Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra neabejotinai vienas iš svarbiausių šiuolaikinės visuomenės ir ekonomikos variklių. Tarp šių technologijų, ypač išsiskiria plačiajuostis interneto ryšys, kuris tampa vis svarbesniu veiksniu tiek ekonominiam, tiek socialiniam vystymuisi. Jo reikšmė tokia didelė, kad kai kurie ekspertai ir politikos formuotojai jau svarsto galimybę jį įtraukti į universaliųjų paslaugų sąvokos apibrėžtį, kaip ypatingos visuomeninės svarbos paslaugą. Tai atspindi visų lygmenų valdžios institucijų pripažinimą, kad plačiajuostis ryšys gali daryti didelį poveikį kasdieniam gyvenimui ir kad būtina užtikrinti jo teikiamą naudą visiems piliečiams.
Plačiajuosčio Ryšio Vystymosi Kontekstas Europoje
Nuo 1993 m. Europos Sąjunga (ES) aktyviai stengiasi koordinuoti valstybių narių veiksmus, siekiant skatinti skaitmeninę konvergenciją ir įveikti informacinės visuomenės iššūkius. Per įvairias programas (IDA, IDAI, IDAII, IDABC, ISA) buvo siekiama sukurti bendrą Europos informacinę erdvę, kurioje būtų užtikrinamas nebrangus ir saugus plačiajuostis ryšys, o taip pat gausus ir įvairus, naudotojų poreikius atitinkantis turinys. Šios iniciatyvos yra svarbus Europos ekonomikos atkūrimo plano aspektas, nes IRT, ir ypač plačiajuostis internetas, yra laikomi itin svarbiais augimo ir inovacijų katalizatoriais.
Europos augimo iniciatyva, patvirtinta 2003 m. gruodžio mėn., pabrėžia viešųjų lėšų, įskaitant struktūrinius fondus, panaudojimo galimybę plačiai prieinamam plačiajuosčiam ryšiui užtikrinti. Šios sritys apima mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas (MTTP ir inovacijos), aplinkos apsaugą, regioninę plėtrą, MVĮ, užimtumą ir mokymą - visos jos tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su skaitmenine pažanga.
Iššūkiai ir Nelygybės: Baltosios ir Pilkosios Sritys
Nepaisant bendrų pastangų, plačiajuosčio ryšio plėtra susiduria su įvairiais iššūkiais. Vienas didžiausių yra geografinė nelygybė. „Baltosios sritys“ yra tos, kuriose plačiajuostis ryšys neprieinamas visiškai, o „pilkosios sritys“ pasižymi natūralios monopolijos dominavimu, kai vienintelis operatorius kontroliuoja tinklą ir nesuteikia prieigos prie savo infrastruktūros. Tai ypač aktualu atokiose ir kaimo vietovėse. Nors vidutiniškai 93% europiečių gali naudotis spartaus interneto ryšiu, kaime šis rodiklis tesiekia 70%. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Graikija, Lenkija, Slovakija, Bulgarija ir Rumunija, spartusis plačiajuostis internetas prieinamas tik 50% ar mažiau kaimo gyventojų.
Tokios apribojimai kyla dėl kai kurių esamų technologijų techninių kliūčių, kurios stabdo ryšio tiekimą daugeliui kaimo vietovių. Siekiant užtikrinti ilgalaikį atokiausių ir kaimo vietovių tvarumą, reikia sukurti strategiją, skirtą informacinei visuomenei formuoti ir šią atskirtį mažinti.
Technologijos ir Reguliavimas: Keliai Link Universalaus Prieėjimo
Plačiajuostis ryšys gali būti teikiamas įvairiais būdais, naudojant įvairias komunikacijų technologijų „platformas“. Tai gali būti fiksuotosios linijos (pvz., šviesolaidis, DSL), belaidės technologijos (pvz., mobilusis plačiajuostis ryšys, palydovinis internetas) ar hibridiniai sprendimai. ES turėtų pritarti reguliavimo nuostatoms, kurios užtikrintų subalansuotą belaidžio plačiajuosčio ryšio ir kitų sistemų (pvz., oro navigacijos sistemų) sambūvį, siekiant, kad belaidis plačiajuostis ryšys galėtų veiksmingai aprėpti visą ES teritoriją.
Komisija, vertindama valstybės pagalbos taisykles, patvirtino kelis projektus dėl valstybės finansavimo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai ir paslaugoms, daugiausia susijusius su kaimo arba atokiomis vietovėmis, kuriose visai nėra arba yra tik ribotas plačiajuostis ryšys. Nors Komisija palankiai vertina valstybės priemones, skirtas plačiajuosčio ryšio diegimui kaimo ir nepakankamai aptarnaujamose vietovėse, ji yra kritiškesnė pagalbos priemonėms tose vietovėse, kuriose jau sukurta infrastruktūra ir veikia konkurencija.
Viena iš svarbių iniciatyvų yra „Europos skaitmeninė darbotvarkė“, kurios tikslai apima plačiajuosčio ryšio (fiksuotojo ir belaidžio) prieinamumo užtikrinimą visiems, interneto ryšio spartos palaipsniui didinimą iki 30 Mbps ir daugiau, bei naujos kartos prieigos tinklų diegimą, leidžiantį pasiekti itin spartų - daugiau nei 100 Mbps - interneto ryšį.
Plačiajuostis Ryšys Kaip Būtina Sąlyga Inovacijoms ir Darbo Vietoms
IRT lemia pusę viso ES produktyvumo augimo, o prieinamas spartusis plačiajuostis ryšys yra pagrindas kurti naujas darbo vietas, formuoti naujus įgūdžius, kurti naujas rinkas ir mažinti išlaidas. Sparčiai didėjanti gyventojų dalis jau dabar naudojasi plačiajuosčiu ryšiu per rinkos dalyvius, o tai rodo, kad, panašiai kaip ir judriojo ryšio telefonija, plačiajuostis ryšys, įskaitant judrųjį plačiajuostį ryšį, per vidutinės trukmės laikotarpį gali tapti beveik universaliai prieinamas rinkos jėgų dėka.
Atsižvelgiant į šiuos nuostatus, kai kurie mano, kad „turėti prieigą namuose ir darbe prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio interneto prieinamomis sąlygomis turėtų būti kiekvieno ES piliečio ‘teisė’“. Šis požiūris prieštarauja Komisijos nuomonei, kad „Plačiajuostis ryšys dar netapo būtinas normaliam dalyvavimui visuomenėje, t. y. tiek, kad, nesant galimybės juo naudotis, būtų kuriama socialinė atskirtis“. Vis dėlto, sparčiai besivystantis plačiajuosčio ryšio paslaugų ir interneto, ypač telefonijos srityje, atveria visiškai naujas panaudojimo galimybes, kurios gali pakeisti socialinės atskirties sampratą.
Viešoji Įstaiga „Plačiajuostis Internetas“: Konkretus Pavyzdys
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, egzistuoja iniciatyvos, skirtos plačiajuosčio interneto plėtrai. Viena iš tokių yra viešoji įstaiga „Plačiajuostis internetas“, įkurta 2005 m. spalio 5 d. Jos pagrindinė veikla yra ryšių ir telekomunikacijų paslaugos. Nors 2018 m. įmonės pardavimo pajamos sudarė 0 Eur, o pagal naujausius duomenis joje dirba 50 darbuotojų, jos egzistavimas ir veikla rodo, kad šiai sričiai skiriamas dėmesys. Įmonės kredito rizika šiuo metu yra neįvertinta, o jos buveinė yra Sausio 13-osios g. Šis pavyzdys iliustruoja, kad tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus pastangos yra reikalingos siekiant užtikrinti plačiajuosčio ryšio plėtrą ir prieinamumą.
Ateityje plačiajuostis ryšys turėtų būti naudojamas gyventojų labui, o kainos mažėti, nes su sparčiu jo vystymusi atsiranda vis naujos panaudojimo galimybės. Skaitmeninis pasaulis ir IRT yra inovacijų varikliai, o spartus plačiajuostis ryšys turėtų tapti būtina išankstine visų Europos inovacijų partnerysčių sąlyga.
tags: #placiajuostis #internetas #angliskai