Interneto ryšys nėra saugus. Interneto paslaugų tiekėjai naršymo duomenis parduoda prekybininkams, vyriausybės šnipinėja, o nusikaltėliai vagia pinigus ar tapatybes. Norint susigrąžinti saugų ir privatų naršymą, į pagalbą skuba VPN - virtualus privatus tinklas. Nors tiek VPN, tiek CD raktas (key) yra skaitmeniniai atributai, jų funkcijos, paskirtis ir poveikis vartotojo patirčiai yra kardinaliai skirtingi.
Kas yra VPN ir kaip jis veikia?
VPN, arba virtualusis privatus tinklas, yra technologija, sukurta siekiant padidinti interneto saugumą ir privatumą. Jį įjungus, galima gauti daug pridėtinės naudos, pavyzdžiui, net pigesnius viešbučius. Remiantis lietuvių įkurtos įmonės „NordVPN“ informacija, jų sukurtas VPN paslepia vartotojo tinklo protokolą - IP - adresą ir interneto srautą nukreipia šifruotu ryšiu į privatų VPN serverį.
Įsivaizduokite VPN kaip užšifruotą tunelį, kuris leidžia jūsų informacijai per skaitmeninį pasaulį judėti saugiai. Prie savo VPN galite prisijungti bet kada, net ir su viešuoju „Wi-Fi“ prieigos tašku ir gauti visą reikiamą informaciją, esančią įmonės tinkle. Perduodami duomenys yra šifruojami, todėl piktavaliai negali jūsų susekti ir pasinaudoti duomenimis. Informacinių technologijų saugumo kompanijos „ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas teigia, kad svarbu pasirinkti patikimą VPN paslaugą, kuri palengvintų darbą iš namų. Komunikacijai su įmonės tinklu reikėtų vengti naudotis nemokamais VPN sprendimais, nes tokiu atveju yra mokama kažkuo kitu, o skaidrumas, šiuo atveju, turėtų būti svarbiausias kriterijus. Nemokamos VPN programos dažniau yra naudojamos apeiti tam tikrus interneto nustatymus - „Internete apstu pasiūlymų išbandyti VPN paslaugą, tačiau tokie pasiūlymai yra labiau orientuoti naudotojams, kurie tiesiog nori apsaugoti savo ryšį nuo susekimo ar apeiti geografinius apribojimus - pavyzdžiui, norint stebėti kitų šalių internetines filmų svetaines, arba pirkti kitų šalių elektroninėse parduotuvėse. Tokie VPN gali padėti apeiti ryšio filtrus, o ne dirbti iš namų.“- sako R. Liubertas.
VPN naudojimo naudos yra įvairiapusės:
- Saugus prisijungimas prie viešojo Wi-Fi tinklo: Viešieji Wi-Fi tinklai dažnai yra nesaugūs, todėl VPN šifruoja jūsų ryšį, apsaugodamas nuo duomenų vagysčių.
- Taupymas internetu: Kai kuriose svetainėse klientams iš skirtingų šalių siūlomos skirtingos kainos. Su VPN pakeitus vietovę, galima sutaupyti. Pavyzdžiui, keliaujant į Japoniją, pravartu sulyginti kainas, VPN paskyroje nusistačius Japonijos vietovę.
- Reklamų ir sekimo blokavimas: VPN gali blokuoti reklamas ir slapukų (angl. cookies) sekimą, suteikdamas švaresnę ir privatesnę naršymo patirtį.
- Prieiga prie geografiškai apriboto turinio: Norint apsipirkti ten ir matyti tai, kas Lietuvoje nepasiekiama, VPN yra puikus sprendimas.
- Duomenų privatumo užtikrinimas: Su VPN galima paslėpti savo naršymo istoriją nuo interneto paslaugų tiekėjo ir apsaugoti duomenis nuo reklamuotojų.
- Apsauga keliems įrenginiams: Vienu metu nori apsaugoti ne vieną įrenginį. Daugelis VPN paslaugų leidžia vienu abonementu apsaugoti kelis įrenginius.
- Naršymas „kaip namuose“ užsienyje: Išvykus į užsienį, nori naršyti tarsi namuose. Išvykus atostogų ar verslo reikalais gali būti sunku pasiekti įprastai naudojamas svetaines ir paslaugas. Jungiantis iš neįprastos vietos, internetinės banko svetainės gali neleisti prisijungti, o socialiniai tinklai priversti atlikti išsamias saugumo priemones kiekvieną kartą prisijungus.
- Cenzūros vengimas: Išvykus į užsienį, nori išvengti cenzūros. Yra valstybių, tokių kaip, pavyzdžiui, Kinija, kurios cenzūruoja vietinių paieškas ir priėjimą prie kai kurių interneto svetainių ar socialinių tinklų.
- Pranešimai apie duomenų nutekėjimą: Nori gauti įspėjimą, jei Tavo duomenys pateko į neleistinas rankas. Net puikiai rūpinantis savo saugumu elektroninėje erdvėje, duomenų nutekinimas yra reali grėsmė. Konfidenciali informacija gali patekti į tamsųjį internetą ir sukelti tapatybės vagystę.
VPN naudojimas yra legalus daugelyje šalių, Lietuvoje taip pat. Kadangi interneto srautas VPN serveryje, prieš nukreipiant jį į paskirties vietą, yra užšifruojamas, tai turi įtakos interneto greičiui. Visgi ryšys sulėtėja tiek nedaug, kad tai nedaro beveik jokios pastebimo įtakos. Vartotojo srautą VPN nukreipia į vieną VPN serverio, prie kurio vartotojas prisijungęs, IP adresą. Jei vartotojas nenaudoja VPN, aiškiai matyti, kad srautas nukreipiamas į skirtingus IP adresus, priklausomai nuo skirtingų tinklalapių, kuriuose jis lankosi. VPN priskirtas IP adresas taip pat skirsis nuo tikrojo IP adreso, kurį galima patikrinti pagal žinomus VPN IP adresus ir tiekėjo pavadinimą. Tačiau šį faktą galima nuslėpti naudojant užmaskuotų serverių funkciją, kuri paslepia VPN metaduomenis. Nors dauguma viešųjų Wi-Fi prieigos taškų nėra tokie pažangūs, kai kurie interneto paslaugų teikėjai gali užblokuoti šį IP adresą.
Šiuolaikiniame pasaulyje išmanusis telefonas tapo pagrindiniu įrankiu bankininkystei, darbui ir asmeninei komunikacijai. Didėjant priklausomybei nuo mobiliųjų duomenų, auga ir poreikis užtikrinti skaitmeninį privatumą. VPN - tai programinė įranga, kuri įrenginyje sukuria saugų, šifruotą „tunelį“. Tyrimai rodo, kad net 67 % viso VPN srauto dabar generuojama mobiliuosiuose įrenginiuose. Tuneliavimas yra procesas, kai vartotojo duomenų paketai yra „įvelkami“ į kitą, šifruotą sluoksnį ir siunčiami saugiu kanalu iki VPN serverio. Tik pasiekus šį serverį, duomenys yra iššifruojami ir išsiunčiami į galutinį tikslą (pvz., naujienų portalą ar el. bankininkystę). Saugumo pagrindas yra šifravimo algoritmai. Šiuo metu pramonės standartas yra AES-256 (angl. Advanced Encryption Standard). Tai karinio lygio šifravimas, kurį naudoja vyriausybės ir bankai. WireGuard: Modernus, lengvasvoris protokolas, naudojantis pažangią kriptografiją. Viešajame tinkle programišius gali įsiterpti tarp jūsų telefono ir maršrutizatoriaus. Be VPN jūsų siunčiami duomenys (slaptažodiai, žinutės) gali būti perimti. VPN šią riziką eliminuoja: net jei duomenys perimami, dėl šifravimo užpuolikas mato tik beprasmį simbolių kratinį. Be tiesioginių atakų, VPN apsaugo nuo nuolatinio sekimo. Be jo, jūsų IPT mato kiekvieną aplankytą svetainę (per DNS užklausas). VPN paslepia šią informaciją, užtikrindamas, kad jūsų naršymo istorija liktų privati. Naudojant VPN, jūs perkeliate pasitikėjimą nuo interneto tiekėjo ant VPN bendrovės pečių. Patikimas VPN privalo laikytis griežtos „No-Logs“ (duomenų nerenkimo) politikos. Tai reiškia, kad jie nesaugo informacijos apie jūsų veiklą, IP adresą ar srauto turinį. Vien pažadų neužtenka.
Mobilieji telefonai turi ribotus energijos išteklius, o nuolatinis duomenų šifravimas gali greitai iškrauti bateriją. Senesnis „OpenVPN“ protokolas, nors ir saugus, yra technologiškai sudėtingas ir reikalauja daug procesoriaus resursų, kas lemia greitesnį baterijos sekimą (gali siekti 20-40% per dieną). Mobiliieji telefonai nuolat keičia tinklus (pvz., išeinate iš namų „Wi-Fi“ į 4G gatvėje). „OpenVPN“ tokiais atvejais dažnai nutraukia ryšį, o „WireGuard“ sugeba akimirksniu atkurti sesiją be pastebimo trikdžio vartotojui. Mobiliuosiuose tinkluose ryšys dažnai būna nestabilus. Jei VPN ryšys nutrūksta bent sekundei, jūsų tikrasis IP adresas gali būti atskleistas. „Kill Switch“ funkcija tokiu atveju automatiškai blokuoja interneto prieigą, kol VPN ryšys atsistato. Tai funkcija, leidžianti pasirinkti, kurios programėlės naudoja VPN, o kurios - tiesioginį ryšį.
Kaip išsirinkti geriausią VPN: į ką reikia atkreipti dėmesį
Kas yra CD Key ir kuo jis skiriasi nuo VPN?
CD Key, arba kompaktinio disko raktas, yra unikalus kodas, kuris paprastai naudojamas skaitmeniniams produktams, tokiems kaip kompiuteriniai žaidimai, programinė įranga ar operacinės sistemos, aktyvuoti ir patvirtinti jų teisėtumą. Tai tarsi skaitmeninis pirkinio kvitas, kuris leidžia vartotojui naudotis įsigytu produktu.
Pagrindiniai CD Key ir VPN skirtumai:
- Paskirtis: CD Key skirtas produktų aktyvavimui ir licencijavimui. VPN skirtas interneto ryšio saugumui, privatumui ir anonimiškumui užtikrinti.
- Veikimo principas: CD Key yra statinis kodas, kuris patvirtina vartotojo teisę naudoti produktą. VPN veikia dinamiškai, šifruodamas ir nukreipdamas interneto srautą per serverius.
- Nauda vartotojui: CD Key suteikia prieigą prie įsigyto skaitmeninio turinio. VPN suteikia saugesnę ir privatesnę interneto naršymo patirtį, taip pat gali padėti apeiti geografinius apribojimus ir sutaupyti pinigų.
- Priklausomybė: CD Key paprastai yra vienkartinio naudojimo arba susietas su konkrečiu produktu. VPN yra paslauga, kuriai dažnai reikia aktyvios prenumeratos.
Lyginant su VPN, CD Key neturi jokios įtakos jūsų interneto saugumui ar privatumui. Jis yra tik licencijavimo mechanizmas.
VPN ir Kibernetinis Saugumas Darbo Vietoje
Kol Covid-19 pandemija veržiasi į mūsų gyvenimus, vis daugiau organizacijų leidžia savo darbuotojams dirbti iš namų. Įmonės yra skatinamos peržiūrėti savo naudojamų kibernetinio saugumo priemonių sąrašą ir jas papildyti būtinomis technologijomis. „ESET“ kibernetinio saugumo specialistai ragina atkreipti dėmesį į virtualiojo privataus tinklo (VPN) technologiją bei užtikrinti saugius prisijungimus prie įmonės sistemų - elektroninio pašto, įmonės duomenų, naudojant dviejų veiksnių autentifikavimą.
„ESET“ specialistai teigia, kad siekiant apsaugoti mobiliuose, už įmonės ribų keliaujančiuose įrenginiuose laikomus duomenis, darbuotojai turėtų būti raginami naudoti kompleksinius prisijungimo būdus ir sudėtingus bei reguliariai keičiamus slaptažodius. Pasitelkus dviejų veiksnių autentifikacijos metodą, galima apsaugoti įmonės turimas paskyras, prie kurių kasdien jungiasi darbuotojai, darbuotojų el. pašto dėžutes, kitas sistemas, VPN prisijungimus. Naudojant kompleksinius prisijungimus, net ir praradus įrenginį, prie jo nebus galima prisijungti neturint prieigos prie dviejų veiksnių autentifikavimo programėlės.
Saugūs prisijungimai - dabar pats laikas pradėti naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą jungiantis prie įmonės sistemų. Būtent duomenų praradimas, nutekėjimas ar įsilaužimas į įmonės serverius yra vienos iš didžiausių galimų grėsmių bet kurio verslo veikloje. Siekiant, kad IT sistema būtų apsaugota, būtina iš anksto pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis: sudaryti darbuotojams saugias sąlygas nuotoliniu būdu jungtis prie įmonės tinklo ir taikyti dviejų veiksnių autentifikavimą, jungiantis prie įmonės virtualiojo privataus tinklo (VPN), nuotolinio darbalaukio protokolo, elektroninio pašto ar netgi kompiuterio. Vienas iš jau dabar prieinamų programinės įrangos sprendimų, pritaikytų apsaugoti įmonės slaptažodius, yra dviejų veiksnių autentifikacija (2FA). Ši technologija puikiai tinka norint apsaugoti skirtingas ir su internetu ryšį turinčias sistemas, nekeliant pavojaus sugadinti esamus slaptažodius.
Kibernetinio saugumo kompanijos „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas teigia, kad dabar svarbu sutelkti pajėgas ir užtikrinti kibernetinį saugumą Lietuvoje - „Šiuo metu susiduriame su dar neregėtu fenomenu, kuomet didžioji dalis Lietuvos įmonių dirba nuotoliniu būdu. Būtent dabar turime užtikrinti ne vien tik įmonės tinkamą pasirengimą, naudoti būtiną saugumo programinę įrangą, tačiau ir vykdyti darbuotojų edukaciją kibernetinio saugumo klausimais. Dažnas darbuotojas namuose ir organizacijose dirba su įrenginiu, kuriame vartotojas turi suteiktas administratoriaus teises, o su tokia paskyra kompiuteryje galima daryti beveik viską. Būtina kasdieniam darbui naudoti paskyras be administravimo teisių, o administratoriaus paskyrą apsaugoti naudojant 2FA. - sako T. Parnarauskas. „Didžioji vartotojų dauguma yra linkę sukurti ir naudoti lengvai įsimenamus slaptažodius, kurie nepasižymi saugumu ir gali būti lengvai atspėti arba nulaužti. Teisingas 2FA technologijos pritaikymas neapkrauna vartotojo daugybe sunkiai įsimenamų slaptažodžių ir suteikia saugesnį prisijungimą prie verslo sistemų. Todėl ESET Lietuva visą karantino laikotarpį siūlys įsidiegti nemokamą ESET Secure Authentication 90 dienų licenciją, skirtą apsaugoti nuo pažeidimų, patvirtinant vartotojų tapatybes. Sprendimas galioja visoms Lietuvoje veikiančioms įmonėms ir organizacijoms.“, - sako kompanijos „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Saugus virtualusis privatus ryšys - esminė priemonė kovojant prieš padidėjusias kibernetinio saugumo rizikas. Šiuo metu dauguma įmonių darbuotojų dirba nuotoliniu būdu. Įmonių saugumas didele dalimi priklauso nuo to, ar darbuotojai prie įmonės tinklo jungiasi iš darbinio nešiojamojo kompiuterio, ar iš asmeninio. „Įmonių kompiuteriai dažniausiai būna labiau prižiūrėti, juos valdo IT administratoriai. Kompiuteriuose centralizuotai atnaujinama programinė įranga. Tuo tarpu namų kompiuteriuose ne visuomet aptiktume operacinę sistemą su visais įdiegtais atnaujinimais, o kartais nerastume netgi antivirusinės programos. Be to, namų ūkiuose naudojami interneto maršrutizatoriai dažnai būna su pasenusia programine įranga ir metų metus naudojamu tuo pačiu Wi-Fi slaptažodžiu. Tokiu kompiuteriu per virtualųjį privatų tinklą (VPN) jungiantis prie įmonės tinklo, atidaromi vartai grėsmėms persikelti iš namų tinklo į įmonę“, - paaiškina IT inžinierius R. Liubertas. Siekiant išvengti saugumo spragų dirbant namuose, pirmiausia reikėtų suteikti galimybę darbuotojams jungtis prie įmonės tinklo ar IT sistemų tik su darbiniu kompiuteriu ir tik įjungus VPN ryšį, o IT administratoriams - įsitikinti, kad darbo vietose yra įdiegti naujausi operacinės sistemos atnaujinimai, funkcionuojanti antivirusinė apsauga bei dviejų veiksnių autentifikacija.
VPN ir Antivirusinės programos: Papildančios, o ne pakeičiančios priemonės
VPN, kaip ir antivirusinės programos, apsaugo vartotoją nuo interneto grėsmių. Tačiau jos atlieka skirtingas funkcijas. Antivirusinės programos skirtos aptikti ir pašalinti kenkėjiškas programas (virusus, Trojos arklius, šnipinėjimo programas) iš jūsų įrenginio. VPN apsaugo jūsų interneto ryšį, šifruodamas duomenis ir paslėpdamas jūsų IP adresą. Viena technologija nepakeičia kitos; jos dažnai veikia geriausiai kartu, užtikrinant visapusišką skaitmeninę apsaugą.