Didėjanti priklausomybė nuo interneto paslaugų visame pasaulyje kelia didelius iššūkius tiek valstybėms, tiek verslui, tiek privatiems vartotojams. Europos Sąjungoje vyksta aktyvios diskusijos ir investicijos į plačiojo interneto infrastruktūros plėtrą, siekiant užtikrinti spartų ir patikimą ryšį visose teritorijose, ypač atokiose kaimo vietovėse. Šis straipsnis gilinsis į šiuos procesus, analizuodamas Europos masto iniciatyvas, Lietuvos situaciją, konkrečius projektus ir su jais susijusius sunkumus.
Europos Sąjungos vizija: IRIS² ir autonomiški ryšiai
Europos Sąjunga aktyviai ieško būdų stiprinti savo skaitmeninį suverenitetą ir sumažinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių technologijų. Viena iš svarbiausių iniciatyvų - IRIS² projektas, kurio pilnas pavadinimas yra „Atsparumo, tarpusavio ryšio ir saugumo infrastruktūra per palydovą“. Šio projekto numatoma vertė siekia 10,6 milijardus eurų, o jo pagrindinis tikslas - sukurti Europos palydovinės komunikacijos sistemą, kuri užtikrintų saugų ir greitą ryšį visoje Europoje.
Pagrindinė priežastis, skatinanti ES plėtoti tokius projektus, yra nerimas dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo tokių paslaugų teikėjų kaip „Starlink“ ir dėl kitų, mažiau stabilių, E. Projektų. IRIS² projektas, skirtingai nuo „Starlink“, siekia sukurti tarpusavyje susietų palydovų spiečių, kuris galėtų saugiai ir greitai palaikyti ryšį, nereikalaujant tūkstančių palydovų, kaip tai daro „Starlink“. Ši sistema leis Europai turėti suverenių pajėgumų ryšių srityje, ko „Starlink“ niekada negalėtų užtikrinti.
Projektą įgyvendina trys pagrindinės įmonės: SES, „Eutelsat“ ir „Hispasat“, sudariusios „SpaceRise“ konsorciumą. Jos investuos 4,1 milijardus eurų ir 12 metų eksploatuos bei diegs sistemas komerciniais tikslais. Europos Sąjunga prisidės 6 milijardais eurų, o Europos kosmoso agentūra skirs 550 milijonų eurų. Nors Komisija anksčiau žadėjo, kad IRIS² pradės veikti šiais metais, projekto įgyvendinimas gali užtrukti ilgiau.
Šis ambicingas projektas sulaukė ir kritikos, ypač iš Vokietijos, kuri reiškė susirūpinimą dėl didelių išlaidų. Tačiau svarbu suprasti, kad Europos bendrovės savo firmines paslaugas pasiūlys tik 2030-aisiais, o vartotojai jau dabar gali įsigyti „Starlink“ pradinį rinkinį už mažiau nei 400 eurų. Tai rodo skirtingą požiūrį į investicijų laikotarpį ir strateginę svarbą.
Lietuvos situacija: plačiojo interneto prieinamumas ir plėtros iššūkiai
Lietuvoje plačiojo interneto prieinamumo situacija kaimo vietovėse vis dar atsilieka nuo miestų. Statistikos departamento duomenimis, mieste kompiuterius namuose turi 84 proc., o interneto prieigą - 88 proc. namų ūkių, tuo tarpu kaime šie rodikliai siekia atitinkamai 76 proc. ir 82 proc. Nors šie skaičiai gali pasirodyti neblogi, palyginus su Europos Sąjungos vidurkiu, jie atskleidžia vis dar egzistuojantį atotrūkį. 2020 m. Europos Komisijos duomenimis, itin sparčiu fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu (100 Mb/s ir didesnės spartos) Lietuvos kaimiškose vietovėse buvo padengta apie 23,3 proc. namų ūkių, o Lietuva pagal šį rodiklį buvo šešiolikta tarp ES valstybių.
Siekiant įgyvendinti tikslą - iki 2025 metų užtikrinti ne mažesnę kaip 100 Mb/s interneto spartą visų Lietuvos namų ūkių ir viešųjų įstaigų, įskaitant ir atokias gyvenvietes - Susisiekimo ministerija (SM) ir kitos institucijos vykdo įvairius projektus. Viena iš tokių iniciatyvų yra naujas infrastruktūros plėtros kaimo vietovėse projektas „Itin spartaus ryšio infrastruktūra“, parengtas Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir SM kartu su VšĮ „Plačiajuostis internetas“. Šis projektas 2021 m. pabaigoje buvo suderintas su Europos Komisija, kuri skyrė reikalingą finansavimą.
VšĮ „Plačiajuostis internetas“ per 2021 m. nutiesė apie 200 km naujų šviesolaidinių linijų ir prijungė 49 infrastruktūros objektus. Tačiau, palyginus su reikiamu mastu, šie darbai atrodo nedideli. Pagal šio projekto rodiklius, numatyta jungti tik verslo objektus, todėl nagrinėjama apie 12 tūkst. verslo prašymų, o apie 6 tūkst. gyventojų prašymų yra atidėti. Tai kelia susirūpinimą, nes projekto tikslas - skatinti ekonomiką ir kurti pridėtinę vertę, tačiau gyventojų poreikiai lieka nepatenkinti.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigia, kad itin spartus interneto ryšys leis teikti naujas paslaugas ir mažinti regionų atskirtį. Tačiau kyla klausimas, kodėl projekto vykdytojas VšĮ „Plačiajuostis internetas“ nesiruošia tenkinti visų gyventojų prašymų. Šis susiskirstymas į verslo ir gyventojų prioritetus kelia abejonių dėl projekto sąžiningumo ir efektyvumo.
Infrastruktūros plėtros strategijos ir galimi neskaidrumai
Lietuvos strategijoje numatyta, kad 2021-2027 m. ES finansavimo laikotarpiu itin spartaus plačiajuosčio ryšio plėtrai bus skirta apie 74 mln. Eur. Už šias lėšas ketinama statyti ryšio bokštus ir tiesti šviesolaidines kabelių linijas, siekiant sukurti gigabitinės spartos plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą apie 5 tūkst. naujų įmonių ir 8 467 naujoms įmonėms. Taip pat 2022 m. numatyta pastatyti 25 ryšio bokštus.
ES tikslas - iki 2025 m. sudaryti galimybę visiems Europos namų ūkiams (100 proc.) naudotis interneto ryšiu, kurio sparta ne mažesnė kaip 100 Mb/s ir kuri gali būti padidinta iki gigabitinės. Lietuva taip pat įsipareigojo nuo 2025 m. pasiekti 100 Mb/s ryšio spartą bent 95 proc. namų ūkių. Tačiau dabartiniai plėtros tempai ir prioritetai kelia abejonių dėl šių tikslų įgyvendinimo.
Viena iš nuolatinių problemų kaimo vietovėse išlieka AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ (Telecentras) veikla. Nuo 2016 m. LRT Televizija ir LRT Plius transliuojamos HD raiška, tačiau kitų komercinių kanalų transliacijos HD raiška antžeminiais siųstuvais vis dar nėra plačiai prieinamos kaimo gyventojams. Nors Telecentras deklaruoja pastangas sudominti komercines televizijas HD transliacijomis, realūs rezultatai atsilieka. Telecentro pelnas auga, tačiau investicijos į televizijos raiškos gerinimą kaimo vietovėse atrodo nepakankamos.
Įdomu tai, kad Telecentro vykdomų projektų sąraše figūruoja ir nuosavos saulės jėgainės statyba, kas kelia klausimų dėl prioritetų ir pagrindinės veiklos. Be to, interneto išlaikymas Lietuvoje išlieka brangus, o kritikai pastebi, kad pasaulyje sparčiai plinta mobilusis internetas, tuo tarpu Lietuvoje vis dar daug investuojama į kabelių tiesimą. Tokia situacija lyginama su sąnarių keitimo kompensavimo tvarka, kur pigesni, bet mažiau efektyvūs sprendimai yra kompensuojami, o brangesni ir kokybiškesni - ne.
Dėl šių priežasčių kyla rimtų klausimų apie plačiojo interneto plėtros projektų skaidrumą ir logiką. Ypač stebina verslo prioritetas, kai realiai dauguma verslo įmonių yra įsikūrusios miestuose ar priemiesčiuose. Kyla įtarimų, kad kai kuriais atvejais verslo objektų prijungimo schema gali būti naudojama asmeninių interesų tenkinimui. Pavyzdžiui, siūloma registruoti asociaciją ar kitą juridinį asmenį, kad būtų galima atvesti internetą į atokias vietoves, kurios realiai nėra verslo centrai. Tai kelia klausimą, ar tikrai ES finansuoja tokius projektus, kurie susiję būtent su verslu, ir ar nėra paslėptų aferų.
Žurnalistai ir visuomenė raginami atlikti tyrimus, kodėl dedasi tokie keisti dalykai, ir VšĮ „Plačiajuostis internetas“ viešai nurodyti visus adresus, kur planuojama tiesti šviesolaidinį internetą, bei nurodyti, kokios įmonės ten registruotos. Tai leistų visuomenei ir Seimo kontrolierių įstaigai patikrinti šių adresų ir įmonių realumą.
Galutinis vertinimas ir nuojauta, kad visa, kas Lietuvoje susiję su telekomunikacijomis ir interneto tiesimu, yra Laisvės partijos ir konservatorių rankose, rodo gilų nepasitikėjimą ir matomą „šešėlinę juodą ranką“, veikiančią Lietuvos internetinėje prieigoje. Tokia situacija reikalauja atidaus stebėjimo ir visuomenės bei institucijų įsitraukimo, siekiant užtikrinti sąžiningą ir efektyvią plačiojo interneto plėtrą visoje Lietuvoje.
tags: #placiajuostis #internetas #seimo #narys