GSM tinklai paketiniam duomenų perdavimui: kelias nuo 2G iki GPRS ir ateities perspektyvos

Mobiliojo ryšio technologijos nuolat tobulėja, siekdamos patenkinti augančius vartotojų poreikius duomenų perdavimo srityje. GSM (Global System for Mobile Communications), kaip populiariausias pasaulyje mobiliojo ryšio standartas, sudarė tvirtą pagrindą antrajai (2G) mobiliojo ryšio kartai, suteikdamas galimybę naudotis skaitmeniniu ryšiu ir tokiomis paslaugomis kaip SMS. Tačiau su laiku atsirado poreikis didesniam duomenų perdavimo greičiui ir efektyvesniam tinklo išteklių naudojimui. Tai paskatino vystytis pažangesnes technologijas, tokias kaip HSCSD, o vėliau ir GPRS (General Packet Radio Service), kuri pakeitė požiūrį į mobilųjį internetą.

Nuo CSD prie HSCSD: žingsniai link spartesnio duomenų perdavimo

Tradiciniuose 2G GSM tinkluose duomenų perdavimui buvo naudojama CSD (Circuit Switched Data) technologija. Ši technologija veikė principu, panašiu į tradicinį telefoninį skambutį: buvo nustatomas laikinai vienas kanalas (Time Slot), kuris likdavo užimtas visos sesijos metu, net jei duomenys nebuvo aktyviai perduodami. CSD duomenų perdavimo sparta siekė vos 9,6 kbps, o ryšio nustatymas trukdavo nuo 10 iki 45 sekundžių. Toks neefektyvus išteklių naudojimas ir žemas greitis ribojo mobiliųjų duomenų paslaugų plėtrą.

Siekiant pagerinti situaciją, buvo sukurta HSCSD (High-Speed Circuit Switched Data) technologija. Ji leido padidinti duomenų perdavimo spartą iki 14,4 kbps vienam GSM laikinajam intervalui, naudojant naują duomenų kodavimo schemą. HSCSD taip pat suteikė galimybę naudoti iki keturių laikinių intervalų vienos sesijos metu, kas ženkliai padidino bendrą pralaidumą. Šios technologijos diegimas nebuvo sudėtingas ir nereikalavo didelių investicijų, tačiau ji vis dar rėmėsi grandinių komutavimo principu. Tai reiškė, kad kanalai likdavo užimti visai sesijai, todėl tinklo ištekliai buvo naudojami neefektyviai. Be to, apmokestinimas buvo atliekamas ne už perduotų duomenų kiekį, o už paslaugos naudojimo trukmę.

GPRS: revoliucija paketiniame duomenų perdavime (2,5G)

GPRS, dažnai vadinama 2,5G technologija, atnešė esminius pokyčius duomenų perdavimo srityje, peržengdama grandinių komutavimo ribas ir įvedusi paketų komutavimo principą. Ši technologija leidžia duomenis perduoti iki 115 kbps sparta, o mobilusis įrenginys gali būti nuolat prijungtas prie interneto, pasiruošęs priimti ir siųsti duomenis be papildomo skambučio nustatymo.

GPRS tinklo architektūra

Pagrindinis GPRS privalumas yra tai, kad duomenys perduodami ne komutuojamomis grandinėmis, o mažais paketais. Tai leidžia daug efektyviau naudoti tinklo išteklius, nes laikas, kol duomenys neperduodami, nėra švaistomas. Svarbu pabrėžti ir GPRS ryšio prisijungimo greitį - jis tesiekia 2-3 sekundes, palyginti su 30 sekundžių, reikalingų tradiciniam GSM ryšiui.

GPRS tinklo architektūra yra sudėtingesnė nei ankstesnių technologijų. Ji apima naujus esminius blokus: SGSN (Serving GPRS Support Node) ir GGSN (Gateway GPRS Support Node).

  • SGSN atsako už duomenų paketų maršruto parinkimą, perdavimą, vartotojo padėties nustatymą ir identifikavimą. Jis atlieka duomenims skirtų perdavimo kanalų ir laiko intervalų paskirstymą bei loginių sujungimų valdymą.
  • GGSN jungia GPRS tinklą su kitais duomenų perdavimo tinklais, pavyzdžiui, internetu. Jis apdoroja paketinius duomenis, konvertuodamas juos į formatą, suprantamą kituose tinkluose (pvz., TCP/IP).

SGSN ir GGSN mazgai gali sąveikauti tarpusavyje naudodami IP maršrutizatorius ir GTP (GPRS Tunneling Protocol) protokolą, kuris užtikrina skaidrų paketų perdavimą.

GPRS, kaip ir GSM, naudoja kombinuotus FDMA (Frequency Division Multiple Access) ir TDMA (Time Division Multiple Access) metodus. Duomenų perdavimui naudojami tie patys dažniai kaip ir GSM: 890-915 MHz aukštyn ir 935-960 MHz žemyn. GPRS išskiria 124 kanalus po 200 kHz dažnių juostos.

GPRS paketų perdavimo principas

GPRS sistemoje duomenų perdavimui naudojamos keturios kodavimo schemos (CS-1, CS-2, CS-3, CS-4), kurios skiriasi duomenų perdavimo sparta ir patikimumu. CS-1 schema užtikrina didžiausią patikimumą ir tinka signalizacijos bei trumpųjų pranešimų perdavimui. CS-2 schema yra tinkamiausia duomenims perduoti ir padidina tinklo pralaidumą. CS-3 ir CS-4 schemos siūlo didžiausią duomenų perdavimo spartą, tačiau reikalauja modernesnės įrangos.

Vienas iš svarbiausių GPRS privalumų, lyginant su ankstesnėmis technologijomis, yra galimybė keletui mobiliųjų stočių (MS) bendrai naudoti vieną kanalą. Mobilieji įrenginiai lieka prijungti prie tinklo net ir tuo metu, kai nesiunčia duomenų, o laiko intervalai gali būti dinamiškai priskiriami balsui ar duomenims, suteikiant balsui visada aukštesnį prioritetą.

Mobiliojo interneto plėtra Lietuvoje ir pasaulyje

Lietuvoje GPRS technologijos diegimas prasidėjo aktyviai. Bendrovė „Omnitel“ buvo viena pirmųjų, pristatydama GPRS paslaugą, kuri leido klientams naršyti internete nebeskaičiuojant valandų ar minučių, o mokant už faktiškai perduotą duomenų kiekį. Tuo metu rinkoje pasirodė ir pirmieji GPRS palaikantys mobilieji telefonai, tokie kaip „Motorola Timeport 260“. Kitos operatorės, pavyzdžiui, „Bitė GSM“, taip pat planavo diegti GPRS technologiją, nors susidūrė su iššūkiais dėl GPRS įrenginių tiekimo ir pačios technologijos išbaigtumo. Lietuva tapo viena pirmųjų šalių, kuriose mobiliojo ryšio tinkle pradėjo veikti GPRS sistema.

Pasaulyje GSM tinklai tapo itin populiarūs, apimdami daugiau nei milijardą vartotojų daugiau nei 200 šalių. GSM standartas, nuolat tobulinamas, tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, peržengdamas prabangos prekės ribas ir tapdamas vartojamojo segmento produktu. GSM tinklų universalumas ir tarpusavio operatorių sutarčių sistema leido naudotis paslaugomis ne tik savoje, bet ir kitose šalyse.

Telemetrija ir jos ryšys su GSM/GPRS tinklais

Telemetrija - tai technologija, leidžianti automatizuoti procesus ir perduoti matavimų duomenis per atstumą, naudojant įvairius ryšio kanalus, įskaitant GSM/GPRS. Ši technologija tampa vis svarbesnė įvairiose srityse:

  • Komunalinės paslaugos: Elektros, vandens ir dujų skaitiklių ataskaitų automatinis nuskaitymas ir perdavimas.
  • Transportas: Transporto priemonių stebėjimas, diagnostika, avarijų atveju pagalbos iškvietimas (pvz., eCall sistema).
  • Apsaugos sistemos: Signalizacijos sistemų stebėjimas ir valdymas per atstumą.
  • Pramonė: Įrenginių monitoringas, automatinis duomenų rinkimas ir analizė.

GSM/GPRS ir vėlesnės technologijos (EDGE, UMTS, HSPA, WiMax) suteikia telemetrijos sprendimams reikiamą ryšio pralaidumą ir patikimumą. Pavyzdžiui, automobilio diagnostikai nereikia didelio pralaidumo, todėl GPRS yra puikiai tinkama technologija. Tuo tarpu vaizdo ir garso transliavimui reikalingos spartesnės technologijos.

Telemetrijos sprendimų kūrimas apima daugelio rinkos dalyvių bendradarbiavimą: telekomunikacinių bendrovių, sistemų integratorių, įrangos ir programinės įrangos gamintojų. Mobiliojo ryšio operatoriai teikia ryšio paslaugas, o įrenginių gamintojai integruoja telemetrijos modulius į savo produktus, suteikdami jiems papildomų funkcijų ir komercinių pranašumų.

Ateities perspektyvos ir iššūkiai

Nors GPRS buvo didelis žingsnis į priekį, mobiliojo ryšio technologijos nesustoja. Šiuolaikiniai 3G, 4G (LTE) ir 5G tinklai siūlo žymiai didesnes duomenų perdavimo spartas ir mažesnį vėlavimą, atveriančius naujas galimybes ne tik mobiliajam internetui, bet ir pažangioms telemetrijos sistemoms, daiktų internetui (IoT) ir kitoms naujoms technologijoms. Tačiau net ir senesnės technologijos, tokios kaip GPRS, išlieka aktualios tam tikrose nišose dėl savo prieinamumo ir mažesnių sąnaudų, ypač ten, kur nereikalingas didelis duomenų perdavimo greitis. Svarbu pažymėti, kad efektyvus tinklo išteklių panaudojimas ir vartotojams suprantamas apmokestinimo modelis išlieka svarbiais veiksniais siekiant sėkmingos mobiliojo duomenų perdavimo paslaugų plėtros.

tags: #technologija #skirta #paketiniu #duomenu #perdavimui #gsm