Šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje stiprus ir patikimas WiFi ryšys nebėra prabanga - tai būtinybė. Nesvarbu, ar dirbate namuose, transliuojate mėgstamas laidas, ar bendraujate su artimaisiais visame pasaulyje, interneto ryšio kokybė gali labai paveikti jūsų patirtį. „WiFi“ signalo stiprumas reiškia belaidžio signalo, kurį jūsų įrenginys gauna iš maršrutizatoriaus arba prieigos taško, galios lygį. Tai labai svarbus veiksnys, lemiantis jūsų interneto ryšio greitį ir patikimumą. Tikslus „WiFi“ signalo stiprumo matavimas yra pirmas žingsnis siekiant jį pagerinti. Norint sustiprinti „WiFi“ signalą, ne visada reikia profesionalios pagalbos. Taip, kiekvienas prijungtas įrenginys naudoja pralaidumą. Stiprus WiFi signalas yra būtinas norint maksimaliai išnaudoti interneto ryšio galimybes. Suprasdami, kaip išmatuoti ir pagerinti „Wi-Fi“ signalo stiprumą, galėsite mėgautis didesniu greičiu, geresne aprėptimi ir patikimesniu ryšiu. Nesvarbu, ar taikant paprastus koregavimus, ar naudojant pažangius technologinius sprendimus, jūsų „WiFi“ našumas yra ranka pasiekiamas.
Bevielio ryšio įtaka aplinkai ir sveikatai: nauji atradimai
Apie tai anksčiau niekas nekalbėjo! Bevielis ryšys Wi-fi, kuriuo prisijungiame prie interneto dabar naudojamas labai daug kur. Kai mes naudojame bevielį internetą, kompiuteriuose yra generatorius, kuris skleidžia spinduliuotes. Wi -Fi tinklas kenkia žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Viena mokinė ištisus metus stebėjo Wi-Fi tinklo įtaką miltinės kandies vikšrams. Ji augino šiuos vikšrus vienodomis sąlygomis, tačiau vieni buvo švitinami, kiti - ne, ir tikrino, skaičiavo, svėrė juos kas dvi dienas.
Matuojam mus gundančio 4G bevielio interneto įrangą. 1 - 3 metrų atstumu nuo Mezon maršrutizatoriaus siekė 160 μW/m2. (apie 80 μW/m2 gaunama iš kaimynų, ir tiek pat dar iš esamų įrenginių). Pagal IBN rekomendacijas saugi trumpalaikė apšvita 30 μW/m2, ilgalaikė - iki 10 μW/m2. Gana daug. Mezon veikia 3,5 Ghz juostoje. 50 cm atstumu nuo maršrutizatoriaus 39990 μW/m2. Tai - labai, labai daug. Praktiškai tas pats, kas be perstojo visą dieną kalbėti mobiliuoju arba stovėti šalia įjungtos mikrobangų krosnelės. 6 metrų atstumu saugi IBN rekomenduojama norma viršijama beveik 700 kartų. Išvada: nenaudotinas arti žmonių. Nusprendus naudoti MEZON ar panašų, modemą ar maršrutizatorių iškelkite į palėpę, balkoną, ūkinį pastatą. Statykite kuo toliau.
3G/4G USB modemams egzistuoja maršrutizatoriai, įgalinantys prijungti per didesnį atstumą laidu.
Ryšio stiprumas ir greitis: ar jie visada susiję?
Nutiko tokia įdomi situacija (po stalo įsigijimo į galinį kambarį), kad bute, nutolus nuo routerio per kokius 9-10 metrų, ryšio stiprumas pakankamas, bet neina nieko siūsti (greitis <1Mbit). Laptopai - Lenovo x220 ir x230, abu su centrino wifi ir elgiasi vienodai. Telefonai (Galaxy S4 ir Iphone 6s) dar pusėtinai traukia, o va laptopams ragas. Vaikštinėjau su Wifi analyzeriu - nu kaip ir niekas nelipa ant parinkto kanalo, nors aplink aišku pilna kitų tinklų. Sienos raudonų plytų. Netoli tos vietos kur reikia, kad trauktų, šone, nepakeliui signalui yra elektros skydinė. Routeris kažkoks TP-Link TL-WR1043ND, judinti nenorėčiau, nes įrengtas stacionariai. Kas čia galėtų būti? Gal padėtų repeateris kur nors pusiaukelėje?
Šiaip keista, neatmenamais laikais dirbau pas WiFi įrangos gamintoją, tai tekdavo visokius adapterius testuoti, tai traukdavo gerokai toliau. Jei kas buvot susidūrę, būkit žmonės, pasidalinkit, o tai užkniso, yra gera vieta prisėst su laptopu, o ryšio nėr.
Pas taviske muiline yra trys antenos (nusukamos), tad patikrink ar jungtys neatsipalaidave, paversk / pasuk antenas 45… Antenas tai sukiojau, signalo stiprumas kinta, bet ne į geresnę pusę. Stalas ne prie ko - medinis. Šiaip signalui kliūčių pakanka, pakeliui pora rūbų spintų, trys sienos, knygų lentyna. Mastau dabar apie tuos centrino - visi įrenginiai mato dvi radijas to mano routerio. Kaip suprantu viena 300Mbit, kita 150Mbit. Gal tam centrino nepatinka tas "dualizmas"? Arba jis mieruoja signala kažkaip labai mandrai, nes ten kur laptopas rodo pilna signala, Samsungas rodo labai silpną. Tik vat skirtumas, kad samsungas rodo youtube, nes prasmaugia dar kelis megabitus trafiko, o laptopas ne.
Gali būti, kad kompas mato stiprų routerio signalą, tačiau routeris kompo signalą vos pagauna. O čia gera idėja. Net nepagalvojau, kad toks anteningas routeris galėtų "negirdėt" laptopo. Reikės turbūt pasikelt kokį Linux'są ir pažiūrėti ką telefono Wifi analyzeris mato, kai laptopo siūstuvas Ad-hoc arba AP mode. Kaip suprantu tokiu atveju repeateris būtų sprendimas, nes laptopai bendrautų su juo (pastatyčiau gretimam kambaryje).
Ne padalom riek signalo lygi matuoti, o bitrate žiūrėti. Windausai rodo paspaudus ant wifi kortos statuso, turėtum matyti skaičių didesnį nei 20mbps, tada galima teigti jog dar naudotis galima, jei mažiau vadinas trūksta signalo. Tavo matomas "dualizmas" yra MIMO. Kompas kur rodo max 150Mbps turi vieną anteną, o kur 300 Mbps dvi antenas, bet čia jei naudoji 40MHz kanalo plotį, už ką reiktų "mušti" jei naudoji ant 2,4GHz dažnio (suprask, yra tik trys nepersidengiantys kanalai 1, 6, 11, o tu suvalgai visus). Jei turi smartphone, tai yra wifianalyzeriu, išsirašyk, pasibandyk, turėtum matyti ne mažiau -80dBm signalo lygį, jei mažiau, vadinas rauterį reik det ant stalo į atvirą vietą. Toliau rauterio nustatymai: parink regioną Lietuva ir perkrauk, wifi nustatymuose parink 20MHz kanalo plotį ir trumpą prembulę. Kad įjungti N - teko paplušet. Kanala sumazinau iki 20Mhz ant routerio (buvo visur "auto"). Ar teisingai suprantu, kad visgi laptopas "kurčias"? Nes routeris, panashu, kad gerai "girdi" uploada. Man labiau įtartinas yra tas routeris. Siūlyčiau laikinai pabandyti pajungt kokį kitą. Net jei nebutinai vietoj esamo - tai galima lygiagrečiai pakurt dar vieną. Gali būti ir kažkokia komponentų problemėlė ant routerio plokštės. Na, laptopo aš neardžiau, bet pirkau nenaują. Velniai žino kas ten jo gyvenime buvo. Įdomu, kad dockingas taip slopina. Beje prisiminiau, kad kuprinėje guli tikrai dar niekeno neardytas tarnybinis latopas su apynauju intelio WiFi. Go figure, kaip sako anglai.
Kaip pagerinti Wi-Fi signalą namuose: praktiniai sprendimai
Nepertraukiamai veikiantis internetas tapo bene svarbiausiu darbo įrankiu. Juk kokybiškas darbas kompiuteriu priklauso ne tik nuo naudojamos įrangos, bet ir nuo bevielio ryšio. Dažniausiai gerą interneto veikimą namuose užtikrina Wi-Fi maršrutizatoriai. Tačiau jei jūsų namai dideli ar norite aprūpinti sparčiu internetu didelį biurą, vien įprasto maršrutizatoriaus gali nepakakti. Norint turėti geresnį ryšį, reikėtų naudoti ir Wi-Fi stiprintuvus.
Wi-Fi ryšio stiprintuvas - tai priemonė, skirta bevielio interneto signalui priimti ir stiprinti. Paprasčiau tariant - jeigu gyvenate dideliuose ir erdviuose namuose, įprastas bevielio interneto maršrutizatorius nebus pakankamai galingas, kad galėtų užtikrinti vienodai veikiantį ryšį visose namų erdvėse. Bevielio interneto signalo bangos yra gana trumpos, todėl jos sklinda ribotą atstumą. Ryšį gali silpninti sienos, durys ar net baldai. Tai labai patogi priemonė, nes stiprintuvą lengva naudoti, jam paleisti nereikės kviestis specialistų. Tereikia Wi-Fi ryšio stiprintuvą prijungti prie elektros lizdo ir, nustačius jį pagal instrukcijas, džiaugtis platesniu interneto signalo diapazonu visuose namuose. Geras signalo stiprintuvo tikslas yra ne tik gerinti ryšį, bet ir jį perduoti gerokai platesniu diapazonu.
Kaip tai veikia? Bevielio interneto signalo stiprintuvas gaudo ryšį iš pagrindinio namų maršrutizatoriaus. Tuomet gautas signalas yra atitinkamai sustiprinamas ir perduodamas platesniu diapazonu. Nors iš pirmo žvilgsnio šis procesas skamba sudėtingai, tačiau, turint namuose Wi-Fi signalo stiprintuvą, sukti galvos dėl jo veikimo nereikės. Net ir geriausias Wi-Fi stiprintuvas neatliks savo paskirties, jeigu laikysite jį netinkamoje vietoje. Šio daikto tikslas - praplėsti ir sustiprinti interneto signalą. Todėl jo laikyti šalia maršrutizatoriaus tikrai nereikėtų. Rekomenduojama Wi-Fi ryšio stiprintuvą laikyti ten, kur jūsų turimas interneto ryšys silpsta. Tuomet Wi-Fi stiprintuvas naudos ryšį iš maršrutizatoriaus, jį stiprins ir skleis ten, kur prieš tai nepasiekė. Specialistai atkreipia dėmesį, kad stiprintuvai taip pat siunčia trumpas bangas. Jie, kaip ir maršrutizatoriai, turi antenas, kuriomis skleidžia bevielį interneto ryšį. Tad jeigu jums priklauso itin didelis namas, biuras ar teritorija, teks įsigyti net kelis Wi-Fi signalo stiprintuvus ir sujungti juos tarpusavyje.
Pirmiausia, dar prieš įsigyjant Wi-Fi signalo stiprintuvą, reikėtų pasidomėti jo parametrais ir techninėmis galimybėmis. Pasirinkus netinkamą aparatą, galite sulaukti priešingo, nei tikėtasi, rezultato. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Wi-Fi ryšio bangos, eidamos per įvairias kliūtis, natūraliai slopsta. Didžiausios kliūtys, kurios silpnina signalą, yra sienos, perdanga, grindys ir net durys. Dėl savo savybių bevielės bangos atsispindi nuo metalo paviršių: metaliniai tinklai ir konstrukcijos sienose, selektyvinis stiklas plastikiniuose languose. Interneto signalą gali silpninti veidrodžiai, akvariumai, net didelių augalų lapai, medžiai. Todėl jei blogai skleidžiamas Wi-Fi stiprintuvo signalas, pabandykite pakeisti jo vietą, peržiūrėti, ar jis gauna pakankamai pirminio signalo iš maršrutizatoriaus. Norint turėti našų ir stiprų bevielio ryšio signalą didelėse teritorijose, gali tekti sujungti net kelis stiprintuvus. Jie turėtų būti sudėlioti patalpose taip, kad vienas nuo kito galėtų perimti bevielio interneto signalą, jį sustiprinti ir paskleisti toliau. Tai reiškia, kad pirmąjį Wi-Fi signalo stiprintuvą rekomenduojama statyti, ten, kur šiek tiek silpsta pagrindinio maršrutizatoriaus skleidžiamas ryšys. Na, o antrąjį stiprintuvą reikėtų statyti ten, kur silpsta interneto ryšys, kurį skleidžia pirmasis stiprintuvas. Sujungti du bevielio ryšio stiprintuvus galima dviem būdais - rankiniu ir automatiniu. Pastarasis yra vienas patogiausių. Kiekvienas stiprintuvas turi VPS mygtuką. Tereikia jį nuspausti ant abiejų stiprintuvų ir jie automatiškai ryšio kanalais apsikeičia reikalinga informacija. Wi-Fi ryšio stiprintuvus tarpusavyje sujungti galima ir rankiniu būdu, nustatant visus reikalingus parametrus ir slaptažodius. Tiesa, šis būdas pareikalaus tam tikrų techninių žinių, neišmanant IT technologijų, šią užduotį geriausia palikti profesionalams.
NEPIRKITE „Wi-Fi“ diapazono ilgintuvo!
Kodėl „Wi-Fi“ signalas namuose silpnas, nors esu užsisakęs greitą internetą? Tai gana dažnas interneto vartotojų klausimas ir visiškai suprantamas, juk šiandien patikimas „Wi-Fi“ ryšys yra būtinas - jį naudojame darbui, mokslams, pramogoms ir bendravimui. Kita vertus, daugelis žmonių iki šiol nesusimąsto, kad dažniausiai dėl prasto ryšio kaltas būna ne pats internetas, o tai, kaip jis naudojamas namų aplinkoje. Todėl dalinuosi keliais laiko patikrintais būdais, kurie „Wi-Fi“ signalo stiprumą gali pakeisti kardinaliai.
Pirmiausia verta įsidėmėti - net ir pats greičiausias internetas negarantuoja, kad visose jūsų namų vietose, kiekviename kambaryje, bus vienodai gera „Wi-Fi“ aprėptis. Silpnas signalas gali priklausyti tiek nuo naudojamo maršrutizatoriaus, tiek nuo bendros infrastruktūros. Pavyzdžiui, dideliuose namuose ar butuose, kur tarp maršrutizatoriaus ir įrenginio yra storos sienos ar lubos, ypač iš gelžbetonio ar plytų. Nors rečiau, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kad signalui trukdo buitinė technika - pavyzdžiui, mikrobangų krosnelės ir pan.
Pirminis pagalbininkas gali būti signalo stiprintuvas. Jeigu namuose netenkina „Wi-Fi“ ryšys, jokiu būdu nereikėtų svarstyti apie plonesnes sienas ar kai kurių buities prietaisų atsisakymą. Paprasčiausias ir bene lengviausias sprendimas tokiai problemai išspręsti - naudoti „Wi-Fi“ ryšio stiprintuvą. Tai mažas, į elektros lizdą jungiamas įrenginys, kuris priima signalą iš jūsų maršrutizatoriaus ir jį retransliuoja. Taip išplečiamas tinklo diapazonas į vietas, kur signalas anksčiau buvo silpnas ar visai nepasiekiamas.
Kaip išsirinkti gerą ryšio stiprintuvą? Visų pirma, verta atkreipti dėmesį į antenų skaičių ir siųstuvo galią. Stiprintuvas turi būti parinktas pagal jūsų būsto dydį - kuo didesnis plotas, tuo galingesnio įrenginio reikės.
Alternatyva stiprintuvui - pažangus „Mesh“ tinklas, kuris leidžia sukurti kelių prieigos taškų sistemą. Skirtingai nuo paprasto stiprintuvo, kuris tik kartoja signalą, „Mesh“ sistema užtikrina sklandų perėjimą tarp zonų, nes visi taškai veikia kaip viena visuma. Tai ypač naudinga dideliuose ar daugiaaukščiuose būstuose, kur įprastas signalas prastai pasiekia tolimesnius kambarius.
Nuo paties „Wi-Fi“ maršrutizatoriaus iki nenaudojamų prietaisų. Jei „Wi-Fi“ ryšys vis tiek kelia problemų, išsikelkite sau paprastą klausimą - o kada pastarąjį kartą apskritai keitėte „Wi-Fi“ maršrutizatorių? Vis dar daug žmonių naudoja maršrutizatorius, palaikančius senesnę „Wi-Fi 5“ ryšio kartą, nors rinkoje jau plačiai prieinami gerokai pažangesni „Wi-Fi 6“ ar „Wi-Fi 7“ standartai. Daugeliu atvejų, „Wi-Fi“ ryšio kokybė namuose reikšmingai pagerėja vien tik pakeitus maršrutizatorių į tokį, kuris palaiko naujesnę ryšio kartą.
Pavyzdžiui, vienas geriausių pasirinkimų šiuo metu - „Etanetas K572“ maršrutizatorius, palaikantis naujausią Wi-Fi 7 technologiją. Tarp pagrindinių šio modelio privalumų išskiriami:
- Wi‑Fi 7 BE3600 greitis - realus atsisiuntimo ir išsiuntimo greitis viršija 1 Gb/s be laidų;
- Du 2.5 GbE portai - idealiai tinka greitam internetui ar prijungtam NAS serveriui;
- „Mesh“ palaikymas vienu mygtuku - paprasta tinklo plėtra visame būste;
- Maža delsimo trukmė (MLO, MU‑MIMO) - sklandžios internetinės žaidimų ir vaizdo konferencijų patirtys;
- Saugumas: WPA3 + dual‑image - apsauga nuo įsilaužimų ir patikimos atnaujinimų procedūros;
- Plug&Play + Web UI - greita diegimo pradžia ir valdymas internetu be serviso vizito.
Naujesnė „Wi-Fi“ ryšio karta ir ją palaikantys maršrutizatoriai garantuoja greitesnį ir stabilesnį ryšį daugelyje įrenginių vienu metu (ypač jei namuose daug telefonų, TV ar kitų išmaniųjų prietaisų). Be kita ko, naujesnės ryšio kartos maršrutizatoriai palaiko modernesnį ir saugesnį apsaugos protokolą - WPA3, kuris padeda apsaugoti belaidžius tinklus nuo neleistino prisijungimo. Tai gerokai sustiprina apsaugą nuo kibernetinių įsilaužimų, kurie šiais laikais labai paplitę ir gali sukelti rimtų problemų.
Visgi, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių maršrutizatoriaus šiuo metu keisti neplanuojate, verta apsvarstyti ir kitus būdus pagerinti ryšį. Kartais pakanka tiesiog pakeisti transliavimo kanalą, ypač jei gyvenate daugiabutyje - kaimynų maršrutizatoriai dažnai veikia tuo pačiu kanalu ir trukdo vieni kitiems.
Dar vienas praktiškas patarimas - išjunkite nenaudojamus įrenginius, prijungtus prie „Wi-Fi“. Jie apkrauna tinklą ir gali sukelti trikdžius. Taip pat - patartina maršrutizatorių pastatyti centrinėje namų vietoje, kiek įmanoma atokiau nuo kliūčių, kad signalas tolygiai pasiektų visus kampus.
Jei įrenginys, pavyzdžiui, televizorius ar stacionarus kompiuteris, yra vienoje vietoje ir nenaudojamas judant - verta naudoti LAN kabelį. Tai ne tik sumažins belaidžio tinklo apkrovą, bet ir užtikrins maksimalią ryšio kokybę bei stabilumą.
Kaip sužinoti, ar jūsų signalas tikrai silpnas?
Jei dvejojate, ar tikrai viena ar kita vieta namuose turi silpną „Wi-Fi“? Jo stiprumą nesudėtinga pasitikrinti. Jeigu naudojate išmanųjį telefoną, prisijunkite prie savo „Wi-Fi“ tinklo, eikite į nustatymus ir pasirinkite aktyvų tinklą. Daugelis įrenginių rodo signalo stiprumą ar bent jo kokybės įvertinimą.
Stiprumui nustatyti galima tiksliai įvertinti ir naudojant išorines programas. Kuo rezultatas arčiau nulio, tuo geresnis signalas. Pavyzdžiui, -30 dBm - puiki kokybė, -50 iki -60 dBm - gera, -70 dBm - jau silpna, -80 dBm ir žemiau - dažnai dingstantis ryšys.
Be to, kai kurios šios programėlės leidžia sudaryti ir vizualų signalo sklaidos žemėlapį, kuris aiškiai parodo, kuriose vietose signalas stiprus, o kur silpnas. Tai labai naudinga koreguojant įrenginių ar maršrutizatoriaus padėtį.
Apibendrinant
Silpnas „Wi-Fi“ signalas namuose dažnai nėra susijęs su pačiu interneto planu - priežastys slypi įrangoje, išdėstyme ar tinklo apkrovoje. „WiFi“ signalo stiprumo matuoklis - tinklo monitorius ir „WiFi“ monitorius gali peržiūrėti dabartinį „WiFi“ signalo stiprumą ir realiu laiku aptikti aplink esantį „WiFi“ signalo stiprumą. Tai gali padėti jums rasti saldžių vietų „WiFi“ tinkle. „WiFi Signal Meter“ programa yra paprastas įrankis, leidžiantis peržiūrėti dabartinį „WiFi“ signalo stiprumą. Tinklo monitorius ir „WiFi“ monitorius yra naudingi ieškant gerų „WiFi“ ryšio sričių jūsų „WiFi“ tinkle. „WiFi“ signalo stiprumo matuoklis gali greitai patikrinti jūsų „WiFi“ stiprumą ir rasti geriausią vietą. Programa nuolat atnaujina „WiFi“ signalo stiprumą, kad galėtumėte vaikščioti po namus, darbą ar bet kur, kad surastumėte geriausią „WiFi“ signalo stiprumą. Taigi galite naudoti programą stebėti „WiFi“ signalo stiprumą.
Pastaba: „WiFi“ signalo stiprumas mažesnis nei 50% gali sukelti atjungimo problemų. Silpnas Wi-Fi signalas paveiks 65% Lietuvos namų ūkių, ypač tuose, kurie gyvena sovietmečio daugiabučiuose ar dideliuose privatnamių plotuose. Problema dažnai slypi ne interneto plane, bet tinklo optimizavimo trūkume.
Kiek Wi-Fi stiprintuvų reikia 150 kv.m namams? Standartiškai pakanka 1-2 stiprintuvų arba 3 mazgų mesh sistemos. Ar mesh sistema greitesnė nei stiprintuvai? Kaip pagerinti Wi-Fi signalą vonios kambaryje? Ar 5G internetas pakeičia namų Wi-Fi? 5G papildo, bet nepakeičia namų Wi-Fi. Wi-Fi signalo kokybė priklauso nuo kompleksinio požiūrio: tinkamos įrangos, optimalaus išdėstymo ir tinklo optimizavimo. 80% Wi-Fi problemų sprendžiamos teisingai taikant šiuos aštuonis metodus.