Bevielis maršrutizatorius, dar vadinamas belaidžiu maršrutizatoriumi, yra esminis įrenginys šiuolaikiniame pasaulyje, leidžiantis mums mėgautis interneto patogumu be raizgomų laidų. Jo pagrindinė paskirtis - padalyti interneto srautą tarp įvairių įrenginių, tokių kaip kompiuteriai, išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai, nebenaudojant tinklo kabelio. Namuose pasistačius bevielį maršrutizatorių, galite dirbti internete su nešiojamu kompiuteriu ne tik namuose, bet ir kieme, suteikdamas didesnę laisvę ir mobilumą.
Bevielio maršrutizatoriaus veikimo principai ir technologijos
Bevielis maršrutizatorius veikia panašiai kaip ir jo laidinis atitikmuo, tačiau vietoj laidų naudoja bevielio radijo signalus, kad galėtų susisiekti su išorine tinklo aplinka. Jis veikia kaip prieigos taškas vietiniame tinkle (WLAN), įgalindamas prieigą prie interneto ir vietinio tinklo. Paprastai belaidis maršrutizatorius yra tiesiogiai prijungtas prie laidinio ar belaidžio WAN (Wide Area Network). Prie belaidžio maršrutizatoriaus prisijungę vartotojai gali pasiekti LAN (Local Area Network) ir išorinį WAN, pavyzdžiui, internetą. Atsižvelgiant į belaidžio maršrutizatoriaus galimybes, jis gali palaikyti nuo kelių iki šimtų vienu metu besinaudojančių vartotojų.
Dauguma šiuolaikinių bevielių maršrutizatorių naudoja bevielio ryšio standartą 802.11, kuris veikia 2,4 GHz arba 5 GHz dažnių diapazone. Šis standartas kitaip vadinamas WiFi. Visi maršrutizatoriai, nepaisant bendro standarto, skiriasi savo gamintojo sukurtos programinės įrangos ir papildomų saugumo metodų dėka.
Perkant bevielį maršrutizatorių, svarbu atkreipti dėmesį į šalia skaičių esančias raides standartų pavadinimuose, tokių kaip 802.11a/b/g, 802.11g/n. Raidės „a“ ir „b“ nurodo pasenusius standartus, kurių reikėtų vengti. Dabar svarbiausia raidė yra „n“, nurodanti naujesnę technologiją, nuo kurios priklauso sparta. Standartas „g“ naudoja 2,4 GHz dažnį ir gali perduoti duomenis iki 54 Mb/s, nors reali sparta, dėl duomenų paketų šifravimo, siekia iki 19 Mb/s ir mažiau. Tuo tarpu naujesnė „n“ technologija gali pasiekti iki 600 Mb/s greitį ir dirbti viename iš dviejų diapazonų - 2,4 arba 5 GHz. Svarbu pastebėti, kad jeigu kompiuteryje yra tik „g“ standarto bevielė plokštė, bevielis „n“ tipo maršrutizatorius duomenis siųs „g“ standarto sparta. Galima įsigyti „n“ bevieles plokštes, tačiau nešiojamiems kompiuteriams tai gali būti nepatogu.
Pramoninis bevielis maršrutizatorius RUT142: Saugumas ir funkcionalumas
Nors dauguma vartotojų susiduria su bevieliais maršrutizatoriais namuose, pramonėje naudojami specializuoti įrenginiai, užtikrinantys didesnį patikimumą ir saugumą. Vienas iš tokių įrenginių yra RUT142 - kompaktiškas, pramoninis eterneto maršrutizatorius, skirtas didinti galutinių įrenginių saugumą užtikrinant tinklo izoliaciją. Jis turi RS232 sąsają, du Eterneto prievadus, DIN bėgelį ir pramoninę 3 kontaktų jungtį, kas garantuoja vientisą ryšį ir lengvą montavimą. Maršrutizatorius palaiko RutOS operacinę sistemą, Wi-Fi 4 technologiją ir pramonėje naudojamus protokolus, kaip Modbus, DLMS, DNP3 ir OPC UA.
Bevielio maršrutizatoriaus pasirinkimas ir konfigūravimas
Ar egzistuoja "geriausias" bevielis maršrutizatorius? Kaip ir su automobiliais, nuomonių gali būti tiek, kiek žmonių. Svarbiausia pasirinkti įrenginį, atitinkantį jūsų poreikius. Renkantis maršrutizatorių, firma nėra ypatingai svarbi, tačiau pasitaiko įvairiausių naudojamos programinės įrangos niuansų. Tam tikriems maršrutizatoriams galima įrašyti ir trečiųjų šalių programinę įrangą (firmware), dėl kurios jie tampa funkcionalesni. Daug programinės įrangos yra sukurta Linksys maršrutizatoriams, todėl tai gali lemti pasirinkimą. Programinės įrangos savo maršrutizatoriui galite ieškoti tokiuose puslapiuose kaip www.dd-wrt.com.
Nusipirkę bevielį maršrutizatorių, pirmiausia jį reikia pajungti prie interneto. Vienas iš lizdų, paprastai žymimas „Internet“ (ar pan.), skirtas jūsų interneto tiekėjo tinklo kabeliui prijungti. Konfigūravimui maršrutizatorius pajungiamas prie kompiuterio per kitą tinklo kabelį (dažniausiai būna pakuotėje), jungiamą į vieną iš kelių esančių maršrutizatoriuje LAN lizdų.
Toliau seka konfigūravimo procesas. Paleiskite interneto naršyklę kompiuteryje, suveskite maršrutizatoriaus IP adresą ir slaptažodį, kad patektumėte į administravimo programą. IP adresą ir slaptažodį rasite gamintojo instrukcijoje. Čia pirmiausia sukonfigūruojate interneto prisijungimui reikalingas nuostatas (IP, DNS, Gateway arba MAC).
Bevielio ryšio konfigūravime svarbu atkreipti dėmesį į kelis parametrus:
- DHCP: Palikite įjungtą, kad visi kompiuteriai gautų dinaminius IP adresus ir sumažėtų papildomų problemų.
- SSID (Service Set Identifier): Tai jūsų tinklo pavadinimas, identifikuojantis jūsų sukurtą tinklą. Pagal nutylėjimą SSID būna maršrutizatoriaus pavadinimas (pvz.: Linksys). Programišiui gali būti lengviau įsilaužti pagal programinės įrangos klaidas, nes jis žino jūsų maršrutizatoriaus gamintoją. Todėl SSID rekomenduojama pakeisti kitu pavadinimu. Kai kurie žmonės naudoja savo adresus, tačiau savų duomenų atskleidimas nėra sveikintinas. Kai kurie maršrutizatoriai leidžia slėpti SSID, tai šiek tiek saugiau, bet sukuria papildomų rūpesčių, nes jums reikės jį suvesti rankiniu būdu. Tačiau programišiai naudoja programas, kurios lengvai parodo paslėptus tinklus.
- Wireless Channel (tinklo kanalas): Palikite nustatymą „auto“. Šis nustatymas svarbus, jei jūsų maršrutizatorius veikia tuo pačiu kanalu kaip ir kaimyno - dėl atsiradusių trukdžių gali atsirasti ryšio sutrikimų. Todėl jūsų kanalas ir kaimyno turėtų skirtis.
- Security Mode (Apsaugos tipas): Svarbiausias saugumo parametras. Yra WEP, WPA ir WPA2. WEP yra senas ir nesaugus standartas, kurį lengva nulaužti. WPA yra geresnis, bet WPA2 yra šiuo metu stipriausias ir rekomenduojamas pasirinkimas.
- WPA Algorithms (WPA šifravimo algoritmas): Pasirinkite stipriausią algoritmą, kurį palaiko jūsų maršrutizatorius ir įrenginiai.
- Key (Raktas): Tai jūsų Wi-Fi slaptažodis. Įsidėmėkite jį, nes pirmąjį kartą jungiantis prie tinklo reikės suvesti.
- Maximum DHCP Users: Ši parinktis leidžia nustatyti maksimalų vartotojų skaičių. Rekomenduojama mažinti iki minimumo. Jeigu bus jungiamas tik vienas kompiuteris, nurodykite 1. Tai šiek tiek sumažina įsilaužimo galimybes.
- MAC filter: Galima nustatyti leidimą prisijungti tik su žinomais MAC adresais. Neprivaloma, bet gali būti papildoma saugumo priemonė.
Tinklo saugumas: Bevielio maršrutizatoriaus trūkumai
Visada šalia privalumų atsiranda ir trūkumų. Bevielio maršrutizatoriaus atveju trūkumai yra gana dideli ir susiję su tinklo saugumu. Jeigu bevielis maršrutizatorius nėra tinkamai paruoštas, jūsų interneto ryšiu gali pasinaudoti ir nekviesti svečiai. Tai gali sukelti ne tik papildomas išlaidas, bet ir rimtesnių problemų, pavyzdžiui, programišiai gali naudoti jūsų internetą savo neteisėtiems veiksmams.
Štai kodėl tinkamo konfigūravimo svarba negali būti pervertinta. Pavyzdžiui, 2009 metų vasarą vykusioje kelionėje po Lenkiją, autorius patyrė situaciją, kai pasiklydęs Gdanske, jis sėkmingai rado neapsaugotų bevielių tinklų prie daugiabučių namų ir pasinaudojo jais, kad surastų reikiamą gatvę per Google Maps. Tai iliustruoja, kaip lengvai galima pasinaudoti tinklo saugumo spragomis, jei jos nėra tinkamai uždarytos. Taip pat girdima apie atvejus, kai programišiai naudoja kitų žmonių internetą namuose net ne kur nors toli, bet ir Lietuvoje, pavyzdžiui, Panevėžyje.
Administravimo skiltyje nepamirškite susikurti naujo, stipraus slaptažodžio, kuris leidžia prisijungti prie paties maršrutizatoriaus. Šie pagrindiniai veiksmai užtikrins jūsų maršrutizatoriaus WiFi saugumą.
tags: #bevielis #marsrutizatorius #kas #tai