Lietuvos televizijos žiūrovai šiandien turi platų spektrą pasirinkimo galimybių, kaip pasiekti norimus TV kanalus. Nuo tradicinės antžeminės televizijos iki pažangiausių interneto protokolu perduodamų signalų - kiekvienas metodas turi savų privalumų ir trūkumų. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime pagrindinius televizijos signalo priėmimo standartus, naudojamus Lietuvoje, palyginsime jų ypatybes ir padėsime suprasti, kokie veiksniai turėtų lemti galutinį pasirinkimą.
Skaitmeninė antžeminė televizija (DVB-T)
Skaitmeninė antžeminė televizija (DVB-T) yra viena iš paprasčiausių technologijų, leidžianti žiūrėti televiziją naudojant lauko arba kambarinę anteną. Šios technologijos privalumas - minimalios pradinės investicijos ir galimybė nemokamai matyti nacionalines programas. Tačiau programų kiekis yra ribotas ir priklauso nuo atstumo iki televizijos bokšto su siųstuvu bei antenos krypties. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, DVB-T standartas apibrėžia skaitmeninės antžeminės TV transliavimą.
Norint žiūrėti DVB-T televiziją, reikalingas televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu arba išorinis TV priedėlis, kuris signalą paverčia suprantamu vaizdo ir garso formatu. Jei televizorius ar priedėlis pažymėti DVB-T ir H.264/MPEG-4/AVC simboliais, jie yra tinkami Lietuvos eterinės televizijos programoms priimti. Aukštos raiškos (HD) vaizdo kokybe galima mėgautis su HD ženklu pažymėtu priedėliu.
Pagrindiniai DVB-T trūkumai yra šie:
- Lėtas programų perjungimas: Gali užtrukti, kol persijungsite tarp kanalų.
- Priklausomybė nuo oro sąlygų: Nors saulėtą dieną vaizdo ir garso kokybė gali būti patenkinama, lietingas ar darganotas oras Lietuvoje gali smarkiai pabloginti signalo priėmimą.
- Mažas programų kiekis: Didžiuosiuose Lietuvos miestuose galima matyti iki 14 nemokamų programų, o tai yra labai mažai, lyginant su kitomis technologijomis. Gyvenantiems priėmimo zonos pakraščiuose signalo „sugauti“ gali būti sudėtinga net ir tiksliai nukreipus anteną.
- Netikroviškas vaizdas: Dinamiškose arba vaizdo scenose, kur reikalingi švelnūs perėjimai, vaizdas gali „subyrėti“ į kvadratėlius, ypač lyginant su IPTV.
Antenų pasirinkimas DVB-T
Skaitmeninei TV žiūrėti reikalinga antena. Jei matote TV bokštą pro langą, drąsiai rinkitės kambarinę anteną. Jei TV bokšto nematote, bet gyvenate netoli jo, kambario antena taip pat gali tikti. Yra du pagrindiniai kambarinių antenų tipai: aktyvioji ir pasyvioji. Aktyvioji antena reikalauja papildomo maitinimo iš elektros tinklo, o pasyvioji veikia be jo.
Jei TV bokšto nematote ir gyvenate toliau nuo jo, derėtų rinktis lauko anteną, kuri užtikrins geresnę signalo ir vaizdo kokybę. Rekomenduojama naudoti kryptinę, logoperiodinę, pasyviąją lauko anteną. Antžeminės televizijos antenos skirstomos pagal įrengimo vietą: kambarinės ir lauko. Taip pat jos skiriasi signalo stiprinimo tipu (su stiprintuvu arba be jo) ir priimamų dažnių diapazonu. Ne visada parduotuvėje reikia prašyti „stipriausios“ antenos, svarbu pasirinkti tinkamą konkrečiai situacijai.
Skaitmeninė kabelinė televizija (DVB-C)
Skaitmeninė kabelinė televizija (DVB-C) pasiekiama per kabelinės televizijos operatorių tinklus. Daugelis Lietuvos operatorių šią paslaugą teikia kaip papildomą mokamą paslaugą. Kaip ir DVB-T, šiai sistemai reikalingas televizorius su skaitmeniniu imtuvu arba TV priedėlis. Koduotoms programoms reikalinga speciali dekodavimo kortelė.
Pagrindiniai DVB-C trūkumai:
- Aukšta kaina: Dažnai tai yra brangesnis pasirinkimas nei antžeminė televizija.
- Vaizdo ir garso trikdžiai: Nors ir skaitmeninė, televizija perduodama kabeliniais tinklais, kurie gali būti jautresni išoriniams trikdžiams.
Ši technologija pasiekiama tik ten, kur yra išvedžioti kabelinės televizijos tinklai.
Skaitmeninė palydovinė televizija (DVB-S ir DVB-S2)
Skaitmeninė palydovinė televizija (DVB-S ir DVB-S2) yra patogi ir santykinai pigi alternatyva, nešanti didelį programų skaičių. Palydovai paprastai dengia dideles teritorijas, todėl geografinis atstumas nėra esminis veiksnys. Su rimtesniu palydovinės televizijos komplektu galima matyti kelis šimtus ar net tūkstančius skirtingų TV kanalų. DVB-S standartas naudojamas ilgą laiką, o atnaujintame DVB-S2 siūlomos naujovės vaizdo signalo suspaudimui.
Naujai įsigytame palydovinės televizijos komplekte dažniausiai būna visos priemonės nekoduotų TV programų žiūrėjimui, tačiau koduotoms programoms reikalinga papildoma dekodavimo kortelė.
DVB-S, DVB-S2 trūkumai:
- Priklausomybė nuo oro sąlygų: Palydovinė televizija labai jautri nepalankioms oro sąlygoms, tokioms kaip stiprus lietus, kruša ar gausus sniegas, kurie gali slopinti arba blokuoti signalą. Žiemą sniegas gali užnešti palydovinės antenos galvutę.
- Sudėtingas diegimas: Įrangos diegimas, ypač daugiabučiuose namuose, gali kelti sunkumų, ypač jei langai orientuoti į šiaurę. Dažnai anteną tenka montuoti ant stogo.
- Pasenusi technologija: Nors ir tobulėjanti, palydovinė televizija prieš dešimtmetį galėjo pasiūlyti aukščiausią kokybę ir didžiausią programų asortimentą, tačiau dabar atsiranda naujesnių alternatyvų.
Kaip veikia palydovinė televizija?
Palydovinės televizijos veikimo principas grindžiamas signalo siuntimu į kosmosą, kur jį pagauna specialus palydovas. Palydovas signalą sustiprina ir nusiunčia atgal į Žemę, kur jį pagauna Jūsų antena. Palydovai dažniausiai skrieja geostacionarioje orbitoje, maždaug 36 000 km aukštyje virš pusiaujo, kas leidžia antenai likti fiksuotai nukreiptai. Lietuvoje dažniausiai naudojami palydovai yra pozicijose 4,8°E (Astra 4A), 5°E (Sirius), 13°E (Hot Bird), 19,2°E (Astra 1).
Signalą iš palydovo priima antena, kurios parabolė sutelkia jį į fokuso taške esantį LNB (Low Noise Block converter) įrenginį. LNB surenka radijo bangas, jas apdoroja ir perduoda per kabelį į imtuvą. Antenos dydis svarbus - kuo didesnė antena, tuo daugiau signalo ji sugauna.
Modernus palydovinis imtuvas yra sudėtingas įrenginys, apdorojantis suspaustą ir dažnai užšifruotą vaizdo bei garso signalą (dažniausiai MPEG-2 arba MPEG-4 formatu). Mokami kanalai yra šifruojami naudojant įvairias sistemas (Viaccess, Nagravision, Conax ir kt.).
Palydovinės antenos montavimas
Montuojant palydovinę anteną, svarbiausia rasti vietą su laisvu matomumu į pietus, kur nėra kliūčių (medžių, pastatų). Antena tvirtinama laikinai, kad būtų galima reguliuoti tris parametrus: azimutą (kryptį į šonus), elevaciją (kampą aukštyn-žemyn) ir LNB pasukimą (polarizaciją). Rekomenduojama pradėti nuo stipriausio palydovo ir aiškiausio kanalo.
Skaitmeninė televizija per IP tinklus (IPTV)
IPTV (Internet Protocol Television) yra telekomunikacinė sistema, transliuojanti televizijos signalus paketiniais tinklais, naudojant interneto protokolą (IP). Ši technologija sparčiai populiarėja Lietuvoje, ypač dėl spartėjančio interneto ryšio. IPTV dažnai teikiama kaip dalis paslaugų paketo, apimančio IP telefoniją ir internetą (vadinamasis „Triple play“).
IPTV privalumai:
- Aukščiausia kokybė: IPTV pasižymi daugiakanaliu kokybiškos informacijos perdavimu, naudojant efektyvius duomenų suspaudimo algoritmus.
- Platus funkcionalumas: Tai šiuolaikinė informacijos perdavimo technologija, ilgainiui galinti pakeisti įprastinę televiziją. IPTV programos gali būti stebimos tiek kompiuterio ekrane, tiek ir per televizorių su specialiu priedėliu.
- Žema kaina: IPTV yra puikus pasirinkimas tiems, kam svarbus kainos ir kokybės santykis.
IPTV programos gali būti žiūrimos naudojant įprastą televizoriaus imtuvą, tačiau būtinas signalo keitiklis - priedėlis, adaptuojantis priimamą signalą.
Kabelių išvedžiojimas ir instaliacija
Įrenginėjant butą ar namą, svarbu iš anksto apgalvoti televizijos ir interneto kabelių išvedžiojimą. Dažnai elektrikai, gerai išmanantys elektros instaliaciją, prasčiau tvarkosi su televizijai skirtais kabeliais.
- Vietinei antžeminei televizijai (DVB-T): Reikalingas vienas koaksialinis kabelis, nukreiptas į televizijos bokšto pusę. Jei planuojama ir FM radijo klausytis, reikės papildomo kabelio radijo antenai.
- Palydovinei televizijai (DVB-S/S2): Reikalingi tiek kabeliai, kiek vietų planuojama žiūrėti televiziją. Pavyzdžiui, jei televizija bus žiūrima 4 kambariuose, pakaks po vieną koaksialinį kabelį į kiekvieną kambarį. Idealu - po du kabelius (vieną DVB-T, kitą DVB-S2).
- Internetui ir IPTV: Naudojami vytų porų kabeliai (pvz., Cat5e, Cat6) interneto tinklui ir IPTV. Bevieliam internetui gali prireikti vytų porų kabelio iki antenos pastatymo vietos ir dviejų koaksialinių 50 omų banginės varžos kabelių.
Vietinei televizijai reikalingos skirstymo dėžutės kiekviename namo aukšte. Nuo antenos kabelis vedamas į viršutinio aukšto dėžutę, iš jos į žemiau esančio aukšto ir t.t. Jei planuojamas ir palydovinės televizijos tinklas, vienam palydovui gali tekti vesti papildomus kabelius. Būtina naudoti kokybiškus 75 omų banginės varžos koaksialinius kabelius (pvz., RG6, RG6-U, SAT). Nerekomenduojamos rozetės, skirtos TV signalų dalinimui ir skirstymui.
Nemokamos televizijos programos
Daugelis žmonių mano, kad už televizijos programas būtina mokėti kas mėnesį. Tačiau egzistuoja didelė dalis programų, už kurias nereikia mokėti abonentinio mokesčio. Įsirengus vietinės DVB-T ir palydovinės DVB-S2 televizijos antenas, galima žiūrėti daugybę TV programų nemokamai. Kanalas „TVP Wilno“ retransliuojamas nemokamai, nekoduotu signalu kartu su 5 nemokamais nekoduotais Lenkijos TV kanalais. Nacionalinio transliuotojo LRT KULTŪRA kanalas taip pat transliuojamas aukštos raiškos (HD) formatu.
Pasirinkimo gairės
Renkantis televizijos signalo priėmimo būdą, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Norimos programos: Jei domina lietuviškos TV programos, rekomenduotina rinktis antžeminės televizijos DVB-T anteną. Jei norite plačiausio programų pasirinkimo ir nesate ribojami oro sąlygų, palydovinė televizija gali būti tinkamesnė. IPTV siūlo platų kanalų pasirinkimą ir aukštą kokybę.
- Biudžetas: DVB-T reikalauja mažiausių pradinių investicijų (antena, priedėlis). Palydovinė televizija reikalauja didesnių investicijų į įrangą (antena, LNB, imtuvas), o IPTV dažnai siūloma kaip paslaugų paketo dalis, kurios kaina priklauso nuo operatoriaus.
- Techninės galimybės: IPTV prieinamumas priklauso nuo interneto ryšio greičio ir stabilumo. DVB-T ir DVB-S/S2 prieinamumas priklauso nuo geografinės padėties ir galimybės įrengti anteną.
- Kokybė ir funkcionalumas: IPTV dažnai siūlo aukščiausią vaizdo ir garso kokybę bei papildomas funkcijas (pvz., vaizdo įrašų bibliotekos, interaktyvios paslaugos). DVB-T ir DVB-S/S2 kokybė gali svyruoti priklausomai nuo signalo stiprumo ir oro sąlygų.
Galutinis pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir galimybių. Svarbu atlikti išsamų tyrimą ir pasirinkti sprendimą, kuris geriausiai atitinka Jūsų lūkesčius.