Kruonio miestelis, įsikūręs Kaišiadorių rajone, turi ilgą ir turtingą istoriją, kurią liudija ne tik archyviniai dokumentai, bet ir ilgus metus veikianti viešoji biblioteka. Šiandien, kalbant apie viešojo interneto prieigos taškus Kruonyje, svarbu suprasti platesnį kontekstą - kaip buvo kuriama ir plėtojama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra Lietuvoje, ypač kaimiškosiose vietovėse, ir kokią rolę šiame procese atliko tokios institucijos kaip Kruonio biblioteka.
Kruonio bibliotekos raidos istorija ir jos vaidmuo bendruomenėje
Kruonio viešoji valstybinė biblioteka duris atvėrė 1939 m. vasario 9 d., o 1943 m. anketos duomenys rodo, kad jos fondą sudarė 1695 egzemplioriai, o skaitytojų skaičius siekė 285. Veikė skaitykla, kuri buvo svarbus kultūrinis ir informacinis centras. Ilgą laiką biblioteka glaudėsi dabartiniuose senelių globos namuose, o darbuotojai nuolat keitėsi. Nuo 1966 m. biblioteka rado savo vietą Kruonio seniūnijos patalpose, kur veikia iki šiol. Per savo gyvavimo metus Kruonio biblioteka ne kartą buvo apdovanota Kultūros ministerijos diplomais už aktyvią veiklą, kas liudija jos svarbą vietos bendruomenei. Po bibliotekų centralizacijos 1976 m., ji tapo Kaišiadorių rajono centrinės bibliotekos filialu, o nuo 1995 m., įgyvendinant Lietuvos bibliotekų įstatymą, - Kaišiadorių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos filialu. Šiuo metu bibliotekos spaudinių fondas siekia 7,6 tūkstančio fizinių vienetų, o prenumeruojama 16 pavadinimų periodinių leidinių.
Nuo 2002 m. Kruonio bibliotekoje atsirado galimybė mažiesiems lankytojams naudotis dviem kompiuteriais žaidimams, taip pat buvo įrengta viena kompiuterizuota darbo vieta darbuotojams. Tai buvo vieni pirmųjų žingsnių link skaitmeninės erdvės atvėrimo bendruomenei, nors dar nebuvo kalbama apie plačiajuosčio interneto prieigos taškus plačiąja prasme. Šie kompiuteriai ir jų naudojimas bibliotekoje buvo svarbus žingsnis siekiant mažinti informacijos prieinamumo skirtumus tarp miesto ir kaimo gyventojų, nors ir labai ribotais pajėgumais.
RAIN projekto įgyvendinimas ir jo įtaka viešojo interneto prieinamumui
Didelio masto pokyčiai Lietuvos kaimiškųjų vietovių interneto prieinamumo srityje prasidėjo su projektu RAIN (angl. Rural Access to the Internet). Prieš šio projekto įgyvendinimą, galimybės naudotis IT tinklais Lietuvos miestų ir kaimo vietovėse buvo labai nevienodos. Kaimo vietovės, dėl mažo potencialių abonentų skaičiaus, nepakankamos esamos infrastruktūros ir išsibarsčiusių gyvenviečių, kurios brangina statybos darbus, nebuvo patrauklios komercinėms investicijoms į plačiajuostį ryšį.
Siekiant įveikti šią skaitmeninę atskirtį ir padidinti kaimo vietovių konkurencingumą, 2005 m. buvo įsteigta viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ ir pradėtas projektas RAIN. Pagrindiniai šios įstaigos tikslai buvo didinti prieigą prie plačiajuosčio tinklo, vykdyti susijusius projektus ir valdyti infrastruktūros operacijas.
Vykdant projektą RAIN, buvo nutiesta iš viso 3 357 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir išnuomota 3 000 km optinių skaidulinių kabelių linijų, įrengiant 935 prieigos taškus. Infrastruktūrą sudarė 51 atskiras tinklas, kiekvienas iš jų skirtingose savivaldybėse. Šie tinklai suteikė prieigą prie plačiajuosčio ryšio 330 mokyklų ir 467 seniūnijoms. Vietovėse, kurioms taikoma ši infrastruktūra, gyvena apie 300 000 žmonių.
RAIN projekto uždaviniai buvo ambicingi ir orientuoti į svarbiausias visuomenės sritis: teikti duomenų perdavimo paslaugas 80 % kaimo mokyklų, kaip numatyta pagal Lietuvos švietimo strategiją; 75 % visų kaimo viešojo administravimo institucijų, taip sukuriant saugų perdavimo tinklą; 75 % kaimo sveikatos priežiūros įstaigų, kaip numatyta pagal nacionalinę e. sveikatos strategiją; ir 75 % viešųjų naudojimosi internetu taškų, kuriuos yra įrengusios vietos valdžios institucijos.
RAIN tinklų valdymo modelis ir paslaugų teikėjų įtraukimas
RAIN tinklai priklausė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kuri sprendė dėl teiktinų paslaugų ir tarifų. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ eksploatavo tinklus ir kartu su per viešuosius pirkimus atrinktais privačiaisiais subjektais atliko techninę jų priežiūrą. Svarbu pabrėžti, kad visi plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai galėjo naudotis infrastruktūra vienodomis sąlygomis, nedalyvaudami konkursuose. Tai leido galutiniams naudotojams rinktis paslaugas iš bet kurio geriausiai jų poreikius atitinkančio paslaugų teikėjo. Toks atviras modelis skatino konkurenciją ir užtikrino didesnį paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Europos Komisijos investavimo į plačiajuostį ryšį vadove projektas RAIN buvo įvardytas kaip vienas iš 12 geriausios patirties pavyzdžių. Jis sudarė sąlygas pradėti kitus svarbius projektus, pavyzdžiui, RAIN-2 - antrąjį etapą. Šio etapo metu buvo nutiesta 5 775 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 2 789 plačiajuosčio ryšio prieigos taškai, skirti apie 700 000 žmonių, daugiau kaip 700 mokyklų ir maždaug 850 bibliotekų. Projektas RAIN-2 pelnė 2015 m. Europos plačiajuosčio ryšio apdovanojimą socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo kategorijoje, kas patvirtina jo sėkmę ir reikšmę.
Aukščiausio rango respublikonų senatorius pabrėžia plačiajuosčio ryšio prijungimo prie kaimo vietovių svarbą
Papildomi projektai ir RAIN infrastruktūros panaudojimas
Siekiant dar labiau prijungti kaimo ekonominės veiklos vykdytojus prie plačiajuosčių tinklų, RAIN infrastruktūra taip pat buvo naudojama vykdant projektus PRIP ir PRIP2. Pagal PRIP projektą nutiesta 485 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 443 prieigos taškai, skirti maždaug 100 000 žmonių. PRIP2 projekto apimtimi buvo nutiesta 340 km linijų ir įrengta 400 taškų, skirtų 20 000 žmonių. Šie papildomi projektai dar labiau sustiprino plačiajuosčio ryšio pasiekiamumą ir prisidėjo prie skaitmeninės atskirties mažinimo.
Nuo 2018 m. RAIN ir PRIP tinklais naudojosi 55 paslaugų teikėjai, daugelis kurių buvo smulkieji operatoriai, puikiai išmanantys vietos sąlygas. Apskritai, RAIN infrastruktūra buvo naudojama 97 % Lietuvos savivaldybių, kuriose veikė bent du, o 63 % savivaldybių - bent penki paslaugų teikėjai. Tai rodo plačiai paplitusį ir konkurencingą paslaugų teikimo modelį.
Bendra investicijų ir finansavimo suma į projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas“ (RAIN) siekia apie 21 400 000 EUR. Iš ES regioninės plėtros fondo, pagal 2007-2013 m. programavimo laikotarpio Ekonominio augimo veiksmų programą, buvo skirta 11 342 000 EUR. Tokios didelės investicijos liudija apie Lietuvos siekį užtikrinti modernias ryšių paslaugas visoje šalyje.
Viešojo interneto prieigos taškai Kruonyje šiandien ir ateityje
Nors konkrečių duomenų apie viešojo interneto prieigos taškų skaičių ir jų pasiekiamumą Kruonyje šiuo metu nėra pateikta, galima daryti prielaidą, kad RAIN ir vėlesnių projektų dėka, Kruonis, kaip ir kitos Lietuvos kaimiškosios vietovės, turėtų būti pasiekiamas plačiajuostis internetas. Viešosios bibliotekos, tokios kaip Kruonio, ir toliau atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant viešąją interneto prieigą, suteikdamos galimybę naudotis kompiuteriais ir internetu tiems, kurie neturi galimybės to daryti namuose.
Asociacija „Viešieji interneto prieigos taškai“ (VIPT asociacija), veikianti Lietuvoje nuo 2006 m., per 18 metų suteikė naudą 150 000 Lietuvos gyventojų per įvairius mokymus, renginius ir projektus. Ši asociacija taip pat aktyviai ugdo gyventojų skaitmeninius įgūdžius ir žinias nemokamai, siūlydama neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programas bei kvalifikacijos kėlimą. Tokios iniciatyvos yra gyvybiškai svarbios siekiant visapusiškai įtraukti žmones į skaitmeninę visuomenę, nepaliekant nuošalyje nei vienos amžiaus grupės ar socialinės grupės.
Šiuolaikiniame pasaulyje viešojo interneto prieigos taškai Kruonyje ir kitur yra ne tik galimybė naršyti internete, bet ir svarbus įrankis švietimui, darbui, informacijos paieškai, bendravimui ir dalyvavimui visuomeninėje veikloje. Jų plėtra ir prieinamumas yra esminis veiksnys siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį ir užtikrinti lygias galimybes visiems Lietuvos gyventojams.
Galima naudoti telefono mobiliojo ryšio duomenis, kad prijungtumėte prie interneto kitą telefoną, planšetinį ar stalinį kompiuterį. Ryšio bendrinimas tokiu būdu vadinamas įrenginio kaip modemo arba viešosios interneto prieigos taško naudojimu. Svarbu žinoti, kad kai kurie mobiliojo ryšio paslaugų operatoriai gali riboti įrenginio kaip modemo naudojimą arba taikyti už tai papildomą mokestį. Kad rastumėte arba pakeistumėte viešosios interneto prieigos taško pavadinimą ar slaptažodį, reikia paliktuoti atitinkamą nustatymų meniu savo įrenginyje. Taip pat galima prijungti telefoną prie kito įrenginio naudojant USB laidą, kas yra dar vienas būdas dalintis interneto ryšiu.