Telefoninio ir radijo ryšio evoliucija: nuo pirmojo signalo iki 5G

Ryšių technologijos nuolat tobulėja, keisdamos mūsų gyvenimo būdą ir pasaulio suvokimą. Šiandienos straipsnyje gilinsimės į telefoninio ir radijo ryšio istoriją, nuo pirmųjų istorinių žingsnių iki moderniausių šiuolaikinių sprendimų, nagrinėdami jų raidą, technologinius proveržius ir poveikį visuomenei.

Ankstyvieji ryšių metai: optinis telegrafas ir telefono gimimas

Pirmieji žingsniai link greitesnio informacijos perdavimo buvo žengti dar XVIII amžiuje. Optinio telegrafo linija, pirmoji tokia sistema Prancūzijoje, pradėjo veikti 1794 m., leisdama signalams keliauti greičiau nei bet kada anksčiau. Ši technologija greitai pasiekė ir Lietuvą. 1834 m. Rusijos imperijos valdžia priėmė sprendimą nutiesti optinio telegrafo liniją, jungiančią Sankt Peterburgą ir Varšuvą. Ši linija, baigta tiesti 1839 m., buvo 1200 km ilgio ir turėjo 149 stotis. Signalų perdavimas tarp galinių stočių užtrukdavo apie 15 minučių. Linija ėjo per Lietuvą, jungdama tokius miestus kaip Zarasai, Utena, Ukmergė, Kaunas ir Vilnius. Vilniuje telegrafo stotis buvo įrengta Gedimino pilies bokšte, o Kaune - Žaliakalnyje. Ši sistema veikė iki 1854 m.

19 amžiaus viduryje ryšių technologijos žengė dar vieną svarbų žingsnį - atsirado elektromagnetinis telegrafas. 1844 m. Vašingtone buvo pristatytas Morse’o aparatas, o 1876 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose A. G. Bellis išrado telefoną. Šios naujovės greitai pasiekė ir Lietuvą. 19 amžiaus 5 dešimtmetyje nutiestos telegrafo linijos jungė Rygą, Liepoją, Kretingą, Palangą ir Klaipėdą, taip pat Klaipėdą su Tilže ir Karaliaučiumi. 1854 m. Marijampolėje ir 1855 m. Kaune pastatytos magistralinės elektromagnetinio telegrafo stotys, jungiančios Sankt Peterburgą ir Varšuvą. 1859 m. panašios stotys atsirado Vilniuje ir Ukmergėje, o iki 1865 m. jos veikė daugelyje Lietuvos miestų. Sparčiai tiesiant geležinkelius, pakeliui buvo įrengiamos telegrafo stotys, kurių skaičius Lietuvoje nuo dviejų (1855 m.) išaugo iki 303 (1913 m.).

Pirmasis telefono ryšys Lietuvoje atsirado 1882 m. rudenį, kai nuo Kretingos per Plungę iki Rietavo buvo nutiesta linija, sujungusi grafų Tiškevičių, Zubovo ir kunigaikščio Oginskio dvarus. Nors archyvai buvo sunaikinti Antrojo pasaulinio karo metu, manoma, kad 1883 m. Klaipėdoje jau veikė 23 abonentų telefono stotis. 1896 m. kovo mėnesį Vilniuje pradėjo veikti pirmoji 150 abonentų telefono stotis. Metinis mokestis už telefono paslaugas buvo nemenkas - 75 rubliai, o tolimesniems abonentams reikėjo mokėti papildomai. 20 amžiaus pradžioje telefono stotys atsirado ir Kaune (1904 m.), Šiauliuose bei Panevėžyje (1911 m.).

Ryšių plėtra nepriklausomoje Lietuvoje ir sovietmečiu

Nepriklausomoje Lietuvoje, nepaisant sunkumų, ryšių sistema buvo aktyviai atstatoma ir plėtojama. Jau 1918 m. gruodžio 26 d. veikė telegrafo ir telefono linijos Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Dalį telefono linijų Pašto valdybai perdavė besitraukianti Vokietijos kariuomenė. 1919 m. rugpjūtį buvo atkurtas tarptautinis telegrafo ryšys su Latvija, Vokietija ir Sovietų Rusija. 1920 m. pradžioje Vilniuje veikė telefono komutatorius ir telegrafo aparatai. Telefono ryšys buvo įrengtas visose valstybinėse įstaigose.

3 dešimtmetyje telefono ryšiai sparčiai plėtojosi. 1923 m. telefono laidų ilgis šalyje siekė apie 31 500 km, o 1928 m. - jau apie 48 900 kilometrų. Visi apskričių centrai turėjo centrinės baterijos telefono stotis, tiesiogiai sujungtas su Kaunu. Žemesnio lygio stotys buvo vadinamos vietinės baterijos stotimis. Nors abonentų skaičius buvo nedidelis (1927 m. vienas telefono aparatas teko 400 gyventojų), 1928 m. Kaune pastatytas pirmasis Lietuvoje telefono automatas. Tarptautinis telefono ryšys Lietuvoje prasidėjo 1921 m., jungiantis su Latvija ir Vokietija, o vėliau - su Belgija, Čekoslovakija, Prancūzija, Šveicarija ir Švedija. 1930 m. pradėta eksploatuoti ilgiausia tiesioginio telefono ryšio magistralė Kaunas-Berlynas. 1931 m. daugiakanalis telefono ryšys sujungė Kauną su Karaliaučiumi, Ryga ir Maskva. 1935 m. Klaipėdoje ir 1936 m. Kaune pradėjo veikti pirmosios automatinės telefono stotys.

Per Antrąjį pasaulinį karą didelė dalis Lietuvos ryšių ūkio buvo sunaikinta. Po SSRS okupacijos, nuo 1944 m. antrosios pusės, ryšių ūkis buvo atkuriamas naudojant trofėjinę ir SSRS gaminamą techniką. 1945 m. pradėtas diegti laidinis radijas, kuris netrukus buvo įrengtas visuose valsčių ir kolūkių centruose, paštuose, ligoninėse, parduotuvėse, mokyklose ir valstybinėse įstaigose. 1949 m. pradėjo veikti fototelegrafas. Morse’o ir Baudot aparatus pakeitė startstopiniai aparatai, o 1960 m. telegrafo ryšys buvo visiškai automatizuotas.

Telefono ryšys Lietuvoje buvo visiškai automatizuotas 1970 m., anksčiau nei daugelyje Rytų ir Vidurio Europos šalių. Paskutinė rajoninė rankinė telefono stotis pakeista automatine Naujojoje Akmenėje, o paskutinė kaimo rankinė stotis - Liškiavoje. 1973 m. Vilniuje įdiegtas automatinio rinkimo telefono ryšys su visais rajonų centrais. 8 dešimtmetyje pradėtas diegti skaitmeninis telefono ryšys, o 9 dešimtmetyje jis pasiekė visus rajonų centrus. Pradėtos demontuoti telefono ryšio oro linijos, o vietinio ryšio tinkluose dekadines-žingsnines stotis keitė naujesnės technologijos.

Judriojo ryšio atsiradimas ir evoliucija

8 dešimtmečio pradžioje pradėti kurti belaidžio telefono ryšio tinklai, pavyzdžiui, 300 MHz dažnio ryšių sistema "Altaj", kuri buvo įdiegta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. 9 dešimtmečio pradžioje linijinė radiotelefoninio ryšio sistema buvo įdiegta pagrindinėje automagistralėje Vilnius-Klaipėda. Tai buvo beveik judriojo (mobiliojo) telefono ryšio sistema, sukurta Lietuvos ryšių darbuotojų.

1992 m. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji mobiliojo ryšio sistema NMT-450, kurios operatore tapo bendra Lietuvos ir Liuksemburgo įmonė "Comliet". Ši sistema pasiekė maksimalų 15 000 abonentų skaičių. 1995 m. kovo mėnesį Lietuvoje viešąsias judriojo telefono ryšio paslaugas (GSM-900 standarto) pradėjo teikti bendrovė "Omnitel", o spalį - "Bitė Lietuva". 1999 m. pabaigoje prisijungė "Tele2". Per pirmuosius penkerius metus judriojo ryšio paslaugomis pradėjo naudotis apie 329 000 abonentų.

Pirmosios mobiliojo ryšio tinklai buvo sukurti naudojant analoginius standartus - pirmosios kartos (1G) tinklus, tokius kaip NMT ir AMPS. Šie standartai naudojo dažnių skyriaus išsėtinę prieigą (FDMA), kuri leido vienu metu aptarnauti tik 10-20 telefonų vienoje ląstelėje. Antros kartos (2G) tinkluose, kurie pradėjo plisti 2000-ųjų pradžioje, duomenys tarp bazinių stočių ir mobiliųjų telefonų buvo perduodami skaitmeniniu būdu. Tai leido naudoti laiko skyriaus išsėtinę prieigą (TDMA) ir kodinio atskyrimo išsėtinę prieigą (CDMA), padidinant vienos bazinės stoties galimybes aptarnauti kelis šimtus telefonų. Populiariausias 2G standartas tapo GSM (Global System for Mobile Communications).

Pereinant prie skaitmeninio signalo, atsirado galimybė perduoti ne tik balsą, bet ir kitų rūšių informaciją. Pirmoji tokia paslauga buvo "Short Message Service" (SMS) - trumpųjų pranešimų paslauga, kuri atsirado GSM standarte 1992 m. Vėliau atsirado galimybė dalintis kompiuteriniais duomenimis ir prieigai prie interneto. Šioms reikmėms buvo sukurtos technologijos CSD (Circuit Switched Data), HSCSD (High Speed Circuit Switched Data), GPRS (General Packet Radio Service) ir EDGE (Enhanced Data rates for GSM Evolution).

Trečios kartos (3G) tinklai, tokie kaip UMTS (Universal Mobile Telecommunications System) ir CDMA2000, atvėrė kelią aukštos kokybės vaizdo perdavimui realiu laiku (vaizdo telefonija), pažangiems internetiniams žaidimams ir kitoms duomenų intensyvioms paslaugoms. Ketvirtos kartos (4G) tinklai, tokie kaip LTE (Long-Term Evolution), dar labiau padidino duomenų perdavimo greitį ir sumažino vėlavimą. Šiuo metu sparčiai plėtojami penktos kartos (5G) tinklai, kurie žada dar didesnį greitį, mažesnį vėlavimą ir galimybę prijungti milijardus įrenginių, atveriant duris naujoms technologijoms, tokioms kaip daiktų internetas (IoT) ir dirbtinis intelektas.

Šiuolaikinės ryšių technologijos ir iššūkiai

Šiandien mobiliojo ryšio operatoriai Lietuvoje - "Omnitel" (dabar Telia Lietuva), "Bitė Lietuva" ir "Tele2" - nuolat plečia savo tinklus ir diegia naujausias technologijas. 2007 m. jie turėjo 2215 bazinių stočių, daugiausia didžiuosiuose miestuose. Didėjant konkurencijai, mažėjo paslaugų kainos, o abonentų skaičius sparčiai augo. 2005 m. pabaigoje Lietuva pagal judriojo ryšio skvarbą tarp Europos Sąjungos šalių užėmė antrąją vietą.

Tačiau su sparčia ryšių plėtra atsiranda ir naujų iššūkių. Pastaruoju metu pasienio ir pajūrio regionuose pastebimi GPS ir mobiliojo ryšio trikdžiai, kurie ypač aktualūs Lietuvos ir Kaliningrado srities pasienyje. Ekspertai nurodo, kad priešiškai nusiteikusi kaimynė sąmoningai trikdo GPS signalą bei mobilųjį ryšį, ypač senos kartos technologijoms - 2G ir 3G. Tokie trikdžiai ne tik blogina ryšio kokybę ir mažina interneto greitį, bet ir gali greičiau iškrauti telefono bateriją. Be to, prisijungus prie kaimyninių šalių mobiliųjų tinklų, gali kilti kibernetinių grėsmių.

Siekiant užtikrinti stabilų ir patikimą ryšį, rekomenduojama rankiniu būdu nustatyti ryšio prioritetą telefone ir rinktis 4G arba 5G ryšį. Tai padeda išvengti nuolatinio persijungimo tarp skirtingų technologijų, taupant baterijos resursus ir gerinant įrenginio veikimą. Jei naudojamas telefonas nepalaiko 4G ar 5G technologijos, rekomenduojama jį atnaujinti. Taip pat svarbu patikrinti SIM kortelės amžių, nes senesnės kaip 10 metų kortelės gali neveikti su naujos kartos tinklais.

Radijo ryšio tarnybų įvairovė

Radijo ryšys apima daugybę skirtingų tarnybų, kurios naudojamos įvairiems tikslams. Radijo ryšio tarnyba skirta ryšiui užmegzti ir palaikyti perduodant, spinduliuojant ir (arba) priimant radijo bangas. Tarp įvairių radijo ryšio tarnybų minimos:

• Fiksuotoji tarnyba: ryšiui tarp nejudančių, tiksliai nustatytų punktų.
• Judrioji tarnyba: ryšiui tarp judriųjų ir sausumos stočių arba tarp judriųjų stočių.
• Jūrų judrioji tarnyba: ryšiui tarp kranto ir laivo stočių arba tarp laivo stočių.
• Oreivystės judrioji tarnyba: ryšiui tarp oreivystės ir orlaivio stočių.
• Palydovinė fiksuotoji tarnyba: ryšiui tarp nurodytose vietose esančių Žemės stočių per palydovus.
• Palydovinė judrioji tarnyba: ryšiui tarp judriųjų Žemės stočių ir kosminių stočių.
• Transliavimo tarnyba: stočių perduodami signalai, skirti visuomenei tiesiogiai priimti.
• Radijo mėgėjų tarnyba: skirta radijo mėgėjų mokymuisi, tarpusavio ryšiams ir techniniams tyrimams.
• Radiolokacijos tarnyba: nustatymo radijo bangomis tarnyba, naudojama radiolokacijai.
• Radionavigacijos tarnyba: nustatymo radijo bangomis tarnyba, naudojama radionavigacijai.

Šios ir kitos tarnybos sudaro sudėtingą radijo ryšio sistemų ekosistemą, kuri užtikrina informacijos perdavimą įvairiose srityse - nuo kasdienio bendravimo iki mokslinių tyrimų ir aviacijos saugumo.

UAB „Radijo ryšio sistemos“ internetinė parduotuvė, veikianti nuo 2008 m., siūlo platų profesionalios ir mėgėjiškos radijo ryšio įrangos asortimentą. Įmonė teikia ir remonto paslaugas, padėdama klientams išsirinkti kokybiškus, laiko patikrintus produktus su ilgalaike garantija. Tarp siūlomų prekinių ženklų yra "President", "Sirio", "Blackvue", "TEAM", "CRT", "Midland", "Garmin" ir kt. Motociklų pasikalbėjimo įranga, integruojama į šalmą, leidžia komunikuoti kelyje, klausytis GPS navigacijos nurodymų, muzikos ar atsiliepti į telefono skambučius.

tags: #telefoninio #ir #radijo #rysio