Kaip nustatyti ir suprasti tinklo plokštę kompiuteryje: išsamus vadovas

Kompiuterių tinklai ir internetas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Nuo bendravimo ir pramogų iki darbo ir mokymosi - viskas priklauso nuo sklandaus ryšio. Šio ryšio pagrindas - tinklo plokštė, dar žinoma kaip tinklo sąsajos plokštė (NIC - Network Interface Card). Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kas yra tinklo plokštė, kaip ją atpažinti savo kompiuteryje, kokie veiksniai lemia interneto greitį ir kaip jį matuoti.

Tinklo plokštės esmė ir atpažinimas

Visi šiuolaikiniai kompiuteriai turi specialias tinklo jungtis, kurios vadinamos tinklo plokštėmis. Jos leidžia kompiuteriui prisijungti prie vietinio tinklo (LAN - Local Area Network) arba tiesiogiai prie interneto. Šios plokštės, naudodamos specialius laidus su atitinkamais antgaliais (dažniausiai RJ-45), sujungia kompiuterius tarpusavyje. Didesniems tinklams, kur reikalingas efektyvus duomenų srauto valdymas, naudojami tinklo komutatoriai (switch) ir maršrutizatoriai (router).

Kaip sužinoti, kokia tinklo plokštė yra jūsų kompiuteryje?

Nustatyti tinklo plokštės modelį galima keliais būdais:

• Per operacinę sistemą: Dažniausiai tinklo plokštės informacija pasiekiama per „Įrenginių tvarkytuvę“ (Device Manager) „Windows“ operacinėje sistemoje. Ten, skiltyje „Tinklo adapteriai“ (Network adapters), bus išvardytos visos kompiuteryje esančios tinklo plokštės. Jei „Windows“ automatiškai neatpažįsta plokštės, tai gali reikšti, kad ji yra nepopuliari, per nauja arba tiesiog reikalauja specifinių tvarkyklių (driverių). Pagrindinių gamintojų lustus „Windows“ paprastai palaiko automatiškai.
• Fizinis patikrinimas: Tinklo plokštę galima rasti ir kompiuterio korpuso gale (staliniams kompiuteriams) arba šone (nešiojamiems kompiuteriams). Tai yra jungtis, į kurią įjungiamas tinklo kabelis. Jei kompiuteris yra naujesnis, tinklo plokštė greičiausiai bus integruota į pagrindinę plokštę.
• Trečiųjų šalių programinė įranga: Yra specialių programų, kurios gali pateikti išsamią informaciją apie visą kompiuterio aparatinę įrangą, įskaitant tinklo plokštę.

Pastaruoju metu, ypač naudojant belaidį ryšį (Wi-Fi), problema su tinklo tvarkyklėmis gali kilti ir dėl netinkamo prijungimo ar perkėlimo tarp skirtingų tinklo tipų. Kartais, net ir per tinklo komutatorių viskas veikia tvarkingai, bet jungiantis tiesiai prie interneto kabeliu, sistema gali aptikti naują įrenginį, tačiau nesugebėti rasti tinkamų tvarkyklių.

Tinklo plokštės galimybės ir interneto greitis

Tinklo plokštės galimybės yra vienas iš esminių veiksnių, lemiančių interneto greitį. Norint mėgautis sparčiu internetu, svarbu, kad tinklo plokštė palaikytų reikiamą spartą.

• 1Gb/s spartos palaikymas: Kad galėtumėte naudotis internetu, kurio sparta viršija 100 Mb/s (megabitų per sekundę), jūsų tinklo plokštė turi palaikyti 1Gb/s (gigabitą per sekundę) spartą. Senesnės tinklo plokštės dažnai palaiko tik 10/100 Mb/s greitį, todėl net ir turint greitesnį interneto planą, negalėsite išnaudoti jo potencialo.
• Procesoriaus ir RAM įtaka: Sparčiam interneto naudojimui svarbus ir kompiuterio procesorius bei operatyvioji atmintis (RAM). Daugiau nei du branduolius turintis procesorius arba ne senesnis nei „Intel Core 2 Duo“ klasės procesorius leis efektyviau apdoroti didelius duomenų srautus. Taip pat, 2GB ar daugiau operatyviosios atminties užtikrins geresnį interneto greitį.
• Operacinės sistemos būklė: Kompiuterio operacinė sistema, jei ji yra paveikta virusų ar kenkėjiškų programų, gali ženkliai sulėtinti interneto spartą ir bendrą greitaveiką.

Kas yra tinklo protokolas ir IP adresas?

Kad skirtingi kompiuteriai galėtų keistis informacija tinkluose ir internete, būtini susitarimai, vadinami protokolais. Vienas svarbiausių protokolų rinkinių yra TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol).

• TCP/IP: Šis protokolas yra interneto pagrindas. TCP (Transmission Control Protocol) užtikrina patikimą duomenų perdavimą, suskaidydamas informaciją į mažus paketus ir garantuodamas, kad jie bus pristatyti teisingai ir tvarkingai. IP (Internet Protocol) atsako už duomenų paketų adresavimą ir maršrutizavimą tinkluose.
• IP adresas: Kiekvienas kompiuteris, kuris jungiasi prie tinklo arba interneto, turi savo unikalų IP adresą (IP Address). Jis veikia panašiai kaip namų adresas, nurodydamas kompiuterio vietą tinkle. IP adresai gali būti dviejų pagrindinių tipų: IPv4 (pvz., 192.168.1.1) ir naujesni IPv6 (pvz., 2001:0db8:85a3:0000:0000:8a2e:0370:7334). IP adresai gali būti statiniai (nuolat vienodi) arba dinaminiai (laikinai suteikiami ir gali keistis).

Interneto greičio matavimas ir optimizavimas

Norint suprasti, ar jūsų interneto ryšys veikia optimaliai, svarbu mokėti jį išmatuoti ir žinoti, kaip spręsti galimas problemas.

Kaip patikrinti interneto greitį?

Tam skirtos specialios interneto greičio matuoklės (angl. Speed test). Dažnai jos yra nemokamos ir pateikia informaciją apie jūsų išsiunčiamų (upload) ir parsiunčiamų (download) duomenų greitį, taip pat „ping“ (delosą) - laiką, per kurį duomenys pasiekia serverį ir grįžta atgal.

Norint gauti tiksliausius rezultatus:

1. Išjunkite visas nereikalingas programas: Uždarę programas, kurios naudoja internetą (pvz., atsisiuntimus, vaizdo pokalbius, P2P programinę įrangą), užtikrinsite, kad matavimas nebūtų iškraipomas.
2. Uždarykite kitus naršyklės langus: Kiekvienas atidarytas langas su aktyviu turiniu gali daryti įtaką greičiui.
3. Atlikite testą kelis kartus: Kad gautumėte vidutinį ir patikimesnį rezultatą, atlikite testą kelis kartus skirtingu paros metu.
4. Atjunkite kitus įrenginius: Jei įmanoma, laikinai atjunkite kitus kompiuterius ir įrenginius nuo tinklo, kad jie nesinaudotų bendru srautu.
5. Perkraukite įrangą: Jei rezultatai atrodo lėti, pabandykite perkrauti modemą, maršrutizatorių ir kompiuterį.
6. Patikrinkite QoS nustatymus: Kai kuriuose maršrutizatoriuose gali būti įjungtos „Quality of Service“ (QoS) funkcijos, kurios gali riboti tam tikro tipo srautą.

Kas daro įtaką interneto greičiui?

Be tinklo plokštės galimybių ir kompiuterio resursų, interneto greičiui įtakos turi ir kiti veiksniai:

• Aktyvūs lygiagretūs procesai: Programinės įrangos atnaujinimai, failų siuntimas, antivirusinės programos veikla gali sumažinti jūsų turimą pralaidumą.
• Modemo/maršrutizatoriaus konfigūracija: Neteisingai sukonfigūruotas modemas ar maršrutizatorius gali neleisti išnaudoti maksimalių jūsų interneto plano galimybių.
• Įrenginių skaičius tinkle: Kuo daugiau įrenginių (kompiuterių, telefonų, planšečių, televizorių) yra prijungta prie to paties tinklo (ar per Wi-Fi, ar per LAN), tuo mažesnė dalis pralaidumo tenka kiekvienam iš jų.
• Wi-Fi signalo stiprumas ir trukdžiai: Belaidžiai maršrutizatoriai yra jautrūs kitų elektros prietaisų trikdžiams. Taip pat, storos sienos ir dideli atstumai gali silpninti signalą. Kuo arčiau įrenginys yra maršrutizatoriaus, tuo geresnis bus ryšys.

Rekomenduojamas interneto greitis skirtingoms veikloms

Interneto greičio poreikis priklauso nuo jūsų veiklos:

• Paprasčiausiam naršymui: Gali pakakti ir 3 Mbps.
• Vaizdo įrašų žiūrėjimui:
  • Standartinė raiška (SD): bent 3 Mbps.
  • Aukšta raiška (HD): bent 5 Mbps.
  • Aukščiausia raiška (HDR arba 4K): bent 25 Mbps.
• Žaidimams (ping):
  • Mažiau nei 20 ms: Puikus.
  • 20 ms - 50 ms: Geras.
  • 50 ms - 100 ms: Pakenčiamas.
  • Daugiau nei 100 ms: Prastas.
• Didelių failų siuntimui/įkėlimui: Rekomenduojama daugiau nei 40 Mbps.
• Vaizdo konferencijoms: Daugiau nei 10 Mbps.

Kodėl skiriasi telefono ir kompiuterio interneto greičiai?

Dažnai žmonės pastebi, kad interneto greitis telefone ir kompiuteryje skiriasi. Tam yra kelios priežastys:

• Ryšio tipas: Telefonas gali naudoti mobilųjį ryšį (3G, 4G, 5G), kuris veikia kitaip nei Wi-Fi ryšys, naudojamas kompiuteryje. Net jei abu įrenginiai jungiasi prie to paties Wi-Fi, telefono Wi-Fi lustas gali būti silpnesnis nei kompiuterio.
• Serverio pasirinkimas: Greičio matuoklės automatiškai parenka serverį bandymui, tačiau skirtingi įrenginiai gali būti prijungti prie skirtingų serverių, o tai gali lemti skirtingus rezultatus.
• Faktinis ryšio stiprumas: Net ir tame pačiame kambaryje, telefono ir kompiuterio signalo priėmimas gali skirtis.

Papildomos tinklo sąvokos

• Saitynas (World Wide Web): Pasaulinis informacijos tinklas, sudarytas iš tarpusavyje susietų tinklalapių.
• Naršyklė (Browser): Programa, skirta atvaizduoti internetinius puslapius (tinklalapius) saityne savo kompiuteryje. Populiariausios naršyklės yra „Google Chrome“, „Mozilla Firefox“, „Microsoft Edge“, „Safari“.
• VPN (Virtual Private Network): Virtualus privatus tinklas, kuris leidžia sukurti saugų ir šifruotą ryšį per viešą tinklą, taip apsaugant vartotojo privatumą ir duomenis.
• NFC (Near Field Communication): Belaidė technologija, leidžianti įrenginiams keistis duomenimis trumpu atstumu, dažnai naudojama bekontakčiams atsiskaitymams ar susiejimui.

Supratimas apie tinklo plokštės veikimą, jos galimybes ir kitus interneto greitį lemiančius veiksnius padeda ne tik efektyviau naudotis internetu, bet ir greičiau spręsti galimas ryšio problemas. Nuolatinis technologijų tobulėjimas skatina sparčiau besikeičiančius standartus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo tinklo įrangos suderinamumą su naujausiomis technologijomis, ypač jei siekiate maksimalaus greičio ir stabilumo.

tags: #tinklo #plokstes #testas