Lietuva, sparčiai žengdama technologinės pažangos keliu, ryškiai išsiskiria šviesolaidinio interneto plėtros srityje. Nors didžiuosiuose miestuose šviesolaidinis ryšys jau tapo kasdienybe, kaimiškųjų vietovių gyventojams išlieka aktualūs klausimai dėl jo prieinamumo ir kokybės. Šis straipsnis gilinsis į Lietuvos šviesolaidinio interneto situaciją, remdamasis realiais duomenimis ir analizuodamas ateities perspektyvas, ypač atsižvelgiant į provincijos gyventojų poreikius.
Duomenų šaltiniai ir metodologija: Kaip suprasti interneto žemėlapį?
Informacija apie interneto ryšio kokybę ir aprėptį Lietuvoje yra nuolat atnaujinama ir prieinama viešai. Pagrindinis duomenų šaltinis yra „nPerf“ programos vartotojų atlikti bandymai. Šie testai, atliekami realiu laiku, tiesiogiai lauke, leidžia gauti objektyvų vaizdą apie paslaugų kokybę įvairiuose šalies regionuose. Kiekvienas, atsisiuntęs „nPerf“ programą į savo išmanųjį telefoną, gali prisidėti prie šių duomenų kaupimo, taip didindamas žemėlapių išsamumą.
„nPerf“ platforma automatiniu būdu atnaujina tinklo aprėpties žemėlapius kas valandą, o greičio žemėlapiai - kas 15 minučių. Visi surinkti duomenys yra saugomi ir viešai prieinami dvejus metus. Svarbu paminėti, kad geografinės padėties tikslumas priklauso nuo GPS signalo priėmimo kokybės bandymo metu. Siekiant užtikrinti maksimalų tikslumą, aprėpties duomenims išlaikomi tik tie bandymai, kurių geografinės padėties tikslumas neviršija 50 metrų.
Be jau minėtų bandymų, vartotojai turi galimybę sukaupti ir eksportuoti „nPerf“ testų rezultatus (duomenų perdavimo spartą, delsą, naršymą, vaizdo transliaciją) CSV formatu, kas leidžia juos naudoti pagal individualius poreikius.
Lietuvos lyderystė šviesolaidinio interneto plėtroje: Skaičiai ir faktai
Lietuva yra viena iš lyderių Europoje šviesolaidinio interneto plėtros srityje. Remiantis 2010 m. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje šviesolaidinėmis ryšio linijomis interneto paslaugas gavo net 43 proc. visų šalies interneto abonentų. Šie rodikliai yra išties džiuginantys ir patvirtina sėkmingą šalies strategiją šioje srityje.
Asociacija „FTTH Council Europe“, sudarydama šviesolaidinio tinklo plėtros reitingą 2011 m., bendradarbiavo su penkiomis autoritetingomis tarptautinio masto tyrimų bendrovėmis, kurios naudojo pažangias tyrimų metodologijas. Nustatydama galutinius reitingus, organizacija skyrė dėmesį ne tik techniniams plėtros aspektams, bet ir skaičiavo visų šalyje paslaugomis besinaudojančių klientų ir joje esančių namų ūkių santykį. Tokiu būdu į reitingą buvo įtraukti visi šalies ūkiai - tiek gyvenantys miestuose, tiek ir miesteliuose bei kaimuose. Šis metodas buvo taikomas be išimties visoms Europos šalims, išskyrus nykštukines, todėl tyrimo objektyvumui nėra pagrindo abejoti.
Nepaisant šių įspūdingų statistinių duomenų, daugelis žmonių iš Lietuvos provincijos kelia praktinius klausimus, susijusius su realių galimybių naudotis šviesolaidiniu internetu kaimiškųjų vietovių gyventojams prieinamumu.
Optiniai pluošto kabeliai, kaip jie veikia? | IKT #3
Iššūkiai kaimiškosiose vietovėse: Prieinamumas ir investicijos
Nors Lietuva pirmauja šviesolaidinio interneto plėtros srityje, kaimiškųjų vietovių gyventojų situacija išlieka sudėtingesnė. Gytis Liaugminas, Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius, patvirtina, kad kaimo vietovėse komunikacijų infrastruktūra išvystyta kur kas silpniau nei miestuose, todėl provincijos gyventojai turi mažiau galimybių naudotis interneto ryšio tinklais. Tačiau teigti, kad kaimo vietovėse žmonės visiškai neturi galimybės naudotis šviesolaidiniu internetu, būtų neteisinga.
Dar 2004 m. tokia galimybe galėjo naudotis 16 % kaimiškųjų vietovių gyventojų, o jau po dviejų metų, valstybės lėšomis įgyvendinus interneto linijų plėtros projektą „RAIN“, šis rodiklis išaugo iki 39 %. Tai rodo valstybės pastangas gerinti interneto prieinamumą ir provincijoje.
Tačiau šviesolaidinio interneto paslaugų sukūrimas ir pateikimas reikalauja nemažai piniginių investicijų, kurios tiesiogiai priklauso nuo realių rinkos poreikių. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose tinklo plėtra pateisina privačių bendrovių investicijas, kadangi iš karto sukūrus reikiamą infrastruktūrą atsiranda klientų, kurie gali ir nori naudotis šviesolaidiniu internetu. Situacija kiek keblesnė kaimo vietovėse, kuriose daugelis vartotojų negauna pakankamai lėšų, kad galėtų mokėti už spartų interneto ryšį. Tuo tarpu mažesnių tarifų bendrovės pasiūlyti negali dėl kabelių infrastruktūros nebuvimo, kurios sukūrimas kainuoja didelius pinigus ir gali neatnešti finansinės grąžos.
Be šviesolaidinio interneto, Lietuvoje sparčiai plinta ir bevielio interneto prieigos tinklai. Šalyje tokias paslaugas teikia net 57 įmonės, tačiau tik palyginti nedidelė jų dalis pasižymi didele ryšio aprėptimi. Lyderio pozicijas šioje srityje užima Lietuvos radijo ir televizijos centras bei jo internetas „Erdvės“.
Valstybės vaidmuo ir ateities planai: RAIN-2 projektas ir parama
Siekiant spręsti kaimiškųjų vietovių interneto prieinamumo problemas, Lietuvoje vykdomas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtros“ projekto antrasis etapas - RAIN-2. Projekto tikslas yra sukurti praktiškai visą Lietuvą aprėpiantį šviesolaidinių kabelių tinklą, kurio bendras ilgis sudarys 6600 km. RAIN-2 metu taip pat žadama pastatyti daugiau kaip 1000 bevielio ryšio operatorių bokštų.
Šiuo metu vykdomų darbų įgyvendinimui yra pasitelkiamos valstybės biudžeto lėšos bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, o bendra investicijų suma siekia 239,7 mln. litų. Sukurta šviesolaidinio linijų infrastruktūra priklausys valstybei, o ją valdys viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, kuri neužsiims mažmeninių paslaugų teikimu. Todėl reali galimybė prisijungti prie interneto šviesolaidinės technologijos pagrindu atsiras tik tuomet, kai tam tikrą infrastruktūros dalį išnuomos konkretūs interneto paslaugų teikėjai. Nuo jų investicijų priklausys ir galutinė ryšio sparta, o dėl tarpusavio konkurencijos - paslaugų įvairovė ir prieinamos kainos.
Neringa Šimkienė, Informacinės visuomenės politikos departamento plėtros skyriaus vyriausioji specialistė, nurodo, kad dalis ryšio paslaugų sutarčių yra konfidencialios, todėl informacijos apie regionuose veikiančius operatorius viešinti negalima. Panašiai ir viena didžiausių telekomunikacijų bendrovių TEO LT, kurios atstovas spaudai Antanas Bubnelis aptakiai komentavo kompanijos ateities ketinimus, teigdamas, kad „TEO numato toliau plėtoti šviesolaidinį tinklą ir suteikti galimybes naudotis moderniausiomis technologijomis kuo didesniam klientų skaičiui“.
Nepaisant to, kad vien infrastruktūros sukūrimas dar negarantuoja galutinių interneto paslaugų teikimo, skaitytojams nereikėtų atsainiai vertinti vykdomų darbų. Pirmąja vieta, kurioje buvo baigti RAIN-2 projekto šviesolaidinių kabelių tiesimo darbai, tapo Skuodo rajono savivaldybė. Taip pat VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pranešė apie pradedamus pasiruošimo bei kabelių tiesimo darbus Neringoje, kur planuojama nutiesti šviesolaidinio skaidulų kabelį Baltijos jūros dugnu iki pat Klaipėdos. Kuršių Nerijoje projekto vykdymas prasidėjo dar vasario pradžioje.
Lengvatos ir parama mažas pajamas gaunantiems gyventojams
Viena aktualiausių kaimiškųjų vietovių gyventojams klausimų yra valstybės parama mažas pajamas gaunantiems gyventojams. Suprantant, kad daugelis provincijoje gyvenančių žmonių gauna per mažai pajamų, kad galėtų įpirkti šviesolaidinio interneto paslaugas, Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius Gytis Liaugminas informuoja, kad šiuo metu Susisiekimo ministerija rengia nutarimo projektą, kuriuo būtų patvirtintas Plačiajuosčio ryšio infrastruktūros panaudojimo skatinimo principų aprašas.
Remiantis šiuo aprašu, mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams bus sudaryta galimybė iš sąrašo pasirinkti interneto paslaugos teikėją, kuris lengvatinėmis sąlygomis įrengs prieigą prie plačiajuosčio ryšio interneto. Ruošiamame dokumente bus numatyti ir konkretūs subsidijų dydžiai abonentiniams mokesčiams, taip siekiant užtikrinti, kad šviesolaidinis internetas taptų prieinamesnis platesniam gyventojų ratui.
Apibendrinimas
Lietuva demonstruoja įspūdingą pažangą šviesolaidinio interneto plėtros srityje, tačiau išlieka svarbu spręsti kaimiškųjų vietovių gyventojų prieinamumo ir kainų klausimus. Valstybės vykdomi projektai, tokie kaip RAIN-2, ir numatomos lengvatos mažas pajamas gaunantiems gyventojams, suteikia vilties, kad šviesolaidinis internetas taps dar labiau prieinamas visoje šalyje, skatinant skaitmeninę lygybę ir gerinant gyvenimo kokybę provincijoje.
tags: #teo #sviesolaidinio #interneto #zemelapis