Interneto gimimas ir jo plėtra pakeitė pasaulį neatpažintinai. Tai, kas kadaise buvo prieinama tik mokslininkų bendruomenei, dabar tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi - žiniasklaidos priemone, mokymosi, darbo ir laisvalaikio įrankiu. Šis straipsnis pasiners į interneto istorijos vingius, nuo jo gimimo kaip karinio tinklo iki globalios informacijos erdvės, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos prisijungimo prie šio tinklo etapams ir su tuo susijusiems svarbiems įvykiams.
Interneto ištakos: Nuo ARPANET iki TCP/IP
Interneto istorijos pradžia siekia XX a. septintąjį dešimtmetį, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurtas ARPANET (Pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūros tinklas). Iš pradžių šis tinklas buvo skirtas užtikrinti stabilią gynybos projektus vykdančių mokslinių centrų ryšio sistemą. 1969 m. spalio 29 d. įvyko pirmasis svarbus žingsnis - sujungti Kalifornijos ir Stanfordo universitetų tyrimo centrai. Iki 1971 m. ARPANET jau jungė 15 mokslinių centrų.
Didžiausias lūžis ARPANET plėtroje įvyko 1981 m., kai Nacionalinis mokslo fondas finansavo Kompiuterių mokslo tinklą (CSNET), taip išplėsdamas prieigą prie ARPANET. 1982 m. buvo standartizuotas interneto protokolų rinkinys (TCP/IP), kuris paskatino tarpusavyje sujungtų tinklų visame pasaulyje plitimą. TCP/IP tinklo prieiga ženkliai išsiplėtė 1986 m., kai Nacionalinio mokslo fondo tinklas (NSFNet) suteikė mokslininkams prieigą prie superkompiuterių svetainių Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Internetas, kaip pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, jungia visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Ryšiui tarp kompiuterių palaikyti naudojamas TCP/IP - taisyklės ir susitarimai, apibrėžiantys kompiuterio perduodamo duomenų srauto skaidymo į paketus, paketų perdavimo tam tikru maršrutu ir duomenų surinkimo būdus. Internetas yra nuolat kintanti sistema, neturinti centralizuoto valdymo, jo plėtra ir technologijų raida rūpinasi tarptautinės organizacijos, viena jų - 1992 m. įkurta ISOC (The Internet Society).
Šiandien internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jį naudojame apsipirkimui, bendravimui, pramogoms, švietimui ir kt. Jis taip pat leido įmonėms išplėsti savo veiklą už tradicinių ribų ir sukurti tikrą pasaulinę ekonomiką. Jo poveikio mūsų kasdieniam gyvenimui neįmanoma pervertinti, ir tikėtina, kad jis dar daug metų lems mūsų bendravimą su pasauliu.
Kompiuterių tinklai: LAN, WAN ir svarbiausia įranga
Kompiuterių tinklai yra pagrindinė infrastruktūra, leidžianti įrenginiams keistis duomenimis. Juos galima skirstyti pagal aprėpties dydį.
- LAN (Local Area Network, vietinis tinklas): apima nedidelę geografinę teritoriją, pavyzdžiui, namus, biurą ar mokyklos klasę. LAN tinklai užtikrina greitą duomenų perdavimą tarp netoliese esančių įrenginių. Belaidis vietinis tinklas žymimas WLAN.
- WAN (Wide Area Network, plataus masto tinklas): jungia kelis vietinius tinklus didelėje geografinėje teritorijoje - miestuose, šalyse ar net žemynuose. Pats internetas yra didžiausias pasaulio WAN tinklas.
Norint, kad tinklai veiktų, reikalinga speciali techninė įranga:
- Maršrutizatorius (router): jungia skirtingus tinklus ir nukreipia duomenų paketus tinkama kryptimi. Namų Wi-Fi maršrutizatoriai dažnai sujungia maršrutizatoriaus, komutatoriaus ir belaidžio ryšio prieigos taško funkcijas.
- Komutatorius (switch): skirtas sujungti daugelį įrenginių viename vietiniame tinkle, persiunčiant duomenų rėmelius pagal MAC adresus.
- Modemas: moduliuoja ir demoduliuoja signalą, kad duomenis būtų galima perduoti tam tikru ryšio kanalu.
IP adresai ir domenų vardai: Interneto „adresų knyga“
Kiekvienas įrenginys tinkle turi unikalų IP (Internet Protocol) adresą, kuris yra skaitmeninis identifikatorius. IP adresai gali būti dviejų pagrindinių tipų:
- IPv4: 32 bitų adresavimo schema, įprastai rašoma keturiomis dešimtainėmis grupėmis (pvz., 192.168.0.10). Dėl adresų stokos pereinama prie IPv6 (128 bitų).
- IPv6: 128 bitų adresavimo schema, suteikianti beveik neišsemiamą adresų erdvę.
Taip pat skiriami privatūs (naudojami vidiniuose tinkluose) ir viešieji (pasiekiami iš interneto) IP adresai. Viešieji IP adresai gali būti statiniai (pastovūs) arba dinaminiai (laikini).
Kadangi žmonėms sunku įsiminti skaitinius IP adresus, buvo sukurta domenų vardų sistema (DNS). DNS veikia kaip interneto „adresų knyga“, paverčianti žmonėms suprantamus vardus (pvz., www.google.com) į IP adresus. Domenai skaitomi iš dešinės į kairę: TLD (pvz., .lt), antro lygio domenas (pvz., vu.lt), subdomenai (pvz., naujienos.delfi.lt).
Tinklo protokolai: Bendravimo taisyklės
Norint, kad skirtingi įrenginiai galėtų susikalbėti tinkle, naudojami tinklo protokolai - taisyklės, apibrėžiančios duomenų mainų formatą.
- IP (Internet Protocol): atsakingas už adresavimą ir paketų maršrutų parinkimą.
- TCP (Transmission Control Protocol): suteikia patikimą, nuoseklų duomenų srautą, užtikrinantį, kad duomenys pasiektų gavėją be klaidų.
- UDP (User Datagram Protocol): alternatyva TCP, greitesnis, bet mažiau patikimas. Tinkamas realaus laiko srautams (transliacijoms, žaidimams).
Be šių pagrindinių protokolų, egzistuoja ir taikomųjų programų protokolai, kurie leidžia atlikti konkrečias funkcijas:
- HTTP (HyperText Transfer Protocol): pagrindinis protokolas, naudojamas naršant žiniatinklį.
- HTTPS: saugi HTTP versija, naudojanti šifruotą TLS kanalą (anksčiau vadintas SSL) duomenų konfidencialumui užtikrinti.
- FTP/SFTP: failų perdavimui.
- SMTP, POP3, IMAP: el. pašto siuntimui ir gavimui.
- SSH: saugiam nuotoliniam prisijungimui.
Lietuvos interneto istorija: Nuo „Litnet“ iki .lt domeno
Lietuvos interneto istorija prasideda 1991 m. spalio 10 d., kurią galima vadinti Lietuvos interneto gimimo diena. Tądien ant Seimo buvo įrengta palydovinio ryšio įranga, suteikusi tiesioginį ryšį su pasaulio kompiuterių tinklais, apeinant Maskvą. Lietuvos interneto krikštatėviu vadinamas prof. Laimutis Telksnys prisimena, kad iki tol Vilnius buvo sujungtas tik su Ryga, Talinu, Maskva.
Tais pačiais metais įsteigtas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklas „Litnet“. Prof. L. Telksnys pasakojo, kad viskas vyko labai greitai, prisijungė įvairios Lietuvos institucijos.
1993 m. pabaigoje į Lietuvą atkeliavo pirmieji „Cisco“ maršrutizatoriai ir kita įranga, palaikanti „TCP/IP“ protokolą. Tuomet prasidėjo naujas „Litnet“ etapas: įrengti nauji tarpmiestiniai skaitmeninio ryšio kanalai.
Pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ užregistruota 1993 m. vasario 26 d. Tai - Matematikos ir informatikos instituto (MII) tinklalapis. „Nelabai atsimenu, kaip ten reikėjo daryti. Gal kokį el. laišką reikėjo nusiųsti ar paskambinti telefonu. Kitokių „mandrų“ priemonių tais laikais nebuvo“, - pasakojo vienas iš dalyvių R. Jonušas. „Iš tiesų, pirmoji svetainė su lietuvišku .lt domenu buvo sukurta kaip vieno iš devynių šalių projekto dalis, siekiant paleisti po vieną interneto svetainę“, - pridūrė jis. MII adresu pirmasis lietuviškas tinklalapis dienos šviesą išvydo 1995 m. Jis buvo pavadintas „Lithuanian home page“.
1992 m. birželio 3 d., padedant Norvegijos vyriausybei, Norvegijos Oslo Universiteto prašymu internete įkurtas LT srities domenas, o pirmieji interneto vardai mii.lt, ktu.lt, vu.lt užregistruoti 1993-aisiais. Taip prieš 25 metus prasidėjo Lietuvai svarbi lietuviško domeno istorija.
Internetinių svetainių registravimo forma buvo sukurta 1999 m., o dar po metų „.lt“ subdomenus leista registruoti ir fiziniams asmenims. Žengiant į naują tūkstantmetį nepraktiškas telefono linijas pradėta keisti optiniais kabeliais. Tiesa, ryšys su užsieniu dar nebuvo įspūdingas - prieš dešimtmetį duomenų perdavimo sparta iš „Litnet“ į globalų internetą siekė 77 Mbps.
Svarbus postūmis interneto plėtrai buvo 2004 m. pradėtas kaimiškų vietovių tinklo projektas RAIN.
Nuo praeities iki ateities: Interneto evoliucija
Interneto istorija yra nuolatinės evoliucijos ir inovacijų istorija. Nuo pirmųjų kompiuterių, tokių kaip „BESM-2M“, pradėjęs veikti MII patalpose prieš 50 metų, iki šiuolaikinių greitaeigės ryšių, internetas transformavo mūsų pasaulį. Pirmasis kompiuteris Lietuvoje, „BESM-2M“, buvo naudojamas ne tik tyrimams, bet ir egzotiškesnėms reikmėms, pavyzdžiui, 1965 m. skaičiavimo mašina išmoko savarankiškai rašyti dainas. Vėliau į Lietuvą atkeliavo ir daugiau galingų skaičiavimo mašinų, o šalies kompiuterių specialistai įgijo nemažai patirties.
Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip bevielis internetas (WiFi, išrastas Australijoje), nuolat tobulėja. Australai yra išradę ne vieną įdomų dalyką, tačiau nuo šiol visada prisiminkite šią tolimą šalį, kai naudositės bevieliu interneto ryšiu WiFi. Mat Australijoje buvo išrastas WiFi ir tai nutiko gan neįprastomis aplinkybėmis.
Žvelgiant į ateitį, internetas ir toliau tobulės. Naujos technologijos, tokios kaip virtuali realybė ir dirbtinis intelektas, žada dar labiau formuoti mūsų pasaulį ir bendravimą su juo. Nuo 1991 m. spalio 10 d., kai Lietuva prisijungė prie interneto, praėjo nemažai metų, tačiau kelionė skaitmeninėje erdvėje tebesitęsia. Akivaizdu, kad internetas, kuris leidžia informacijai laisvai sklisti, yra pats galingiausias ginklas Žemėje.