Šviesolaidinio Tinklo Plėtros Kelias: Nuo Iššūkių Iki Europos Sėkmės Ir Ateities Perspektyvų

Kasmetinis Europos FTTH (Fiber to the Home) tarybos renginys šiemet organizuojamas Ispanijoje - šalyje, kuriai pavyko įvykdyti vieną sėkmingiausių šviesolaidžio plėtros operacijų Europoje. Šis pasirinkimas simboliškai atspindi norą apžvelgti nuveiktus darbus ir diskutuoti apie šviesolaidinio tinklo ateitį, kai jo plėtra bus galutinai baigta. Tarp svarbiausių šių metų temų išsiskiria šviesolaidinio interneto ir jo paslaugų įsisavinimo didinimas, varinių kabelių infrastruktūros išjungimas bei 5G ir šviesolaidinio interneto infrastruktūrų sinergija.

Šviesolaidžio Plėtros Viršūnės ir Nuosmukiai

Lietuva, vertinant FTTH plėtrą, bent šešerius metus pirmavo Europoje ir iki šiol išlieka tarp dešimties daugiausiai šviesolaidinę prieigą turinčių šalių. Nors bendras šviesolaidinio tinklo plėtros tempas Europoje išlieka stabilus, didėjant prieigų skaičiui, iškyla naujas iššūkis - paslaugų įsisavinimas. Prognozuojama, kad 2022 m. Europos namų ūkių, turinčių prieigą prie šviesolaidinio interneto, dalis viršijo 50 proc. ribą, tačiau realiai juo besinaudojančių namų ūkių skaičius tesudaro maždaug pusę šio rodiklio. Šis atotrūkis tarp techninių galimybių ir realaus naudojimo apimčių tapo nauju rinkos iššūkiu. Nors plėtros klausimai, ypač kaimo vietovėse, kur šviesolaidis vis dar yra retas, išlieka aktualūs, alternatyvūs operatoriai atranda naujas verslo nišas.

Lietuva pasižymi aukštu šviesolaidinio interneto paslaugų įsisavinimo rodikliu - 85 proc., nusileidžiant tik Islandijai ir Suomijai. Tai ženkliai lenkia tokias senąsias Europos ekonomikas kaip Vokietija, Italija ir Graikija. Ekspertai svarsto, kad viena iš priežasčių, kodėl šių šalių gyventojai nesinaudoja spartesniu internetu, yra reikšmingas kainų skirtumas tarp šviesolaidinio ir senesnės kartos plačiajuosčio interneto paslaugų. Dėl šios priežasties FTTH prognozuoja, kad šviesolaidinio interneto paslaugų plėtra išaugs tik prasidėjus varinėmis telefono linijomis naudojančio plačiajuosčio interneto išjungimui Europos valstybėse. Estija ir Švedija šiuos procesus pradėjo dar praėjusiame dešimtmetyje, o šiemet prie jų turėtų prisijungti Prancūzija ir Nyderlandai, vėliau sekamos kitų šalių. Atsisakyti senstančios interneto infrastruktūros skatina kasmet augančios jos išlaikymo sąnaudos, ypač dėl pabrangusios elektros. Tuo tarpu šviesolaidis tituluojamas energetiškai efektyviausia interneto technologija.

Atsisveikinimas su Vario Laiku ir Investicijos į Ateitį

Nepaisant bendrų Europos tendencijų, „Telia“ Lietuvoje neseniai atliko dideles investicijas į vario technologijos atnaujinimą ir, skirtingai nuo kitų grupės šalių, šios infrastruktūros artimiausiu metu atsisakyti nežada. 2018 m. „Telia“ pristatė „Super VDSL“ technologiją, kuri varinėmis linijomis suteikia iki 250 Mb/s spartos internetą. Nors varinis internetas gali dažnai viršyti 5G technines galimybes, interneto ateitis vis tiek priklauso šviesolaidžiui.

5G ir Šviesolaidinio Interneto Sinergija: Racionali Plėtros Strategija

Nors 5G bazinės stotys naudoja tuos pačius šviesolaidžio kabelius kaip ir šviesolaidinis internetas, abi šios paslaugos, net ir daugelio tų pačių operatorių asortimente, tarsi konkuruoja tarpusavyje ir yra plėtojamos atskirai. FTTH taryba, įtarusi, kad tokia praktika yra ydinga ir neracionali, prieš maždaug ketverius metus nusprendė šią hipotezę patvirtinti tyrimais, kurių atnaujinti rezultatai turėtų būti pristatyti šiųmetės konferencijos metu.

Pagrindinė organizacijos mintis - tiesiant šviesolaidinio interneto trasą iš karto numatyti galimybes ją panaudoti ir tą vietovę dengiančioms 5G antenoms. Tokiu būdu vienu šūviu nušaunama visa eilė zuikių. Infrastruktūros bendrumas operatoriui kainuoja vos kelis papildomus procentus, tačiau atneša nuo 65 iki net 96 proc. sumažėjusias išlaidas tinklo plėtrai. Viena trasa vietoje dviejų reiškia dvigubai mažiau užtvertų gatvių, šaligatvių ir kitų eilinį žmonių įprasto gyvenimo sutrikdymų, neišvengiamai kylančių tiesiant naują ar renovuojant seną tinklą.

Be to, tokia moderni tinklo vystymo strategija turėtų teigiamai atsiliepti ir interneto kokybei. 5G pritaikyti šviesolaidiniai tinklai pasižymi didesniu pralaidumu, mažesne delsa ir geresniu ryšio patikimumu, kas itin aktualu tokiems daiktų interneto įrenginiams, kaip prie 5G prijungti išmanieji šviesoforai ar ateityje neišvengiamai išpopuliarėsiantys savavaldžiai automobiliai.

Gigabitinės Infrastruktūros Aktas: Naujas Etapas Šviesolaidinio Tinklo Plėtrai Lietuvoje

Nuo 2025 m. lapkričio 12 d. Europos Sąjungoje įsigalioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1309, dar vadinamas Gigabitinės infrastruktūros aktu. Juo siekiama didinti labai didelio pralaidumo (gigabitinių) elektroninių ryšių tinklų plėtrą, numatant priemones, mažinančias tokių tinklų diegimo sąnaudas. Aktas taikomas ne tik privataus sektoriaus vykdomai tinklų plėtrai, bet ir valstybės finansuojamiems projektams.

Reglamento tikslas - paspartinti šviesolaidinių tinklų plėtrą, sudarant palankesnes sąlygas šiose srityse:

• Pasinaudojimo esama infrastruktūra skatinimas: Tai apima ne tik elektroninių ryšių, bet ir visą inžinerinę infrastruktūrą.
• Bendra statyba: Siekiama, kad vykdant bet kokius inžinerinių tinklų statybos darbus, būtų sudaromos sąlygos kartu pakloti ir šviesolaidinius tinklus.
• Administracinių apribojimų šalinimas: Siekiama supaprastinti ir paspartinti leidimų suteikimo procesą.
• Naujų ir renovuojamų pastatų paruošimas: Nauji ar renovuojami pastatai turi būti statomi iki kiekvieno būsto paklojant juose šviesolaidinius kabelius.

Pagal naująsias taisykles, infrastruktūra privalės būti dalinamasi tarp įvairių operatorių (elektroninių ryšių, elektros energijos, dujų, vandens ir nuotekų), viešojo sektoriaus institucijų, valstybės valdomų įmonių bei pastatų savininkų. Viešojo sektoriaus subjektai privalės suteikti prieigą prie jų valdomos infrastruktūros - stogų, bokštų, stiebų, gatvių infrastruktūros ir kitų objektų, tinkamų gigabitinių tinklų elementams įrengti.

Taip pat nuo šiol visi nauji ar renovuojami pastatai Europos Sąjungoje turės būti parengti šviesolaidiniam ryšiui - jau statybos metu juose privalės būti išvedžiota šviesolaidinė infrastruktūra nuo įvado iki galutinių vartotojų patalpų. Tinkamai įgyvendinus šias nuostatas, operatorius konkretų klientą galės pajungti lengviau ir greičiau, nes nereikės tiesti kabelių pastato viduje - prijungimas vyks namo prieigose. O vartotojai galės lengviau keisti paslaugų teikėją, nesibaimindami, kad dėl to gali tekti sudarkyti naujo pastato interjerą.

Kodėl Reglamentas Svarbus Lietuvai?

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad šis reglamentas Lietuvai yra itin svarbus ir gali tapti realiu postūmiu šviesolaidinio ryšio plėtrai. „Šviesolaidinis ryšys šiandien yra toks pat svarbus kaip keliai ar elektros tinklai - be jo neįmanoma skaitmeninė ekonomika, švietimas ar viešųjų paslaugų prieinamumas. Gigabitinės infrastruktūros aktas panaikina daugelį biurokratinių kliūčių ir įpareigoja viešąjį sektorių bei infrastruktūros valdytojus bendradarbiauti. Tikimės, kad tai išjudins stagnuojančią šviesolaidinių tinklų plėtrą Lietuvoje, ypač regionuose“, - sako J. Šovienė.

Šiuo metu šviesolaidinį internetą Lietuvoje turi apie 62 proc. namų ūkių, o kaimiškose vietovėse - tik 13 proc. Pagal šviesolaidinio ryšio prieinamumą Europos Sąjungoje Lietuva užima 14 vietą.

Praktikoje tinklų plėtra neretai susiduria su vietos institucijų ribojimais - kai operatoriams sudėtinga gauti leidimus naudoti viešą infrastruktūrą antenoms ar kitai įrangai įrengti, net jei techninių kliūčių tam nėra. Tokie atvejai pasitaiko ir kurortiniuose miestuose, kur sezono metu ryšio poreikis išauga dešimtimis kartų, o esama infrastruktūra tampa nepakankama.

„Reglamentu siekiama pašalinti tokias problemas - teisės aktas įpareigoja bendradarbiauti. Tai labai svarbus žingsnis, kuris leis spartinti ryšio tinklų plėtrą visoje šalyje“, - sako J. Šovienė. Ji taip pat priduria, kad reglamentas nustato tik minimalius reikalavimus, privalomus visoms ES šalims, tačiau leidžia nacionaliniu mastu priimti papildomas tinklų plėtrą dar daugiau skatinančias priemones. Todėl siūloma visoms valstybės institucijoms peržiūrėti savo srities reguliuojančius teisės aktus ir surasti rezervų skatinti itin pralaidžių tinklų plėtrą (pvz., palengvinti šviesolaidžio tiesimą kelio apsaugos zonose ir pan.). RRT tikisi, kad naujasis reglamentas paskatins platesnes iniciatyvas bendram inžinerinių tinklų, kelių ar geležinkelių planavimui kartu su gigabitinių tinklų diegimu.

Šviesolaidinio Tinklo Įvedimo Praktika Ir Realijos Lietuvoje

Nors šviesolaidinis internetas Lietuvoje diegiamas jau ne pirmus metus, individualių namų savininkams ši paslauga ne visada yra lengvai prieinama. Anksčiau norintys įsivesti šviesolaidį į nuosavą namą turėjo padengti didžiąją dalį išlaidų. Sutarties pasirašymas būdavo pakankamas tik tuo atveju, jei iš to paties kvartalo ar rajono daug gyventojų pateikdavo prašymus dėl šviesolaidžio įvedimo, tačiau tuomet kiekvienas turėdavo pasirašyti 3 metų sutartį internetui ir televizijai. Net ir didelis kiekis prašymų negarantuodavo teigiamo sprendimo.

Vis dėlto, pasitaiko ir išimčių, kai įmonės pačios inicijuoja šviesolaidžio įvedimą į kvartalus be papildomų sąlygų ar išlaidų gyventojams. Tokiais atvejais tereikia pasirašyti standartinę sutartį dėl interneto paslaugų. Panašią patirtį mini ir gyventojai: „Pas mus ir lygiai tas pats buvo kaime, vedė visiems kas norėjo šviesolaidį internetą ir jokių parašų prieš tai rinkti nereikėjo. Tryjų metų sutartį pasirašėm dėl interneto ir viskas, priedo visą kabelį tvarkingai pravedė nuosavam name, dvi sienas betonines reikėjo pragręžti tik. Jokios TV nepasijungėm.“ Tačiau, svarbu atkreipti dėmesį, kad situacija priklauso nuo konkretaus rajono ir operatoriaus politikos. Neretai, net ir esant šviesolaidžio linijai netoliese, gyventojams tenka susidurti su sunkumais norint prisijungti prie šio tinklo.

RAIN Projektas Ir Jo Įtaka Kaimo Vietovėms

RAIN (Rajonų informacinių technologijų plėtros) projektas skirtas užtikrinti plačiajuostį internetą kaimiškose vietovėse. Tačiau vien tik šviesolaidžio įvedimas pagal RAIN projektą negarantuoja galimybės gyventojams juo naudotis. Reikia, kad atsirastų operatorius, kuris pirktų didmenines ryšio paslaugas ir jas perparduotų galutiniams vartotojams. Deja, dėl mažo gyventojų skaičiaus ir nepatrauklių didmeninių kainų, tai ne visada yra ekonomiškai naudinga.

Infrastruktūros Vystymo Klausimai ir Teisiniai Iššūkiai

Šviesolaidinio tinklo plėtra Lietuvoje susiduria su įvairiomis kliūtimis, įskaitant: tinkamos infrastruktūros stoką, žemės savininkų keliamas kliūtis, informacijos apie planuojamas statybas stoką ir leidimų gavimo sunkumus. Paradoksalu, tačiau Lietuva, prieš dešimtmetį pirmavusi Europoje pagal šviesolaidinio tinklo aprėptį, dabar yra tik ES vidutiniokė. Šio tinklo aprėpties augimas pastaraisiais metais sustojo ties 78 proc. riba.

Siekiant paspartinti gigabitinių tinklų plėtrą, būtina tobulinti LR įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, pašalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Taip pat svarbu, kad ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti taptų neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Šviesolaidinio tinklų plėtra turi tapti valstybės prioritetu.

Šiuo metu „Via Lietuva“ kelio juostoje kartais leidžia tiesti šviesolaidžio kabelį, kartais - ne. Būna ir taip, kad kelininkai pirmiausia nutiesia asfaltą, paskui jį išardo, kai reikia kloti plačiajuosčio ryšio tinklus. Arba pastatyti ryšio bokštai stovi nenaudojami, nes niekaip nepavykstat suderinti leidimų su sklypų savininkais, per kurių sklypus būtina nutiesti ryšių kanalą. Pagal Kelių įstatymą, kelias yra transportui ir pėstiesiems skirtas inžinerinis statinys. Praeitais metais Kelių įstatymo pataisos leido ryšio bokštus statyti kelio juostoje.

Įmonių Investicijos ir Patirtis Šviesolaidinio Tinklo Plėtroje

Įmonių grupei „Penki kontinentai“ priklausanti ITT bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ jau daugiau nei dešimtmetį investuoja į šviesolaidinio tinklo projektavimą, kūrimą, plėtrą ir modernizavimą. Nuo 1995 m. bendrovė specializuojasi teikdama telekomunikacijų paslaugas, o 1998 m. pirmoji Lietuvoje pradėjo diegti plačiajuostį šviesolaidinį internetą. Nuo tinklo sukūrimo pradžios bendros bendrovės sąnaudos sudarė per 85 mln. litų, o vien pirmojo 2010 m. pusmečio investicijų suma siekė daugiau nei 6 mln. litų. Viena iš „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ ypatybių - tai, kad verslas plėtojamas be vidaus investuotojų ir kredito įmonių paramos, naudojantis tik bendrovės apyvartinėmis lėšomis.

Šiais metais prie šviesolaidinio „Skynet“ tinklo prijungta dar 50 naujų sostinės Baltupių, Santariškių ir kt. rajonų daugiabučių namų, Jeruzalės mikrorajonas. Be to, 2010 m. daugiau nei 1 000 namų atlikta šviesolaidinio tinklo renovacija. Anot įmonių grupės „Penki kontinentai“ valdybos pirmininko Idrako Dadašovo, spaudoje pasirodę pranešimai apie tai, jog telekomunikacijų įmonėms trūksta lėšų investicijoms, neatitinka tikrovės ir klaidina skaitytojus. I. Dadašovo teigimu, „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ planuoja investuoti dar 10 mln. litų ir tokiu būdu 2011 m. pasiekti 100 mln. litų sumą. Įmonių grupei „Penki kontinentai“ priklauso 18 bendrovių, kurios specializuojasi banko kortelių ir mažmeninės bankininkystės technologijų, telekomunikacijų bei saugos srityse, aktyviai dalyvauja nekilnojamojo turto projektuose. Jau ne vienerius metus į minėtų sektorių plėtrą investuojamos ženklios sumos.

Žemiau pateikta lentelė apibendrina „Penkių kontinentų komunikacijų centro“ investicijas ir pasiekimus:

tags: #sviesolaidinio #pletra #erzina