Kasmet Lietuvoje registruojama beveik 55 tūkst. kibernetinių incidentų - beveik tiek pat, kiek realybėje įvykdoma nusikaltimų, rodo Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenys. Į jūsų įrenginius įsilaužę nusikaltėliai gali pavogti jūsų banko kortelių ir asmeninius duomenis ir juos panaudoti savais tikslais. Virtualus privatus tinklas (angl. virtual private network, VPN) gali padėti jums jaustis gerokai ramesniems. O kas yra VPN, išsamiai pasakoja „Bitės Profai“.
Kas yra VPN ir kaip jis veikia?
VPN, sutrumpintai iš „Virtualus privatus tinklas”, reiškia galimybę sukurti apsaugotą tinklo ryšį naudojantis viešais tinklais. Tai paslauga, užtikrinanti saugų jūsų interneto ryšį. VPN paslepia jūsų IP adresą nukreipdamas tinklo ryšį per specialiai sukonfigūruotą nuotolinį serverį, kurį valdo VPN tiekėjas. Kai naršote internete naudodamiesi VPN, VPN serveris tampa jūsų duomenų šaltiniu. Tai reiškia, kad jūsų interneto paslaugų tiekėjas ir kiti trečiųjų šalių subjektai negali matyti, kokias svetaines lankote ar kokius duomenis siunčiate bei gaunate. VPN veikia kaip filtras, kuris paverčia visus jūsų duomenis į nesuprantamą informaciją. Net jei kas nors gautų prieigą prie šių duomenų, jie būtų beverčiai.
VPN veikia sukurdamas saugų, užšifruotą ryšį tarp įrenginio ir nuotolinio serverio. Taip jūsų duomenys keliauja slaptai, o ne per interneto paslaugų teikėją. VPN pakeičia jūsų tikrąjį IP adresą ir užšifruoja interneto ryšį, kad naršytumėte saugiau ir privačiau. Šis procesas vyksta keliais etapais:
- Autentifikavimas: Kai prisijungiate prie virtualaus privataus tinklo paslaugos, ji per VPN serverį patvirtina jūsų paskyrą.
- Šifravimas: Tada serveris pritaiko šifravimo protokolą visiems jūsų siunčiamiems ir gaunamiems duomenims.
- Tuneliavimas: VPN paslauga internete sukuria užšifruotą „tunelį“. Jis apsaugo duomenis, keliaujančius tarp jūsų ir paskirties vietos. Tai atskirų nutolusių vienas nuo kito kompiuterinių tinklų sujungimas į vieną tinklą internetu. Virtualumas pasireiškia tuo, kad tinklas yra organizuojamas ne tiesiogiai, o per internetą. Privatumas - tuo, kad tinklas apsaugotas nuo nesankcionuoto prisijungimo iš išorės. VPN šifruoja internetu siunčiamų duomenų srautą, užtikrindamas asmeninės informacijos saugumą. VPN technologija leidžia saugiai ir greitai išplėsti, pvz., kokios nors organizacijos kompiuterinį tinklą, pasinaudojant pasauline interneto infrastruktūra.
- Kapsuliavimas: Siekiant užtikrinti, kad kiekvienas duomenų paketas išliktų saugus, VPN paslauga jį įkelia į išorinį paketą, kuris vėliau užšifruojamas kapsuliavimo būdu. Tai yra pagrindinis VPN tunelio elementas, užtikrinantis duomenų saugumą perdavimo metu.
- Iššifravimas: Kai duomenys atkeliauja į serverį, išorinis paketas pašalinamas iššifruojant.

VPN nauda: Kodėl verta jį naudoti?
Pagrindinė priežastis, kodėl verta investuoti į VPN, yra privatumas. Naudojant VPN, naršyklės ar interneto tiekėjai negali sekti jūsų asmeninių duomenų. Tai reiškia, kad nebesulauksite suasmenintų reklamų pagal tai, kokią reklaminį skydelį netyčia spustelėjote. Dar svarbiau tai, kad privatumas suteikia ir aukštesnį saugumą. Kenkėjiškas puslapis nebegalės nustatyti jūsų buvimo vietos ir parduoti arba kitaip prieš jus panaudoti jūsų naršymo istorijos.
VPN ypač patariama naudoti prisijungus prie viešų „Wi-Fi“ tinklų, su kuriais susiejus jūsų įrenginys tampa gerokai lengviau pasiekiamas programišiams. O susidūrimas su jais dažniausiai baigiasi prarastais asmeniniais duomenimis ar pinigais. VPN apsaugo nuo kibernetinių grėsmių, pvz., ryšio perėmimo (angl. „man-in-the-middle“, MITM) atakų, paketų šnipinėjimo ir pavojingų „Wi-Fi“ tinklų.
Pagrindiniai VPN ryšio privalumai:
- Duomenų apsauga nuo išorės grėsmių: VPN paslepia jūsų interneto duomenų srautą ir apsaugo jį nuo išorės prieigos. Neužšifruotus duomenis gali peržiūrėti bet kas, turintis prieigą prie tinklo ir norintis juos matyti. Naudojantis VPN, įsilaužėliai ir kibernetiniai nusikaltėliai negali jų iššifruoti.
- Patikimas šifravimas: Norint perskaityti užšifruotus duomenis, reikia specialaus šifravimo rakto. Neturint jo, net ir galingiausi kompiuteriai turėtų dirbti milijonus metų, kad iššifruotų tokią informaciją naudodami brutalaus jėgos metodus. VPN pagalba jūsų veikla internete tampa nematoma, net kai naudojatės viešais tinklais.
- Vietovės maskavimas: VPN serveriai veikia kaip jūsų tarpininkai internete. Kadangi demografinė vietovės informacija gaunama iš serverio, esančio kitoje šalyje, jūsų tikrosios vietos nustatyti neįmanoma. Be to, dauguma VPN paslaugų netvarko jokių naudotojo veiklos žurnalų. Kai kurie tiekėjai vis dėlto renka veiklos duomenis, bet jų neperduoda trečiosioms šalims. Tokiu būdu bet koks jūsų naudotojo elgsenos įrašas išlieka paslėptas.
- Prieiga prie regioninio turinio: Ne visą regioninį interneto turinį galima pasiekti iš bet kur. Paslaugos ir svetainės dažnai siūlo turinį, kuris prieinamas tik tam tikruose pasaulio regionuose. Įprasti prisijungimai naudoja vietinius serverius šalyje, kad nustatytų jūsų buvimo vietą. Tai reiškia, kad keliaujant neįmanoma pasiekti turinio iš savo šalies, o būnant namuose - užsienio turinio. Naudojantis VPN ir pakeitus serverio vietą į kitą šalį, galima veiksmingai „pakeisti” savo buvimo vietą.
- Saugus duomenų perdavimas: Jei dirbate nuotoliniu būdu, gali prireikti pasiekti svarbius failus jūsų įmonės tinkle. Tokiai informacijai dėl saugumo reikalingas patikimas ryšys. Norint prisijungti prie tinklo, dažnai būtina naudoti VPN ryšį. VPN paslaugos jungiasi prie privačių serverių ir taiko šifravimo metodus, siekiant sumažinti duomenų nutekėjimo riziką.
Kaip veikia VPN
Ar nemokamas VPN yra saugus? Kodėl verta investuoti į mokamą?
VPN tiekėjų yra šimtai. Kiekvienas jų veikia kiek kitaip. Garsiausi nemokami VPN: „Windscribe VPN“, „ProtonVPN“, „Hide.Me“. Garsiausi mokami VPN: „ExpressVPN“, „NordVPN“, „Surfshark“. Viena populiariausių pasaulyje VPN paslaugų - „NordVPN“ - kuriama Lietuvoje.
Vis tik reikėtų būti budriems: šiandien rinkoje plačiai siūlomas nemokamas VPN nors ir skamba patraukliai, bet gali sukelti nemažai rūpesčių. Naudodamiesi nemokamomis paslaugomis jūs aukojate savo duomenų saugumą ir privatumą - programos gali rinkti ir saugoti jūsų naršymo internete informaciją, kurią vėliau gali parduoti tretiesiems asmenims. Kitas nemokamo VPN trūkumas - sumažėjęs naršymo greitis. Dalis nemokamą paslaugą siūlančių tiekėjų užtikrina greitą interneto ryšį tik ribotam duomenų kiekiui, o jį išnaudoję, grįšite prie itin lėto interneto. Be to, nemokamas sprendimas gali ženkliai mažinti interneto greitį, kas paprastai erzina. Galiausiai, kyla rizika, kad atsisiųsite kenksmingą kompiuterinę programą, kuri pakenks ar netgi sugadins jūsų įrenginį.
„Šiandien patikimas ir kokybiškas VPN yra pasiekiamas už tikrai prieinamą kainą. Tad rinktis nemokamo VPN tikrai nerekomenduoju“, - priduria „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas. Mokamos paslaugos yra patikimesnės ir užtikrina geresnę kokybę. Nemokami VPN dažnai parduoda vartotojų duomenis, riboja greitį arba rodo agresyvią reklamą.
Ko reikėtų tikėtis iš gero VPN?
VPN turėtų atlikti bent kelias svarbias funkcijas. Taip pat svarbu, kad pats VPN sprendimas būtų atsparus saugumo pažeidimams. Štai ko turėtumėte ieškoti išsamioje VPN paslaugoje:
- IP adreso šifravimas: Pagrindinė VPN užduotis - paslėpti jūsų IP adresą nuo IPT ir kitų trečiųjų šalių. Tai leidžia saugiai siųsti ir gauti informaciją internete taip, kad ją matytų tik jūs ir VPN tiekėjas.
- Protokolų šifravimas: VPN turėtų neleisti palikti pėdsakų internete, tokių kaip naršymo istorija, paieškų įrašai ar slapukai. Slapukų šifravimas ypač svarbus - tai apsaugo nuo trečiųjų šalių prieigos prie konfidencialios informacijos, tokios kaip asmeniniai ar finansiniai duomenys.
- Apsauginis jungiklis (Kill Switch): Jei VPN ryšys staiga nutrūksta, kartu prarandama ir saugi apsauga. Geras VPN turi gebėjimą aptikti tokį sutrikimą ir automatiškai sustabdyti iš anksto pasirinktų programų veikimą, taip sumažinant duomenų nutekėjimo riziką. Pažangesnė versija - „Always-on VPN“ - užtikrina, kad jokie duomenys nebūtų siunčiami be aktyvaus VPN ryšio net ir perkrovus telefoną.
- Dviejų žingsnių autentifikavimas: Naudojant skirtingus autentifikavimo būdus, stiprus VPN tikrina kiekvieną, kas bando prisijungti. Pavyzdžiui, gali būti paprašyta įvesti slaptažodį, po kurio į mobilųjį įrenginį atsiunčiamas kodas. Tai labai apsunkina trečiųjų šalių prieigą prie jūsų saugaus ryšio.
- „No-Logs“ politika: Patikimas VPN privalo laikytis griežtos duomenų nerenkimo (No-Logs) politikos. Tai reiškia, kad serveriuose nėra saugoma jokia informacija apie vartotojo naršymo istoriją, IP adresus ar atsisiųstus failus. Svarbu atkreipti dėmesį į jurisdikciją - šalys, nepriklausančios „14 akių“ žvalgybos aljansui (pvz., Panama, Šveicarija), yra palankesnės privatumui, nes jose nėra įstatymų, įpareigojančių kaupti vartotojų duomenis.
- Nepriklausomi auditai: Aukščiausio lygio VPN tiekėjai reguliariai samdo nepriklausomas audito įmones, kad šios patikrintų serverių infrastruktūrą ir patvirtintų „No-Logs“ politikos laikymąsi.

VPN istorija ir evoliucija
Nuo pat interneto atsiradimo buvo siekiama apsaugoti ir šifruoti naršymo duomenis. Jau 1960-aisiais buvo vykdomi projektai, skirti interneto komunikacijos šifravimui. Tų pastangų rezultatas - ARPANET tinklas (Advanced Research Projects Agency Network), kuris padėjo pagrindą „Transfer Control Protocol/Internet Protocol” (TCP/IP) sukūrimui. TCP/IP turėjo keturis sluoksnius: nuorodų, interneto, perdavimo ir programų. Interneto sluoksnyje į vietinius tinklus ir įrenginius buvo įmanoma prijungti visuotinius tinklus - tai atskleidė informacijos pažeidžiamumą. 1993 m. Kolumbijos universiteto ir AT&T Bell Labs komanda sukūrė pirmąją šiuolaikinio VPN versiją - „swIPe”: programinį IP šifravimo protokolą. Kitais metais Wei Xu sukūrė IPSec - interneto saugumo protokolą, kuris autentifikuoja ir šifruoja duomenų paketus. 1996 m. „Microsoft” darbuotojas Gurdeep Singh-Pall sukūrė „Peer-to-Peer Tunneling Protocol” (PPTP).
Kai Singh-Pall kūrė PPTP, internetas sparčiai populiarėjo ir atsirado poreikis saugumą užtikrinantiems sprendimams. Tuo metu antivirusinės programos jau veiksmingai apsaugodavo nuo kenkėjiškų programų, tačiau vartotojai bei įmonės pradėjo reikalauti šifravimo įrankių, kurie galėtų paslėpti naršymo istoriją. Pirmosios VPN paslaugos atsirado 2000-ųjų pradžioje ir buvo beveik išimtinai naudojamos įmonių. Tačiau po daugkartinių saugumo pažeidimų, ypač 2010-aisiais, susiformavo vartotojiška VPN rinka.
Remiantis GlobalWebIndex duomenimis, VPN naudotojų skaičius pasaulyje nuo 2016 iki 2018 m. išaugo daugiau nei keturis kartus. Tokiose šalyse kaip Tailandas, Indonezija ar Kinija, kur interneto prieiga yra ribojama ar cenzūruojama, VPN naudoja kas penktas interneto vartotojas. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Vokietija, Didžioji Britanija ar Prancūzija šis skaičius mažesnis - apie 5 %, tačiau jis sparčiai auga.
VPN tipai ir protokolai
Yra įvairių VPN rūšių ir protokolų, kiekvienas su savo privalumais ir trūkumais:
Pagrindiniai VPN tipai:
- Klientas ir serveris VPN (client-to-server): Darbuotojai iš namų jungiasi prie įmonės tinklo saugiu ryšiu, lyg sėdėtų ofise. Tačiau reikia įdiegti ir sukonfigūruoti specialią VPN kliento programą. Šiuo atveju vartotojas jungiasi ne per savo tiekėją, o tiesiai per VPN paslaugų tiekėją. Tai leidžia automatiškai užšifruoti duomenis prieš juos pasiekiant vartotojui. Šis tipas ypač naudingas viešajame „Wi-Fi“, nes užkerta kelią trečiųjų šalių prieigai, šifruoja duomenis ir apeina galimus prieigos apribojimus.
- Tinklo tinklui VPN (site-to-site): Tai privatus tinklas, skirtas apsaugoti vidinius tinklus ir leisti jų naudotojams keistis informacija. Toks VPN naudingas įmonėms su keliais padaliniais, kiekviename iš kurių veikia atskiras vietinis tinklas, prijungtas prie bendrojo tinklo.
- SSL VPN: Kai darbuotojai neturi specialių darbo nešiojamųjų kompiuterių, įmonės leidžia prisijungti prie sistemos iš asmeninių įrenginių. Tokiu atveju naudojamas SSL VPN sprendimas, dažniausiai per tam tikrą įrangą. Pagrindinė sąlyga - turėti HTML5 palaikantį naršyklę.
Populiariausi VPN protokolai:
- OpenVPN: Atviro kodo protokolas, naudojantis skirtingus šifravimo algoritmus. Jis palaikomas visose gerai žinomose operacinėse sistemose.
- IKEv2/IPSec: Modernesnė versija, kuri pirmiausia srautą užšifruoja naudodama IPSec, o po to sukuria VPN tunelį. Dažniausiai naudojamas mobiliuosiuose įrenginiuose dėl greito prisijungimo prie tinklų.
- WireGuard: Naujas, itin lengvos architektūros protokolas, pasižymintis dideliu greičiu, baterijos efektyvumu ir ryšio stabilumu. Jis keičia žaidimo taisykles mobiliuosiuose įrenginiuose.
- L2TP/IPsec: Dviejų sluoksnių tuneliavimo protokolas, kuris pats nešifruoja srauto, bet derinamas su IPSec.
- PPTP: Vienas seniausių protokolų, tačiau dėl saugumo spragų nebelaikomas saugiu.
Kaip įdiegti VPN kompiuteryje?
VPN galima įdiegti keliais būdais:
- VPN klientas: Atskira programa, kurią reikia įdiegti ir sukonfigūruoti.
- Naršyklės plėtiniai: Greitas būdas įjungti VPN naršant, tačiau veikia tik per tą naršyklę.
- Maršrutizatoriaus VPN: Patogiau, kai prie tinklo jungiasi daug įrenginių. VPN nustatomas tiesiogiai maršrutizatoriuje.
- Įmonės VPN: Individualiai kuriamas sprendimas, kurį diegia IT komanda.

Ar VPN yra visapusiška apsauga?
Svarbu žinoti, kad VPN nėra visapusiška antivirusinė programa. Nors jis apsaugo jūsų IP ir šifruoja istoriją, jis negina nuo įsilaužimų ar kenkėjiškų programų. Todėl būtina naudoti ir antivirusinę programą. Jei įrenginyje jau yra kenkėjiška programa, ji gali vogti ar naikinti duomenis, nepaisant veikiančio VPN. VPN yra tik vienas saugumo sluoksnis, o ne pilna apsauga. Jis geriausiai veikia kartu su kitomis apsaugos priemonėmis, tokiomis kaip antivirusinės sistemos, stiprūs slaptažodžiai ir atsargus elgesys internete.
Nors VPN suteikia naują IP adresą ir užšifruoja ryšį, jis neužtikrina visiškos anonimiškumo. Yra kitų būdų, kuriais galima stebėti jūsų veiksmus internete. Įsilaužėliai jūsų įrenginyje gali įdiegti kenkėjiškos programinės įrangos. Taip pat, jei gausiai dalijatės turiniu internete ir visur registruojatės tuo pačiu naudotojo vardu, bet kuris asmuo su gerais naršymo įgūdžiais gali surinkti apie jus nemažai informacijos. VPN nėra „viskas viename“ sprendimas anonimiškumui užtikrinti. Greičiau tai yra papildoma saugumo priemonė, sustiprinanti privatumą ir apsauganti duomenų srautą internete.