
• „Mesh“ sistema leidžia sujungti kelis maršrutizatorius į vieną tinklą ir išplėsti ryšį visuose namuose.
• „Wi-Fi 6“ ir „Wi-Fi 7“ žymi bevielio ryšio standartus - kuo didesnis skaičius, tuo greitesnis ir stabilesnis internetas.
• Mbps ir MB/s reiškia skirtingus dalykus - vienas matuoja greitį bitais, kitas - baitais.

„Wi-Fi“ standartą žymi tokie sutrumpinimai, kaip „AX“, „AC“, „BE“ ar „N“, naudojami kartu su skaičiais, rodančiais tinklo pralaidumą. „Interneto ryšio kokybę lemia ne tik greitis megabitais, bet ir tai, kaip signalas sklinda namuose, ar įrenginiai palaiko tą patį standartą, ar tinklas veikia be trikdžių. Pagrindinių terminų žinojimas ne tik padeda lengviau išsirinkti tinkamą maršrutizatorių, bet ir išvengti galimo nusivylimo“, - sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis.

2,4 GHz ir 5 GHz Wi-Fi tinklai: Dažnių juostų skirtumai

Šie skaičiai reiškia „Wi-Fi“ tinklų dažnių juostas. 2,4 GHz tinklas naudojamas seniai ir yra palaikomas praktiškai visų įrenginių. Pavyzdžiui, tokie namų įrenginiai, kaip išmanūs jungikliai ar išmanios lemputės, dažnu atveju gali prisijungti tik prie 2,4 GHz tinklų, todėl šis vis dar yra labai populiarus. Tiesa, 2,4 GHz tinklas gali neišnaudoti pilno 5G mobilaus ryšio suteikiamo greičio, tačiau jis yra skvarbesnis, todėl toks tinklas gali padengti daugiau ploto namuose.

„Tuo tarpu 5 GHz tinklai gali suteikti sklandesnį ir greitesnį internetą, tačiau nėra toks skvarbus, tad keliaudamas per sienas gali prarasti daugiau greičio. Visgi, tokie tinklai turi labai gerą aprėptį ir dabar yra labai dažnai naudojami namuose. Beje, daugelis modernių maršrutizatorių sukuria tiek 2,4 GHz, tiek 5 GHz tinklus su vienodu pavadinimu ir taip leidžia besijungiančiam įrenginiui pačiam pasirinkti geriausiai veikiantį tinklą“, - sako „Bitės Profas“.

Taip pat yra maršrutizatorių, palaikančių 6 GHz dažnių juostą. Tokia dažnių juosta gali suteikti dar greitesnį internetą, tačiau turi labai mažą skvarbumą. Priklausomai nuo konstrukcijos, net viena namo siena gali taip susilpninti 6 GHz ryšį, kad kitas įrenginys jo tiesiog neras.

Tinklų skirtumai trumpai:

• 2,4 GHz tinklas yra lėtesnis, bet sklinda toliau.
• 5 GHz tinklas yra greitesnis, bet ne taip toli sklinda.
• 6 GHz tinklas gali suteikti patį didžiausią interneto greitį ir mažiausią delsą, tačiau net viena siena gali sustabdyti tokio tinklo veikimą.

„Mesh“ tinklas: Vieningam ryšiui visuose namuose

Taip vadinamas „Wi-Fi“ tinklas, kurį sudaro keli maršrutizatoriai, sujungti laidiniu arba belaidžiu būdu. Įprastai dideliame būste vieno maršrutizatoriaus nepakanka, nes tolimesniuose kambariuose gali būti silpnas „Wi-Fi“ ryšys. Būtent tokią problemą išsprendžia „Mesh“ sistema.

„Keli maršrutizatoriai sukuria vieną didelį „Wi-Fi“ tinklą, o prisijungiantys įrenginiai yra automatiškai perjungiami į vieno ar kito maršrutizatoriaus skleidžiamą tinklą pagal signalo stiprumą. Taip galiausiai vartotojas gauna sklandžiai ir greitai veikiantį internetą visuose būsto kambariuose“, - paaiškina A. Archangelskis.

„Wi-Fi 6“ arba „Wi-Fi 7“: Standartų evoliucija

Įprastai tai reiškia „Wi-Fi“ tinklo standarto versiją - kuo didesnis šis skaičius, tuo geresnį interneto ryšį gali skleisti maršrutizatorius. Tai yra ne tik didesnis maksimalus greitis, bet ir geresnis interneto stabilumas bei mažesnė delsa. Visgi, pavyzdžiui, norint išnaudoti visą „Wi-Fi 6“ maršrutizatoriaus potencialą, reikia ir įrenginio, palaikančio „Wi-Fi 6“. Jei besijungiantis įrenginys nepalaiko „Wi-Fi 6“, o maršrutizatorius palaiko, tuomet šie įrenginiai tiesiog komunikuos senesniu standartu - šiuo atveju, „Wi-Fi 5“.

MB/s, Mb/s ir Mbps: Greičio matavimo subtilybės

Taip, skirtumas yra. Šie žymėjimai turi skirtingas reikšmes - didžioji B raidė reiškia baitus, o mažoji b - bitus. Pavyzdžiui, failų dydį įprastai matuojame baitais (B) - megabaitais ar gigabaitais, o interneto greitį matuojame bitais (b) - megabitais bei gigabaitais. Ir būtent interneto greitis leidžia apskaičiuoti, kaip greitai galėsite atsisiųsti ar išsiųsti norimą failą.

„Vieną baitą (B) sudaro aštuoni bitai (b). Tai reiškia, kad jei turite 100 Mbps arba 100 Mb/s interneto greitį, tuomet išvertus į kitą matavimą turite 12,5 MB/s interneto greitį. Atitinkamai tai reiškia, kad minėtu 100 Mb/s greičiu siunčiantis 100 MB dydžio failą užtruksite apie 8 sekundes“, - sako „Bitės Profas“.

Trumpai:

• MB/s - Megabaitai per sekundę.
• Mb/s arba Mbps - Megabitai per sekundę.

Interneto Delsa (Ping): Kokio greičio tikėtis žaidimuose ir kasdienybėje

Matuodami interneto greitį su speedtest.net ar kitu įrankiu matysite ne tik megabitus per sekundę, bet ir interneto delsą, kuri paprastai matuojama milisekundėmis. Šis rodiklis parodo, per kiek laiko nedidelis duomenų kiekis nukeliauja iš jūsų įrenginio į serverį ir grįžta atgal. Paprastai šis rodiklis aktualus mėgstantiems žaidimus, tačiau mažesnė interneto delsa suteikia malonesnį naudojimąsi internetu visiems.

„Sklandų ir greitą internetą sudaro didelis greitis ir maža delsa. Jei greitis per mažas, pavyzdžiui, siekia vos 5 Mbps, tuomet įvairus turinys bus įkeliamas lėčiau, vaizdo įrašai gali sustoti ir pradėti „krautis“ viduryje žiūrėjimo. Na, o jei turite per didelę interneto delsą, tuomet po kiekvieno spustelėjimo tinklapyje reikės laukti papildomai, iki kol pasileis norimas puslapis“, - sako A. Archangelskis.

Žemiau pateikiame lentelę su interneto delsos rodikliais:

„AX3000“ ir panašūs užrašai: Maršrutizatoriaus specifikacijų supratimas

Tokie užrašai nurodo maršrutizatoriaus „Wi-Fi“ standartą bei bendrą tinklo pralaidumą. Štai „ZTE T3000“ modelyje yra užrašas „AX3000“. Tai reiškia, kad jis palaiko „Wi-Fi 6“ standartą bei turi iki 3000 Mbps (megabitų) tinklo pralaidumą per abi jo palaikomas „Wi-Fi“ dažnių juostas (5 GHz ir 2,4 GHz). Senesni maršrutizatoriai gali turėti „N“ raidę prieš skaičius, pavyzdžiui, „N600“. Tai reiškia jau gana seną „Wi-Fi 4“ standartą. Tuo tarpu „AC“ raidės reiškia „Wi-Fi 5“ ir „BE“ reiškia „Wi-Fi 7“. Šį straipsnį parengė išmaniųjų paslaugų ir įrenginių ekspertai - BITĖS Profai. Jie kasdien rūpinasi, kad BITĖS Profų namuose internete, tinklalapyje bitesprofai.lt, sužinotumėte visas svarbiausias technologijų naujienas ir patarimus. Norite su BITĖS Profais pasitarti gyvai?

Viešasis Wi-Fi: Patogumas ar Paslėptas Pavojus?

Šiandien bevielis „Wi-Fi“ ryšys reikalingas kaip oras - be jo neapsieiname nei namuose, nei darbe ar oro uostuose. Nors „Wi-Fi“ kavinės atsirado ne taip ir seniai, pats bevielis ryšys sukurtas jau prieš 30 metų. IEEE raidės identifikuoja Elektros ir elektronikos inžinierių institutą (angl. - Institute of Electrical and Electronics Engineers), o skaičiai 802.11 nurodo tinklo informacijos siuntimo protokolus. Beveik dešimtmetį bevielis ryšys taip ir buvo vadinamas, kol galiausiai nuspręsta, kad reikia paprastesnio pavadinimo. „Wi-Fi“ buvo nuolat tobulinamas ir išleidžiami naujesni, geresnį ryšį suteikiantys tinklo standartai. Šiais metais „WiFi“ aljansas (Wi-Fi Alliance) pristatė naujausią, dar spartesnį „Wi-Fi 6“ standartą. Nors jis dar nėra prieinamas visiems įrenginiams, pavyzdžių jau yra. Kuo jis skiriasi nuo įprasto? „Wi-Fi 6“ užtikrina greitesnį interneto ryšį, leidžia apie 4 kartus greičiau prisijungti prie tinklo nei senesnės kartos ryšio naudotojams, esantiems toje pačioje vietoje ir 20 proc. Manote, kad vienintelis raktas, kaip įsilaužti į jūsų paskyrą, yra jūsų slaptažodiai? Deja, bet „Wi-Fi“ ryšys taip pat gali tapti lengva priemone pasiekti jūsų asmeninę informaciją. Pažengę kibernetiniai sukčiai susikuria viešą, laisvai prieinamą tinklą ir laukia užkibsiančių aukų. Kartais galima nepastebėti, kaip jūsų įrenginys pats aptiko ir prisijungė prie nesaugaus tinklo. Greičiausiai kiekvienas iš mūsų esame vaikščioję po kambarį su telefonu rankose bandę „pagauti“ silpnai veikiantį „Wi-Fi“. Tačiau ar priėjimas prie lango ar arčiau interneto modemo išties veiksmingas? Signalo stiprumas gali sumažėti dėl aplinkoje esančių bangų trikdžių, kurie atsiranda signalams pradedant klaidžioti su kitomis radijo bangomis, esančiomis panašiu dažniu. Tačiau ar galėtumėte įsivaizduoti, kad didžiausiu bevielio ryšio trikdžiu galite būti pats jūs? Vienas iš efektyviausių bet kokių signalų blokatorių yra vanduo. Kaip žinome, žmogaus kūną sudaro 75 proc. vandens. Tad jeigu sėdite tarp savo kompiuterio ekrano ir interneto modemo, ryšys gali šiek tiek sulėtėti būtent dėl jūsų.

Visuomenėje plinta mitas, kad viešasis „Wi-Fi“ yra visiškai saugus ir patogus pasirinkimas. Šiandien bevielis „Wi-Fi“ ryšys reikalingas kaip oras - be jo neapsieiname nei namuose, nei darbe ar oro uostuose. Nors „Wi-Fi“ kavinės atsirado ne taip ir seniai, pats bevielis ryšys sukurtas jau prieš 30 metų. IEEE raidės identifikuoja Elektros ir elektronikos inžinierių institutą (angl. - Institute of Electrical and Electronics Engineers), o skaičiai 802.11 nurodo tinklo informacijos siuntimo protokolus. Beveik dešimtmetį bevielis ryšys taip ir buvo vadinamas, kol galiausiai nuspręsta, kad reikia paprastesnio pavadinimo. „Wi-Fi“ buvo nuolat tobulinamas ir išleidžiami naujesni, geresnį ryšį suteikiantys tinklo standartai. Šiais metais „WiFi“ aljansas (Wi-Fi Alliance) pristatė naujausią, dar spartesnį „Wi-Fi 6“ standartą. Nors jis dar nėra prieinamas visiems įrenginiams, pavyzdžių jau yra. Kuo jis skiriasi nuo įprasto? „Wi-Fi 6“ užtikrina greitesnį interneto ryšį, leidžia apie 4 kartus greičiau prisijungti prie tinklo nei senesnės kartos ryšio naudotojams, esantiems toje pačioje vietoje ir 20 proc. Manote, kad vienintelis raktas, kaip įsilaužti į jūsų paskyrą, yra jūsų slaptažodiai? Deja, bet „Wi-Fi“ ryšys taip pat gali tapti lengva priemone pasiekti jūsų asmeninę informaciją. Pažengę kibernetiniai sukčiai susikuria viešą, laisvai prieinamą tinklą ir laukia užkibsiančių aukų. Kartais galima nepastebėti, kaip jūsų įrenginys pats aptiko ir prisijungė prie nesaugaus tinklo. Greičiausiai kiekvienas iš mūsų esame vaikščioję po kambarį su telefonu rankose bandę „pagauti“ silpnai veikiantį „Wi-Fi“. Tačiau ar priėjimas prie lango ar arčiau interneto modemo išties veiksmingas? Signalo stiprumas gali sumažėti dėl aplinkoje esančių bangų trikdžių, kurie atsiranda signalams pradedant klaidžioti su kitomis radijo bangomis, esančiomis panašiu dažniu. Tačiau ar galėtumėte įsivaizduoti, kad didžiausiu bevielio ryšio trikdžiu galite būti pats jūs? Vienas iš efektyviausių bet kokių signalų blokatorių yra vanduo. Kaip žinome, žmogaus kūną sudaro 75 proc. vandens. Tad jeigu sėdite tarp savo kompiuterio ekrano ir interneto modemo, ryšys gali šiek tiek sulėtėti būtent dėl jūsų.

Viešųjų vietovių belaidis „Wi-Fi“ ryšys, nors ir patogus, gali kelti rimtų grėsmių jūsų privatumui ir duomenų saugumui. Štai kodėl visuomet turėtumėte prisijungti naudojant virtualų privatų tinklą (VPT, angl. VPN - Virtual Private Network). Patikimas ir lietuviškas VPN, garantuojantis Jūsų saugumą internete, kad ir kokiu tinklu naudotumėtės. Jis taip pat leidžia greitai prisijungti ir suteikia galimybę apsaugoti iki šešių įrenginių. Taigi, jei norite saugiai naudotis savo telefonu, planšete ar nešiojamu kompiuteriu, VPN Jums yra aktualus.

Kai naudojate viešąjį „Wi-Fi“ be VPT, įrenginiuose visada išjunkite failų dalijimosi funkciją ir „Bluetooth“. Negana to, venkite patekti į svetaines, kuriose saugoma neskelbtina informacija, pavyzdžiui, banko sąskaitos, socialinio draudimo numeriai ir kreditinės kortelės. Užuot jungęsi per programėles, pasirinkite svetaines, kurios naudoja HTTPS.

Taigi, kodėl reikėtų apsvarstyti visas galimas problemas, užuot prisijungti ir naršyti? Viena iš priežasčių, kodėl viešasis „Wi-Fi“ vilioja daugumą žmonių, yra ta, kad jis nemokamas ir norint prisijungti, nereikia autentifikavimo. Lygiai tokios pačios priežastys vilioja ir įsilaužėlius. Jie žino, kad dauguma žmonių, besinaudojantys tokiais tinklais, yra nerūpestingi, o tai sudaro puikias galimybes prisijungus prie tinklo įsilaužti į neapsaugotus įrenginius.

Štai keletas silpnų vietų, kurias sukelia nemokamas viešasis „Wi-Fi“:

• „Žmogus viduryje“ atakos („Man-in-the-Middle“): Idealiu atveju, kai prisijungiate prie interneto, duomenys juda iš Jūsų kompiuterio į jungties tašką. „Man-in-the-Middle“ atakų atveju, įsilaužėliai naudojasi esamomis spragomis, kad atsidurtų tarp Jūsų kompiuterio ir ryšio taško. Tai reiškia, kad viskas, ką darote internete, patenka ne prie prisijungimo taško, o nukeliauja tiesiai įsilaužėliams. Po tokios atakos, viskas, ką Jūs galite pasiekti internete, patenka į įsilaužėlių rankas. Jei naudojotės savo banko sąskaita, kreditinėmis kortelėmis, elektroniniu paštu ir slaptažodžiais, viskas nukeliauja jiems. Tik įsivaizduokite, kokią žalą jie gali padaryti Jūsų tapatybei, saugos duomenims ir neskelbtiniems duomenims.

• Padirbti karštieji taškai: Įsilaužėliai žino, kad žmonės, naudojantys nemokamą viešąjį „Wi-Fi“, prieš prisijungdami prie tinklo retai gaišta laiką, kad patvirtintų tinklo autentiškumą. Jie nuvyksta į viešbutį, įsijungia „Wi-Fi“, prisijungia prie to, kuris atrodo tikras, ir pradeda naršyti internete. O štai ką daro įsilaužėliai - jie sukuria netikrą viešosios interneto prieigos tašką, labai panašų į tikrą. Pavyzdžiui, jei esate kavinėje, pavadintoje „Labas rytas“, jie sukuria viešąją erdvę pavadinimu „Labas rytas“. Reikėtų būti labai atidžiam, kad pastebėtumėte skirtumą. Jei prisijungiate prie tokio tinklo, įsilaužėliai gauna galimybę pamatyti visa, ką darote internete.

• Kenkėjiškos programos atakos: Įsilaužėliai kuria kenkėjišką programinę įrangą, kurią paleidžia į žmonių kompiuterius, siekdami pavogti neskelbtiną informaciją arba sunaikinti kompiuterį, kad išviliotų pinigus iš savininkų. Jei esate prisijungę prie nesaugaus interneto ryšio ir leidžiate dalintis failais, tuomet būtent taip įsilaužėliai gali įdiegti Jūsų prietaise kenkėjišką programą. Kartais jiems pavyksta įsilaužti į patį prisijungimo tašką. Prisijungus prie tokio taško, pasirodys iššokantis langas, kuris atrodys kaip tikras. Spustelėjus iššokantįjį langą, kenkėjiška programa bus įdiegiama Jūsų kompiuteryje.

• Šniukštinėti ir uostyti: Kaip jau sako pats pavadinimas, įsilaužėliai naudoja kenkėjišką programinę įrangą, kurios pagalba gali klausytis ir stebėti, ką veikiate internete. Taip dažniausiai gali nutikti prisijungiant prie interneto per tinklą, kuriam nereikia autentifikavimo.

• Nešifruotas tinklas: Techniškai „Wi-Fi“ maršrutizatoriai būna su išjungtu šifravimu. Norėdamas įjungti šią funkciją, IT specialistas turi nustatyti maršrutizatorių. Jei jis to nepadaro, tuomet visi per tinklą siunčiami duomenys keliauja skaitoma (nešifruota) forma. Tai itin rizikinga, ypač, jei tai stebi kenkėjiški žmonės. Jei negalite tiksliai nustatyti, ar ryšys yra užšifruotas, tuomet geriau venkite nemokamo „Wi-Fi“ ryšio.

Išvada: Perskaičius visa, kas išdėstyta aukščiau, pasidaro akivaizdu, kad nemokami viešieji „Wi-Fi“ tinklai nėra tokie jau nekalti. Tačiau dažnas gali atsidurti situacijoje, kuomet vienintelis pasirinkimas tėra nemokamas viešasis „Wi-Fi“. Tokiu atveju, prieš prisijungiant prie tinklo, būtinai imkitės atsargumo priemonių.

Išmaniųjų Kamerų Technologijos: Nuo IP iki 4G

Kokie esminiai skirtumai kamerų sistemose? - IP, HD-CVI, WiFi, 4G. Kurią iš minėtų apsaugos kamerų sistemų rinktis? - Vieno atsakymo tikrai nėra, tai individualus sprendimas pagal kiekvieną asmeniškai.

• Kas yra IP kameros? - Tai internetiniu tinklu dirbančios kameros. Šioms kameroms UTP kabeliu (internetiniu laidu) reikės suteikti internetą ir sujungti jas į interneto tinklą. Šiuolaikinės naujos kartos kameros yra itin pažangios, protingos ir tai aukščiausia klasė tiek pačios kameros atžvilgiu, tiek programine įranga, vaizdo ir duomenų analize, net iki dirbtinio intelekto. Tiesa, tai tuo pačiu ir brangiausia prekių grupė, tad viena šiuolaikiška ir naujos kartos kamera kainuos nuo ~120-250€ iki 300-500€. Be abejonės yra ir po 700-1500€, tačiau neapsikraukime. Jei siekiate naujausių, moderniausių, protingiausių ir išmaniausių sistemų, jas pirmiausiai visad rasite tik tarp IP kamerų. Ši sistema rinkoje senai, tad klys tie, kurie perka tik pagal etiketės pirmas aprašymo eilutes ir rinksis tik žemiausią kainą. Gausite pigią, technologiškai ir programiškai pasenusią kamerą, silpnu procesoriumi ir duomenų apdorojimu.

• Tad gal optimaliau Dahua HD-CVI sistema? - Kas yra HD-CVI kamerų sistema? - Ši Dahua technologija idealiai tinka tais atvejais, kuomet objekte buvo sumontuotos senos, analoginės kameros, kurios vaizdą perduodavo koaksialiniu kabeliu (liaudiškai - televizininiu kabeliu). Šią sistemą itin paprasta pasijungti savarankiškai. Kameros yra juntamai pigesnės už IP kameras, bet kiek brangesni įrašymo įrenginiai. Finale siekiantys sutaupyti, gali išlošti iki -30% ar net iki -40% kainos, jei lygintini su moderniausia šiuolaikiška IP kamerų sistema. Ar ką prarasime? Taip… Pačios CVI kameros neatlieka jokio vaizdo analizės, nors pati "akis" gali būti gera ir panašių parametrų kainuoja ženklai pigiau. Tiesa, norint turėti šiuolaikiškesnę įrangą, rekomenduojame įsigyti išmanesnį HD-CVI įrašymo įrenginį, kiek galima naujesnės kartos ir aukštesnės klasės. Bet apie tai pakalbėsime individualiai atvykus pas mus.

• Kas yra WiFi kameros? - Tai viena iš populiariausių kamerų, kuriai nereiktų kelti aukštesnių kamerai keliamų reikalavimų ar lūkesčių tiek vaizde, tiek jo apdorojime. Joms nereikia "laidinio interneto", užtenka duoti pastovų maitinimą (220V <> 12V), suteikiame WiFi ryšiu internetą, atsisiunčiame į telefoną programėlę, "prisirišame" kamerą prie savo WiFi tinklo ir vualia… Kameros sąlyginai pigios ar net labai pigios. Nuostabu tiesiog. Ar tai turi minusų? Taip… Pačios kameros (kaip akis, sensorius, matrica) naudojamos senokos, labai senos arba net tragiškai senos kartos, o tai lemia visą eilę kamerai svarbių savybių ir ypač sensoriaus jautrumas šviesai. Net ir optika neretais atvejais bus itin pigi prasta plastmasė. WiFi tinklas ne visad stabilus, saugus, lengvai blokuojamas ir t.t. Todėl ši prekių grupė labai žavi pirkėjus dėl paprastumo, žemesnės kainos, tačiau tai buitinis sprendimas. Atidžiai rinkitės brendus, nes garsesni brendai bent stengiasi rinktis kokybiškesnes ir kiek naujesnės kartos komponentus, deja to pasakyti apie NoName nelabai gaunasi. Kiekvieno atvejis, filmuojama aplinka, atstumai iki objektų ir t.t. yra skirtingi, tad prieš renkantis šią prekių grupę vertėtų pasikonsultuoti.

• Kamera su akumuliatoriumi arba WiFi kamera su baterija? - Iš esmės jei skaitėme apie WiFi kameras, tai viskas gan panašu, tačiau gamintojams teko dar viena užduotis: taupyti elektros energiją, nes ištisai ir be sustojimo dirbanti kamera išnaudos bateriją greičiau, nei trunka filmas per TV. Tad įdėjo PIR (šilumos) jutiklį, užmigdė kamerą. Šilumos judėjimas prieš pat kamerą ją trumpam pažadins, deja dažniausiai vos iš 5-15 metrų atstumo. Kamera nematys, neįrašys vaizdo ir nepraneš nieko kas vyko toliau nuo kameros, tad nei iš kur atėjo, nei kur nuėjo, nei ką darė toliau Jūs nežinosite. Taipogi taupoma energija kameros naktinio IR (Infrared) pašvietimo sąskaita. Kaip bebūtų, tai itin mylima prekių grupė, kurią lengva įrengti.

• 4G kameros arba kamera su SIM kortele ir baterija? - Na čia turbūt pats lengviausias, mobiliausias, universaliausias būdas įsirengti kamerą kur nėra elektros ir nėra interneto. Pati kamera techniškai ir sprendimais labai panaši į tik ką apkalbėtą WiFi kamerą su baterija. Esminis skirtumas: nereikia WiFi, nes į kamerą dedasi SIM (telefono) kortelė, turi vidinį 4G SIM modemą, tad ji ir aprūpins kamerą mums reikiamu inernetu. Medžiotojų kamerų populiarumas mažėja, nes ši prekių grupė užima jų pozicijas, žinoma pliusų ar minusų yra abiejose kamerų pusėse, bet apie tai pasikalbėsime gyvai.

Vaizdo Kamerų Įrašymo Įrenginiai ir Optika: Detalumas ir Aprėptis

• Kokį ir kada pasirinkti vaizdo kamerų įrašymo įrenginį? - Įrašymo įrenginys iš esmės yra mūsų visos sistemos širdis, kuri kaupa įrašus į kompiuterinį kietąjį atminties diską HDD (SSD nepatariame, čia nesiplėsime). Yra kelios įrašymo įrenginų rūšys: DVR - analoginio signalo. NVR - IP ir Wi-Fi internetinių kamerų. XVR - HD-CVI sistemoms. Jų yra galingų, jų yra silpnesnių. Yra išmanių ir labai stiprias vaizdo analizes atliekančių, yra paprastesnių, tik jei renkatės daug kanalų palaikantį įrašymo įrenginį, labai atkreipkite dėmesį į greičius, galingumus, o jei renkatės NVR itin atidžiai pažiūrėkite į priimamą duomenų srautą Mbps. Ši tema verta atskiros ilgos temos, tačiau gan individuali. Kiekviena konsultacija yra gan indivuali ir susijusi su kameromis kurias jungsite į sistemą. Atminkite ir tai, kad jei renkatės IP kamerą, kuri atlieka vaizdo analizes, protinga ir galinga, juolab jei turi dirbtinį intelektą - įrašymo įrenginys privalo būti ne žemesnio lygio, priešingu atveju turėsite geras kameras kurių neišnaudosite.

• Apsaugos kamerų optika. Ką tai lemia ir ar geriausios plačiausiai filmuojančios kameros? - Manome, kad žmonėms kurie nors kartą turėjo foto aparatą, filmavo vaizdo kamera, rankose laikėsi žiūronus ar laikė šautuvą su optika, puikiai žino, kad norint geriau ar labai gerai įžiūrėti tolumoje, reikia optinio artinimo arba objektyvas su daug mm, itin mažas matymo kampas. Tad kuo labiau optiniu būdu priartintas vaizdas, tuo geriau matysime tolumoje, bet matymo aprėbtis, matymo kampas bus mažas… Na ir priešingai, kuo plačiau kamera filmuoja, tuo labiau ir stipriai krenta vaizdo detalumas ir raiškumas tolumoje. Tad čia kaip svarstykles: kuo plačiau kamera filmuoja, tuo labiau kenčia vaizdo detalumas. Rinkitės objektyvą pagal poreikį, pagal savo konkrečią aplinką ir lūkesčius, pagal kiemą, pagal atstumą iki norimo objekto, kurį norėsite matyti pakankamai detaliai.

• Apsaugos kamerų raiška, megapikseliai. Kuo daugiau, tuo geriau? - Na daugelis įpratę manyti, o gal įpratino reklamos, kad kuo daugiau Mpix kameros raiška, tuo geriau. Tad labai nesiplėčiant: raiška, kaip paveikslas, kuo didesnė raiška, tuo didesnis ir paveikslas, deja paveikslo didumas ir jame vaizdo gražumas nebūtinai bus susijęs. O jei norite nakties metu geriau (šviesiau) filmuojančios kameros, norite didelio ar labai didelio jautrumo šviesai kameros, teks rinktis su mažiau Mpix. Žinoma viskas priklauso nuo matricos (kameros šviesos sensoriaus), bet jei imtume matricą visiškai vienodą tiek dydžiu, tiek klase, tiek karta, tai 8Mpix (4K) raiškos kamera juntamai gražiau filmuos dieną prie gero apšvietimo, tačiau 2Mpix (Full HD) nakties metu bus nelygintinai pranašesnė, nes bus gerokai jautresnė šviesai. Kuom mažiau LUX, tuo kamera yra didesnio jautrumo šviesai, tad skaitykite tech.aprašymus.

tags: #wifi #informacijos #pliusai #minusai