Lietuva, jau dabar užimanti pirmą vietą Europoje ir penktą pasaulyje pagal šviesolaidinio interneto paplitimą namų ūkiuose, žengia svarbius žingsnius siekdama užtikrinti skaitmeninės erdvės prieinamumą visiems šalies gyventojams. Nepaisant aukštų bendrųjų rodiklių, iki šiol egzistavo ryškus skirtumas tarp miesto ir kaimo galimybių naudotis sparčiuoju internetu. Ši problema sprendžiama įgyvendinant ambicingus projektus, tokius kaip RAIN (Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra) ir jo tęsiniai. Šie projektai ne tik siekia panaikinti skaitmeninę atskirtį tarp regionų, bet ir prisidėti prie bendros Europos Sąjungos strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, skatinant konkurenciją ir užtikrinant modernių technologijų prieinamumą.
RAIN projektai: siekis panaikinti skaitmeninę atskirtį
Vienas svarbiausių žingsnių siekiant sumažinti atskirtį tarp miestų ir kaimo buvo projekto RAIN įgyvendinimas. Pirmojo etapo metu buvo nutiesta apie 3400 km šviesolaidinių kabelinių linijų, sukuriant plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą 468 Lietuvos kaimiškosiose seniūnijose. Dalis šių seniūnijų anksčiau neturėjo jokios interneto ryšio prieigos, o kitos naudojo tik siaurajuostį internetą. Šių seniūnijų centrai buvo sujungti su 51 savivaldybe, taip kuriant vieningą tinklą.
Projekto RAIN antrojo etapo (RAIN2) pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad šiuolaikiškos technologijos taptų prieinamos dar beveik 700 tūkst. šalies regionų gyventojų. Per 40 mėnesių bus nutiesta apie 4400 km šviesolaidinio kabelio linijų, kurios pasieks 770 gyvenviečių. Kaip pažymėjo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, itin svarbu, kad projektas RAIN2 sudarys galimybes kaimo vietovėse internetu naudotis tomis pačiomis kainomis kaip ir mieste. Prie šviesolaidinių linijų galės jungtis visi operatoriai, o tai skatins jų konkurenciją. Bendra projekto vertė siekia 208,9 mln. litų, iš kurių 178 mln. litų skirta Europos regioninės plėtros fondo parama pagal prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“.
Vėlesniame etape, įgyvendinant Naujos kartos interneto prieigos infrastruktūros plėtros projektą, siekiama, kad Lietuvos teritorijoje neliktų „baltųjų dėmių“ - teritorijų, kuriose sparčiuoju plačiajuosčio interneto ryšiu dar negali naudotis beveik 9 proc. visų šalies namų ūkių. Šiam tikslui pasiekti, plečiant naujos kartos interneto prieigos infrastruktūrą, planuojama išplėsti magistralinį duomenų perdavimo tinklą, pastatyti apie 180 ryšių bokštų ir nutiesti apie 1465 km šviesolaidinių kabelinių linijų. Naujai sukurta infrastruktūra pasieks apie 254 tūkst. namų ūkių. Šis projektas yra trečiasis RAIN projekto etapas, kurio bendra vertė - 49,5 mln. Eur.
Technologijos ir jų prieinamumas: nuo DSL iki šviesolaidžio
Nors šviesolaidinis ryšys yra naujausia ir greičiausia technologija, plačiajuostis ryšys apima įvairias technologijas, tokias kaip xDSL, bevielis ryšys ir šviesolaidis. xDSL technologija, paremta varinėmis telefono linijomis, ilgą laiką buvo pagrindinis plačiajuosčio ryšio sprendimas kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose. Tačiau jos greitis ir stabilumas priklauso nuo atstumo iki telefono stoties ir linijos kokybės. Kaip pastebi vartotojai, net ir arti miesto esančiose vietovėse, kurios formaliai laikomos priemiesčiais, galima susidurti su ribotomis interneto galimybėmis. Pavyzdžiui, minima situacija, kai nutolus nuo stotelės per 5 km, maksimalus greitis gali siekti tik 1 Mb/s, o linijos slopinimas - 80 dBm. Jei atstumas yra 500 m, teoriškai galima pasiekti didesnį greitį.
Vartotojų patirtys atskleidžia įvairias situacijas. Kai kurie teigia, kad jų kaime vienintelis pasirinkimas yra bevielis internetas, kuris, nors ir teikia galimybę prisijungti, dažnai susiduria su trukdžiais dėl reljefo ar oro sąlygų. Kiti mini paslaugas, tokias kaip "Erdvės" ar "Teo", kurios kaimo vietovėse gali pasiūlyti ribotą greitį (pavyzdžiui, 256 kbps už nemažą kainą), o klientų aptarnavimas ir techninės pagalbos greitis gali būti nepakankami. Tuo tarpu miesteliuose, kur yra galimybė, "Zebra" plačiajuostis ryšys, paremtas xDSL technologija, galėjo būti geresniu pasirinkimu, siūlančiu didesnį greitį (pvz., 4 Mbps download ir 0,5 Mbps upload) ir mažesnį pingą.
Tačiau šviesolaidinis ryšys, arba Fiber-to-the-Home (FTTH), yra laikomas ateities technologija. Jis užtikrina didžiausią greitį ir patikimumą, tačiau reikalauja didesnių investicijų į infrastruktūrą. Būtent šviesolaidinių linijų plėtra yra pagrindinis RAIN projektų ir kitų panašių iniciatyvų tikslas.
Europos Sąjungos tikslai ir Lietuvos pažanga
Europos Komisija yra numačiusi ambicingus tikslus plačiajuosčio ryšio srityje. Strategija „Europa 2020“ numatė tris pagrindinius tikslus: iki 2013 m. visiems europiečiams sudaryti sąlygas naudotis baziniu plačiajuosčiu ryšiu (iki 30 Mbps), iki 2020 m. užtikrinti spartų plačiajuostį ryšį (daugiau nei 30 Mbps), o iki 2020 m. - kad 50 % arba daugiau Europos namų ūkių naudotųsi itin spartu plačiajuosčiu ryšiu (daugiau nei 100 Mbps).
Lietuva šiuose tiksluose pasiekė reikšmingų rezultatų. 2017 m. duomenimis, pagal plačiajuosčio ryšio skvarbą (abonentų skaičių 100 gyventojų) Lietuva buvo 3 Europoje ir 13 pasaulyje. Nors bendras aprėpties rodiklis yra aukštas, Europos Komisijos auditas parodė, kad ne visos valstybės narės pasieks visus „Europa 2020“ tikslus. Ypač kaimo vietovės išlieka problemiškos, kur aprėptis dažnai gerokai atsilieka nuo miesto. 2016 m. kaimo vietovių aprėptis visoje ES sudarė 47 % namų ūkių, nors bendras aprėpties vidurkis buvo 80 %.
Nepaisant iššūkių, Lietuva aktyviai investuoja į plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą. Europos Sąjungos fondų parama, skiriama per Europos regioninės plėtros fondą ir kitus finansavimo šaltinius, yra esminė siekiant įgyvendinti šiuos tikslus. Bendra projekto vertė siekia dešimtis milijonų eurų, o tai rodo valstybės prioritetą skaitmeninės infrastruktūros vystymui.
Konkurencijos skatinimas ir ateities perspektyvos
Viena iš svarbiausių RAIN projektų ir apskritai plačiajuosčio ryšio plėtros krypčių yra konkurencijos skatinimas. Leidus visiems operatoriams jungtis prie valstybei priklausančios infrastruktūros, tikimasi, kad tai paskatins paslaugų teikėjų tarpusavio konkurenciją, o tai galiausiai atneš naudos vartotojams per mažesnes kainas ir geresnes paslaugas.
Tačiau kyla klausimų dėl rinkos monopolininkės, bendrovės TEO (dabar Telia), pozicijos. Jei plačiajuostis ryšys taptų beveik nemokamas ir prieinamas daugeliui, tai galėtų kelti grėsmę įmonės pajamoms iš kitų paslaugų. Todėl svarbu užtikrinti, kad konkurencija būtų reali ir kad naujosios technologijos netaptų nepasiekiamos dėl monopolinių rinkos jėgų.
Ateities perspektyvos susijusios su 5G tinklų plėtra, daiktų internetu (IoT) ir dar spartesniu interneto ryšiu. Siekiama, kad iki 2025 m. visų namų ūkių prieiga prie itin spartaus plačiajuosčio ryšio, kurio spartą būtų galima padidinti iki 1 Gbps, būtų užtikrinta. Tai reikalaus nuolatinių investicijų į naujas technologijas ir infrastruktūrą, taip pat tinkamo reguliavimo ir strateginio planavimo.
Iššūkiai ir sprendimai: nuo finansavimo iki vartotojų švietimo
Didžiausias iššūkis plėtojant plačiajuostį ryšį, ypač kaimo vietovėse, yra didelės investicijų sąnaudos ir mažesnis privačių investuotojų susidomėjimas. Būtent todėl viešojo sektoriaus finansavimas, tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu, yra gyvybiškai svarbus. Tačiau svarbu ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad ji būtų naudojama efektyviai. Pirmasis RAIN projekto etapas parodė, kad nutiestos linijos ne visada buvo išnaudojamos, nes operatoriai nenorėjo nuomotis infrastruktūros didmenininkams dėl didelių kaštų. Todėl antrieji etapai ir nauji projektai siekia spręsti šias problemas, sudarydami daugiau prisijungimo taškų ir siekdami užtikrinti, kad infrastruktūra taptų prieinama įvairiems operatoriams.
Kita svarbi problema, ypač kaimo vietovėse, yra skaitmeninis neraštingumas ir nepakankamos žinios apie interneto teikiamą naudą. Net ir turint prieigą prie spartaus interneto, būtina, kad gyventojai mokėtų ir norėtų jį naudoti. Todėl svarbu investuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir į švietimo programas, kurios padėtų žmonėms suprasti ir pajusti interneto teikiamą naudą, skatinant aktyvų jo naudojimą įvairiose srityse - nuo elektroninės bankininkystės iki nuotolinio mokymosi ir bendravimo.
Nors kelias link visiško skaitmeninio prieinamumo ir lygybės dar gali būti ilgas, Lietuva, turėdama tvirtas pozicijas pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto plėtrą, demonstruoja ryžtingumą siekti šių tikslų. Projektai, tokie kaip RAIN, ir nuolatinės investicijos į naujos kartos infrastruktūrą yra svarbiausi žingsniai užtikrinant, kad skaitmeninės technologijos taptų neatsiejama visų Lietuvos gyventojų gyvenimo dalimi.
tags: #lietuva #2010 #placiajuostis #rysys