Skaitmeninės Antžeminės Televizijos Sistema DVB-T/T2: Viskas, Ką Reikia Žinoti

Skaitmeninė antžeminė televizija, žinoma kaip DVB-T (Digital Video Broadcasting - Terrestrial) ir jos naujesnė versija DVB-T2, pakeitė tradicinę analoginę televiziją, atnešdama reikšmingų pokyčių vaizdo ir garso kokybėje, programų skaičiuje bei technologinėse galimybėse. Ši technologija leidžia transliuoti televizijos signalą per įprastas antenas, naudodama skaitmeninį kodavimą, kuris yra daug atsparesnis įvairiems trukdžiams nei senasis analoginis signalas. Tai panašu į perėjimą nuo vinilo plokštelių prie skaitmeninių MP3 failų - kokybės ir patikimumo šuolis yra akivaizdus.

DVB-T ir DVB-T2: Evoliucinis Šuolis

DVB-T standartas Europos šalyse pradėtas kurti dar devintojo dešimtmečio pabaigoje, o pirmieji komerciniai bandymai įvyko Jungtinėje Karalystėje 1998 metais. Lietuvoje skaitmeninė televizija pradėjo veikti 2006-aisiais, o pilnas perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės baigėsi 2012 metais. Perėjimo priežastys buvo pragmatiškos: skaitmeninė transliacija leidžia tame pačiame dažnių ruože perduoti kelis kanalus vietoj vieno. Pavyzdžiui, ten, kur anksčiau tilpo vienas analoginis kanalas, dabar telpa 4-6 skaitmeniniai HD kokybės kanalai.

Pirmoji DVB-T versija nebuvo tobula, todėl 2009 metais pasirodė DVB-T2 - antroji karta, kuri yra apie 50% efektyvesnė už pirmtakę. Pagrindinis DVB-T2 privalumas - dar geresnis duomenų glaudinimas ir efektyvesnis spektro naudojimas. Tai reiškia, kad galima transliuoti daugiau kanalų arba tą patį kiekį kanalų geresnėje kokybėje. Techniškai DVB-T2 naudoja pažangesnę moduliaciją (256QAM vietoj 64QAM), geresnį klaidų taisymą ir lankstesnius parametrus. Paprastam žiūrovui svarbiausia, kad vaizdas yra gražesnis, o signalo priėmimas stabilesnis.

Kaip Veikia Skaitmeninė Antžeminė Televizija?

DVB-T sistema veikia gana sudėtingai, tačiau esmę galima paaiškinti paprastai. Televizijos studijoje sukurtas turinys (vaizdas ir garsas) pirmiausia suglaudinamas naudojant MPEG-2 arba naujesnį MPEG-4 kodavimą. Toliau šis suglaudintas signalas paverčiamas į specialią skaitmeninę formą, kuri gali būti transliuojama per radijo bangas. Šis procesas leidžia signalui būti atspariam trukdžiams. Jei analoginėje televizijoje automobilio praėjimas galėjo sukelti „sniegą” ekrane, tai skaitmeninėje sistemoje nedidelis trukdis paprasčiausiai nepastebimas, o sistema gali „atkurti” prarastą informaciją iš kitų dažnių. Siųstuvas, paprastai įrengtas aukštoje vietoje (bokšte ar kalne), išspinduliuoja šį signalą į aplinką.

Lietuvoje skaitmeninė eterinė (antžeminė) televizija transliuojama MPEG-4/AVC (H.264) formatu. H.264 kodavimo standartas, būdamas giminingas MPEG grupei, turi daug naudingų savybių. Vienas pagrindinių pasiekimų - AVC (Advanced Video Coding), kuris leidžia efektyviai suspausti vaizdo duomenis, išlaikant aukštą kokybę. H.264/MPEG-4 AVC yra pirmasis standartas, pripažintas ISO/IEC ir ITU-T. Tobulėjantys kodavimo standartai leidžia ne tik suglaudinti didesnį duomenų kiekį ir padidinti kanalo pralaidumą, sutalpinti jame daugiau programų, bet ir padeda išsaugoti perduodamo vaizdo kokybę.

Antenos ir Įranga Skaitmeninei Televizijai

Vienas dažniausių klausimų - kokią anteną reikia skaitmeninei televizijai? Atsakymas paprastas: tokia pati, kokia buvo naudojama analoginei. Tačiau yra keletas niuansų. Skaitmeninė televizija veikia principu „viskas arba nieko” - arba signalas priimamas gerai ir vaizdas tobulas, arba signalas per silpnas ir nieko nematote.

Jei gyvenate mieste netoli siųstuvo, dažnai pakanka paprastos kambarinės antenos. Tačiau jei esate už 20-30 km nuo siųstuvo arba gyvenate kalnuotoje vietovėje, reikės lauko antenos su stiprintuvu. Praktinis patarimas: prieš perkant brangią anteną, pabandykite paprastą. Kartais net pigiausia kambarinė antena gali veikti puikiai, jei signalo lygis jūsų vietoje pakankamas.

Yra įvairių tipų antenų, tinkamų skaitmeniniam signalui priimti:

• Decimetrinė antena: Esant nedideliam atstumui iki siųstuvo ir geroms priėmimo sąlygoms, tinka ir įprastinė analoginiam signalui pritaikyta decimetrinė antena.
• Logoperiodinė antena: Esant prastesnėms sąlygoms skaitmeniniam signalui priimti geriausiai tinka logoperiodinė antena, pasižyminti dideliu efektyvumu, mažais savaisiais iškraipymais ir plokščia bei tolygia dažnine stiprinimo charakteristika.
• X tipo banginio kanalo antena: Esant tolimam atstumui ir prastoms priėmimo sąlygoms dažniausiai naudojama X tipo banginio kanalo antena. Nors ji turi ne tokias geras savybes priimant skaitmeninį signalą, tačiau pasižymi ypač dideliu stiprinimu, siauru kryptingumu ir tiesiškai kylančia dažninės stiprinimo charakteristika.

Norint žiūrėti antžeminę skaitmeninę televiziją, reikalingas transliavimo formatui pritaikytas televizorius su integruotu skaitmeniniu imtuvu arba išorinis TV priedėlis (angl. set-top box). Tai nedidelė „dėžutė”, jungiama prie televizoriaus. Šis specialus imtuvas priima skaitmeninį signalą, jį „išpakuoja” ir pritaiko televizoriui, t.y., signalą pakeičia į suprantamą vaizdo bei garso signalą, net ir senesniam televizoriui.

Papildomos Funkcijos ir Galimybės

DVB-T nėra tik apie vaizdo transliavimą. Standartas palaiko ir papildomas funkcijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos:

• EPG (Electronic Program Guide): Elektroninis programų gidas, leidžiantis sužinoti, kokios laidos bus transliuojamos.
• Subtitrai ir garso takeliai: Daugelis kanalų transliuoja subtitrus keliomis kalbomis, o kai kurie - net alternatyvų garso takelį (pavyzdžiui, originalų filmų garsą be dubliavimo).
• HbbTV (Hybrid Broadcast Broadband TV): DVB-T2 standarte palaikoma technologija, jungianti įprastą transliaciją su internetu. Jei jūsų televizorius prijungtas prie interneto, galite matyti papildomą turinį, žiūrėti praleistas laidas ar net naršyti specialias televizijos programas.
• Radijo stotys per televiziją: Daugelis DVB-T multipleksų transliuoja ir radijo stotis, kurias galima klausytis per televizorių.

Jei turite seną televizorių be integruoto DVB-T imtuvo, nereikia jo išmesti. Pakanka įsigyti išorinį DVB-T/T2 resyverį (priedėlį), kuris kainuoja nuo 20 iki 50 eurų. Renkantis resyverį, svarbu įsitikinti, kad jis palaiko DVB-T2, nes tai dabartinis standartas Lietuvoje. Kai kurie resyveriai turi papildomų funkcijų - USB jungtį įrašymui, CI+ kortų skaitytuvą mokamoms kanalams, net internetinių paslaugų palaikymą. Įrengimas paprastas: prijunkite anteną prie resyverio, resyverį prie televizoriaus, įjunkite abu prietaisus ir paleiskite automatinį kanalų paiešką.

Koduotos Programos ir Mokamos Paslaugos

Norint žiūrėti koduotas programas, reikalinga speciali dekodavimo kortelė, kurią galima įsigyti už vienkartinį arba abonentinį mokestį. Nors dalis piratų nesuprasdavo kodėl negali žiūrėti tam tikrų kanalų nemokamai, realybė yra tokia, kad dauguma programų transliuojamos su licencijomis ir reikalauja apmokėjimo.

Pavyzdžiui, Vilniaus ir apylinkių gyventojai gali žiūrėti 9 koduotas TV programas iš 5-ojo siųstuvo (53 kanalu), tarp jų: Balticum Auksinis, TV1000, Viasat Explorer, Viasat History, Fox Crime, National Geographic Wild, Discovery, Rosija RTR Baltija ir NTV Mir. Norintys matyti šiuos koduotus kanalus, turės sudaryti sutartį su UAB „Balticum TV”. Kaina - nuo 3 EUR/mėn.

DVB-T Trūkumai ir Ateities Perspektivos

Nepaisant technologijos privalumų, skaitmeninė antžeminė televizija turi ir trūkumų. Vienas iš pastebimesnių yra lėtas programų perjungimas. Taip pat išlieka tam tikra priklausomybė nuo oro sąlygų - nors skaitmeninė televizija mažiau jautri nei analoginė, stiprios audros, sniegas ar net neįprasti atmosferos sluoksniai gali paveikti signalą. Kiti galimi trikdžiai - fiziniai barjerai (pastatai, medžiai, kalnai) ir elektros trukdžiai (seni šaldytuvai, mikrobangų krosnelės, prastos kokybės LED lemputės). Jei signalas silpnas, padeda antena su stiprintuvu. Jei signalas stiprus, bet nestabilus, gali būti, kad jis per stiprus - tokiu atveju padeda signalo silpnintuvas (atenuatorius).

Didelis programų kiekis, ypač palyginus su IPTV, gali būti ribotas. Jei gyvenate viename iš didžiųjų Lietuvos miestų, matysite iki 14 nemokamų programų. Toks programų kiekis šiais laikais yra mažas, palyginus su tuo, ką gali pasiūlyti, pavyzdžiui, skaitmeninė televizija per IP tinklus (IPTV). Taip pat skaitmeninė antžeminė televizija gali nusileisti IPTV vaizdo scenose, kurios yra dinamiškos arba reikalaujančios švelnių perėjimų - labai dinamiškų vaizdo scenų metu vaizdas gali „subyrėti” į kvadratėlius.

Technologijos nestovi vietoje. Nors DVB-T2 vis dar yra naujas daugelyje šalių, jau kuriamas DVB-T3 standartas, kuris turėtų palaikyti 8K rezoliuciją ir dar efektyvesnį spektro naudojimą. Kitas svarbus pokytis - 5G technologijos integracija. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje televizijos transliacija gali būti vykdoma per 5G tinklus, o ne per tradicines antžemines stotis. Tai leistų žiūrėti televiziją bet kur, kur yra 5G ryšys, be papildomų antenų.

Lietuvoje artimiausioje ateityje didžiausias pokytis bus DVB-T2 plėtra ir HD kanalų skaičiaus augimas. Įdomu tai, kad skaitmeninė antžeminė televizija išlieka svarbi net ir „streaming” eroje. Ne visi turi greitą internetą, o antžeminė televizija veikia net per elektros išjungimus (jei naudojamas nepertraukiamo maitinimo šaltinis). Ši technologija suteikė geresnę kokybę, daugiau kanalų ir stabilesnį signalą - ir visa tai naudojant tuos pačius radijo dažnius, kurie anksčiau talpino vos kelis analoginius kanalus. Nors DVB-T standartas pradėtas kurti gerokai anksčiau, realaus pritaikymo stadiją pasiekė tik 1998 metais Jungtinėje Karalystėje. Laikui bėgant televizijos įsitvirtino, o vartotojai susipirko didesnius ir geresnius televizorius. Pamažu lietuviai išmoko naudotis kompiuteriu, prisijungė internetą, pradėjo žiūrėti skaitmeninį užsienio turinį parsisiųsta iš interneto, o televizoriaus rodoma vaizdo kokybė tapo santykinai prastesnė. Tačiau analoginės televizijos išjungimas buvo numatytas visoje Europoje, kur tobulėjančios technologijos vertė rinktis šiuolaikiškesnius sprendimus.

Kitos Skaitmeninės Televizijos Formos

Be antžeminės DVB-T/T2, egzistuoja ir kitos skaitmeninės televizijos formos:

• Skaitmeninė kabelinė televizija (DVB-C): Daugelis Lietuvos kabelinės televizijos operatorių teikia šios skaitmeninės televizijos transliavimą kaip papildomą mokamą paslaugą. Šios rūšies televizija pasiekiama tik ten, kur yra išvedžioti kabelinės televizijos tinklai. Pagrindiniai trūkumai - aukšta kaina ir galimi vaizdo bei garso trikdžiai, kadangi kabeliniai tinklai nėra labai atsparūs išorės trikdžiams.
• Skaitmeninė palydovinė televizija (DVB-S, DVB-S2): Patogi ir santykinai pigi, ne tiek svarbus geografinis atstumas, kadangi palydovai dažniausiai padengia iš karto visą grupę valstybių ar visą žemyną. Galima matyti keletą šimtų ar net tūkstančių skirtingų TV kanalų. Trūkumai: priklausomybė nuo oro sąlygų (lietus, kruša, sniegas slopina signalus) ir sudėtingas įrangos diegimas, ypač daugiabučiuose.
• Skaitmeninė televizija per IP tinklus (IPTV): Tai telekomunikacinė sistema, skirta transliuoti ir priimti televizinius signalus paketiniais tinklais, naudojant interneto protokolą (IP). IPTV dažniausiai tiekiama kaip paslaugų paketo dalis (pvz., IP telefonija bei internetas), apibūdinama terminu „Triple play”. Ši technologija vis spartėjant interneto ryšiui įgauna vis didesnį populiarumą Lietuvoje, kadangi neturi pastebimų trūkumų. Privalumai: išskirtinė kokybė, didelis funkcionalumas ir žema kaina, puikus kainos ir kokybės santykis.

Apibendrinant, skaitmeninė antžeminė televizija DVB-T/T2 yra modernus ir prieinamas būdas mėgautis kokybiška televizija. Nors ji turi savų trūkumų, nuolatinis technologijų tobulinimas ir plėtra užtikrina, kad ši sistema išliks aktuali dar ilgą laiką, suteikdama vartotojams vis daugiau galimybių ir geresnę žiūrėjimo patirtį.

tags: #skaitmenines #antzemines #televizijos #sistema #dvb #t