Šiais laikais, kai namai dažnai virsta biuru ir nuotolinių susitikimų erdve, kaip niekada svarbus tapo kokybiškas interneto ryšys juose. Vis daugiau vartotojų nenori gręžti sienų ar apsikrauti laidais, todėl populiarėja lengvai įrengiamas mobilusis internetas namams. Technologijų ekspertai pataria, kaip išsirinkti tinkamiausią įrenginį, kuris užtikrintų stabilų ir greitą ryšį visuose namų kampuose.
Kada verta rinktis mobilųjį internetą namams?
Kai telefonams skirta technologija buvo pritaikyta namų ryšiui, jis tapo nepriklausomas nuo vietos. Todėl mobilųjį namų internetą, dažniausiai atstovaujamą nedidelio modemo su SIM kortele, galima pasiimti bet kur, kur yra elektros lizdas bei veikia 4G ryšys. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 4G ryšio padengimas yra labai platus - apima per 99 proc. šalies teritorijos. Tai reiškia, kad didžiojoje dalyje Lietuvos galėsite mėgautis mobiliuoju internetu namams.
Mobiliojo namų interneto sparta dažniausiai siekia iki 300 Mbps, todėl jos pakanka ir keliems tuo pačiu metu prisijungusiems įrenginiams. Tačiau prieš renkantis namų internetą, svarbu bent apytiksliai įvertinti savo poreikius ir apie juos informuoti tiekėją. Tai padės pasirinkti optimaliausią planą ir įrangą.
Įvertinkite ryšio stiprumą savo vietovėje
Nepamirškite patikrinti ir atskirų tiekėjų siūlomo ryšio stiprumo būtent savo namų vietovėje. Didžiausi interneto pardavėjai tokią galimybę yra įdiegę savo tinklapiuose. Pavyzdžiui, „Tele2“ 4G interneto ryšio stiprumo žemėlapyje pagal savo realią lokaciją galite sužinoti, koks yra dabar naudojamo interneto greitis ir kokio stiprumo signalą galite tikėtis savo namuose.
Kartais ryšio stiprumą nulemia ne tik vietovė, bet ir namų dydis, šalia esantys vandens telkiniai ar net sienų apdaila. Todėl pasidomėkite, ar pasirinktas tiekėjas suteikia galimybę nemokamai išbandyti savo paslaugas. Tai puiki proga įsitikinti, ar pasirinktas sprendimas atitinka jūsų lūkesčius.
Modemo pasirinkimas: nuoma ar pirkimas?
Technologijų ekspertai modemus rekomenduoja nuomotis arba įsigyti iš pasirinkto interneto pardavėjo, o ne naudoti įsigytus atskirai. Taip tiekėjas gali parinkti geriausiai numatytą ryšio apkrovą atitinkantį įrenginį ir užtikrinti visą įmanomą interneto kokybę. Dažnai interneto tiekėjai siūlo išsinuomoti įrangą už kelis eurus per mėnesį. Nors operatorių nuomojama bazinio lygio įranga dažnai nesusidoroja su didesniu namų plotu ir vienu metu prijungtų įrenginių gausa, savo maršrutizatoriaus turėjimas suteikia nepriklausomybės nuo tiekėjo. Nusprendę pakeisti operatorių (pavyzdžiui, iš „Telia“ pereiti į „Bitę“ ar „Tele2“), jūs tiesiog pakeisite SIM kortelę įrenginyje, o visa jūsų namų „Wi-Fi“ sistema, slaptažodžiai ir prijungti išmanieji prietaisai liks veikti be jokių trikdžių.
Paprastas modemo įrengimas ir naudojimas
Šiuolaikiniai 4G mobiliojo interneto namams modemai yra itin paprastai įrengiami. Tereikia įdėti SIM kortelę, pastatyti atviroje vietoje (pavyzdžiui, prie lango), o tada pajungti į elektros lizdą. Devyniasdešimt devyniais atvejais iš šimto aktyvuoti ir pradėti naudotis modemu gali kiekvienas žmogus, kuris moka skaityti ir sekti paprastą instrukciją. Dažniausiai nereikia nė to - pakanka įstatyti SIM kortelę į lizdą (dažnai ir ji jau būna įdėta), prijungti modemo maitinimo laidą, palaukti, kol mobiliojo ryšio bei Wi-Fi indikatoriai užsidegs žaliai, prisijungti prie Wi-Fi tinklo (prisijungimo vardas ir slaptažodis užrašyti ant paties modemo) ir pradėti naudotis. Aišku, norint didesnio saugumo, praverstų įsidiegti modemo valdymo programėlę, pasikeisti Wi-Fi slaptažodį ir t.t. Tačiau pats prijungimas yra net paprastesnis nei seno laidinio interneto, nes tiesiog yra mažiau laidų.
Modemo padėtis: mitai ir tiesa
Dažnai kyla klausimas, ar modemo padėtis namuose turi įtakos ryšio kokybei. Atsakymas - taip, turi.
Modemas gadina namų interjerą?
Dažniausiai netiesa. Dėl skonio, aišku, nesiginčijama, o modemo nugrūsti giliai į spintą ar kur po lova nepavyks. Tačiau šiuolaikinis 5G tinklo namų interneto modemas yra bene mažiausiai galintis pakenkti jūsų namų interjerui įrenginys. Jam pajungti tereikia vieno elektros laido. Jokių interneto kabelių, papildomų skylių sienoje ir t.t. Modernūs modeliai neturi styrančių antenų, viskas sutalpinta estetiškame minimalistinių formų korpuse, tad teisingai įkomponuotas regimoje vietoje toks modemas dažną interjerą gali net puošti. Be to, modemas yra pakankamai kompaktiškas, kad esant poreikiui jį galima būtų lengvai užmaskuoti, tuo pat metu paliekant pakankamai atviroje vietoje geram signalui.
Nesvarbu, kur padėsi, nors spintoje ar po lova, veiks lygiai taip pat?
Netiesa. Tiek modemo gaunamas mobiliojo interneto signalas, tiek jo siunčiamas Wi-Fi yra tam tikro dažnio radijo bangos, kurių sklidimui daro įtaką bet kokios kliūtys. Kuo aukštesnio dažnio bangos, tuo daugiau informacijos perneša to paties pločio juosta, tuo greitesnį internetą užtikrina ir… tuo sunkiau aplenkia bet kokias kliūtis. Būtent todėl, jei gyvenate labai stipraus signalo zonoje, ir prie Wi-Fi jungiatės tame pačiame kambaryje, greičiausiai, ryšys veiks net nukišus modemą po lova. Tačiau pamėginę padėti jį atviroje vietoje galėtumėte pastebėti dar padidėjusį greitį arba sumažėjusią jungimosi delsą. Na, o jei gyvenate toliau nuo miestų, prie Wi-Fi jungtis norite iš kito kambario, giliai nugrūstas modemas gali duoti daugiau nusivylimo, nei greito interneto. Tad prieš ieškant kaltų, verta paieškoti tinkamesnės vietos savo įrenginiui.
Kaip pagerinti interneto / Wi-Fi ryšį?
Geriausia vieta modemui - kuo aukščiau ir kuo arčiau lango?
Nebūtinai tiesa. Atrodytų logiška - jei nugrūstas giliai modemas veiks prasčiau, tai pastatytas arčiau lango ir dar kuo aukščiau, tikrai gaudys stipresnį signalą. Tačiau ir čia ne viskas yra taip mechaniškai paprasta. Gal langas yra priešingoje namo pusėje nei transliacinis bokštas? Gal už lango auga didelis medis, ar netoliese stovi kaimyno namas? Gal pastačius modemą viršutiniame aukšte signalui pradeda trukdyti ekranuojančios stogo konstrukcijos? Priežasčių gali būti daugybė. Tačiau faktas yra faktas - praktikoje tikrai pasitaiko, kad atrodytų palankiausioje vietoje pagal visas taisykles pastatytas modemas gauna prastesnį signalą, nei, pvz., padėtas šalia televizoriaus vidury kambario. Galima ilgai postringauti apie mistiką ar metalines sienų konstrukcijas, o galima pasielgti taip, kaip ir dera - tiesiog išmatuoti mobiliojo interneto greitį įvairiose tinkamose namo vietose ir pastatyti modemą ten, kur signalas geriausias. Matuoti galima ir savo telefonu, tam pasitelkti RRT paslaugą matuok.lt, Speedtest ir t.t.
Naujas namas laidesnis signalui, tad modemą galima statyti bet kur?
Netiesa. Tiesa sakant, dažnai net atvirkščiai. A+ ir panašios šilumos izoliacijos turi atspindinčius sluoksnius, kurie gali veikti kaip radijo bangų ekranas, o gelžbetonio konstrukcijos gali išvis blokuoti signalą. Teko lankytis naujame name, kur uždarius lauko duris bet koks signalas išvis išnykdavo. Tad išties laidesnės signalui gali būti nebent medinės trobos ar pirtelės sienos, o modernus gyvenamasis namas jį sulaiko ne prasčiau nei senovinis metro storio mūras. Todėl teisingai parinkta modemo pastatymo vieta čia lygiai tokia pat svarbi. Taisyklės tos pačios - jokių spintų, ypač geležinių, toliau nuo elektronikos ar galingų elektros įrenginių, atvira erdvė, stipriausio signalo matavimas. Na, o jei namas, kaip tas mano lankytas, visiškai blokuoja signalą, verta pasidomėti lauko modemu, kuris įrengiamas namo išorėje (gal ant stogo, gal prie sienos ar ant lango), o į vidų atvedamas tik vienas plonas laidelis. Kitas variantas - prie vidinio modemo prijungti papildomą išorinę anteną ir taip sustiprinti signalą.
Wi-Fi aprėptis: ar vieno modemo pakanka?
Dažnai netiesa, kad pakanka vieno modemo, kad Wi-Fi veiktų visame name. Jei gyvenate vieno-trijų kambarių bute ar kokiame sodo namelyje, greičiausiai modemo sukurtas Wi-Fi tinklas padengs jį visą. Tačiau didesniam ar kelių aukštų namui vieno modemo tikrai nepakaks. Juolab, kad norėdami gauti geresnį signalą, jo greičiausiai nestatysime pačiame namo vidury. Ir net jei ir taip, maksimalus Wi-Fi greitis ir minimali delsa visada bus artimiausiame kambaryje prie maršrutizatoriaus. Taip yra dėl jau minėtos taisyklės: aukštesnis dažnis=didesnis greitis=mažesnė skvarba. Wi-Fi 5 veikia 2,4 GHz ir 5 GHz dažniuose, Wi-Fi 6 pridėjo ir 6 GHz. Mažesnis dažnis sklinda toliau, tad tolimesniuose kambariuose įrenginiai automatiškai jungsis prie 2,4 GHz, tačiau aukštesnis dažnis ženkliai greitesnis.
Norint vienodo geriausio greičio visur, reikėtų įsirengti papildomus Wi-Fi maršrutizatorius. Jų skaičius priklauso nuo buto dydžio ar namo konstrukcijos - gal pakaks dviejų, gal reikės trečio laiptams, o jei sienos labai storos, gali prireikti ir daugiau. Geriausia rinktis naujausios kartos (ilgiau bus palaikomi) to paties gamintojo MESH sistemos maršrutizatorius - jie be jokių laidų sukuria vientisą tinklą, kuris nepastebimai veiks visuose namo kampuose, o prireikus leidžia be jokio vargo prijungti papildomą maršrutizatorių. Pvz., Wi-Fi 7 MLO technologiją palaikantys „Deco BE25“ - nedidelės, nepastebimos „tabletės“, prie kurių prireikus geresnio padengimo visada galima prijungti dar vieną (ar dešimt).
Kasdienė modemo priežiūra ir atnaujinimas
Jei internetas pradėjo strigti, modemą reikia perkrauti
Tai tiesa. Netgi dar daugiau - patartina modemą laikas nuo laiko perkrauti tiesiog profilaktiškai. Iš naujo atlikdamas jungimąsi jis išsivalo nuo atmintyje sukauptų klaidų ir šiukšlių, atlieka testavimą ir t.t. Ši taisyklė - „perkrauk, jei kažkas ne taip, o jei viskas taip - perkrauk bent kartą per mėnesį“ - galioja ne tik modemui, bet ir išmaniajam telefonui bei kitiems įrenginiams, kurie turi procesorių, operacinę sistemą.
Modemą kas kelerius metus reiktų keisti nauju
Tai tiesa. Daug kas gali galvoti - kam to reikia, juk nesugedo, veikia taip pat, kaip veikė, tai koks skirtumas? Taip, 4G modemas palaikys 4G ryšio greitį, 5G bus greitesnis, o naujas tai modelis, ar kelių metų - koks skirtumas. Toks požiūris iš esmės yra klaidingas ir tam yra kelios priežastys.
Pirmiausia, bet kuri ryšio karta, ir 4G/5G, nuolat vystosi. Naujesni modemai moka išnaudoti platesnę to paties dažnio juostą, pasitelkia nereglamentuojamus dažnius, vienu metu priima signalą keliais dažniais, taip užtikrindami vis greitesnį duomenų gavimą ir mažesnę delsą. Pvz., pirmos kartos 4G modemai palaikė 15-40 Mbps duomenų perdavimo greitį, o paskutiniai modeliai prieš atsirandant 5G - 50-140 Mbps. Tas pats vyksta ir su 5G.
Antra - vystosi ne tik mobiliojo interneto perdavimas, bet atsiranda ir naujos kartos Wi-Fi, kurį naujesni modemai palaiko. Prieš kelerius metus standartas buvo Wi-Fi 5, dabar Wi-Fi 6 jau įprasta, o galima rasti ir palaikančių Wi-Fi 7. Nauja karta leidžia prie tinklo prijungti daugiau įrenginių, tiksliau paskirsto duomenų srautus tarp jų, turi ženkliai mažesnę delsą, tad geriau tiks žaidimams ir, aišku, užtikrina didesnį greitį.
Trečia - naujesni modemai turi greitesnį procesorių. O čia, kaip ir telefone - operacinė sistema atnaujinama, nes gamintojai turi apsaugoti nuo vis naujų grėsmių, atsižvelgti į kintančius ryšio standartus. Senam procesoriui vis sunkiau susitvarkyti su gautomis naujomis užduotimis ir įrenginys pradeda veikti lėčiau, dažniau stringa, net jei niekas nesugedo.
Ketvirta - valdymo patogumas ir daugiau vartotojui palankių funkcijų. Naujesni modemai valdomi programėle telefone, nebereikia jungtis su slaptažodžiu per nurodytą interneto adresą. Čia įdiegtos galimybės riboti internetą vienam ar kitam vartotojui, sukurti laikiną prieigą svečiui, dažnai yra aktyvi apsauga nuo grėsmių ir t.t.
Penkta - dažnai naują modemą galite tiesiog išbandyti ir patys pamatysite, ar geresnis jis už seną. Štai „Tele2“ duoda išbandyti nemokamai, tai jokios rizikos. O naudos gali būti daug.
Wi-Fi dažnių skirtumai: 2.4 GHz vs. 5 GHz
Kuo skiriasi 2.4 GHz ir 5 GHz „Wi-Fi“ dažniai? 2.4 GHz dažnio bangos geriau skverbiasi per sienas ir padengia didesnį namų plotą, tačiau maksimalus interneto greitis šiame dažnyje yra mažesnis. 5 GHz dažnis užtikrina didesnį greitį, tačiau jo skvarba per kliūtis yra mažesnė. Jei dirbate tame pačiame kambaryje, kur stovi modemas, verta pasirinkti 5 GHz, kurie užtikrina didesnę greitaveiką.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar 5G maršrutizatorius veiks su mano interneto tiekėjo kortele?
Taip, parduodami įrenginiai yra universalūs ir nepririšti prie jokio konkrečio tinklo.
Ką daryti, jei pakeitus maršrutizatorių internetas tolimiausiame kambaryje vis dar silpnas?
Jei gyvenate itin didelio ploto name arba name per kelis aukštus, net ir pats galingiausias vienas maršrutizatorius gali nepasiekti tolimiausių kampų. Tokiu atveju verta apsvarstyti papildomų Wi-Fi maršrutizatorių įsigijimą arba MESH sistemos įrengimą.
Kaip nustatyti silpniausias namų Wi-Fi vietas?
Prisijunkite prie savo namų tinklo, atidarykite programėlę ir lėtai eikite per visus kambarius, kaskart atlikdami naują greičio testą. Taip tiksliai pamatysite, kuriose zonose signalas dramatiškai krinta.
Maršrutizatoriaus (modemo) pasirinkimas ir įsigijimas
Maršrutizatorius (kartais dar vadinamas „routeriu“ ar „modemu“) suteikia galimybę prie vieno tinklo laidu arba be jo (WiFi) prijungti kelis prietaisus: TV, kompiuterį, telefoną, planšetę… Visgi, nors daugeliui atrodo įprasta, kad namuose internetas turi būti greitas ir nekelti jokių rūpesčių, tačiau netinkamo interneto plano pasirinkimas ir prastas modemas gali užkirsti kelią greitai ir funkcionaliai interneto paslaugai. Štai kodėl paieškas siūlome vykdyti su specialistais, kurie išmano smulkmenas.
Pradėjus ieškoti modemo susidursite su labai plačia gamintojų pasiūla. Lietuvoje populiariausi: D-LINK, LINKSYS, ASUS ir kt. Suprantama, kad kiekvieno gamintojo technika pasižymi savomis charakteristikomis, kurias būtina išanalizuoti norint rasti tinkamiausią maršrutizatorių. Tiesa, dažnas interneto paslaugų tiekėjas kartu su planu siūlo pirkti arba nuomoti ir jų siūlomą modemą. Balticum šiuo metu suteikia galimybę tik išsinuomoti maršrutizatorių. Pasiūlymas - vienas: 2,50 EUR/mėn ir galite naudotis Wi-Fi savo namuose. TELIA siūlo kur kas daugiau galimybių - net keturis skirtingus modemus, kurie skiriasi savo charakteristikomis, tad pagal kliento poreikius pasiūlomas ir konkretus gaminys: maršrutizatorius ADBB PDG A4001N, maršrutizatorius ADBB P. RG EA4201N, maršrutizatorius Pirelli DRG A125G ir maršrutizatorius COMTREND WAP 5813n. Prijungus kompiuterį prie belaidžio interneto, skirtingi maršrutizatoriai geba pasiekti nuo 50 Mbps iki 1000 Mbps.
Ypač verta pasidomėti gamintojais. Antenų skaičius aktualus, kai prie maršrutizatoriaus bus jungiamas didelis skaičius kompiuterių arba telefonų. Suprantama, kad neturint patirties susirasti tinkamiausią modemą gali būti sunku. Daugelis iš mūsų puikiai žino tą jausmą: svetainėje internetas veikia nepriekaištingai, tačiau nuėjus į miegamąjį ar virtuvę ryšys staiga drastiškai suprastėja. Tokiose situacijose patikimas Wi-Fi maršrutizatorius namams tampa nebe prabanga, o būtinybe. Net ir pats greičiausias bei brangiausias interneto planas nepadės, jeigu jūsų namų įranga nesugeba „pramušti“ sienų ir tolygiai paskirstyti belaidžio signalo. Interneto tiekėjų suteikiami baziniai įrenginiai dažniausiai yra sukurti atsižvelgiant tik į minimalius vartotojų poreikius. Pagrindinės silpno signalo priežastys yra fizinės kliūtys: storos betoninės ar plytinės sienos, metalinės konstrukcijos bei tiesiog per didelis atstumas nuo paties įrenginio. Be to, didžiulę įtaką ryšio kokybei daro ir netinkama maršrutizatoriaus vieta.
Kaip atskirti, ar dėl prasto ryšio kaltas interneto tiekėjas, ar jūsų namuose esanti įranga? Jei internetas greitas tik viename kambaryje, pastebite vakariniai strigimus, stringa išmanioji televizija, ar naudojate per didelį kiekį išmaniųjų įrenginių - greičiausiai problema slypi jūsų namų įrangoje. Šiuolaikiniuose namuose prie interneto jungiasi ne tik kompiuteriai ir telefonai, bet ir televizoriai, siurbliai robotai bei išmanusis apšvietimas. Įrenginio amžius taip pat svarbus. Tinkamos vietos parinkimas yra kritiškai svarbus žingsnis. Geriausia Wi-Fi maršrutizatorius namams vieta yra kuo arčiau namų ar buto geometrinio centro. Įrenginį rekomenduojama statyti atviroje erdvėje ir pakelti nuo grindų bent į 1-1,5 metro aukštį (pavyzdžiui, padėti ant komodos ar lentynos). Blogiausia, ką galite padaryti - uždaryti maršrutizatorių į metalinę ryšių skydinę, paslėpti jį drabužių spintoje arba numesti ant grindų kampe prie pat išorinės namo sienos.
Jei jūsų namuose nuolat veikia kelios išmaniosios televizijos, vaikai žaidžia kompiuterinius žaidimus tinkle, o jūs dažnai dirbate iš namų - 5G maršrutizatorius yra pati geriausia investicija į ryšio kokybę. Nuomojantis įrangą, dažnai ji nesusidoroja su didesniu namų plotu ir vienu metu prijungtų įrenginių gausa. Turėdami savo maršrutizatorių, tampate visiškai nepriklausomi nuo tiekėjo. Pakeitus operatorių, jūs tiesiog pakeičiate SIM kortelę įrenginyje, o visa jūsų namų „Wi-Fi“ sistema, slaptažodžiai ir prijungti išmanieji prietaisai liks veikti be jokių trikdžių.
Naujos kartos maršrutizatoriams tereikia pirmą kartą nuskanuoti QR kodą telefonu ir įrenginys automatiškai prijungiamas prie Wi-Fi. Galiausiai, modemai gali turėti ir USB jungtį, kuri leidžia prijungti atmintuką, padėsiantį sklandžiau transliuoti tam tikrus failus, kaip kad video arba foto. Visada verta palyginti kainą. Ar labiau apsimoka pirkti, ar nuomoti?
Jei internetas pradėjo strigti, modemą reikia perkrauti. Tai tiesa. Netgi dar daugiau - patartume modemą laikas nuo laiko perkrauti tiesiog profilaktiškai. Iš naujo atlikdamas jungimąsi jis išsivalo nuo atmintyje sukauptų klaidų ir šiukšlių, atlieka testavimą ir t.t. Ši taisyklė - „perkrauk, jei kažkas ne taip, o jei viskas taip - perkrauk bent kartą per mėnesį“ - galioja ne tik modemui, bet ir išmaniajam telefonui bei kitiems įrenginiams, kurie turi procesorių, operacinę sistemą.
tags: #koki #modema #pasirinkti