Interneto plėtra ir vis didesnis belaidžių tinklų paplitimas atvėrė naujas galimybes, tačiau kartu iškėlė ir iššūkių, ypač susijusių su tinklų pavadinimų (SSID) pasirinkimu. Nors techninės galimybės naudoti savitąsias lietuviškas raides yra sudarytos jau seniai, vis dar pastebima tendencija naudoti "šveplą" rašybą, t. y. vengti lietuviškos abėcėlės raidžių ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Ši tendencija, pasak specialistų, ne tik kenkia lietuvių kalbos prestižui, bet ir gali sukelti praktinių problemų. Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kokie Wi-Fi vardai yra netinkami naudoti lietuvių kalba, kodėl taip nutinka ir kokios yra galimos pasekmės.
Savitosios lietuviškos raidės ir jų nepanaudojimas Wi-Fi varduose
Nuo 2004 m. Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto paslaugų centro DOMREG atlikta .lt domeno vardų analizė parodė, kad vos 7 proc., arba apie 2000 iš 28 000, registruotų ir potencialiai atitikmenis su savitosiomis lietuvių kalbos raidėmis galinčių turėti .lt domeno vardų užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Visi likusieji, arba net 93 proc. registruotų .lt domeno vardų, yra švepli, t. y. be šių raidžių. Nors ši analizė atlikta dėl .lt domenų, tendencija yra panaši ir Wi-Fi tinklų pavadinimų atveju. Daugelis vartotojų, net ir turėdami galimybę, vengia naudoti lietuviškas raides, rinkdamiesi paprastesnę, lotyniška abėcėlę atitinkančią rašybą.
Kodėl elektroninėje erdvėje kai kurie vis dar rašo šveplai?
Mokslininkas Gintautas Grigas, analizuodamas šią problemą, įvardija kelias pagrindines priežastis. Viena jų - nepatogi, dažnai persijungti verčianti standartinė klaviatūra. „Tikrai būtų daug geriau, jeigu turėtume patogias ir visiškai lietuvių kalbai pritaikytas kompiuterių klaviatūras. Tačiau tada reikėtų persijungti, norint rašyti anglų kalba, nes lietuvių kalbos abėcėlėje nėra trijų lotyniškų raidžių q, w ir x. Turbūt tas, kas įpranta rašyti nešvepluodamas su dabar paplitusia klaviatūra, gali rašyti lietuviškai pakankamai patogiai. Aš didelės problemos nematau. Žinoma, būtų daug geriau, jeigu pajėgtume įsidiegti visavertę lietuvišką klaviatūrą, dar geriau - nusipirkti, tačiau nematydami poreikio, nejausdami vartotojų spaudimo, verslininkai to nesiima“, - teigia G. Grigas.
Kita svarbi priežastis, anot jo, yra platesnė - tai kultūrinis provincialumas ir noras atrodyti europietiškesniems. „Manau, didesnė problema yra tai, kad mes dar esame labai provincialūs ir galvojame, kad rašydami nelietuviškai būsime panašesni į europiečius. Deja, švepluodami netampame europiečiais, tik parodome nepagarbą sau ir savo gimtajai kalbai“, - pabrėžia mokslininkas.
Techninės galimybės ir standartai
Lietuviškos kompiuterio klaviatūros standartas yra parengtas - tai standartas LST 1582. Ji yra visavertė, pritaikyta dirbti principu „ką matau, tą gaunu“, t. y. lietuviškos abėcėlės raidėms surinkti nereikia papildomų antro ir trečio lygio - jis naudojamas kabutėms ar kirčio ženklams. Tačiau, kaip pastebi G. Grigas, „kaip daikto lietuviškos klaviatūros neturime“.
Nors techninės galimybės naudoti savitąsias lietuviškas raides domenų varduose atsirado dar 2004 m., domenų su tokiomis raidėmis užregistruojama itin mažai. Panaši situacija stebima ir Wi-Fi tinklų pavadinimų pasirinkime.
Poveikis raštingumui ir kalbos prestižui
Įsigalėjusi „švepla kalba“ elektroninėje erdvėje formuoja vartotojų įpročius, o juos pakeisti yra ypač sunku. G. Grigas teigia, kad šveplavimo įprotis elektroninėje terpėje yra „peilis po kaklu“ raštingumui. Tyrimai rodo, kad jaunosios kartos rašymo įgūdžiai prastėja, o kalba tampa skurdi. Nors negalima kaltinti vien IT sektoriaus, pažangos nesustabdysi, reikia išmokti prisitaikyti prie naujų technologijų ir jas naudoti sąmoningai, formuojant tinkamus įpročius.
Wi-Fi tinklų pavadinimų pasirinkimo specifika
Nors straipsnio tema yra Wi-Fi vardai, svarbu suprasti, kad principai, taikomi domenų vardams, dažnai atspindi platesnes tendencijas skaitmeninėje erdvėje. Renkantis Wi-Fi tinklo pavadinimą, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Skaidrumas ir suprantamumas: Vardas turėtų būti lengvai suprantamas ir atpažįstamas. Naudojant "šveplą" rašybą, gali kilti neaiškumų, ypač jei tinklas bus pasiekiamas platesniam vartotojų ratui.
- Tapatumas ir kultūrinis identitetas: Naudojant lietuviškas raides, ne tik palaikoma gimtoji kalba, bet ir suteikiama tinklui savito lietuviško identiteto. Tai ypač svarbu viešose erdvėse ar verslo įmonėse, siekiančiose pabrėžti savo lietuviškumą.
- Techninės priežastys: Nors dauguma šiuolaikinių įrenginių palaiko IDN (Internationalized Domain Names), vis dar gali pasitaikyti senesnių ar specifinių įrenginių, kurie gali turėti problemų su specialiaisiais simboliais. Tačiau, kaip rodo patirtis su domenais, dažnai rekomenduojama registruoti ir "šveplą" variantą, kad būtų užtikrintas maksimalus pasiekiamumas.
- Potencialios problemos: Nors techninės galimybės yra, pasirinkimas vengti lietuviškų raidžių gali būti suprantamas kaip kalbos prestižo menkinimas. Tai gali sukelti neigiamą reakciją iš kalbos puoselėtojų ir visuomenės, kuriai rūpi gimtosios kalbos išsaugojimas.
Tarptautinė perspektyva ir teisinis reguliavimas
Nors straipsnio pagrindinė tema yra Wi-Fi vardai lietuvių kalba, verta paminėti, kad vardų ir pavadinimų pasirinkimo bei registracijos klausimai yra reglamentuojami įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, Vengrijoje taikytina teisė lemia, kokie vardai ir pavadinimai gali būti naudojami. Net ir tarptautinėje privatizmoje, kurios taikymą reglamentuoja 2017 m. Įstatymas Nr. XXVIII, svarbu atsižvelgti į viešąją tvarką ir pagrindines vertybes. Asmens vardui ir pavardei taikytina teisė yra jo asmeninė teisė arba, jo prašymu, Vengrijos teisė. Bendru šalių prašymu sutuoktinių pavardei gali būti pasirenkama valstybės, kurios pilietis yra bet kuris iš sutuoktinių, teisė arba Vengrijos teisė. Nesant tokio prašymo, taikoma sutuoktinių asmeniniams santykiams taikytina teisė.
Tokios šalys kaip Vokietija, Švedija, Japonija, Danija, Islandija, Naujoji Zelandija, Kinija, Portugalija, Rusija turi griežtas taisykles dėl vardų ir pavadinimų registracijos, siekdamos apsaugoti vaikus, išsaugoti kultūrinį identitetą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui. Pavyzdžiui, Vokietijoje draudžiama vaikams duoti daiktų ir produktų vardus, o Švedijoje - vardus, kurie gali kelti diskomfortą. Danijoje egzistuoja oficialus leidžiamų vardų sąrašas. Islandijoje nauji vardai turi būti sudaryti tik iš islandiškos abėcėlės raidžių. Kinijoje vardai turi būti atpažįstami skenerių ir įrašomi į nacionalines identifikacines korteles.
Šios tarptautinės praktikos rodo, kad kalbos ir jos rašybos aspektai skaitmeninėje erdvėje yra svarbūs ir gali būti reguliuojami. Lietuvoje, nors ir nėra griežtų įstatymų, draudžiančių naudoti "šveplą" rašybą Wi-Fi tinklų pavadinimuose, verta atkreipti dėmesį į platesnį kontekstą ir puoselėti gimtąją kalbą.
Apibendrinimas
Nors techninės galimybės naudoti lietuviškas raides Wi-Fi tinklų pavadinimuose yra, didžioji dalis vartotojų vis dar renkasi "šveplą" rašybą. Tai lemia nepatogios klaviatūros, įpročiai ir noras atrodyti europietiškesniems. Tačiau ši tendencija kenkia lietuvių kalbos prestižui ir gali turėti neigiamų pasekmių raštingumui. Svarbu suprasti, kad tinklo pavadinimas yra ne tik techninis identifikatorius, bet ir dalis skaitmeninės erdvės kultūros. Renkantis Wi-Fi tinklo pavadinimą, verta pagalvoti apie lietuviškų raidžių naudojimą, taip prisidedant prie gimtosios kalbos puoselėjimo ir užtikrinant aiškesnį bei lietuviškesnį interneto pasaulį.