Lietuvos mobiliojo ryšio rinka nuolat evoliucionuoja, siekdama užtikrinti greitesnį, patikimesnį ir platesnį ryšį. Neseniai Vokietijos tinklų saugumo, gynybos ir technologijų bendrovė „Rohde & Schwarz“ atliko pirmąjį nepriklausomą mobiliojo ryšio tinklo kokybės vertinimą šalyje. Šis išsamus auditas, apėmęs daugiau nei 6 tūkst. kilometrų kelionę ir apie 13 tūkst. skambučių bei 134 tūkst. duomenų perdavimo paslaugų patikrinimų, atskleidė esamą situaciją, palyginant trijų didžiausių operatorių - „Telia“, „Bitė“ ir „Tele2“ - tinklų kokybę. Tyrimo rezultatai patvirtino, kad geriausią mobiliojo ryšio tinklą šalyje turi bendrovė „Telia“, kuri pelnė 5 svarbiausius „Rohde & Schwarz“ sertifikatus ir pagal 24 iš 25 galimų pagrindinių veiklos rodiklių buvo pripažinta geriausia.
Nepriklausomas kokybės auditas: „Rohde & Schwarz“ tyrimas
„Rohde & Schwarz“ ekspertai, naudodami specializuotą laboratorinę įrangą, patikrino trijų didžiausių operatorių mobiliųjų tinklų kokybę visoje Lietuvoje - didžiuosiuose miestuose, miesteliuose, pagrindiniuose keliuose ir rečiau apgyvendintose teritorijose. Šis auditas, apėmęs 25 pagrindinius tinklo veiklos rodiklius, didžiausią dėmesį skyrė vartotojo patirtį formuojantiems kriterijams: ryšio pasiekiamumui visuose regionuose, stabilumui (skambučių ir duomenų perdavimo vientisumui) bei bendrai kokybei. Tyrimas buvo atliktas be operatorių įtakos, siekiant maksimalaus tikslumo ir nešališkumo.
Pasak „Telia“ atstovų, šis tyrimas vertinamas kaip svarbus pasitikrinimas, leidžiantis ne tik įvertinti pasiektą lygį, bet ir aiškiai identifikuoti tobulintinas sritis. „Telia“ pelnė lyderystės sertifikatus pagal bendrą tinklo kokybę, balso skambučių patirtį, duomenų perdavimo spartą, naršymo internete ir socialiniuose tinkluose patirtį bei tinklo našumą realaus laiko paslaugoms ir el. paslaugoms. „Rohde & Schwarz“ pardavimų vadovas Juha Laukkanenas pažymėjo, kad „Telia“ rezultatai išskiria Lietuvą, kur mobiliojo ryšio paslaugų kokybė yra labai aukšta, o „Telia“ rezultatai lygiuojasi su geriausiais tinklais pasaulyje.
Dabartinė mobiliojo ryšio situacija Lietuvoje: 4G ir 5G aprėptis
Remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2024 m. gruodžio 22 d. mobiliojo ryšio aprėptis Lietuvoje yra aukšta. 4G ryšiu dengiama 97,9 proc., o 5G ryšiu - 94,7 proc. šalies teritorijos. Spartus 5G tinklas jau prieinamas beveik visiems gyventojams - net 99,7 proc. Lietuvos namų ūkių. Atsižvelgiant į operatorius, 5G ryšys gyvenamosiose patalpose dengia skirtingą šalies dalį: „Bitė Lietuva“ - 77 proc., „Telia Lietuva“ - 99,7 proc., o „Tele2“ - 72,6 proc.
Vis dėlto, RRT pirmininkė Jūratė Šovienė atkreipia dėmesį, kad ryšio sparta dar ne visur atitinka keliamus reikalavimus, ypač transporto keliuose. Nors magistraliniuose keliuose ir geležinkelių linijose ryšio sparta per metus šiek tiek pagerėjo, spartusis 5G dar neveikia visose svarbiausiose transporto atkarpose. Priklausomai nuo operatoriaus, magistraliniuose keliuose ir geležinkelių linijose 30 Mb/s gaunamojo ryšio spartos užtikrinimo rodiklis siekia 81,9-90,8 proc. Šios paslaugos būtinos ne tik gyventojams, bet ir pažangioms transporto sistemoms. Iki metų pabaigos lieka nedaug laiko įvykdyti 700 MHz dažnių juostos leidimuose numatytą reikalavimą - užtikrinti ne mažesnį kaip 30 Mb/s greitį magistraliniuose keliuose ir geležinkelio linijose.
Mobiliojo ryšio sparta išlieka nevienoda ir gyvenamuosiuose būstuose. Vidutinės tinklo apkrovos (50 proc.) sąlygomis 30 Mb/s greitis pasiekiamas 90,6 proc. namų ūkių, o 100 Mb/s - 71,9 proc. Kaimiškose vietovėse spartos rodikliai per metus pagerėjo nežymiai: 30 Mb/s greitis pasiekiamas 59,8 proc., o 100 Mb/s - 25,9 proc. namų ūkių.
Fiksuotojo ryšio iššūkiai ir šviesolaidinio tinklo plėtra
RRT tyrimas rodo, kad sparčiai didėjant 5G naudotojų skaičiui, fiksuotojo ryšio plėtra praktiškai sustojo. Per dvejus metus 5G naudotojų skaičius išaugo daugiau nei 4,5 karto - iki 780 tūkst., o mobiliaisiais tinklais perduodamų duomenų apimtys padidėjo beveik 45 proc. Tuo metu šviesolaidinis internetas pasiekė tik 61,1 proc. gyvenamųjų patalpų - vos 0,5 procentinio punkto daugiau nei 2023 m.
„Tai signalizuoja tik vieną - be papildomos valstybės paramos šviesolaidinio tinklo plėtra nepaspartės. Be stipraus fiksuotojo ryšio nebus ir kokybiško mobiliojo - todėl sprendimai čia reikalingi ne tik iš operatorių, bet ir iš valstybės, savivaldybių bei pačių gyventojų“, - pabrėžė J. Šovienė. Fiksuotojo ir mobiliojo ryšio aprėpties situacija savivaldybėse iš esmės išliko tokia pati kaip 2023 m. - didžiausia aprėptis fiksuojama didmiesčiuose, o mažiausia - Alytaus, Lazdijų, Ignalinos, Pagėgių, Skuodo, Šilalės ir Molėtų rajonuose. Tai rodo, kad teritoriniai skirtumai išlieka struktūriniai ir per dvejus metus reikšmingai nesumažėjo.
Anot RRT pirmininkės, ryšio infrastruktūros plėtra regionuose priklauso ne tik nuo operatorių investicijų, bet ir nuo savivaldybių bei vietos bendruomenių sprendimų. Ten, kur leidimų išdavimas ir derinimo procedūros yra aiškios ir greitos, tinklų plėtra vyksta sklandžiau. Užsitęsusios procedūros ar neaiškūs reikalavimai didina projektų kaštus ir stabdo investicijas.
3G tinklų išjungimas ir ateities planai
Gruodį Lietuvoje oficialiai nutrauktas 3G tinklų veikimas. Ši technologija jau buvo pasenusi, o dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko spartesnes 4G arba 5G technologijas ir jų vartotojai jokio skirtumo nepajus. „3G išjungimas leis mobiliojo ryšio operatoriams sutelkti spektro išteklius į kokybiškesnį ir spartesnį ryšį, ypač tiems, kurie gyvena šalies regionuose ir pasienyje“, - teigė J. Šovienė.
RRT planuoja 2026 m. viduryje surengti 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcionus. Tai padės užtikrinti spartesnį, atsparesnį ir kiekvienam prieinamą mobiliojo ryšio plėtrą visoje Lietuvoje. Aukciono rezultatai nulems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus. Siekiama sustiprinti Lietuvos galimybes užtikrinti ryšį kritiniais atvejais, o modernus ryšys turėtų dengti visą Lietuvos teritoriją.
Vartotojų požiūris į 5G ir ateities tendencijos
Europos telekomunikacijų tinklo operatorių asociacijos (ETNO) užsakymu atliktos apklausos rodo, kad lietuviams svarbiausias su 5G susijęs klausimas yra jo nauda ir paskirtis. Du iš penkių lietuvių domisi naujais daiktų interneto sprendimais, kas trečią domina galimybė naudotis kokybišku ryšiu masiniuose renginiuose ir 5G kaip fiksuotojo interneto alternatyva. Nors dažniausiai minima 5G naujovė išlieka didesnė interneto sparta (pvz., „Telia“ 5G Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje leidžia pasiekti iki 1,9 Gb/s), žmonės supranta, kad 5G yra ne tik greitis. Anot lietuvių, 5G atliks reikšmingą vaidmenį kuriant inovacijas, pažangius sprendimus ir paslaugas, taip pat svarbus verslui.
Lietuvoje apie 5G ryšį labai gerai žino 17 proc. žmonių. Teigiamas vertinimas tiesiogiai susijęs su žiniomis apie 5G technologiją. 5G skeptikų yra apie dešimtadalį, jie dažniausiai būgštauja dėl numanomo šio ryšio pavojaus sveikatai, žalos aplinkai bei teigia, kad juos tenkina 4G ryšys. Manoma, kad tęsiantis 5G plėtrai ir augant naudotojų skaičiui, žmonės apie šią technologiją sužinos daugiau, o skeptikų gretos mažės.
Lietuvoje gaminama 5G ryšiui skirta įranga #DigitalEU
Iššūkiai ir sprendimai: „Baltosios dėmės“ mobiliojo ryšio žemėlapyje
Nepaisant bendro pažangos, Lietuvoje vis dar yra vietų, kur LTE ryšys arba visai nepasiekiamas, arba toks silpnas, kad geriau jau naudotis senojo 3G ryšiu. Šios „baltosios dėmės“ nėra vien tik techninis terminas, bet reali problema žmonėms, gyvenantiems ar dirbantiems atokesnėse vietovėse.
LTE infrastruktūros kūrimas nėra pigus. Viena bazinė stotis gali kainuoti nuo keliasdešimt iki šimtų tūkstančių eurų. Mieste, kur viena bazinė stotis aptarnauja tūkstančius vartotojų, investicija greitai atsipirka. Kaime, kur gyvena kelios dešimtys žmonių, matematika jau kitokia. Reljefo ypatybės, tokios kaip kalvotos vietovės, miškai ir upių slėniai, taip pat kelia iššūkių LTE signalui.
Nors Lietuvos vyriausybė skelbė projektus, skirtus „baltųjų dėmių“ problemai spręsti, ir buvo panaudota ES struktūrinių fondų lėšų, dažnai pasitaiko situacijų, kai formaliai teritorija laikoma padengta, bet realus ryšio kokybė lieka prasta. Viešųjų pirkimų procedūros dažnai būna sudėtingos ir užtrunka.
Operatoriai dažnai koncentruojasi į didžiuosius miestus ir pagrindinius kelius, kur investicijos atsipirkimas yra didesnis. Mažesni miestai ir atokūs kaimai gauna investicijas antroje eilėje.
Iš vartotojų perspektyvos, jei LTE ryšys yra prastas arba jo visai nėra, galima ieškoti alternatyvų: išbandyti visus tris pagrindinius operatorius, naudoti išorinę anteną arba palydovinį internetą. Ateityje situacija turėtų gerėti, nes 5G technologijos diegimas gali paskatinti ir LTE infrastruktūros atnaujinimą. Europos Sąjunga taip pat skatina valstybes nares užtikrinti geresnį mobilųjį padengimą kaimo vietovėse. Bendros infrastruktūros dalijimasis tarp operatorių taip pat gali paspartinti plėtrą.
Vartotojams rekomenduojama naudoti nepriklausomas programėles, kurios renka duomenis iš realių vartotojų, tokias kaip OpenSignal ar nPerf, siekiant įvertinti realų padengimą. Taip pat svarbu asmeniškai patikrinti ryšį potencialioje gyvenamojoje ar darbo vietoje. Bendruomenės galia taip pat neturėtų būti nuvertinama - jei visa kaimo ar sodų bendrijos bendruomenė susivienija ir kreipiasi į operatorius ar valdžios institucijas, tai turi didesnį poveikį.