Belaidis ryšys tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, leidžiančiu būti visuomet pasiekiamiems ir patiems pasiekti informaciją iš bet kurios pasaulio vietos. Belaidės technologijos pakeitė mūsų ryšio ir bendravimo pobūdį: jos leidžia perduoti duomenis nenaudojant kabelių, o tai lemia didesnį lankstumą ir mobilumą. Jos taip pat suteikia galimybę greitai ir nebrangiai išplėsti kompiuterių tinklus, kai technologijoms, kurių veikimui reikalingi kabelių tiesimo/klojimo sprendimai, yra ekonomiškai nenaudingi. Šiandien bevielis „Wi-Fi“ ryšys reikalingas kaip oras - be jo neapsieiname nei namuose, nei darbe ar oro uostuose. Nors „Wi-Fi“ drąsiai galime vadinti savo kasdieniu palydovu, vargu ar žinome apie jį daugiau nei tai, kad jis leidžia naršyti internete. Kas iš tiesų yra „Wi-Fi“ ir kaip jis veikia?
„Wi-Fi“ technologijos evoliucija ir jos veikimo principai
„Wi-Fi“ yra labiausiai paplitusi belaidžio ryšio forma, naudojama namuose, biuruose, kavinėse ir kitose viešosiose erdvėse. Naudodami „Wi-Fi“, prie belaidžio tinklo galite prijungti kelis įrenginius ir turėti prieigą prie greito interneto. „Wi-Fi“ technologija naudoja radijo bangas, kuriomis yra perduodami duomenys tarp įrenginių ir modemo. Svarbu paminėti, kad Wi-Fi greitis ir diapazonas gali skirtis priklausomai nuo tinklo konfigūracijos ir fizinių aplinkos kliūčių.
Nors „Wi-Fi“ kavinės atsirado ne taip ir seniai, pats bevielis ryšys sukurtas jau prieš 30 metų. IEEE raidės identifikuoja Elektros ir elektronikos inžinierių institutą (angl. Institute of Electrical and Electronics Engineers), o skaičiai 802.11 nurodo tinklo informacijos siuntimo protokolus. Beveik dešimtmetį bevielis ryšys taip ir buvo vadinamas, kol galiausiai nuspręsta, kad reikia paprastesnio pavadinimo. „Wi-Fi“ buvo nuolat tobulinamas ir išleidžiami naujesni, geresnį ryšį suteikiantys tinklo standartai. Šiais metais „WiFi“ aljansas (angl. Wi-Fi Alliance) pristatė naujausią, dar spartesnį „Wi-Fi 6“ standartą. Nors jis dar nėra prieinamas visiems įrenginiams, pavyzdžių jau yra. Kuo jis skiriasi nuo įprasto? „Wi-Fi 6“ užtikrina greitesnį interneto ryšį, leidžia apie 4 kartus greičiau prisijungti prie tinklo nei senesnės kartos ryšio naudotojams, esantiems toje pačioje vietoje, ir 20 proc.
Visi maršrutizatoriai panašūs, nes naudoja bevielio ryšio standartą 802.11 (nuo 2,4 iki 5 GHz diapazonas). Šis standartas kitaip vadinamas WiFi. Visi maršrutizatoriai skiriasi - nes naudoja savo gamintojo sukurtą programinę įrangą, bei papildomus saugumo metodus. Perkant bevielį maršrutizatorių, reikėtų atkreipti dėmesį į šalia skaičių esančias raides. Gali būti 802.11a/b/g, 802.11g/n. Raidės „a“ ir „b“ mūsų nedomina, nes tai pasenę standartai, bet dabar svarbiausia raidė „n“. Raidės nurodo maršrutizatoriaus technologiją, nuo kurios priklauso sparta. Standartas „g“ naudoja 2,4 GHz dažnį ir gali perduoti duomenis iki 54 Mb/s, nors reali sparta siekia iki 19 Mb/s ir mažiau. Greitis sumažėja dėl duomenų paketų šifravimo. Tuo tarpu nauja „n“ technologija „paspartėja“ iki 600 Mb/s (Mb - megabitai, norint sužinoti megabaitų skaičių, reikia dalinti iš 8 ) ir gali dirbti viename iš dviejų diapazonų - 2,4 arba 5 GHz. Jeigu kompiuteryje „g“ standarto bevielė plokštė - bevielis „n“ tipo maršrutizatorius duomenis siųs „g“ standarto sparta. Galima nusipirkti „n" bevieles plokštes, bet jeigu kompiuteris nešiojamas, gali būti nepatogu ją laikyti kompiuteryje. Kokio tipo plokštė jūsų nešiojamame kompiuteryje? Firma nėra ypatingai svarbi maršrutizatoriaus pasirinkimui, bet pasitaiko įvairiausių naudojamos programinės įrangos niuansų.
Maršrutizatoriams galima įrašyti ir trečiųjų šalių programinę įrangą (firmware), dėl kurios jie tampa funkcionalesni. Daug programinės įrangos yra sukurta Linksys maršrutizatoriams, todėl šie dalykai lemia mano pasirinkimą. Programinės įrangos savo maršrutizatoriui galite paieškoti www.dd-wrt.com puslapyje.
Tinklo saugumas: Nuolatinis iššūkis
Jo paskirtis - padalyti interneto srautą į kompiuterius, nebenaudojant tinklo kabelio. Namuose pasistatei bevielį maršrutizatorių, ir gali dirbti internete su nešiojamu kompiuteriu ne tik name, bet ir kieme. Viskas būtų puiku, jei nebūtų trūkumų. Visada šalia privalumų atsiranda ir trūkumų. Tik šį kartą trūkumai gana dideli - tinklo saugumas. Jeigu bevielis maršrutizatorius nėra tinkamai paruoštas, jūsų interneto ryšiu gali pasinaudoti ir nekviesti svečiai. 2009 metų vasarą vykom su šeima automobiliu pakeliauti po Lenkiją. Nuvykę į Gdanską, pasiklydom ir neberadom kelio link jūros. Nors navigacinė sistema yra, bet jos nepaprašysi, kad vestų prie jūros. Reikia žinoti gatvę, kuri leistų nuvykti iki pajūrio. Išsitraukiau nešiojamą kompiuterį, ir pabandžiau rasti neapsaugotų tinklų. Radau iš karto prie daugiabučių namų ir dar ne vieną. Taigi su Google Maps sužinojau reikiamos gatvės pavadinimą. Tenka ne iš vienų lūpų girdėti, kaip programišiai naudojasi internetu namuose kitų sąskaita ne vienus metus. Ir tai ne kažkur toli, bet Panevėžyje.
Manote, kad vienintelis raktas, leidžiantis įsilaužti į jūsų paskyrą, yra jūsų slaptažodiai? Deja, bet „Wi-Fi“ ryšys taip pat gali tapti lengva priemone pasiekti jūsų asmeninę informaciją. Pažengę kibernetiniai sukčiai susikuria viešą, laisvai prieinamą tinklą ir laukia užkibsiančių aukų. Kartais galima nepastebėti, kaip jūsų įrenginys pats aptiko ir prisijungė prie nesaugaus tinklo.
Kaip apsaugoti „Wi-Fi“ tinklą nuo kaimynų?
Konfigūravimo žingsniai ir saugumo nustatymai
Nusipirkę bevielį maršrutizatorių, pirmiausiai pajunkite prie interneto. Vienas iš lizdų vadinasi „Internet“ (ar pan.), ir į jį jungiamas jūsų interneto tiekėjo tinklo kabelis. Maršrutizatorius konfigūravimui pajungiamas prie kompiuterio per kitą tinklo kabelį (dažniausiai jis būna pakuotėje). Jungiamas kabelis į vieną iš kelių esančių maršrutizatoriuje LAN lizdų. Pasileidžiame kompiuteryje interneto naršyklę, suvedame maršrutizatoriaus ip adresą, slaptažodį ir patenkame į administravimo programą. Maršrutizatoriaus ip adresą ir slaptažodį sužinosite gamintojo instrukcijoje (knygelė arba CD). Čia pirmiausiai sukonfigūruojate interneto prisijungimui reikalingas nuostatas (ip, dns, gateway arba MAC). Bevielio ryšio konfigūravime palikime DHCP ip adresus - tokiu atveju visi kompiuteriai gaus dinaminius ip adresus ir sumažės papildomų problemų.
SSID - tinklo pavadinimas. Sugalvokite pavadinimą. Jo paskirtis identifikuoti jūsų susikurtą tinklą. Pavyzdžiui, kompiuteriu skenuojant bevielius tinklus, jums rodo jų pavadinimus, kurie ir vadinami SSID. Pagal nutylėjimą SSID būna maršrutizatoriaus pavadinimas (pvz.: Linksys). Programišiui gali būti lengviau įsilaužti pagal programinės įrangos klaidas, nes jis žino jūsų maršrutizatoriaus gamintoją. SSID keiskite kitu pavadinimu. Kai kurie žmonės keičia pavadindami savo adresu (pvz.: kniaudiskiu12-13). Kiek tai yra naudinga, būtų sunku pasakyti, bet savų duomenų atskleidimas, manau, niekada nėra sveikintinas pasirinkimas. Kai kurie maršrutizatoriai leidžia slėpti SSID, todėl tai yra truputį saugiau, bet kartu sudaro papildomų rūpesčių. Skenuodami tinklą, jūs nerasite savo SSID, bet jį reiks suvesti į kompiuterio programą. Programišiai naudoja programas, kurios lengvai parodo paslėptus tinklus.
Wireless Channel (tinklo kanalas) - palikite auto. Reikalingas tais atvejais, kai jūsų maršrutizatorius veikia tuo pačiu kanalu, kaip ir jūsų kaimyno - dėl atsiradusių trukdžių kompiuteris atsijungia nuo maršrutizatoriaus. Todėl jūsų kanalas ir kaimyno turėtų skirtis.
Security Mode (Apsaugos tipas). Yra WEP, WPA ir WPA2.
WPA Algorithms ( WPA šifravimo algoritmas).
Key - raktas, kurį įvedus į kompiuterį jis susijungs su maršrutizatoriumi. Raktą įsidėmėkite, nes pirmąjį kartą jungiantis prie tinklo reiks suvesti.
Maximum DHCP Users (pas jus gali vadintis ir kitaip) - maksimalus vartotojų skaičius. Rekomenduoju mažinti iki minimumo. Jeigu bus jungiamas tik vienas kompiuteris - nurodykite 1. Truputį sumažėja įsilaužimo galimybės.
MAC filter - galima leisti prisijungti tik su žinomais MAC adresais. Neprivaloma, bet galima pasinaudoti.
Administravimo skiltyje nepamirškite susikurti naujo slaptažodžio, kuris leidžia prisijungti prie maršrutizatoriaus. Čia išvardinau pagrindinius dalykus, kurie užtikrins jūsų maršrutizatoriaus WiFi saugumą.
Bevielio ryšio technologijų poveikis sveikatai: Mitai ir realybė
Benediktas rašė:Per sienas geriausiai n traukiaPer sienas geriausiai traukia signalas žemu dažniu. Modernesni protokolai sujungia 2,4Ghz ir 5Ghz kanalus, kad gautum didesnį bendrą pralaidumą. Per sienas tave labiau pasieks 2,4Ghz, ir WiFi5 (11ac) gali traukti taip pat gerai kaip WiFi4 (11n). Beje ta lentelė neteisinga, WiFi 5 paminėtas tik 5Ghz ryšys, o atstumai yra ganėtinai absurdas. Bet kurį iš šitų wifi galima perduoti 1m-50Km, viskas priklauso nuo antenų konfigūracijos. Kaip minėjau, tavo lentelė nėra visiškai teisinga.11ac prietaisai dažniausiai turi 5Ghz ir 2.4Ghz antenas, ir gali numesti standartą iki 11g, ar net 11b. Ir iš tikro yra skirtumas tarp 11ac ir 11n, 2.4Ghz ryšio, nes 11n gali turėti 64QAM, o 11ac gali būti 256QAM ar net 1024QAM (signalo moduliacija).O norint kad geriau trauktų per sienas, reikia daugiausiai dėmesio skirti ne standartui, o bevielės dalies kokybei (antenų, ir wireless plokščių). Dažniausiai kuo geresnis wifi sprendimo jautrumas, tuo geriau veikia per kliūtis, nes didžiausia problema yra išgauti kokybišką signalą iš telefo ar lapto, kuriuose antenos įgrūstos į metalinius korpusus, kurie natūraliai ekranuoja.
Žiūrint kokį laidinį ryšį. 10Gbe niekaip, bet 1GBe gali. O 100MBe jau senai lenkia. 100MBe? Iki antros sienos? Be to, kaip pastebi RRT Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, mobiliųjų įrenginių skleidžiamos radijo bangos yra tam tikra nejonizuojančios spinduliuotės forma. Tai reiškia, kad jos skirtingai nuo, pavyzdžiui, rentgeno ar ultravioletinių spinduliuotės, neturi pakankamai energijos, kad pažeistų ląstelių DNR ar ilgainiui turėtų įtakos vėžiniams susirgimams. „Vienintelis būdas, kaip belaidės technologijos gali sąveikauti su žmogaus organizmu, yra odos paviršiaus įkaitinimas, tačiau, ekspertų teigimu, jų energijos lygis yra toks žemas, kad dažniau tai gali pasireikšti tiesiog dėl pačio įrenginio ilgesnio naudojimo, jo baterijos kaitimo dėl intensyvaus jo naudojimo ar nuo pačio įrenginio atsispindėtos mūsų kūno šilumos, kurią mes kiekvienas spinduliuojame kaip infraraudonąją spinduliuotę“, - aiškina RRT ekspertė. Elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidžiamosios vertės vienodos visoms technologijoms, nesvarbu ar tai būtų 2G, 3G, 4G ar 5G. Šios vertės priklauso tik nuo radijo dažnio. Tiesa, 5G technologijai naudojamos ir aukštesnių dažnių juostos, dar vadinamos milimetrinėmis bangomis. „Šių skverbtis į organizmą yra mažesnė, nei žemesniame dažnio diapazone, tad ir poveikio tikimybė yra dar mažesnė, t. y. šildymas vyksta dar mažesniame odos gylyje“, - teigia J.Mikulėnaitė-Baušienė. Spinduliuotei taikomi apribojimai Tarptautinės sveikatos organizacijos ir šalys turi apsibrėžtas vertes, kurias turi atitikti 5G technologija. Šie standartai užtikrina, kad radijo bangų lygis būtų gerokai mažesnis už lygį, galintį daryti žymesnį šiluminį poveikį žmonėms. Lietuvoje elektromagnetinę spinduliuotę tikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Elektromagnetines bangas spinduliuoja ne tik bazinės stotys, bet ir įrenginiai, tokie kaip WiFi stotelės namuose, nuotolinio valdymo įrenginiai, o ir patys mobilūs įrenginiai. Visi įrenginiai, kaip pabrėžia J.Mikulėnaitė-Baušienė, oficialiai parduodami Europos Sąjungos rinkoje, turi atitikti Europos Sąjungos standartus, privalo būti patikrinti Europinėse akredituotose laboratorijose bei turėti atitinkamus sertifikatus. „Jūsų mobilusis prietaisas yra kartu radijo siųstuvas ir imtuvas. Kiekvienas įrenginys sertifikuojamas taip, kad neviršytų radijo bangų poveikio ribų, pateiktų standartuose ar rekomendacijose. Standartuose dėl poveikio nurodomas savitosios sugertosios galios (SAR) - kiek mobiliojo telefono skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės sugeria žmogaus kūnas, kuomet telefonas yra laikomas prie galvos ar kūno“,- sako RRT ekspertė. Pagal tarptautinius mobiliųjų prietaisų reikalavimus, 10 g audinių vidutinis SAR rodiklis negali viršyti 2,0 W/kg. SAR bandymai atliekami įprastinėmis naudojimo padėtimis, kai prietaisas siunčia signalą didžiausiu sertifikuotu galios lygmeniu visais tikrinamais dažniais.
Kodėl neverta tikėti 5G mitais Esant prastai aprėpčiai, dažniausiai tais atvejais kai bazinė stotis yra toli, vartotojo įrenginys naudos daugiau energijos palaikyti ryšiui su bazine stotimi. Šioje situacijoje, tokio vartotojo įrenginio spinduliuotė bus didesnė nei situacijoje, kai aprėptis yra geresnė, taigi ir vartotojo įrenginiui reikės mažiau „pastangų“ ryšiui su bazines stotimi palaikyti. „Antenos, naudojamos mobiliam ryšiui teikti iš bazinės stoties, veikimo principas yra toks, kad spinduliuotė po pačia stotimi yra žymiai mažesnė, nei šiek toliau nuo jos, o tokį veikimo principą būtų galima palyginti su išskleistu skėčiu, po kuriuo lietus mūsų nepasiekia“, - paaiškina J.Mikulėnaitė-Baušienė, kurios teigimu, 5G technologijos atveria papildomas galimybes ir sveikatos būklės apžiūrai ir net diagnostikai nutolusiose teritorijose gyvenantiems ir neturintiems galimybės atvykti į sveikatos priežiūros įstaigas. Medicinos paslaugų pasiekiamumas ir galimybės su naujomis technologijomis ateityje tik išaugs, tačiau yra svarbu, kad tam būtų pasiruošusi ir mobiliojo ryšio infrastruktūra, o kokybiško ryšio prieigą turėtų visi gyventojai.
Skaitmeninių technologijų postūmį mokyklose paskatino 21-ojo amžiaus mokymosi iniciatyva, siekianti suteikti mokiniams autentiškesnę mokymosi patirtį. Vis dėlto, nors niekas neabejoja WiFi belaidės technologijos patogumu, daugelis pradėjo kelti klausimus, susijusius su jos saugumu. Kaip ir mobilieji telefonai ar mikrobangų krosnelės, WiFi technologija naudoja radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės (RF EMR) dažnius. Tėvai, mokytojai ir mokslininkai vis labiau nerimauja, kad vaikai nuolat patiria didėjantį belaidės spinduliuotės lygį, o į neigiamas pasekmes nėra atsižvelgiama. Daugybė bendruomenių ir tėvų grupių jau pradėjo organizuoti pasipriešinimą Wi-Fi sistemoms vietinėse mokyklose, teigdami, kad laidai mokyklose yra saugesni, patikimesni ir pigesni. Pagrindinė problema yra ta, kad, dėl plonesnių kaukolių ir didesnio vandens kiekio savyje, vaikai smegenys sugeria daugiau spinduliuotės. PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2011 m. Nuolatinis Wi-Fi spinduliuotės ar netoliese esančio mažos aprėpties belaidžio prisijungimo taškų bokšto poveikis taip pat gali sukelti bendrą streso reakciją, veikiančią įvairias biologines sistemas, ypač nervų sistemą. Naujas Meo ir kt. Nerimą kelia ne tik Wi-Fi, bet ir prie ekranų praleidžiamas laikas. Apie mažesnius matematikos ir skaitymo testų balus pranešė 2019 m. Nacionalinis švietimo pažangos vertinimas. Leidinyje „Education Weekly“ pažymima, kad, ilgėjant prie ekranų praleidžiamam laikui, sumažėjo testų rezultatai. Straipsnyje pabrėžiamos nacionalinės apklausos išvados, iš kurių matyti, kad nuo 2019 m. Man kyla vis didesnis įtarimas dėl ekranų naudojimo visur ir mūsų bandymų padaryti juos naudingais ugdant vaikus bei dėl kartu padidėjančio ekranų naudojimo ne mokykloje. Vaikai, ypač atsižvelgiant į jų smegenis ir nervų sistemą, nėra iki galo išsivystę. Vaikų reprodukcinėms sistemoms taip pat gresia pavojus, kai jie veikiami belaidžių prietaisų. Pediatrė dr. Kai kurios mokyklos, ypač Šveicarijoje ir Vokietijoje, pereina prie optinių ir laidinių sistemų, kad apsaugotų ir mokinių sveikatą, ir privatumą. Daug JAV mokyklų pradeda drausti mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais mokyklos valandomis. Tačiau nepaisant šių pastangų, daugelis K-12 mokyklų JAV naudojasi ir plečia bevielio ryšio bei internetines technologijas, įskaitant chartijos mokyklas. FCC saugos gairės taip pat grindžiamos tik šiluminiu, o ne biologiniu poveikiu, nustatytu tyrimų studijose. Mokslininkai iš viso pasaulio, kurie tyrė radijo dažnio spinduliuotę, paragino iš naujo įvertinti pasenusius saugos standartus, kuriuos 1996 m. Dr. Kelios mokyklos Naujojoje Zelandijoje ir Los Andžele išmatavo radijo dažnio spinduliuotės lygį ir nustatė, kad jis žemiau vyriausybės nustatytų normų. Apsvarstykite, kad didžiausias impulsas gali būti panašus į kovotojo smūgį ar kulką, patenkančią į ląstelę. Trukmė gali būti trumpa, tačiau audinio trauma yra didelė ir ilgalaikė. Profesorius T. Profesorius Thom Butler iš Airijos Cork universiteto koledžo parašė trumpą, bet stiprią mokslinių tyrimų apžvalgą apie Wi-Fi mokyklose. Jis pažymi, kad kariškiai, dar prieš 1960-uosius žinojo, jog ši belaidė radionuklidų nejonizuojamoji spinduliuotė turi neigiamą neterminį poveikį. Fizikai tai neigė, teigdami, kad žalos mechanizmas nėra panašus į jonizuojančiąją spinduliuotę, kai elektronai pašalinami iš jų orbitos. Augantis tyrimų skaičius rodo kitus biologinės žalos mechanizmus, turinčius membranos, oksidacijos ir rezonansinį poveikį. Profesorius Butler perspėja: „Tėvai, pedagogai ir vyriausybės turėtų būti sunerimę ir geriau informuoti bei nedelsdami imtis tinkamų veiksmų“. Daug Europos mokyklų laikosi atsargumo principo ir pašalina Wi-Fi. Prancūzijoje, Izraelyje ir Austrijoje Wi-Fi yra uždraustas ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir jaunesnėse klasėse. Be to, mokyklos taip pat draudžia mobiliuosius telefonus mokyklose ir klasėse, taip kovodami su išsiblaškymu mokslų metu ir siekdami sumažinti psichosocialines problemas, susijusias su per dideliu mobiliųjų telefonų naudojimu. Pavyzdžiui, Prancūzija dar 2018 m. Dar 2007 m. 2007 m. Vokietijos ministerija ir jos oficiali radiacinės saugos įstaiga patarė piliečiams naudoti įprastus laidinius ryšius ir antžeminius laidus, kad būtų išvengta asmeninio pernelyg didelio Wi-Fi spinduliuotės veikimo. Prancūzijos įstatymų leidėjai 2018 m. priėmė įstatymą, draudžiantį 3-15 metų moksleiviams į mokyklą atsinešti išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius, o jei jie juos turi, privaloma juos išjungti. Be to, Prancūzijoje 2017 m. 2018-2019 m. Naujojo Džersio Švietimo asociacija (NJEA) 2016 m. rugsėjo mėn. parašė savo mokykloms gaires, kuriose paaiškino nejonizuojančiosios spinduliuotės, kurią skleidžia belaidžiai įrenginiai, ir skaitmeninių technologijų naudojimo galimą žalą. Masačusetso valstijos Ashland valstybinės mokyklos, apžvelgusios EMR tyrimus, 2015 m. priėmė „Geriausios mobiliųjų įrenginių praktikos“ politiką. Šioms pastangoms vadovavo Cece Doucette, kuri iš pradžių dirbo su finansavimu, kad gautų Wi-Fi ir belaidžius įrenginius mokyklų sistemoje. Jungtiniai San Fransisko pedagogai 2018 m. birželio 25 d. priėmė rezoliuciją, kurioje raginama imtis atsargumo priemonių naudojant bevieles technologijas savo mokyklose. Jungtinėse Amerikos Valstijose Aukšto lygio mokyklų kooperatyvas sukūrė kriterijus ir strategijas mokykloms, siekdami pagerinti mokinių rezultatus tobulinant pastatų dizainą. CeCe Doucette, „Belaidžio švietimo“ įkūrėja ir komunikacijos direktorė, 2018 m. birželio 26 d. kalbėjo Masačusetso Sveikatos taryboje radijo dažnio spinduliuotės klausimais. Cede Doucette, buvusi mokyklos technologijų pareigūnė, pateikė ekspertų parodymus Ashland mieste, Masačusetso sveikatos taryboje, apie belaidės spinduliuotės, skleidžiamos iš įvairių prietaisų, kurie mus nuolat supa, poveikį sveikatai. Ashland mokyklos dabar turi „Geriausios praktikos“ protokolą, kad paprastais būdais būtų galima sumažinti bevielę spinduliuotę klasėje. Dabar C. Doucette prašo leisti Ashland mokykloms pašalinti Wi-Fi iš Ashland mokyklų ir pereiti prie saugesnių laidinių jungčių. „Environmental Health Trust“ vykdomoji direktorė Theodora Scarato ir „Physicians for Safe Technology“ vykdomoji direktorė dr. Cindy Russell, 2018 m. lapkričio mėn. Jungtiniams San Fransisko pedagogams surengė internetinį seminarą apie belaidžio ryšio technologijų naudojimą mokyklose.
Vienas iš išsamiausių tyrimų atliko Viskonsino medicinos koledžo radiacinės onkologijos profesorius emeritas Johnas Moulderis. 2013 m. jis bendrai parašė turimų „ Wi-Fi“ sveikatos tyrimų apžvalgą. Fosteris bendradarbiavo su Moulderiu tame 2013 m. Taip pat svarbu pažymėti, kad „Wi-Fi“ įrenginiai ne nuolat skleidžia EM spinduliuotę. Didžiąją laiko dalį jie būna be darbo ir veikia tik siunčiant ir priimant duomenis. Jų aktyvus laikotarpis gali būti tik 0,1 proc. Kalbant apie RD apskritai, Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) RD spinduliuotę klasifikavo kaip „galimai kancerogenišką žmonėms“, remdamasi iki 2011 m. Kalbant apie moterų reprodukcinius pokyčius, 2016 m. Pasak Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (IARC), kuri yra Pasaulio sveikatos organizacijos dalis, elektromagnetinė spinduliuotė yra „galimai kancerogeniška žmonėms“. Tačiau elektromagnetinės spinduliuotės ir vėžio tyrimai parodė nenuoseklius rezultatus. Pavyzdžiui, 2017 m. atliktas literatūros vertinimas parodė, kad belaidžių įrenginių skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali padidinti gliomos - tam tikro tipo smegenų auglio - riziką. Tačiau 2018 m. Tad galutinio verdikto nėra. 2018 m. 1. Laikui bėgant, ypač didėjant 5G naudojimui, atsitraukti nuo jų, greičiausiai, taps vis didesniu iššūkiu. 2. 3. Išmanieji valdikliai dabar yra ant bangos, bet jie taip pat perduoda „Wi-Fi“ spinduliuotę. Nors, žinoma, mokslas dar nėra visiškai baigęs diskusijas šia tema, tačiau didžioji dauguma įrodymų rodo, kad tai yra visiškai saugu.
Kitos belaidžio ryšio technologijos: Bluetooth ir mobilieji tinklai
„Bluetooth“ yra trumpojo nuotolio belaidžio ryšio technologija, pirmiausia naudojama ryšiui tarp netoliese esančių įrenginių sukurti. Jis dažniausiai naudojamas perkelti informacijai iš vieno mobiliojo telefono į kitą, prijungti belaides ausines bei kitus išorinius įrenginius. Duomenų perdavimui „Bluetooth“ naudoja trumpojo nuotolio radijo dažnį, todėl jo diapozonas yra ribotas - maždaug 10 metrų.
Belaidės garso kolonėlės įprastai visuomet būna aprūpintos Bluetooth ryšio moduliu. Vis dėlto muzikos transliacijas belaidžiu ryšiu dabar galima realizuoti naudojant kitus techninius sprendimus. Šiuo atveju svarbu suprasti, kad kiekvienas ryšio režimas turi savo privalumų bei trūkumų, o jų vartotojui suteikiamas funkcionalumas dažniausiai taip pat atitinkamai skiriasi. Techniškai Bluetooth technologija skirta nedidelės apimties duomenų mainams tarp dviejų įrenginių. Itin svarbu ir tai, kad Bluetooth techninis sprendimas šiuo metu yra integruojamas praktiškai kiekviename išmaniajame telefone ar netgi nešiojamame kompiuteryje. Geras tokio tipo belaidės garso kolonėlės pavyzdys - „Xiaomi Square Box 2“. Šis produktas puikiai perteikia idėją ko galima tikėtis iš tipinės belaidės Bluetooh garso kolonėles, kai didelio noro ar poreikio permokėti už kitas papildomas funkcijas tiesiog neturite - ji kainuoja tik 20€. Žinoma, atitinkamo protokolo suteikiamus privalumus (pvz., Bluetooth 4.0 aktualus energijos suvartojimo optimizavimu, Bluetooth 4.2 - spartos aspektu) pavyks išnaudoti tik tada, jeigu analogišką Bluetooth versiją palaikys abu komunikuojantys įrenginiai. Šio tipo belaidės garso kolonėlės taip pat besąlygiškai laimi pasiūlos prasme - šį ryšio variantą turi visos kolonėlės, o geriausiai vertinamas iš jų surasite šioje nuorodoje. Gamintojams Bluetooth palaikymas yra tarsi etalonas, todėl šiuo metu Bluetooth ryšio režimas yra integruojamas visose be išimties belaidėse garso kolonėlėse. Būtent tai yra dar vienas svarbus aspektas, kodėl reikėtų rinktis belaides garso kolonėles bent jau su Bluetooth 4.0 ryšio moduliu. Kaip jau buvo užsiminta, pradedant šia protokolo versija Bluetooth technologijoje buvo įdiegti svarbūs pakeitimai energijos suvartojimo aspektu. Pasak apžvalgininkų, šio ryšio režimo veikimo principus vartotojai perpranta bene lengviausiai. Išmaniajame telefone ar kompiuteryje tereikia įjungti Bluetooth ryšio modulį (jeigu jis nėra naudojamas, energijos taupymo sumetimais jį įprasta laikyti išjungtą) ir tuo metu esančių aktyvių Bluetooth įrenginių sąraše pagal pavadinimą susirasti bei prisijungti prie belaidės garso kolonėlės. Tuo visi iššūkiai čia ir baigiasi. Galiausiai Bluetooth ryšio režimas belaidėse garso kolonėlėse yra puikiai tinkamas tiems, kurie savo muzikos kolekciją laiko išmaniajame telefone. Pavyzdžiui, „YouTube“ muzikos įrašų neleidžia klausyti tada, kai taikomoji programa veikia fone, o „Spotify“ nemokamoje versijoje išmaniajame telefone dalis svarbių funkcijų tiesiog išvis yra neprieinamos.
Korinio ryšio tinklai - 3G, 4G ir 5G - yra belaidžiai tinklai, naudojami mobiliajam ryšiui palaikyti. Šie tinklai leidžia vartotojams prisijungti prie interneto ir, naudojant mobiliuosius įrenginius, skambinti visur, kur yra korinio tinklo aprėptis.
Belaidės garso kolonėlės su WiFi ryšio režimu išsiskiria savo funkcionalumu ir dažniausiai taip pat yra aprūpintos Bluetooth ryšio moduliu. Esminė WiFi ryšio režimo ypatybė yra ta, kad šiuo atveju belaidė garso kolonėlė dažniausiai yra prijungiama prie namų vidinio kompiuterinio tinklo, o tai mažiau patyrusiems vartotojams kartais gali sukelti papildomų nepatogumų su tinklo konfigūracija. Belaidę garso kolonėlę su WiFi ryšio moduliu prijungus prie maršrutizatoriaus atsiveria visa eilė papildomų galimybių. Analogiškai veikia ir AirPlay protokolas, tačiau juo gali naudotis tik „Apple“ produkcijos savininkai. Dėl šios priežasties gamintojai kur kas dažniau akcentuoja DLNA palaikymą, nes šis protokolas dabar be išimties yra diegiamas praktiškai visose populiariausiose operacinėse sistemose bei specializuotose muzikos transliacijos programose. Apžvalgose yra akcentuojama, kad ši belaidė garso kolonėlė turi WiFi ryšio modulį, tačiau kokiu būdu naudojant WiFi yra vykdoma komunikacija aiškiai neapibrėžia nei apžvalgininkai, nei pats gamintojas. Iš komentarų šiuo atveju pavyksta susidaryti nuomonę, kad „Bluedio AS“ bent jau AirPlay protokolą tikrai palaiko. Kad išvengtumėte tokių nesusipratimų anksčiau laiko ir netektų nusivilti galiniu po nusipirkimo, tiesiog rekomenduojame rinktis tokias kolonėles, kurių aprašymuose aiškiai įvardintos norimos galimybės. Be to, renkantis belaidę garso kolonėlė su WiFi ryšio režimu taip pat pravartu atkreipti dėmesį į tai ar gamintojas yra realizavęs kolonėlės valdymą naudojantis išmaniojo telefono taikomąją programa. Be to, kai kurios naujos kartos belaidės garso kolonėlės jau būna aprūpintos dviejų dažnių WiFi ryšio moduliais (2,4 GHz + 5 GHz) ir taip pat gali palaikyti netgi spartųjį WiFi IEEE 802.11ac protokolą. Kiek šie sprendimai yra reikalingi pirkėjui, paliksime nuspręsti individualiai. Teoriškai galima teigti, kad dirbant abiem dažniais, gaunamas didesnis pralaidumas, todėl be papildomo suspaudimo leidžia transliuoti tokiais garso kodavimo formatais, kaip FLAC, ALAC ar WAV. Čia svarbu atkreipti dėmesį tik į tai, kad WiFi technologija belaidę garso kolonėlę leidžia pasieki gerokai didesniu atstumu nei su Bluetooth. Pavyzdžiui, jeigu priimsime, kad abu įrenginiai prie maršrutizatoriaus yra prijungti naudojant WiFi (2,4 GHz), tai komunikacijos atstumas šiuo atveju kartais gali netgi viršyti 200 metrų. Populiarėjant belaidėms garso kolonėlėms gamintojai ėmė ieškoti būdų, kurie leistų pirkėjams pasiūlyti papildomų patogumų esamiems ryšio režimams. Pavyzdžiui, Bluetooth ryšio režimą palaikančias belaides garso kolonėles gamintojai aprūpino NFC ryšio moduliu. Šį techninį sprendimą palaikančios Bluetooth kolonėlės ypatingos tuo, kad geba automatiškai pasirūpinti išmaniojo telefono reikiama konfigūracija. Kadangi NFC technologija kol kas nėra skirstoma pagal versijas, tai renkantis belaidę garso kolonėlę su NFC ryšiu, vėlgi rekomenduojame atkreipti dėmesį į Bluetooth ryšio modulį. Jeigu pasikliausime vien pirkėjų ir apžvalgininkų rekomendacijomis, tai dauguma jų šiuo metu yra neabejingi „JKR KR-1000“ belaidei garso kolonėlei. Be to, „JKR KR-1000“ kaip ir dauguma kitų tokio tipo kolonėlių taip pat turi 3,5 milimetrų garso įėjimą bei muziką taip pat gali groti iš Micro SD kortelės. Nors pastarieji sprendimai šiuo atveju nėra niekaip susiję su NFC technologija, juos sutikti tokio tipo aukštesnės klasės nešiojamose belaidėse garso kolonėlėse darosi vis labiau įprasta. Gamintojai, kurie prekiauja belaidėmis garso kolonėlėmis su integruotu WiFi ryšio moduliu taip pat ėmėsi ieškoti alternatyvų. Kai kurie jų siekdami supaprastinti belaidės kolonėlės prijungimą prie tinklo maršrutizatoriaus ryžosi integruoti WPS techninį sprendimą. Tokie itin brangių aukštosios klasės belaidžių kolonėlių gamintojai, kaip „Pioneer“, „Sony“ ar „Panasonic“ jį ryžtasi integruoti dažniau, tačiau taupesniems pirkėjams pasiūlymų kol kas tikrai stinga. Pavyzdžiui, vietinėje Kinijos rinkoje šiuo metu pavyko surasti vos vieną WPS sprendimą palaikančią belaidę garso kolonėlę „Pinshow Solider X10“. Tačiau ne visada WPS panaudojimas gali būti vienodai paprastas. Pavyzdžiui, šis procesas pagal minėtą veiksmų seką būdingas „Pioneer“, „Sony“ ar „Panasonic“ belaidėms garso kolonėlėms ir tai patvirtina prie kolonėlių pridedamo instrukcijos. Tačiau įsigijus kad ir „Pinshow Solider X10“ galite tikėtis netikėtumų. Kadangi išsamaus paaiškinimo „Pinshow Solider X10“ atveju internete rasti nepavyko, šiuo atveju neatmetama galimybė, kad gamintojas saugumo sumetimais, pavyzdžiui, gali reikalauti suvesti maršrutizatoriaus PIN kodą belaidės garso kolonėlės taikomojoje programoje.