Europos Komisijos nuomone, didelė plačiajuosčio ryšio aprėptis Europoje yra labai svarbi skatinant Europos ekonomikos augimą ir užimtumą. Todėl, atsižvelgiant į valstybės pagalbos teikimo taisykles, būtina sutelkti ES telekomunikacijų teisės aktus, struktūrinės ir kaimo politikos priemones, kad visi europiečiai, ypač menkiau išsivysčiusiuose ES regionuose, galėtų naudotis greita plačiajuosčio ryšio interneto prieiga. Tokia išvada padaryta Europos Komisijos komunikate dėl trūkumų šalinimo plačiajuosčio ryšio srityje. Šis komunikatą šiandien kartu pateikė Komisijos nariai, atsakingi už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą, konkurenciją, regioninę politiką, žemės ūkį ir kaimo plėtrą.
„Plačiajuosčio ryšio interneto prieiga - būtina sąlyga e. verslui, visos ekonomikos augimui ir užimtumui. Žinoma, geriausias plačiajuosčio ryšio plėtros ES variklis yra konkurencija ir atviros rinkos“, - teigė Viviane Reding, už informacinę visuomenę ir žiniasklaidą atsakinga Komisijos narė. - „Tačiau plačiajuostis ryšys neturi apsiriboti dideliais miestais. Jei ES ir jos 25 valstybės narės protingai naudosis politikos priemonėmis, tikrai įmanoma pasiekti tikslą suteikti plačiajuostį ryšį visiems europiečiams iki 2010 m.“
Iššūkiai ir galimybės: siekiant universalaus ryšio
Nors spartūs pokyčiai diegiant plačiajuostį ryšį visoje Europoje per pastaruosius trejus metus daugiausia sietini su konkuruojančiomis infrastruktūromis ir veiksmingu telekomunikacijų reglamentavimu, vis dar išlieka dideli skirtumai tarp regionų. 2005 m. pabaigoje plačiajuosčio ryšio skvarba apėmė apie 13 % gyventojų arba apie 25 % namų ūkių, t. y. ES buvo prisijungę apie 60 milijonų vartotojų. Nepaisant spartaus augimo, dėl mažos ir neužtikrintos investicijų grąžos plačiajuostis ryšys dar nepasiekė mažiausiai išsivysčiusių ES regionų. 2005 m. plačiajuostį ryšį galėjo pasirinkti apie 60 % įmonių ir namų ūkių ES 15 valstybių atokiuose ir kaimo regionuose ir daugiau nei 90 % įmonių ir namų ūkių miesto zonose. Tačiau naujosiose valstybėse narėse šis skirtumas yra didesnis. Be to, plačiajuosčio ryšio greitis kaimuose yra mažesnis, todėl sudėtinga perduoti didelius informacijos kiekius, būtinus elektroniniam verslui, ryšiams su valdžios institucijomis, sveikatos apsaugai ir daugialypės terpės programų naudojimui. Kaimuose plačiajuosčio ryšio greitis yra vidutiniškai mažesnis nei 512 kbps, o miestuose šis greitis nuolat didėja ir dabar dažnai viršija 1 MBps, todėl galima naudotis sudėtingomis paslaugomis.
ES telekomunikacijų taisyklės atveria regionų ir vietos rinkas tiems plačiajuosčio ryšio tiekėjams, kurių investicijos veiksmingiausios. Tačiau už ES metropolijų ribų dėl mažo gyventojų tankumo ir atstumo vyrauja nedidelė paklausa, todėl investicijų grąža yra mažesnė ir komerciniai tiekėjai vangiai imasi iniciatyvos. Todėl viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė yra būtina diegiant plačiajuosčio ryšio technologijų kombinaciją, kuri geriausiai atitinka vietos poreikius ir nėra brangi. ES struktūriniai ir kaimo plėtros fondai gali padėti vietos institucijoms sukurti su plačiajuosčiu ryšiu susijusias vietos tarnybas, o valstybės pagalbos politika užtikrina, kad valstybės parama iš nacionalinių fondų neiškreiptų konkurencijos.
Valstybės parama ir regioninė politika - raktai į skaitmeninę integraciją
Komisijos narė Neelie Kroes, atsakinga už konkurenciją, pabrėžė ES valstybės pagalbos taisyklių reikšmę: „Įvesti plačiajuostį ryšį gali trukdyti netinkamai veikianti rinka kaimo ir atokiose vietovėse. Tokiais atvejais gali būti naudinga kryptinga valstybės pagalba, pvz., viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė siekiant remti atvirų tinklų kūrimą.“
Danuta Hübner, atsakinga už regioninę politiką, pridėjo: „Jei rinka tikrai veikia netinkamai, ES struktūriniai fondai atlieka esminį vaidmenį pritraukdami investicijas į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą ir paslaugas, skatindami konkurencingumą ir naujoves bei suteikdami visiems Europos regionams galimybę dalyvauti žinių ekonomikoje.“
Mariann Fischer Boel, atsakinga už žemės ūkį ir kaimo plėtrą, pabrėžė: „Mūsų naujoji kaimo plėtros politika skatina vis labiau telkti lėšas naujoms verslo galimybėms kaime kurti. Šios lėšos ypač intensyviai naudojamos plačiajuosčiam ryšiui, informacijos ir komunikacijos technologijoms: šioje srityje mes jau finansuojame projektus pagal mūsų LEADER iniciatyvą - nuo Škotijos šiaurės iki Ispanijos pietų. Dabar mes norime šias technologijas paversti pagrindiniu kaimo plėtros programų punktu. Kaimo plėtros fonde yra sutelkta 70 milijardų eurų 2007-2013 m. laikotarpiui, be to, dar prisideda valstybių narių lėšos.“
Ekonomikos gaivinimo planas ir plačiajuosčio ryšio ateitis
Įgyvendindama 2008 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą ES ekonomikos atkūrimo planą, Europos Komisija pateikė pasiūlymų investuoti į svarbiausius energetikos ir plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūros projektus. Šie pasiūlymai turėjo būti labai reikalingas impulsas ES ekonomikai trumpuoju laikotarpiu. Kartu jais buvo siekiama strateginių tikslų, tokių kaip energetinis saugumas. Šis priemonių paketas buvo naudingas visoms valstybėms narėms.
Komisijos Pirmininkas José Manuelis Barroso sakė: „ES atkūrimo plano esmė yra „protingas“ investavimas - trumpalaikiu stimulu siekiama ilgalaikių tikslų. Šiandien Komisija vadovavosi būtent šiuo principu: ji patvirtino sąrašą specialių projektų, kuriems iš ES biudžeto buvo skirta 5 mlrd. EUR nepanaudotų lėšų, siekiant sustiprinti Europą ilguoju laikotarpiu. <…> Taip pat reikia stimuliuoti Europos ekonomiką tiesiant informacijos linijas kaimo bendruomenėse. Komisija siūlė skirti 1 mlrd. EUR sparčiajam internetui kaimo bendruomenėse plėtoti ir atnaujinti - tai turėjo didelę įtaką ES ekonomikos ateičiai. Šios lėšos buvo skirtos iš esamo ES kaimo plėtros fondo, kad Europos plačiajuosčio ryšio žemėlapyje nebeliktų „tuščių vietų“ (30 % kaimo vietovių gyventojų neturi plačiajuosčio ryšio prieigos).
Plėtoti ir atnaujinti sparčiojo interneto infrastruktūrą - ekonominė ir socialinė būtinybė, kuri sąlygos didesnį užimtumą ir ekonominį augimą. Europos ekonomikos atkūrimo plane buvo nustatytas tikslas plėtoti plačiajuosčio ryšio tinklus ir iki 2010 m. pasiekti 100 % sparčiojo interneto aprėptį. Tačiau kaimo vietovėse egzistuoja papildomi sunkumai prisijungti prie plačiajuosčio ryšio. Kai investicijos sumažėja iki minimumo, ši rizika padvigubėja. Šiandien vidutiniškai 93 proc. Europos gyventojų gali naudotis greitaeigio interneto teikiama nauda, tačiau kai kuriose valstybėse narėse plačiajuosčiu ryšiu naudojasi mažiau nei pusė kaimo vietovių gyventojų. Tikimasi, kad prisijungimas prie plačiajuosčio interneto sukurtų 1 mln. darbo vietų ir didintų ekonominį augimą 2006-2015 metais iki 850 mlrd. eurų.
Mažiau apgyvendintose ir izoliuotose kaimo vietovėse didesnės išlaidos naujai telekomunikacijų infrastruktūrai skatintų produktyvumą ir užimtumą, be to, vietovės su pažengusiu plačiajuosčiu ryšiu didintų prekių ir paslaugų paklausą. Nors plačiajuosčio ryšio aprėptis didėja (2007 m. gruodžio mėn. ryšys buvo prieinamas 93 % europiečių, ypatingai tankiai apgyvendintose vietovėse), tačiau 30 % kaimo vietovių gyventojų vis dar neturi galimybės naudotis greitaeigiu internetu. Lyginant su JAV, kur plačiajuosčio ryšio sklaida siekia 25 %, ES 27 šis rodiklis siekia 21,7 % (Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose šis rodiklis siekia 30 %).
ES investicijos plačiajuosčiui ryšiui bus naudojamos kartu su privačiomis ir biudžeto lėšomis. Tai reiškia, kad kaimo vietovės galės greitu laiku būti aktyviomis tinklo ekonomikos dalyvėmis ir didinti galimybes naudotis plačiajuosčiu ryšiu. Tokiu būdu ekonomiškai labiau atsilikusios teritorijos jau 2009 m. turės palankesnes sąlygas ekonominiam atsigavimui.
Plačiajuosčio ryšio situacija ES valstybėse: statistika ir tendencijos
Plačiajuostis ryšys labiausiai reikalingas kaimo vietovėse (kai kuriose valstybėse - Bulgarijoje, Rumunijoje - kaimo vietovėse nėra net tradicinio telefoninio ryšio). Investicijų trūkumas ir sunkios geografinės sąlygos sąlygoja, jog tokiose šalyse kaip Graikija, Slovakija, Lenkija kaimo vietovėse plačiajuostis ryšys siekia mažiau nei 50 %. Netgi ir išsivysčiusiose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje) dėl jų geografinės padėties ir kalnuoto kraštovaizdžio sąlygos skiriasi nuo likusios šalies dalies. Šalyse su daugiau išvystyta infrastruktūra net ir kaimo vietovėse šis rodiklis nesiekia 80 % - Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Airijoje. Šie rodikliai susiję su DSL aprėptimi, kuri yra labiausiai paplitusi priėjimo platforma Europoje. Tačiau neatsižvelgiama į gyventojus, gyvenančius toli nuo telefono stočių, kad galėtų turėti priėjimą prie DSL. Tai sudaro apie 3 % ES15 ir žymiai didesnę naujų valstybių narių dalį. Dėl šios priežasties būtinos investicijos, kurios sudarytų galimybes visiems europiečiams naudotis plačiajuosčiu ryšiu.
Pinigai, skirti plačiajuosčiam ryšiui, bus panaudoti per jau veikiančias Vystymo programas. Tai reiškia, kad naujos įgyvendinimo priemonės nebus kuriamos, o programas vykdys Vystymo programas administruojančios institucijos. Šiuo metu ES valstybės yra kviečiamos iki 2009 metų birželio 30 dienos numatyti reikiamus projektus ir planuojamas išlaidas 2009 metams. Šalys narės atsižvelgdamos į tinkamumo ir atrankos taisykles turi parinkti ir įgyvendinti projektus, kurie būtų įgyvendinami remiantis nacionaliniais strateginiais kaimo vystymo planais. 1 mlrd. eurų bus skiriama per Europos žemės ūkio fondą kaimo vystymui. Iki 2009 m. birželio valstybės narės ir regionai turi pateikti pasiūlymus, kaip modifikuoti savo kaimo vystymo programas, kuriose turi būti įtrauktos ir investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą galimybės. 1 mlrd. suma bus paskirstyta visoms valstybėms narėms remiantis esančiais Europos žemės ūkio fondo kaimo vystymui pagrindais. Be to, bus paskirstyta ir pusė mlrd. eurų, kuriuos ruošiamasi išleisti „naujiems iššūkiams“ pagal Bendros žemės ūkio politikos Sveikatos patikrinimą. Plačiajuosčio ryšio bendrojo finansavimo taisyklės apima 90 % ir 75 % priklausomai nuo pasiekto regiono konvergencijos lygmens. Su Tarybos pritarimu 2009 m. laikinai gali būti skiriamas papildomas 10 % finansavimas skatinant valstybių narių ekonominį atsigavimą ir lengvinant investicijų pritraukimą.
Pagrindai pasyviai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai ir sinergijai su kitomis infrastruktūromis (energija, transportas, vanduo ir t.t.) yra svarbūs. Šiuo metu investicijos į plačiajuostį ryšį galimos remiantis 321-a priemone „Pagrindinės paslaugos ekonomikai ir kaimo gyventojams“ arba per mažos apimties projektus, kurie nukreipti į kaimo vietoves. 29 (iš 88) kaimo vystymo programų jau numatyti veiksmai dėl plačiajuosčio ryšio infrastruktūros. Tikimasi, kad iki birželio mėn. valstybės narės įtrauks naujas priemones ir biudžetą dėl plačiajuosčio ryšio. Projektai galės būti pradėti tik pateikus pakeistus pasiūlymus.
Plačiajuosčio ryšio kainų ir prieinamumo analizė
Iš keturių paskelbtų tyrimų rezultatų matyti, kad ES plačiajuosčio ryšio rinkose nėra nei pasiūlos modelio, nei nuoseklumo. Vartotojus trikdo ir operatorių pateikiamos informacijos skirtingumas, todėl galimybė pasirinkti jiems tinkamiausią variantą ribota. Populiariausių plačiajuosčio ryšio pasiūlymų kainos kai kuriose valstybėse narėse gali būti keturis kartus didesnės nei kitur, net atsižvelgus į valstybės perkamąją galią. Pigiausiai plačiajuostis ryšys siūlomas Lietuvoje (nuo 10,30 EUR), Rumunijoje (nuo 11,20 EUR) ir Latvijoje (nuo 14,60 EUR). Kipre pigiausias pasiūlymas gali siekti net 46,20 EUR. Nuo jo nedaug atsilieka Ispanija (38,70 EUR) ir Airija (31,40 EUR). Didžiausias siūlomų kainų intervalas užfiksuotas Lenkijoje (20-140 EUR) ir Kroatijoje (30-121 EUR).
Internetinis seminaras: Ryšio problemos: plačiajuosčio ryšio plėtra kaimo vietovėse
Nuolatinė stebėsena ir ateities tikslai
Nuo 2014 m. Europos Komisija stebi valstybių narių skaitmeninę pažangą teikdama Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekso (DESI) ataskaitas. Šios ataskaitos apima plačiajuosčio ryšio aprėpties ir prieinamumo rodiklius, taip pat stebi pažangą siekiant Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų. Pavyzdžiui, 2020 m. tyrimas stebėjo pažangą, padarytą siekiant „iki 2020 m. užtikrinti visuotinę bent 30 Mbps spartos plačiajuostį ryšį“. Dabartiniai tikslai apima „universalią plačiajuosčio ryšio aprėptį, kurios sparta ne mažesnė kaip 100 Mbps, iki 2025 m.“ ir siekį užtikrinti, kad „visi namų ūkiai turėtų galimybę naudotis sparčiuoju (30 Mbps ir daugiau) plačiajuosčiu interneto ryšiu“ iki 2020 m.
Lietuva, kaip viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą, tęsia interneto infrastruktūros plėtrą. Siekiama, kad visoje šalies teritorijoje būtų prieinamas naujos kartos interneto ryšys, užtikrinantis 30 Mbps ir didesnį duomenų perdavimo greitį. Tokią galimybę suteikia įgyvendinamas Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektas, kuriam skirta 34,88 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų. Šis projektas yra trečiasis RAIN projekto etapas, užtikrinęs plačiajuosčio interneto tinklą kaimiškose vietovėse.
Nors 2017 m. duomenimis, pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą Lietuva buvo 3 Europoje ir 13 pasaulyje, vis dar beveik 9 proc. šalies namų ūkių, esančių atokiose gyvenamose vietovėse, negali naudotis sparčiuoju plačiajuosčio interneto ryšiu. „Baltųjų dėmių“ teritorijoms pasiekti planuojama išplėsti magistralinį duomenų perdavimo tinklą, pastatyti apie 180 ryšių bokštų ir nutiesti apie 1 465 km šviesolaidinių kabelinių linijų. Naujai sukurta infrastruktūra pasieks apie 254 tūkst. gyventojų.
tags: #placiajuostis #rysys #es #valstybese #narese