Nepriklausomoje Lietuvoje gimusiai kartai, ko gero, keistai skamba frazės: „Skambinau, bet nieko nebuvo namie“ arba „Kada būsi prie telefono?“. Šie pasakymai atspindi laikotarpį, kai mobilusis ryšys dar nebuvo tapęs neatsiejama kasdienybės dalimi. Tačiau XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje Lietuvos mobiliojo ryšio rinka išgyveno tikrą revoliuciją, transformuodama bendravimo būdus ir technologijų suvokimą.
NMT-450 eros pradžia ir pirmieji operatoriai
Daugelis jau nepamena, kad pirmieji Lietuvoje pasirodę mobiliojo ryšio telefonai veikė ne dabar įprastu GSM, o NMT-450 standartu. Būtent šio standarto mobiliojo ryšio paslaugas teikė 1992 m. veiklą pradėjusi pirmoji Lietuvos mobiliojo ryšio operatorė „Comliet“. Vyresnės kartos verslininkai mėgsta pasakoti smagias istorijas apie tų laikų mobiliuosius telefonus - „Comliet“ siūlytas „plytas“ „Nokia 440“ ar „Maxon“, kurios sunkiai tilpdavo kišenėn. Įspūdingo dydžio buvo ne tik telefonai, bet ir jų kainos bei ryšio paslaugų įkainiai. O vartotojų skaičius - labai menkas. 1992 m., kai „Comliet“ pradėjo veiklą Lietuvoje, vienintelis jos klientas buvo SAS oro linijų bendrovė, tų pačių metų pabaigoje operatorė turėjo 300 abonentų, o 1993-iuosius baigė turėdama beveik 1.400.
Kadaise „Comliet“ telefonai buvo laikomi statuso simboliu. Kai kurie modeliai atrodydavo kaip maži lagaminai, o kiti buvo tokie dideli, kad netilpo į kišenę. „Comliet“ imdavo mokestį už atsilieptą skambutį. Pakėlei ragelį - mokėk, rodos, 0,5 USD. Tuometės kainos buvo įspūdingos. Iki „Omnitel“ darbo pradžios „Comliet“ telefonas kainavo 1.000-2.000 USD, o skambučio minutė apie 1 USD. Pirmieji mobiliojo ryšio telefonai buvo gana primityvūs ir daugelis žmonių galvojo, kad jie niekada neprisijungs prie populiarios technologijos. Tačiau laikui bėgant jie tapo saugesni, lengvesni ir labiau suderinami su įvairiomis programomis bei aparatūra. Dabar mobiliojo ryšio telefonai yra įperkami daugeliui asmenų ir jie tampa vis populiarėjantis prietaisas. Nors nuo to laiko telefonų estetika labai pasikeitė - šiais laikais galima rasti plonų, puikiai į kišenes telpančių modelių - patogumas skambinti, kad ir kur būtumėte, per visą istoriją buvo neįkainojamas.
GSM eros atėjimas ir konkurencijos gimimas
Pirmasis oficialus pokalbis mobiliuoju (GSM) ryšiu Lietuvoje įvyko 1995 m. kovo 16 d. „Ši diena bus laikoma GSM eros Lietuvoje pradžia. „Omnitel“ paveržė dalį mobiliojo ryšio rinkos iš lig šiol monopolį turėjusio „Comliet“, - 1995 m. kovą iškilmingai skelbė VŽ. Pirmaisiais metais abiejų mobiliųjų operatorių ryšys veikė tik didmiesčiuose, o telefonų ir mobiliųjų paslaugų kainos buvo išties aukštos. „Kalėdų stebuklai - telefonai už gerą kainą“, - skelbė 1995 m. gruodį VŽ išspausdinta vieno operatorių reklama. Ta „gera kaina“ siekė nuo 1.990 Lt iki 3.690 Lt. Tais laikais tai buvo dideli pinigai, juk 1995-1996 m. vidutinė alga buvo apie 500 Lt. Žmogus su mobiliuoju rankoje tais laikais keldavo pagarbą aplinkiniams.
Auštant GSM erai skelbtos prognozės, kiek mūsų šalyje gali atsirasti mobiliojo ryšio vartotojų, šiandien kelia šypseną, nes jau žinome, kad iki 2005 m. beveik visi Lietuvos gyventojai tapo „mobilūs“. Štai „Omnitel“ veiklos pradžioje planavo, kad per pirmus metus pavyks pritraukti 15.000 abonentų. Pasaulio banko ir „Motorolos“ ekspertai spėjo, kad iki 2005 m. iš viso Lietuvoje jų bus 30.000. Greitai paaiškėjo, kad prognozės buvo pernelyg pesimistinės. VŽ 1996 m. rašė, kad mobiliaisiais telefonais naudojosi vos 0,3% gyventojų. 1997 m. pradžioje Lietuvoje mobiliaisiais telefonais naudojosi mažiau nei 2% gyventojų. Po metų - 1998 m. - jau 5%. Per maždaug trejetą metų nuo veiklos pradžios abi GSM operatorės išplėtojo savo tinklus didesnėje šalies dalyje, buvo pradėtos teikti išankstinio mokėjimo paslaugos „Extra“ ir „Labas“. Mobiliojo ryšio vartotojų gretos pildėsi. 1999 m. mobiliuoju ryšiu jau naudojosi apie 10% šalies gyventojų.
Su nauju tūkstantmečiu į Lietuvą įžengė trečia operatorė - Švedijos „Tele2“. Šiandien jau sunku patikėti, kad prieš jai ateinant žiniasklaidoje virė rimtos diskusijos, ar Lietuvai išvis reikia trečios mobiliojo ryšio bendrovės. Nuomonės skyrėsi iš esmės. Štai Tomas Juška, įmonės „Libros holdingas“ direktorius, VŽ 2000 m. birželį teigė manąs, kad visi norintys turėtų išbandyti savo jėgas šiame versle. „Labai tikiu konkurencija. Dėl jos laimėtų vartotojai. […] Jų ir taip yra trys: telekomas, „Bitė“, „Omnitel“. Vytautas Kukarskas, UAB „Skanska statyba“ plėtros grupės vadovas, svarstė, kad Lietuva per maža šalis, todėl net ir dviem mobiliojo ryšio bendrovėms ankšta. „Kita vertus, jei atsirastų dar vienas mobiliojo ryšio operatorius, laimėtų klientas, nes turėtų didesnę pasirinkimo laisvę.“ Ruošdamosi trečiosios atėjimui, „Omnitel“ ir „Bitė GSM“ jau 1999 m. puolė viena per kitą skelbti apie naujas dar nebūtas paslaugas ir jau esamų atpigimą. Tačiau ir sumažėjusios kainos kandžiojosi. Pvz., 1999 m. „Tele2“, kuri nuo pat pradžių deklaravo, kad laikysis agresyvios kainų politikos, veiklą pradėjo nuo Vilniaus ir didžiųjų miestų. 2000 m. gegužę ji pristatė savo pirmąją komercinę paslaugą X-GSM, kuri vėliau buvo pervadinta į „Pildyk“. Tų pačių metų lapkritį buvo paleista mėnesinio mokėjimo paslauga „Tele2“. Daliai vilniečių „Tele2“ veiklos pradžia atmintyje išliko dėl 2001 m. sausį šios operatorės rengtos akcijos: „Tele2“ darbuotojai planavo susėsti į traktoriaus tempiamą priekabą, atvykti į Vilniaus Lukiškių aikštę ir žmonėms nemokamai išdalyti 200 „Ericsson“ mobiliųjų telefonų, 1.000 SIM ir išankstinio mokėjimo kortelių. Akcija taip ir neįvyko.
Konkurencija netrukus visiems išėjo į naudą. Atėjus trečiai dalyvei, labiau sujudo ir mažinti tarifus ėmė ir kitos dvi operatorės. Kainų karai tapo nuolatine mobiliojo ryšio sektoriaus būsena. Šios kovos vaisius raškė vartotojai. 2000 m. lapkritį Lietuvoje mobiliuoju ryšiu jau naudojosi apie 450.000 žmonių - 12% gyventojų. 2001 m. pabaigoje - jau 28%. O dar po metų - 2002 m. - mobilusis ryšys pagal vartotojų skaičių pralenkė fiksuotąjį. Beje, verslas tas laikais turėjo savą požiūrį į ryšio operatores. Didžioji dalis verslininkų bendruomenės dalis šnekėjo tuometės mobiliojo ryšio rinkos lyderės „Omnitel“ tinkle, likusi dalis - „Bitės“. Būti „Omnitel“ klientu buvo prestižo reikalas. Maždaug 2002 m. ir „Tele2“ ėmėsi vilioti verslo klientus. „Tele2“ vilioja kaina, tačiau susilaukia priekaištų dėl kokybės“, - 2003 m. lapkritį rašė VŽ. Dauguma solidžių verslo vadovų ar valdžios vyrų tais laikais būtų verčiau suvalgę savo kaklaraištį, nei pasirašę sutartį su „Tele2“. Mat tuo metu „Tele2“ turėjo vaikų ir pensininkų operatorės reputaciją.
Rinkodaros kovos ir vartotojų augimas
Mobiliojo ryšio rinka nuo pat pradžių buvo bene konkurencingiausias Lietuvos verslo sektorius, išsiskiriantis itin išradinga rinkodara. Operatorių reklamines išmones ar tarpusavio pasikandžiojimus su šypsena stebėjo visa Lietuva. Ne vienas ir šiandien prisimena 2003 m. virusias mobiliojo ryšio kortelių „Ežys“ ir „Mažylio“ reklamų kovas, sprogstamai išauginusias išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų skaičių, ar vieną įsimintiniausių visų laikų „Omnitel“ reklamų - 2006 m. Kai kurios mobiliųjų operatorių reklamos netgi vadintos savotišku reiškiniu, pvz., jaunimą sužavėjusi 2004 m. „Ežio“ reklama „Kęsts ir Vyts“ arba 2005 m. „Tele2“ akcija „Tele2 - pigiau!“. 2005 m. mobiliuosius turėjo jau beveik visi šalies gyventojai. „Lietuvoje mobilusis ryšys tapo prieinamas daugumai žmonių, o tarifai Lietuvoje 2005 m. buvo vieni mažiausių ES“, - 2006 m. teigė Šarūnas Kliokys, vienas pirmųjų „Omnitel“ darbuotojų.
„Pirmieji mano įspūdžiai - iš maždaug 1994 m., kai „Omnitel“ (tuomet „Litcom“) nupirko vaikų darželio patalpas Vilniuje ir jose įsikūrė pirmoji įmonės būstinė. Galvojau, na, kaip taip galima, - nei salono nėra, nieko, pastatytos vos kelios pirmosios bazinės stotys. Pokalbio minutė buvo labai brangi, rodos, siekė 1-3 USD (1 USD kainavo 4 Lt - VŽ), telefonai kainavo kokius 4.000-5.000 Lt, mūsų ryšys veikė tik nedidelėje teritorijoje. Tačiau iškart atsirado žmonių, kurie pirko naująją paslaugą, jiems tai atrodė įdomi naujovė. Pamenu, reikėjo parašyti verslo planą. Buvo sudėtinga, svarsčiau, kiek tų abonentų gali būti, kai tokia brangi minutė ir telefonai, o tinklo aprėptis menkutė. Skaičiavome, kad pirmi ir antri metai bus nuostolingi. Verslas sparčiai augo, reikėjo nuolat priimti naujų žmonių, sulipdyti kolektyvą. Visi buvome persitempę, tad nuolat pykdavomės. Pamenu, prezidentas Viktoras Gruodis ir sako: „Vyrai, blogai, jei pyksimės, nieko nebus.“ Tad porai dienų visi vadovai išskridome į Budapeštą ramiai aptarti, kaip toliau dirbsime. Tais laikais „Omnitel“ turėjo arti 90% verslo rinkos, konkurencinė aplinka buvo kita, uždirbdavome labai gerus pelnus ir dalį jų skirdavome verslo klientams. Dėmesys jiems buvo labai didelis. Organizuodavome jiems daug įvairių renginių, vaišių, buvo kviečiami geriausi vedėjai, atlikėjai. Visi tik ir laukė, ką pakvies, kur bus renginys, kokiuose rūmuose ar pan. Vėliau padėtis šiek tiek pasikeitė, nes pasikeitė konkurencinė padėtis rinkoje, paslauga išplito ir į kitus vartotojų segmentus. Rolandas Ryliškis, vienas pirmųjų „Omnitel“ darbuotojų, iki 2009 m.
„Kadaise turėti „Comliet“ mobilųjį telefoną ir pasidėti jį kavinėje ant stalo buvo prestižas. Dalis telefonų atrodė kaip lagaminėliai, kiti buvo tokie, kad netilpdavo kišenėn. „Omnitel“ 1995 m. Pirmaisiais veiklos metais, šių dviejų operatorių ryšys taip pat veikė tik didžiausiuose Lietuvos miestuose, o kainodara buvo tokia, kad tik labai pasiturintys asmenys, galėjo sau leisti įsigyti mobilųjį telefoną ir naudotis mobiliojo ryšio paslaugomis. Net keletą metų visi operatoriai taikė abonentinius mokesčius, kurie būdavo skaičiuojami nepaisant ar abonentas kalba mobiliuoju telefonu ar ne. Tokių mokesčių dydis būdavo taip pat įspūdingas - nuo keliasdešimt litų iki šimto ir daugiau litų. Turint omeny to meto pragyvenimo lygį - tai buvo iš tikro dideli pinigai. Minutės kaina piko metu buvo nustatoma pagal
RRT „Skaitmeninė banga“ pasiekė žiūrimumo rekordą!
Naujos kartos technologijos ir ateities vizijos
Įžengus į XXI a., Lietuvos mobiliojo ryšio paslaugų rinkoje atsirado naujas žaidėjas - UAB „Tele2“. Savo veiklą ji taip pat pradėjo nuo didžiųjų Lietuvos miestų, o vartotojams pristatė išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio paslaugą - „X-GSM“. 1 pokalbio minutė tuomet kainavo 1 Lt., o SMS buvo galima siųsti visai nemokamai. Tuo metu, daugelis vartotojų pamena apie tinklų „lūžius“, kai skambučių apskaitos ir kontrolės sistemos imdavo nebesekti vartotojų sąskaitų ir nebenurašinėdavo sumų už pokalbių minutes ar SMS. Tuo pat metu prasidėjo logotipų ir skambučių melodijų vajus. 2000-aisiais metais atėjo eilė ir GPRS (angl. General Packet Radio Service), kuris pirminę 14,4 kbps spartą leido padidinti net iki 3 kartų. Tai tikrai buvo sujudimas rinkoje ir jau tuomet buvo užsibrėžti ambicingi planai, kurie teigė, jog 2004 metais 1,1 mlrd. Pirmoji GPRS ryšį Lietuvoje pradėjo siūlyti bendrovė „Omnitel“. Už 35 Lt. abonentinį mokestį, GPRS ryšiu buvo galima naudotis neribotai. Su GPRS pasirodymu, atėjo eilė ir naujam interneto standartui - WAP. Pamažu ėmė daugėti ir tokių svetainių, kurios pritaikytos šiam standartui. Po jo jau sekė mums gerai žinomas - 3G ryšys, kuris vystomas iki šiol ir kurį jau pradėjo keisti ketvirtosios kartos ryšys - 4G. Su 3G atėjimu tapo įmanomi ir tiesioginiai vaizdo skambučiai, atsirado naujas žinučių standartas MMS, kuris leido siųsti ir gauti ne tik tekstą, bet ir grafiką, audio ir video medžiagą. Visa tai, kas čia suminėta, įvyko per maždaug 15 metų. Milžiniškas vystymosi tempas ar ne? Įdomu, kas laukia dar po penkiolikos? Jau šiandien aišku, kad mobiliojo interneto spartą ir toliau didės, todėl tai leis apsiginkluoti dar spartesniu ryšiu. Mobilieji telefonai pamažu taps mažais, bet pakankamai funkcionaliais kompiuteriais, todėl „on line“ būsime ištisą parą. Tikriausiai išpopuliarės ir įvairios nuotolinio valdymo technologijos, kurių esmę sudarys nutolusių prietaisų valdymas mobiliuoju telefonu. Taigi, ką nupirko Jūsų šaldytuvas šiandien arba kuris prekybos centras turi Jūsų norimo produkto, Jūs galėsite sužinoti vos pažvelgę į savo mobilųjį telefoną.
Lygiai prieš 10 metų Lietuvoje pirmą kartą paskambinta GSM mobiliuoju telefonu. Tai buvo skambutis “Omnitel” tinkle. Pirmoji GSM stotis buvo sumontuota Vilniuje, Vivulskio gatvėje. 1995 metais “Omnitel” verslo planuose buvo įrašyta prognozė - 2001 metais turėti 25 tūkst. abonentų, bet daugiau kaip 26 tūkst. Praėjusių metų pabaigoje mobiliojo ryšio skverbtis pagal SIM korteles Lietuvoje pasiekė 99,9 proc. (Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenys). Lietuvoje didžiausią tarp ES šalių - 62 proc. - telekomunikacijų rinkos pajamų dalį sudaro mobiliojo ryšio pajamos. Pernai vienas mobiliojo ryšio abonentas per metus kalbėjo vidutiniškai daugiau nei 260 minučių. Mobiliojo ryšio pajamos, sudarančios maždaug 51 proc. visos telekomunikacijų rinkos, per 2004 metus išaugo 8,5 proc. - nuo 1,002 mlrd. iki 1,087 mlrd.
Šių metų parodoje "Infobalt" pristatomas pirmasis lietuviškas mobilus telefonas pasiūlė tai, ko nedrįso siūlyti Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai - dvi SIM korteles talpinantį aparatą. Mobiliuosius telefonus „TEL202“ pradeda Lietuvoje gaminti lietuviško kapitalo bendrovė „Teltonika“. Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Pirmasis toks lietuvių produktas, pavadintas "Teltonika TEL202", palaiko dvi SIM korteles, todėl vartotojas gali naudotis iškart dviejų operatorių paslaugomis. Pasak gamintojo, bendrovės "Teltonika", naudoti šį prietaisą reiškia naudoti du telefono aparatus. Viena SIM kortelė gali būti naudojama bendrovėms siūlomoms apsaugos ir kontrolės sistemoms valdyti, kita - pokalbiams. Telefonas turi bendrą adresų knygelę. Rašant juo žinutę ar skambinant, galima pasirinkti, su kuria SIM kortele galima atlikti šiuos veiksmus. Bendrovės teigimu, telefone yra įdiegtas ir prisilietimui jautrus ekranas, kuri vartotojui turėtų palengvinti trumpųjų (SMS) žinučių rašymą. Pasak „Teltonikos“ generalinio direktoriaus Arvydo Paukščio, šis telefonas galės būti naudojamas ne tik pokalbiams. Šis mobilusis telefonas taip pat suteikia galimybę žiūrėti MP4 video bylas, klausytis MP3 formatu grojamos muzikos. Be to jame yra įmontuota 1,3 megapikselių kamera. Anot A.Paukščio, telefonas gaminamas Lietuvoje, bet, pavyzdžiui, korpusai pagaminti Kinijoje. Bendrovė iš pradžių bandė naudoti Lietuvoje pagamintus korpusus, tačiau jų kokybė buvo nepatenkinama. Kokia bus šito telefono kaina, A.Paukštys neatskleidė. Esą tai paaiškės po derybų su mobiliojo ryšio operatoriais, tačiau pasak pasirodžiusių pirmųjų gandų, pirmasis lietuviškas mobilusis telefonas prekyboje pasirodys prieš Kalėdas ir kainuos apie 500 Lt. "TEL202" yra patobulinta mobiliojo telefono "TEL101" modifikacija. Skirtingai nei "TEL202", pastarasis neturi galimybės palaikyti dvi SIM korteles, tačiau turi tas pačias video medžiagos peržiūros ir MP3 muzikos klausymosi funkcijas. Pasak A.Paukščio, ateityje Lietuvos aukštųjų technologijų pramonė gali sukurti produkcijos ir paslaugų už 15 mlrd. litų, biudžetas iš to gautų papildomai 3 mlrd. litų per metus. Tiesa, tam reikėtų investuoti 0,5 mlrd. litų į mokslinius tyrimus.
2.2" TFT LCD spalvotas ekranas, 65k spalvų;
MP3, MP4 grotuvas;
Prisilietimams jautrus ekranas;
1.3 Mp foto kamera;
MicroSD atminties kortelė;
MP3 melodijos;
Bluetooth 2.0.
1.5" TFT LCD spalvotas ekranas, 65k spalvų;
MP3, MP4 grotuvas;
16 tonų polifoninės melodijos;
Laisvų rankų įrangos palaikymas.
„Per beveik ketvirtį amžiaus nuo istorinio skambučio mobiliųjų technologijų rinka išgyveno kardinalius pokyčius. Vietoje kelis litus už minutę kainuojančio skambučio dabar galime naudotis neribotais pokalbiais, vietoje į kišenę netelpančių telefonų turime išmaniuosius, kurie galimybėmis prilygsta kompiuteriams. Pirmaisiais veiklos metais „Omnitel“ ryšys veikė tik didmiesčiuose. O 2002-aisiais mobiliuoju ryšiu Lietuvoje jau naudojosi daugiau žmonių nei fiksuoto ryšio telefonais. Pasaulyje GSM (2G) standarto gimtadieniu laikoma 1991-ųjų kovo 27 d., kuomet Suomijos operatoriaus „Radiolinja“ tinkle buvo atliktas pirmasis GSM skambutis. „GSM taip pat buvo numatyta galimybė perduoti duomenis, tačiau ryšio sparta siekė vos 9,6 Kb/s. Naudodamiesi tokiu greičiu vidutinę išmaniuoju telefonu darytą nuotrauką siųstumėte pusvalandį. Tačiau per 20 metų mobiliojo ryšio greitaveika padidėjo daugiau nei 3000 kartų“, - pasakoja p. 2G standartas buvo tobulinamas ir 2001-ųjų pabaigoje jau atsirado 3G (UMTS) ryšys, suteikęs galimybę perduoti duomenis iki 384 Kb/s sparta. Tuomet vaizdo skambučiai taip ir neprigijo, tačiau žmonių apetitas mobiliajam internetui kasdien augo. Jau žinome ir ko laukti ateityje: tai visa ko tinklui skirtas 5G ryšys. Aukštos raiškos (4K) tiesioginės vaizdo transliacijos, interaktyvumas, autonominis transportas - tik keletas sričių, kurias užsimojo pakeisti 5G ryšys, pasiruošęs milijardams prie interneto prijungtų įrenginių suteikti gigabitinį greitį ir itin mažą vėlinimą. Kiekviena mobiliojo ryšio standartų karta, sutrumpintai žymima „G“, tobulino telekomunikacijų galimybes - mažino delsą ir optimizavo duomenų perdavimo algoritmus. Sparčiai pasaulyje diegiama naujausioji 5G karta ypač išplės daiktų interneto galimybes. Nors mobilieji telefonai tuomet nebuvo nešiojami tikrąją to žodžio prasme, o tiesiog įmontuoti mašinose, ryšio technologija iš esmės skyrėsi nuo prieš tai naudotos. Šis ryšys ilgainiui gavo pirmosios kartos arba 1G (angl. 1st Generation) pavadinimą. Per pirmus penkerius metus nuo pristatymo, 1G mobiliojo tinklo aprėptis padengė visą Japoniją ir ji tapo pirmąja šalimi turinčia šį ryšį. 1981 m. Nors 1G ryšys turėjo saugumo ir technologinių spragų, jis tapo tikru proveržiu telekomunikacijos sektoriuje ir padėjo pagrindus po jo atsiradusiems kitų genaracijų mobiliesiems ryšiams. 2G mobilusis ryšys pirmą kartą pradėtas naudoti 1991 m. Suomijoje. Skaitmeninis 2G ryšio signalas buvo šifruojamas, todėl gerokai saugesnis nei jo pirmtakas. Antrosios kartos ryšys padėjo pagrindą kultūrinei, skaitmeninei ir verslo revoliucijai. Pradžioje 2G ryšio perdavimo greitis siekė apie 9,6 Kbit/s, tačiau siekiant padidinti tinklo aprėptį pradėta aktyviai investuoti į naują infrastruktūrą - ryšio bokštus. 2G tinklo diegimo pradžioje GSM standartai ir naudojami radijo dažniai Europoje, JAV ir Japonijoje buvo skirtingi, todėl bendrauti su užsienio šalimis vis dar buvo sudėtinga. Trečiosios kartos partnerystės projekto 3GPP (angl. Plačiajai visuomenei 3G tapo prieinamas 2001-aisiais. Pirmiausia Japonijoje, o po kelių mėnesių jis jau veikė ir Europoje. Komunikavimo formatą buvo siekiama standartizuoti pasauliniu lygmeniu, todėl duomenis vartotojai galėjo pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos. Kartu su 2G ėmė sparčiai augti mobiliųjų telefonų paklausa, o su 3G - rinka tiesiog sprogo. 2002-aisiais vartotojams pristatytas išmanusis „Blackberry“, kurio daugelį funkcijų įgalino 3G ryšys, o po penkerių metų pasaulis išvydo ir pirmąjį „iPhone“. 4G technologija pirmą kartą buvo pristatyta 2009 m. Stokholme ir Osle kaip ilgalaikės evoliucijos (angl. Long Term Evolution, LTE) standartas. 4G lėmė mobiliojo interneto proveržį - standartas užtikrino didelį mobiliųjų duomenų perdavimo greitį ir aukštą kokybę. 3GPP ir toliau plėtoja ryšio standartus, o tarp jų - ir naujausią 5G. Daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) idėja - jutikliais sujungtų, tarpusavyje bendraujančių įrenginių ekosistema - iškelta prieš du dešimtmečius. Mobiliojo ryšio mokslininkai ir kūrėjai jau tuomet sutarė, kad 4G tinklas šiam konceptui įgyvendinti nebus itin tinkamas. Su 5G prognozuojamas ir daiktų interneto proveržis. Tai reiškia, kad mūsų naudojami išmanieji įrenginiai ir buitiniai prietaisai dar efektyviau komunikuos tiek su mumis, tiek su kitais daiktais.
Senųjų technologijų atspindžiai ir ateities iššūkiai
„Šiandien beveik 3 tūkst. prie mūsų tinklo prisijungusių telefonų tebenaudoja senąją 2G, beveik 2 tūkst. - tiktai 3G technologiją. Ne vienas šių įrenginių yra pagamintas dar prieš 20 metų. Tarp šiuo metu vis dar naudojamų senų telefonų populiariausi - „Nokia“ gamintojo įrenginiai. Iš viso jų mūsų tinkle veikia net beveik 1,5 tūkst.“, - pasakoja „Bitės“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba. Pasak jo, taip pat tarp senos kartos įrenginių matyti nemažai senesnių „Samsung“, „Huawei“, „eStar“, net „Vodafone“ ir „LG“ telefonų. Itin daug - išmaniųjų įrenginių rinkoje nebežinomų prekės ženklų, kurie senokai pasitraukė iš telefonų gamybos. „Šalia gerai žinomų prekės ženklų pastebime ir platų spektrą mažiau girdėtų kiniškų ar kitų šalių telefonų. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje įsikūrusio „CORN“, Ganoje (Afrika) veikiančio „VOTO“, Lenkijoje gaminamų „Overmax“ ir kitų įrenginių. Pagal modelių pavadinimus sprendžiame, kad kai kurie jų gali būti naudojami daugiau kaip 10-15 metų“, - sako M. Rauba.
Legendiniai modeliai - ne tik prisiminimai iš praeities. Vienas iš seniausių šiuo metu „Bitės“ tinkle veikiančių telefonų modelių - nuo 2002 iki 2005 metų pardavinėtas mygtukinis „Nokia 6100“, palaikantis tik 2G ryšį. „Tuo metu tai buvo vienas populiariausių telefonų, kurį kaip pirmąjį mobilųjį įrenginį pasirinko nemažai šalies žmonių. Patikimas, paprastas, kompaktiškas įrenginys puikiai atitiko to meto lūkesčius. Kai kalbame apie telefonų ilgaamžiškumą, šis modelis puikiai įsilieja į „neužmušamų „Nokia“ telefonų flangą“, nors ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų“, - pasakoja M. Rauba. Tarp vis dar naudojamų senų telefonų - 2010 metais kompanijos „Apple“ pristatytas „iPhone 4“ ir 2011 metais prieš pat Steve Jobs mirtį pasirodęs „iPhone 4s“. Tiek vienas, tiek kitas jau nebepalaiko naujesnių „Apple“ operacinių sistemų. Pavyzdžiui, „iPhone 4“ gali veikti tik su 2013 metais pasirodžiusia „iOS 7“, kai šiuo metu naujausi telefonai naudoja pernai pristatytą 11 kartų naujesnę „iOS 18“.
„Viena yra kalbėti apie patikimų gamintojų modelius, kurie buvo pagaminti laikantis griežtų duomenų apsaugos standartų. Visai kas kita - menkai žinomų Kinijos gamintojų telefonai, kurie gali turėti saugumo spragų. Vis dėlto, tiek vienų, tiek kitų gamintojų seni įrenginiai gali kelti pavojų - retai atnaujinama programinė įranga arba visiškai nebepalaikoma iš išmaniųjų gamybos pasitraukusio sena gamintojo įranga yra lengviau pažeidžiama kibernetinių grėsmių. Tad jei su senu telefonu naršote internete, duomenų nutekėjimo rizika - stipriai išauga“, - sako skaitmeninių paslaugų bendrovės technologijų direktorius.
3G technologijos išjungimas paveiks senus telefonus. Dar daugiau rizikų žmonėms atsiveria šiemet Lietuvoje visiems laikams išjungiant 3G ryšį. Seni telefonai nebegalės prisijungti prie naujos kartos mobilaus tinklo - tik prie senosios 2G technologijos. „Išjungus 3G, seni telefonai su 2G technologija pradės veikti dar lėčiau ir nebegalės naudotis greitu mobiliuoju internetu. Taip yra todėl, kad 2G ryšys sukurtas tik skambučiams ir SMS žinutėms, jis neskirtas naršymui internete. 3G išjungimas paveiks ir tuos įrenginius, kurie naudoja seno tipo, daugiau nei prieš 10 metų įsigytas SIM korteles, kurios nepalaiko 4G ir naujos kartos 5G ryšio technologijų“, - perspėja M. Rauba. Pasak jo, norint išvengti nepatogumų, rekomenduojama atnaujinti SIM korteles. Tą galima padaryti nemokamai bet kuriame įmonės salone visoje Lietuvoje. Taip pat reikėtų įvertinti, ar kartu su SIM kortele nereikia atnaujinti ir paties telefono - naujos kartos SIM kortelės gali būti nesuderinamos su senu įrenginiu. Daugelis Europos šalių jau atsisakė ar palaipsniui atsisako 3G ryšio, daugumai išmaniųjų įrenginių perėjus prie naujesnių technologijų. 3G tinklo išjungimas Lietuvoje prisidės prie geresnės 4G ir naujos kartos 5G ryšio kokybės - atlaisvinti 3G dažniai bus panaudoti pažangesnių technologijų plėtrai. Tai leis užtikrinti spartesnį internetą nutolusiose vietovėse ir šalies keliuose. Sprendimą atsisakyti 3G, o ne senesnės 2G technologijos nulėmė naudotojų kiekis - iki šiol 2G ryšį naudoja daug telemetrijos įrenginių, tokių kaip signalizacijos, užkardai ar automatiniai vartai. Šiuo metu bendrovės naujos kartos 5G ryšio padengimas siekia 2,3 mln.
Nors mobilieji telefonai tuomet nebuvo nešiojami tikrąją to žodžio prasme, o tiesiog įmontuoti mašinose, ryšio technologija iš esmės skyrėsi nuo prieš tai naudotos. Šis ryšys ilgainiui gavo pirmosios kartos arba 1G (angl. 1st Generation) pavadinimą. Per pirmus penkerius metus nuo pristatymo, 1G mobiliojo tinklo aprėptis padengė visą Japoniją ir ji tapo pirmąja šalimi turinčia šį ryšį. 1981 m. Nors 1G ryšys turėjo saugumo ir technologinių spragų, jis tapo tikru proveržiu telekomunikacijos sektoriuje ir padėjo pagrindus po jo atsiradusiems kitų genaracijų mobiliesiems ryšiams. 2G mobilusis ryšys pirmą kartą pradėtas naudoti 1991 m. Suomijoje. Skaitmeninis 2G ryšio signalas buvo šifruojamas, todėl gerokai saugesnis nei jo pirmtakas. Antrosios kartos ryšys padėjo pagrindą kultūrinei, skaitmeninei ir verslo revoliucijai. Pradžioje 2G ryšio perdavimo greitis siekė apie 9,6 Kbit/s, tačiau siekiant padidinti tinklo aprėptį pradėta aktyviai investuoti į naują infrastruktūrą - ryšio bokštus. 2G tinklo diegimo pradžioje GSM standartai ir naudojami radijo dažniai Europoje, JAV ir Japonijoje buvo skirtingi, todėl bendrauti su užsienio šalimis vis dar buvo sudėtinga. Trečiosios kartos partnerystės projekto 3GPP (angl. Plačiajai visuomenei 3G tapo prieinamas 2001-aisiais. Pirmiausia Japonijoje, o po kelių mėnesių jis jau veikė ir Europoje. Komunikavimo formatą buvo siekiama standartizuoti pasauliniu lygmeniu, todėl duomenis vartotojai galėjo pasiekti iš bet kurios pasaulio vietos. Kartu su 2G ėmė sparčiai augti mobiliųjų telefonų paklausa, o su 3G - rinka tiesiog sprogo. 2002-aisiais vartotojams pristatytas išmanusis „Blackberry“, kurio daugelį funkcijų įgalino 3G ryšys, o po penkerių metų pasaulis išvydo ir pirmąjį „iPhone“. 4G technologija pirmą kartą buvo pristatyta 2009 m. Stokholme ir Osle kaip ilgalaikės evoliucijos (angl. Long Term Evolution, LTE) standartas. 4G lėmė mobiliojo interneto proveržį - standartas užtikrino didelį mobiliųjų duomenų perdavimo greitį ir aukštą kokybę. 3GPP ir toliau plėtoja ryšio standartus, o tarp jų - ir naujausią 5G. Daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) idėja - jutikliais sujungtų, tarpusavyje bendraujančių įrenginių ekosistema - iškelta prieš du dešimtmečius. Mobiliojo ryšio mokslininkai ir kūrėjai jau tuomet sutarė, kad 4G tinklas šiam konceptui įgyvendinti nebus itin tinkamas. Su 5G prognozuojamas ir daiktų interneto proveržis. Tai reiškia, kad mūsų naudojami išmanieji įrenginiai ir buitiniai prietaisai dar efektyviau komunikuos tiek su mumis, tiek su kitais daiktais.
Mobilusis telefonas yra universali bendravimo ir informacijos gavimo, perdavimo, taip pat komunikacijos priemonė. Juo galima ne tik skambinti ir priiminėti skambučius, bet ir siųsti bei gauti įvairaus turinio žinutes (SMS, MMS), fotografuoti, filmuoti, įrašyti garsą, klausytis muzikos, prisijungti prie mobiliojo interneto (WAP) ir interneto tinklalapių, naudotis mobiliosios bankininkystės paslaugomis, žiūrėti televiziją ar naudotis vaizdo skambučiais. Pats mobilusis telefonas veikia nuo pakraunamų elementų (dažniausiai − ličio jonų baterijos), tačiau galimybė skambinti ir naudotis kai kuriomis kitomis funkcijomis atsiranda tik mobiliojo (judriojo) ryšio veikimo zonoje. Taip pat būtina mobiliojo ryšio operatoriaus SIM kortelė, be jos galima skambinti tik pagalbos numeriais. Tyrimus atliekančios „TNS Gallup“ bendrovės 2005 m. gyventojų apklausos duomenimis, mobilusis telefonas yra būtinas 51 % Lietuvos vartotojų.
Sunku įsivaizduoti gyvenimą be mobiliųjų telefonų. Jais pasikliauname beveik visur - nuo žinučių rašymo ir fotografavimo iki dienotvarkės tvarkymo ir transliacijos paslaugų. Jie praktiškai tapo mūsų pačių pratęsimu, todėl neretai galima pamatyti žmones, kurie visur naudojasi telefonais. Lengva pamiršti, kaip greitai prisitaikėme prie šių prietaisų; vos prieš kelis dešimtmečius turėti mobilųjį telefoną buvo negirdėtas dalykas, o dabar dauguma namų ūkių tarpusavyje turi po kelis mobiliuosius prietaisus. Be to, mobiliosios technologijos ir toliau sparčiai tobulėja, o naujos programos ir atnaujinimai pasirodo, atrodo, kiekvieną savaitę. Nors palaipsniui šiuos patobulinimus galime priimti kaip savaime suprantamą dalyką, stebėtina, kaip greitai dėl mobiliųjų telefonų atsiradimo pasikeitė mūsų gyvenimas. Šiandien yra begalė būdų, kaip galime pasinaudoti šia svarbia technologija - nuo maisto užsakymo internetu iki žingsnių sekimo treniruočių metu. viskas vienu mygtuko paspaudimu. draugais ir šeima, kad ir kur būtume. transliacijai. sekti, kas vyksta aplink mus. priminimus ir kalendoriaus pranešimus. tiesų palengvina ir paįvairina gyvenimą.