RAIN ir RAIN-2: Platusis internetas kaimo plėtros variklis

Anksčiau galimybės naudotis IT tinklais Lietuvos miestų ir kaimo vietovėse buvo labai nevienodos. Kaimo vietovės, dėl mažo potencialių abonentų skaičiaus, nepakankamos esamos infrastruktūros bei išsibarsčiusių gyvenviečių, dėl kurių statybos darbai brangiai kainuoja, nebuvo patrauklios komercinėms investicijoms į plačiajuostį ryšį. Siekiant įveikti šią skaitmeninę atskirtį ir padidinti kaimo vietovių konkurencingumą, 2005 m. buvo pradėtas įgyvendinti projektas RAIN (angl. Rural Information Highway). Šis projektas, vėliau pratęstas ir išplėstas į RAIN-2, tapo svarbiu žingsniu siekiant užtikrinti plačiajuosčio interneto prieinamumą visoje Lietuvoje, ypač atokiose ir sunkiai pasiekiamose vietovėse.

RAIN projekto pradžia ir tikslai

Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ buvo įsteigta 2005 m., siekiant valdyti ir vystyti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą kaimiškosiose vietovėse. Pagrindiniai jos tikslai buvo didinti prieigą prie plačiajuosčio tinklo, vykdyti susijusius projektus ir efektyviai valdyti sukurtą infrastruktūrą. Vykdant projektą RAIN, buvo nutiesta iš viso 3 357 km ir išnuomota 3 000 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 935 prieigos taškai. Ši infrastruktūra apima 51 atskirą tinklą, kiekvienas iš jų - skirtingose savivaldybėse. Šie tinklai suteikia prieigą prie plačiajuosčio ryšio 330 mokyklų ir 467 seniūnijoms, o vietovėse, kurioms taikoma ši infrastruktūra, gyvena apie 300 000 žmonių.

RAIN projekto uždaviniai apėmė kelis svarbius sektorius:

• Teikti duomenų perdavimo paslaugas 80 % kaimo mokyklų, kaip numatyta pagal Lietuvos švietimo strategiją.
• Užtikrinti paslaugas 75 % visų kaimo viešojo administravimo institucijų, taip sukuriant saugų perdavimo tinklą.
• Pasiekti 75 % kaimo sveikatos priežiūros įstaigų, kaip numatyta pagal nacionalinę e. sveikatos strategiją.
• Nustatyti 75 % viešųjų naudojimosi internetu taškų, kuriuos yra įrengusios vietos valdžios institucijos.

Šie tikslai atspindėjo platesnę viziją - ne tik technologiškai atnaujinti kaimo vietoves, bet ir pagerinti gyventojų prieigą prie švietimo, sveikatos priežiūros, viešųjų ir verslo paslaugų.

RAIN-2: Plėtra ir išplėtimas

Sėkmingai įgyvendinus pirmąjį etapą, projektas RAIN tapo Europos Komisijos investavimo į plačiajuostį ryšį vadove įvardijamas kaip vienas iš 12 geriausios patirties pavyzdžių. Tai sudarė sąlygas pradėti kitus projektus, tarp jų - RAIN-2. Antrasis etapas, pradėtas 2009 m. gruodžio mėnesį ir planuojamas pilnai įgyvendinti iki 2013 m., žymiai išplėtė sukurtą infrastruktūrą. Įgyvendinant RAIN-2, buvo nutiesta 5 775 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 2 789 plačiajuosčio ryšio prieigos taškai. Šis etapas buvo skirtas apie 700 000 žmonių, daugiau nei 700 mokyklų ir maždaug 850 bibliotekų. Projektas RAIN-2 sulaukė tarptautinio pripažinimo, laimėdamas 2015 m. Europos plačiajuosčio ryšio apdovanojimą socialinio ir ekonominio poveikio bei prieinamumo kategorijoje.

Didėjant poreikiui ir matant projekto sėkmę, kilo iniciatyvos plėsti infrastruktūrą ir įtraukti verslo subjektus. Įvertinus tai, kad nutiestos papildomos šviesolaidinės linijos ženkliai išplės plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą kaimiškosiose vietovėse, sudarys galimybę dar daugiau gyventojų naudotis šiuolaikinėmis ryšio technologijomis ir taip tiesiogiai prisidės prie skaitmeninės atskirties tarp miestų ir kaimiškųjų vietovių gyventojų mažinimo, buvo pritarėme siūlymui padidinti projekto RAIN-2 apimtį ir skyrėme papildomą finansavimą tinklo kūrimo darbams. Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia 30,345 mln. Eur, iš kurių didelė dalis skirta naujų ryšio bokštų statybai ir įrangos diegimui, siekiant suteikti itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio prieigą „baltosiose dėmėse“ esantiems namų ūkiams ir įmonėms.

Infrastruktūros valdymas ir paslaugų teikimas

RAIN tinklai priklauso Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kuri sprendžia dėl teiktinų paslaugų ir tarifų. Viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“ eksploatuoja tinklus ir kartu su per viešuosius pirkimus atrinktais privačiaisiais subjektais atlieka techninę jų priežiūrą. Svarbu pabrėžti, kad visi plačiajuosčio ryšio paslaugų teikėjai gali naudotis infrastruktūra vienodomis sąlygomis, nedalyvaudami papildomuose konkursuose. Tai reiškia, kad galutiniai naudotojai gali pirkti paslaugas iš bet kurio, jų poreikius geriausiai atitinkančio paslaugų teikėjo.

Nuo 2018 m. RAIN ir PRIP (dar vienas projektas, skirtas prijungti kaimo ekonominės veiklos vykdytojus prie plačiajuosčių tinklų, kurio metu nutiesta 485 km optinių skaidulinių kabelių linijų ir įrengti 443 prieigos taškai, skirti maždaug 100 000 žmonių, o pagal PRIP2 - atitinkamai 340 km linijų ir 400 taškų, skirtų 20 000 žmonių) tinklais naudojosi 55 paslaugų teikėjai. Daugelis jų yra vietos sąlygas puikiai išmanantys smulkieji operatoriai. Apskritai pažymėtina, kad RAIN infrastruktūra 97 % Lietuvos savivaldybių naudojosi bent du, o 63 % savivaldybių - bent penki paslaugų teikėjai. Tai rodo tinklo aprėpties ir konkurencijos lygį.

Iššūkiai ir ateities perspektyvos

Nors projektai RAIN ir RAIN-2 padarė didžiulę pažangą, vis dar išlieka iššūkių, ypač kalbant apie „paskutinę mylią“ - prisijungimą nuo pagrindinės infrastruktūros iki individualaus vartotojo. Nutiestos optinės skaidulos sudaro pagrindą, tačiau galutinis prisijungimas gali būti brangus ir techniškai sudėtingas, ypač atokiuose vienkiemiuose. Nereikia fantazuoti, kad iki kiekvienos sodybos bus vedama atskira optinė skaidula. Vis dėlto, siekiama užtikrinti, kad itin spartaus ryšio paslaugos pasiektų kaimiškas ir nutolusias vietoves. Tai apima darbo projektų rengimą, ryšio bokštų statybą ir įrangos diegimą.

Svarbu suprasti, kad RAIN infrastruktūra pirmiausia buvo skirta sukurti pagrindą paslaugų teikėjams (provaideriams), kurie savo ruožtu galėtų teikti paslaugas galutiniams vartotojams. Jei jūsų namus nuo pagrindinės optinės linijos skiria keli kilometrai, svarbu kreiptis į esamus paslaugų teikėjus ir teirautis apie galimybes prisijungti. Nors kai kuriais atvejais gali būti taikomi papildomi mokesčiai už atšakos tiesimą, technologijos, tokios kaip WiFi tinklai, gali padėti išspręsti šią problemą. Bendra investicijų ir finansavimo iš ES suma į projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas“ (RAIN) siekia apie 21 400 000 EUR. ES regioninės plėtros fondas iš 2007-2013 m. programavimo laikotarpio Ekonominio augimo veiksmų programos lėšų skyrė 11 342 000 EUR.

Didelės investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklo plėtrą Lietuvoje, tokios kaip optinės tinklo įrangos ir nepertraukiamo elektros tiekimo įrenginių diegimas daugiau nei 1000 objektų visoje šalyje, rodo ilgalaikę strategiją. Plačiajuosčio ryšio paslaugos yra vienas pagrindinių veiksnių, padedančių vietos bendruomenėms pritraukti verslą, kurti nuotolinio darbo galimybes, teikti sveikatos priežiūros paslaugas bei gerinti švietimo ir viešąsias elektronines paslaugas kaimiškosiose šalies vietovėse. Todėl, nors tiesioginis prisijungimas prie RAIN tinklo gali atrodyti sudėtingas, jo egzistavimas sukuria pagrindą konkurencijai ir galimybei gauti kokybiškas interneto paslaugas net ir atokiausiose Lietuvos vietovėse.

tags: #placiajuostis #internetas #rain