Pastebimas interneto ryšio greičio praradimas. Ryšio našumas tam tikru metu sumažėja. Dažni „Wi-Fi“ signalo trikdžiai. Netikėtas duomenų suvartojimo šuolis. Ar tai jums pažįstama situacija? Nors dažnai problemų ieškome savo įrangoje, neretai kaltininkas gali būti visai šalia - kaimynas, „pasiskolinęs“ jūsų „Wi-Fi“. Nepažįstamų žmonių buvimas belaidžiame tinkle reiškia greičio nuostoliai, galimos grėsmės privatumui ir daugybė techninių bei teisinių problemų. Nešifruotus laiškus gali perskaityti bet kas. Sakykime, lankytojas, kavinėje prisijungęs prie esančio „Wi-Fi“, gali perskaityti visus išsiųstus laiškus tiesiog klausydamasis ryšio. Internetas veikia po radijo ryšio gaubtu (angl. under the hood). Tai yra radijas, įsijungi kanalą ir tiesiog groja. Vartotojas, siųsdamas užklausą, naudojasi kokia nors aplikacija, joje suveda interneto adresą ir tada su atsakymu gauna informacijos gabaliuką, kad su kita užklausa būtų atsiųsti tam tikri duomenys ir apie jį patį - tai vadinama slapuku (angl. cookie). Dažniausiai šiuo principu sekami vartotojo tolesni veiksmai.
Kodėl „Wi-Fi“ lėtėja ir kokios grėsmės slypi nepažįstamuose įrenginiuose?
Net mažiausias interneto stiprumo ir greičio pokytis turėtų atkreipti mūsų dėmesį. Tai gali būti įrodymas, kad kaimynas „prisijungė“ prie maršrutizatoriaus ir vagia mūsų tinklą! Kai prie jūsų „Wi-Fi“ prisijungia pašaliniai įrenginiai, jie „suvalgo“ dalį pralaidumo, todėl ryšys lėtėja - nuo srautinio transliavimo iki vaizdo skambučių ar žaidimų. Be to, neteisėtai prisijungęs įrenginys gali kelti grėsmę jūsų duomenims: nuo įsilaužimų iki tapatybės vagystės. Jei jūsų „Wi-Fi“ nėra tinkamai apsaugotas, kaimynai ar kiti nepažįstami žmonės gali ne tik neteisėtai naudotis paslauga, už kurią mokate, bet ir, pavyzdžiui, pasiekti svarbius jūsų kompiuteryje esančius dokumentus. Kilus įtarimų, kad galimai jūsų „Wi-Fi“ naudojasi ne tik jūsų šeimos nariai, nieko nelaukę imkitės veiksmų - būdų kaip užkirsti tam kelią yra tikrai daug. Neteisėta prieiga prie namų „Wi-Fi“ tinklų yra viena iš labiausiai paplitusių ir erzinančių kibernetinio saugumo problemų prijungtuose namuose. Programišiai gali pasiekti jūsų asmeninius failus ar net banko duomenis.
Kaip atpažinti „Wi-Fi“ vagis: akivaizdūs ženklai ir patikimi metodai
Yra keletas akivaizdžių ženklų, kurie gali įspėti apie neautorizuotą prisijungimą prie jūsų „Wi-Fi“ tinklo. Be to, atidžiau stebėdami savo mėnesinį duomenų perdavimo naudojimą, galite pastebėti nepaaiškinamą ir staigų duomenų suvartojimo šuolį. Jeigu turite stiprų interneto ryšį ir juo nesinaudojate nuolat ir labai intensyviai, greitai pastebėsime, kad kažkas pasikeitė.
Patikimiausias ir išsamiausias būdas patikrinti visus įrenginius, prijungtus prie jūsų „Wi-Fi“, yra pasiekti maršrutizatoriaus valdymo skydelį arba naudoti specializuotas programas.
Prisijungimas prie maršrutizatoriaus valdymo skydelio:
- Beveik visi rinkoje esantys maršrutizatoriai turi administravimo skydelį, kurį galima pasiekti iš naršyklės tiesiog įvedus IP adresą (paprastai tai yra 192.168.1.1, 192.168.0.1 arba 192.168.1.0) adreso juostoje.
- Naršyklėje įveskite IP adresą ir prisijunkite naudodami vartotojo vardą ir slaptažodį (dažniausiai jie yra ant maršrutizatoriaus lipduko, pavyzdžiui, „admin“ / „admin“).
- Įėję į vidų, suraskite skyrių "Prijungti įrenginiai«, «Tinklo žemėlapis», «Klientų sąrašas» ar panašiai (angl. "Connected Devices List", "DHCP Clients List" arba panašiai).
- Peržiūrėkite kiekvieną: įsitikinkite, kad atpažįstate mobiliuosius telefonus, kompiuterius, planšetinius kompiuterius, pultus, išmaniuosius televizorius, spausdintuvus ir kitus patikimus įrenginius. Jei maršrutizatorius naudoja ne vieną, o kelis dažnius, tuomet netgi galėsite matyti, kokie įrenginiai prijungti prie kiekvieno dažnio. O pagal pavadinimus nustatysite, ar yra jums nepažįstamų svetimų įrenginių.
Kaip prisijungti prie IP kameros ar irašymo įrenginio per kompiuterį neturint maršrutizatoriaus
Tinklo nuskaitymo programos:
- Antrasis būdas patikrinti, ar kaimynas nevagia jūsų „Wi-Fi“, yra lengvesnis, tačiau reikia įdiegti tinklo nuskaitymo programą.
- Populiariausios programos, kurias galima atsisiųsti į telefoną, yra „WiFi Monitor“, „Fing“, „WiFiMan“ ir „WiFi Tools“. Jos yra nemokamos ir lengvai naudojamos.
- Šios programėlės automatiškai nuskaito jūsų tinklą ir parodo visus prie jo prisijungusius įrenginius, padedant lengvai identifikuoti nepažįstamus prisijungimus.
- Pavyzdžiui, „WiFi Thief Detector“ („Android“) ir „Fing“ („iOS“). Čia rasite visų įrenginių, prijungtų prie jūsų belaidžio interneto tinklo sąrašą ir galėsite patikrinti, ar nėra jums nepažįstamų įrenginių.
- Visgi svarbu paminėti, kad jei prie belaidžio ryšio prijungtas „Google“ nesertifikuotas, bet „Android“ operacinę sistemą naudojantis ar koks mažas prietaisas, programėlė gali nerodyti įrenginio pavadinimo. Tuo metu bus parašyta - „nežinomas įrenginys“ (angl. unknown device) ir negalėsite nustatyti, ar tai jūsų, ar neleistinai prie tinklo prisijungusio žmogaus įrenginys.
Kompiuterinės programos (Windows):
- Dėl „Windows“: Belaidžio tinklo stebėjimo priemonė iš NirSoft ir Pažangus IP skaitytuvas. Jie yra nemokami ir rodo įrenginių sąrašą su jų identifikavimo duomenimis. Su šiais įrankiais galite lengvai palyginti prijungtus įrenginius su tais, kuriuos iš tikrųjų turite namuose.
- Jei esate prisijungęs prie „Wi-Fi“ tinklo, tai užmirštą slaptažodį galima pažiūrėti „Windows“ nustatymuose. Priklausomai nuo „Windows“ versijos punktų pavadinimai gali skirtis, tačiau esmė lieka ta pati. Atidarykite „Control Panel“ → „Network and Sharing Center“ ir atidarykite interneto tinklo nustatymus. Spauskite mygtuką „Wireless Properties“ ir atidarykite „Security“ punktą. Varnele pažymėkite „Show characters“ punktą ir pamatysite „Wi-Fi“ slaptažodį.
Kompiuterinės programos (Mac OS):
- „Wi-Fi“ slaptažodį galima pažiūrėti ir „Mac OS“ nustatymuose. Atidarykite „Keychain Access“ programą, atidarykite „Passwords“ punktą, raskite reikiamą „Wi-Fi“ tinklą ir du kartus paspauskite ant jo pavadinimo. Pažymėkite varnele punktą „Show password“ ir „Wi-Fi“ slaptažodį pamatysite naujame lange.
Ką daryti, kai aptikote nepageidaujamą svečią jūsų tinkle?
Jei aptikote įtartinų ar nežinomų įrenginių, labai svarbu nedelsiant imtis veiksmų, kad juos pašalintumėte ir neleistumėte jiems vėl prisijungti.
Atjunkite arba blokuokite įrenginį:
- Daugelis maršrutizatorių leidžia pasirinkti nežinomą įrenginį ir paspausti mygtuką „išstumti“ arba „blokuoti“. Maršrutizatoriaus programėlėje spustelėkite ant norimo pašalinti įrenginio. Taip atversite meniu, kur galėsite pasirinkti: užblokuoti ar atjungti įrenginį.
- Užuot blokavę įrenginius po vieną, visus juos galite pašalinti vienu metu.
Pakeiskite „Wi-Fi“ slaptažodį:
- Veiksmingiausias būdas nedelsiant pašalinti visus neteisėtus vartotojus yra pakeisti „Wi-Fi“ slaptažodį. Tai yra svarbiausias žingsnis. Nustatykite naują, sudėtingą slaptažodį, kuriame būtų didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių bei simbolių. Svarbu, kad jis nebūtų itin lengvai nuspėjamas: naudokite didžiąsias ir mažąsias raides, specialius simbolius, skaičius bei tikrai nenaudokite mamos vardo. Pakeitus „Wi-Fi“ slaptažodį, automatiškai atjungsite ir visus anksčiau prie tinklo prijungtus įrenginius. Slaptažodžio keitimas trunka kelias minutes, bet gali apsaugoti nuo didelių bėdų.
Slėpkite tinklo pavadinimą (SSID):
- Nustatę, kad jūsų tinklas būtų nematomas (paslėpti SSID), apsunkinsite jo aptikimą atsitiktiniams asmenims. Tai suteiks papildomą barjerą.
MAC adresų filtravimas:
- Nors dažnai pakanka stipraus slaptažodžio, atkakliems kaimynams SSID slėpimas ir MAC filtravimas suteiks papildomą barjerą. MAC adresas yra savotiškas unikalus kiekvieno prie tinklo prijungto įrenginio numerio ženklas.
Sukurkite svečių tinklą:
- Jei dažnai sulaukiate lankytojų ir norite bendrinti ryšį, nustatykite a svečių „Wi-Fi“ tinklas su savo slaptažodžiu. Dažnai užsukantiems bičiuliams - atskiras SSID su atskiru slaptažodžiu.
Kaip apsaugoti savo „Wi-Fi“ tinklą ateityje?
Neleisti kam nors vėl įsilaužti į jūsų „Wi-Fi“ tinklą yra taip pat svarbu, kaip pašalinti įsibrovėlius.
- Niekada nenaudokite numatytojo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Pakeiskite administratoriaus slaptažodį. Numatytoji „admin“ / „password“ kombinacija - lengvas grobis.
- Suaktyvinkite bent WPA2, o jei maršrutizatorius jį palaiko, WPA3. Įsitikinkite, kad naudojamas WPA2 arba WPA3 šifravimas.
- Atnaujinkite maršrutizatorių naudodami naujausią programinę-aparatinę įrangą (firmware). Tai esminis saugumo žingsnis.
- Konfigūruokite maršrutizatorių, kad jis pateiktų tik ribotą IP adresų skaičių (tiek, kiek iš tikrųjų turite įrenginių).
- Neleiskite pasiekti maršrutizatoriaus konfigūracijos skydelio iš už jūsų namų tinklo ribų.
- Reguliariai stebėkite tinklą.
Šifravimo svarba ir interneto paslaugų teikėjų vaidmuo
Šifravimas yra metodas kokią nors žinutę paversti visiškai nesuprantamu objektu panaudojus skaičius, raides ir kokiu nors protingu būdu grąžinti atgal. Jeigu yra A ir B, tai E (trečiasis žmogus) negalėtų žinutės perskaityti. Šis apibrėžimas yra klasikinis, taikomas nuo senovės. Kiek amžių naudojame raštą, tiek turime šifravimą. Pavyzdžiui, pasiuntinį siunčiantis karžygys norėjo, kad priešas, pagrobęs tą pasiuntinį, negalėtų perskaityti karo planų. Šifravimas gali vykti skirtingais lygiais.
Jeigu reikėtų palyginti internetinio ryšio tiekėjus, kalbant apie privatumo ir duomenų saugumą, sunku pasakyti. Lietuvoje turbūt to neleistų Ryšių reguliavimo tarnyba, tokiu atveju tiesiog neišduotų licencijos. Aišku, gali įvykti techninė klaida ir net ne iš blogos valios, o dėl investicijų trūkumo. Pavyzdžiui, „Telia“ yra gigantė ir gali labai daug investuoti į prekinį ženklą, o kuri nors mažesnis įmonė ims ir neinvestuos. Be to, visi šie tiekėjai galėtų surinkti tam tikrus metaduomenis. Sakykime, yra reikalingas servisas kaip „Domain Name Service“ (DNS). Kai yra įvedami žodžiai, gauname atgal kažkokį puslapio IP adresą. Interneto tiekėjas iš tų duomenų gali peržiūrėti visas svetaines, kur tu lankaisi. Ryšys gali būti šifruotas, bet tos užklausos eina pas interneto tiekėją ir jis mato, jeigu tu kas antrą dieną eini į tam tikrą svetainę. Tada svarbu, kaip tiekėjai su tais duomenimis elgiasi, kiek jų renka, kur deda, kaip kaupia, kaip perduoda trečiosioms šalims esant poreikiui. Nes perduoda visi, privalo. Ar surenka visus duomenis ir tada dalį perduoda, ar perduoda? Nežinau, kaip Lietuvoje, bet Jungtinėse Amerikos Valstijose juos gali atiduoti, tai yra legalu. Tikrai nereikia tikėti, kad JAV gali, o Lietuvoje negali. Gali. Nemanau, jog mūsų žmonės yra fundamentaliai sąmoningesni, mes nuo amerikiečių ne tiek daug skiriamės. Galbūt nebuvo tokio noro. Galbūt pas mus vis dar pigiau ir paprasčiau kitomis priemonėmis paskleisti dezinformaciją ar kitaip paveikti žmones.
Ar įmanoma visiškai pasislėpti nuo tinklo?
Apibendrinus, kyla dar vienas klausimas. Ar šiame amžiuje apskritai įmanoma pasislėpti nuo tinklo? Na, visai pasislėpti, vadinasi, visiškai nesinaudoti šita galimybe. Toks variantas nėra patrauklus. Įmanoma pasislėpti ir užsiimti kokia nors konkrečia veikla. Tada reikia saugotis: ieškoti tinklų, kurie negali būti su mumis susiejami tiesiogiai, ieškoti iki tol nenaudotų prietaisų ir tinkamai pritaikytos programinės įrangos. Pasislėpti įmanoma, tačiau trumpam, ir tai yra brangu. Nelabai įsivaizduoju, kad šiais laikais galima tikėtis, kad būsime visiškai nematomi. Tačiau įstatymai stipriai spaudžia tikruosius reklamos pardavėjus, kad šie leistų žmonėms būti pamirštiems.
Teisinė atsakomybė ir duomenų naudojimo etika
Teisinė atsakomybė: bet kokia neteisėta veikla, vykdoma iš jūsų IP, bus priskirta jums. Jei kas nors atsisiųs neteisėto turinio arba sukčiauja naudodamasis jūsų ryšiu, galite susidurti su teisinėmis pretenzijomis ar net teisiniais tyrimais. Niekam nesidalinkite slaptažodžiu: apribokite žmonių, turinčių prieigą prie jūsų pagrindinio rakto, skaičių. Imantis visų šių priemonių, bus daug sunkiau pažeisti jūsų „Wi-Fi“ tinklą ir galėsite visiškai kontroliuoti bet kokią neteisėtą prieigą.
Internete paliekame savo pėdsakų naršydami, ieškodami prekių, skaitydami naujienų portalus. Su K. - Kaip internete stebimi žmonės (angl. online tracking)? Internetas nuo kitų žmonių komunikacijos priemonių iš esmės skiriasi tuo, kad yra dvipusis. Kiekviena užklausa, kiekvienas noras ką nors perskaityti, pažiūrėti, ko nors pasiklausyti susidaro iš užklausos su duomenimis ir atsakymo į ją. Viskas vyksta kitaip nei radijuje ar televizijoje, kur informacija transliuojama vienpusiškai - pats radijo aparatas nieko nesiunčia atgal į radijo stotį. Kadangi internetinis bendravimas eina į dvi puses, iš gautų duomenų galima šį tą išskaičiuoti, pastebėti tendencijas. Žmonės nori kokios nors, dažniausiai verslo naudos. Pardavimai yra tradicinis, tiesioginis būdas. Iš kitos pusės, dažnai produktas internete neveiktų be tam tikro kiekio žmonių. Dabar, kai yra stebima, ko klausaisi tu ir ko kiti, klausydamiesi to paties kaip ir tu, klausėsi papildomai, galima rekomenduoti. Šis pavyzdys parodo, kaip žmonių sekimas gali patobulinti produktą. Iš kitos pusės, klausimas, kiek to vartotojai norėjo, sutiko dalyvauti. Valstybinės institucijos tradiciškai gali norėti pasiklausyti bet kokios komunikacijos.
Demografija yra svarbiausia, nes iš jos galima labai daug sužinoti. Tokią elementarią demografinę informaciją (vietą, amžių, lytį ir pan.) nuo seno renka visi reklamos pardavėjai ir pirkėjai. Domimasi ir interesais. Tačiau kiti veikėjai, jeigu norėtų, galėtų labai tiksliai kaupti, ką tas žmogus veikė internete. Įskiepių, „Google“ turbūt beveik 100 procentų. Vadinasi, jeigu „Google“ labai norėtų, galėtų identifikuoti visus interneto puslapius, kuriuos aplanko konkretus vartotojas. Klausimas, kaip apdoroti tuos duomenis. Tikrai neimsi domėtis, ar ponui Jonui patinka violetinės gėlės, ar raudonos gėlės, jei tau svarbu moterys. Bet informacijos surenkama labai daug. Vien tai, kad turime visus socialinių tinklų profilius, turime viską, kuo vartotojai kada nors domėjosi, ką jie žiūrėjo „Youtube“ kanale, kur jie lankėsi. Visa ši informacija yra prieinama.
Turinio analizė priklauso nuo techninių ir teisinių galimybių. Sunku pasakyti, tačiau toks didelis socialinis tinklas, didelis paieškos gigantas greičiausiai labai tiksliai nežiūri. O konkretaus produkto pardavėjui, sakykime, žaidimo kūrėjui, labai įdomus kiekvienas veiksmas, kurį žaidėjas atlieka žaidime. Koks lygis pereitas, kiek surinkta taškų, kaip sekėsi konkrečiame lygyje, ar žaidžiama vakare, po pietų, kiek kartų per dieną - visą tai bus suskaičiuota. Naujienų svetainėse reikia optimizuoti reklamą, todėl įdiegiamos trackinimo programos. Reklamos įdėjimas susidaro iš tokio turinio: gali būti užsakomasis straipsnis, gali būti reklamjuostė ir panašiai. O šalia yra trackeris, nes be jo niekas reklamos tiesiog nepirks. Absoliučiai niekas. Koks tikslas nusipirkti reklamą ir nežinoti, kas ją peržiūrėjo?
Dauguma mobiliųjų aplikacijų turi bent labai paprastą sekimo funkciją, kad bent stebėtų klaidas. Kai aplikacija nustoja veikti, jeigu sistemoje įvyko klaida, programų sistemų inžinieriai reikalauja, kad informacija juos pasiektų. Tai irgi yra sekimas. Apskritai jis gali būti naudojamas aplikacijas parduodant, taip uždirbama. Galbūt galima išskirti, kad tai tam tikro atviro kodo bendruomenės, pavyzdžiui, „Android“ sistemoje vietoj parduotuvės „Google Play“ yra ir „F-Droid“.
Parduodamas surinktus duomenis šis socialinis tinklas uždirbo dideles sumas pinigų. Jo pagrindinis turtas yra tie duomenys, tai visa įmonės vertė. Prisiminkime pirmąsias šio socialinio tinklo dienas: daugelis ten užsiregistravo dėl kurios nors iš programėlių. Serialas „Homeland“ labai susijęs su suklastotomis paskyromis. Esmė tokia, kad kažkokia seklių, šnipų (reikėtų sakyti, užsienio žvalgybos arba privati institucija) organizacija pasamdo programuotojų, o šie sukuria robotus, kurie pradeda tas paskyras kurti ir bando imituoti žmones. Imituoti žmogų socialiniame tinkle nėra taip sunku. Šioje vietoje gali būti pardavimų, pomėgių, interakcijų modelis. Užsienio žvalgybos taip paskleidžia tam tikrą žinią per socialinius tinklus. Nes yra žmonių, kurie į savo draugų ratą įsitraukia bet ką, kas juos pakviečia, o tada žinia sklinda tolyn ir tolyn. Toks būdas dažnai yra daug pigesnis, negu pirkti reklamą.