Kaip sustiprinti modemo ryšį: išsamus vadovas

Nepertraukiamai veikiantis internetas tapo bene svarbiausiu darbo įrankiu. Juk kokybiškas darbas kompiuteriu priklauso ne tik nuo naudojamos įrangos, bet ir nuo bevielio ryšio. Dažniausiai gerą interneto veikimą namuose užtikrina Wi-Fi maršrutizatoriai. Tačiau jei jūsų namai dideli ar norite aprūpinti sparčiu internetu didelį biurą, vien įprasto maršrutizatoriaus gali nepakakti. Norint turėti geresnį ryšį, reikėtų naudoti ir Wi-Fi stiprintuvus.

Wi-Fi ryšio stiprintuvas: kas tai ir kaip jis veikia?

Wi-Fi ryšio stiprintuvas - tai priemonė, skirta bevielio interneto signalui priimti ir stiprinti. Paprasčiau tariant - jeigu gyvenate dideliuose ir erdviuose namuose, įprastas bevielio interneto maršrutizatorius nebus pakankamai galingas, kad galėtų užtikrinti vienodai veikiantį ryšį visose namų erdvėse. Bevielio interneto signalo bangos yra gana trumpos, todėl jos sklinda ribotą atstumą. Ryšį gali silpninti sienos, durys ar net baldai. Tai labai patogi priemonė, nes stiprintuvą lengva naudoti, jam paleisti nereikės kviestis specialistų. Tereikia Wi-Fi ryšio stiprintuvą prijungti prie elektros lizdo ir, nustačius jį pagal instrukcijas, džiaugtis platesniu interneto signalo diapazonu visuose namuose. Geras signalo stiprintuvo tikslas yra ne tik gerinti ryšį, bet ir jį perduoti gerokai platesniu diapazonu.

Kaip tai veikia? Bevielio interneto signalo stiprintuvas gaudo ryšį iš pagrindinio namų maršrutizatoriaus. Tuomet gautas signalas yra atitinkamai sustiprinamas ir perduodamas platesniu diapazonu. Nors iš pirmo žvilgsnio šis procesas skamba sudėtingai, tačiau, turint namuose Wi-Fi signalo stiprintuvą, sukti galvos dėl jo veikimo nereikės.

Tinkama stiprintuvo vieta: raktas į sėkmę

Net ir geriausias Wi-Fi stiprintuvas neatliks savo paskirties, jeigu laikysite jį netinkamoje vietoje. Šio daikto tikslas - praplėsti ir sustiprinti interneto signalą. Todėl jo laikyti šalia maršrutizatoriaus tikrai nereikėtų. Rekomenduojama Wi-Fi ryšio stiprintuvą laikyti ten, kur jūsų turimas interneto ryšys silpsta. Tuomet Wi-Fi stiprintuvas naudos ryšį iš maršrutizatoriaus, jį stiprins ir skleis ten, kur prieš tai nepasiekė.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad stiprintuvai taip pat siunčia trumpas bangas. Jie, kaip ir maršrutizatoriai, turi antenas, kuriomis skleidžia bevielį interneto ryšį. Tad jeigu jums priklauso itin didelis namas, biuras ar teritorija, teks įsigyti net kelis Wi-Fi signalo stiprintuvus ir sujungti juos tarpusavyje.

Fizinės kliūtys ir signalo slopinimas

Pirmiausia, dar prieš įsigyjant Wi-Fi signalo stiprintuvą, reikėtų pasidomėti jo parametrais ir techninėmis galimybėmis. Pasirinkus netinkamą aparatą, galite sulaukti priešingo, nei tikėtasi, rezultato. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Wi-Fi ryšio bangos, eidamos per įvairias kliūtis, natūraliai slopsta. Didžiausios kliūtys, kurios silpnina signalą, yra sienos, perdanga, grindys ir net durys. Dėl savo savybių bevielės bangos atsispindi nuo metalo paviršių: metaliniai tinklai ir konstrukcijos sienose, selektyvinis stiklas plastikiniuose languose. Interneto signalą gali silpninti veidrodiai, akvariumai, net didelių augalų lapai, medžiai. Todėl jei blogai skleidžiamas Wi-Fi stiprintuvo signalas, pabandykite pakeisti jo vietą, peržiūrėti, ar jis gauna pakankamai pirminio signalo iš maršrutizatoriaus.

Tinklo plėtra: keli stiprintuvai ir tinkamos vietos parinkimas

Norint turėti našų ir stiprų bevielio ryšio signalą didelėse teritorijose, gali tekti sujungti net kelis stiprintuvus. Jie turėtų būti sudėlioti patalpose taip, kad vienas nuo kito galėtų perimti bevielio interneto signalą, jį sustiprinti ir paskleisti toliau. Tai reiškia, kad pirmąjį Wi-Fi signalo stiprintuvą rekomenduojama statyti ten, kur šiek tiek silpsta pagrindinio maršrutizatoriaus skleidžiamas ryšys. Na, o antrąjį stiprintuvą reikėtų statyti ten, kur silpsta interneto ryšys, kurį skleidžia pirmasis stiprintuvas.

Stiprintuvų sujungimas: automatinis ir rankinis būdai

Sujungti du bevielio ryšio stiprintuvus galima dviem būdais - rankiniu ir automatiniu. Pastarasis yra vienas patogiausių. Kiekvienas stiprintuvas turi WPS mygtuką. Tereikia jį nuspausti ant abiejų stiprintuvų ir jie automatiškai ryšio kanalais apsikeičia reikalinga informacija. Wi-Fi ryšio stiprintuvus tarpusavyje sujungti galima ir rankiniu būdu, nustatant visus reikalingus parametrus ir slaptažodžius. Tiesa, šis būdas pareikalaus tam tikrų techninių žinių, neišmanant IT technologijų, šią užduotį geriausia palikti profesionalams.

Moderni įranga ir tinkama modemo pozicija

Pirmiausia - moderni įranga. Norint gero interneto, prieš visus kitus žingsnius reikia įsitikinti, kad naudojate tinkamą įrangą. Pasitikrinkite, kada ją keitėte ir ar neatėjo metas jos atsinaujinti. Technologijos tobulėja kiekvienais metais, tad reguliariai atnaujindami įrangą užsitikrinsite įrenginių greitaveiką, kad būtų užtikrintas sklandus ir stabilus ryšys visuose namuose. Pasenusi įranga gali būti įvairių ryšio trikdžių priežastimi. Naujausias technologijas palaikanti įranga leis jums sklandžiai žiūrėti aukštos raiškos vaizdo įrašus, žaisti kompiuterinius ar mobiliuosius žaidimus internete ir vienu metu prijungti daugiau įrenginių į tinklą, neprarandant ryšio kokybės.

Modemas namų centre. Dideliuose namuose „Wi-Fi“ ryšio stiprumui ir kokybei įtakos turi tinkamas įrangos išdėstymas. Jei įmanoma, modemą reikėtų statyti centrinėje namo vietoje, kad signalas būtų kuo vienodesnis visomis kryptimis. Dviaukščiame name signalui gali trukdyti aukštai ir perdangos plokštės, didesni atstumai tarp kambarių. Belaidžio interneto modemą rekomenduojama statyti antrame namo aukšte, kad būtų užtikrintas geras ryšio signalas visuose namų kampuose.

Maršrutizatoriaus slėpimas - klaida, stabdanti ryšį

Maršrutizatorius spintelėje - bloga mintis. Jei namas itin didelis, o kambariai išsidėstę per du aukštus, ryšį sustiprinti rekomenduojama prie tinklo prijungus net kelis maršrutizatorius. Į vientisą ryšio tinklą juos sujungti ir valdyti padės specialios programėlės, pavyzdžiui, „Deco App“, kurią nemokamai galite parsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“.

Didelė dalis žmonių visus ryšio prietaisus yra linkę slėpti spintose. Tačiau siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ryšį visuose namuose, barjerus kaip tik reikėtų pašalinti - „Wi-Fi“ signalas sklinda aukšto dažnio radijo bangomis, net ir nedidelės kliūtys gali jį slopinti. Neslėpkite maršrutizatoriaus spintelėje, tarp sienų ar kolonų. Ekspertas pataria įsitikinti, kad maršrutizatorius nebūtų paslėptas net už baldų ar kitų fizinių kliūčių. Geriausia vieta jam yra ant stalo, spintelės ar kitų paviršių.

Stiprus slaptažodis: saugumo garantas

Stiprus slaptažodis saugumui užtikrinti. Maršrutizatorius - tai lyg durys į jūsų namų tinklą. Siekdami apsaugoti savo asmeninius duomenis nuo nepageidaujamų svečių, reguliariai atnaujinkite jo programinę įrangą ir naudokite stiprius slaptažodžius. Nenaudokite itin lengvų slaptažodžių tokių kaip „admin“ ar „12345“. Taip pat slaptažodžiams venkite naudoti namų adresą, augintinių ar mylimųjų vardus, gimimo datas ir kitus sąlyginai lengvai randamus jūsų asmeninius duomenis. Geras slaptažodis yra unikalus, sudėtingas ir lengvai neatspėjamas. Slaptažodis - paprastas, bet labai efektyvus būdas užtikrinti tinklo saugumą.

Techninės įrangos atnaujinimas ir tinklo optimizavimas

Jei WiFi internetui naudojate seną WiFi skirstytuvą su viena antena, WiFi greičio problemą turėtų padėti išspręsti modernesnis ir galingesnis WiFi skirstytuvas su 3 ar daugiau antenų. Bet jei patalpos didelės, ar namo sienos labai storos, greičiausiai vien pakeisti WiFi skirstytuvo neužteks. WiFi stiprintuvas veikia labai paprastai, bet efektyviai. Jei pastiprinti interneto ryšį namuose reikia ne nuolat, tokį įrenginį galima įjungti tik tada, kada reikia. Jei norite, galite jį pernešti į kitą vietą, ir kaskart padengti stipresniu ryšiu tik tą plotą, kurio tuo metu reikia. Dar vienas privalumas - neretai belaidžio ryšio stiprintuvai turi ir laidinio interneto (Ethernet) jungtį. Wifi stiprintuvų būna pigių ir paprastų, bet būna ir galingesnių, brangesnių, su keliomis antenomis, padengiančių didesnį plotą. Toks belaidžio ryšio stiprintuvas kainuoja apie 20 eurų, ir jis yra vienas populiariausių WiFi stiprintuvų Lietuvoje.

Išsamus inžinerinis gidas: signalo stiprinimo principai

Tinklo apkrovos iššūkiai: Didelio tankio namų tinklo aplinka ir našumo kolizija. Šiuolaikiniai namai tapo didelio tankio tinklo aplinka. Tai reiškia, kad vidinis tinklas privalo ne tik palaikyti didelius duomenų srautus, reikalingus 4K/8K raiškos srautiniam perdavimui ir debesų kompiuterijai, bet ir užtikrinti stabilumą 20 ar daugiau prijungtų įrenginių. Dažnai šiuolaikiniuose namų ūkiuose išmanieji namų prietaisai (IoT) nuolat konkuruoja dėl ribotų tinklo resursų. Dėl šios didelės apkrovos tinklo našumo problemos, pavyzdžiui, lėtas atsako laikas ar vėlinimas (angl. latency), dažnai kyla ne dėl interneto tiekėjo (ISP) teikiamo pralaidumo trūkumo, bet dėl neefektyvaus vidinio Wi-Fi tinklo valdymo. Svarbiausi veiksniai yra signalo slopinimas (angl. attenuation) ir varžos neatitikimo sukelti nuostoliai, bendrai vadinami įterpimo nuostoliais. Tinkamam tinklo veikimui kritiškai svarbu nuolatinė charakteristikos varža, tačiau bevieliuose tinkluose signalo kokybė priklauso nuo radijo dažnio (RF) signalo valdymo. Inžinerinė analizė rodo, kad neoptimizuotoje aplinkoje net ir brangūs interneto planai neparodys savo potencialo, jei bevielis ryšys yra nestabilus.

Sisteminio optimizavimo paradigma: Kaip inžineriškai spręsti silpno Wi-Fi problemas. Ekspertinis tinklo optimizavimas negali apsiriboti vien maršrutizatoriaus vietos keitimu. Sėkmingas rezultatas priklauso nuo trijų pagrindinių technologinių sluoksnių, reikalaujančių sinergijos: Fizinė Vieta: Radijo Bangų Fizikos Valdymas (kliūtys, atstumas). Skaitmeninė Konfigūracija: Spektro Valdymas (kanalai, dažnių juostos). Infrastruktūros Plėtra: Tinklo Architektūra (Mesh, Powerline). Šis sisteminis požiūris užtikrina, kad bet kokie pakeitimai būtų pagrįsti inžineriniais principais, o ne spėliojimais ar bandymų metodu.

Bazinė diagnostika ir empirinis matavimas: Nuo paprasto perkrovimo iki šilumos žemėlapių analizės. Prieš pradedant bet kokius fizinius ar konfigūracinius pakeitimus, būtina atlikti bazinę trikčių analizę. Pirmasis ir dažnai efektyviausias žingsnis yra paprastas įrangos perkrovimas: maršrutizatoriaus (ir modemo, jei tai atskiri įrenginiai) išjungimas, palaukimas 2-5 minutes, ir pakartotinis įjungimas. Šis veiksmas gali išspręsti daugumą laikinų ryšio problemų, atsirandančių dėl vidinės maršrutizatoriaus atminties perkrovos ar IP adresų konfliktų.

Vizualizavimas - kertinis akmuo. Siekiant ilgalaikio ir maksimalaus našumo, yra kritiškai svarbu atsisakyti spėliojimų ir pereiti prie instrumentinio diagnostikos metodo. Tam naudojami Wi-Fi šilumos žemėlapiai (angl. Heatmaps) ir spektro analizės įrankiai (pvz., „NetSpot“ ar „WiFiman“). Šie profesionalūs įrankiai leidžia vartotojui vizualizuoti signalo stiprumą (matuojamą decibelais, dB), nustatyti tikslius silpno signalo arba „mirties“ taškus ir identifikuoti trikdžių šaltinius realiu laiku. Nežinant tikrojo signalo slopinimo lygio ir trikdžių spektro, bet koks nustatymų keitimas (pvz., kanalo pločio didinimas) gali realiai pabloginti ryšio stabilumą. Tik vizualizuojant nuostolius galima priimti pagrįstus sprendimus.

Signalo sklidimo fizika ir maršrutizatoriaus vietos strategija: Kodėl maršrutizatoriaus aukštis ir atstumas yra gyvybiškai svarbūs. Wi-Fi signalai yra radijo bangos, o jų sklidimas patalpose priklauso nuo pagrindinių fizikos reiškinių. Efektyviam tinklui būtina suprasti, kaip šie signalai sąveikauja su fizine aplinka:

• Kelio Nuostolis (Path Loss): Signalo stiprumas mažėja tiesiogiai priklausomai nuo atstumo ir proporcingai dažnio kvadratui. Dėl to aukštesnio dažnio bangos (5 GHz, 6 GHz) slopinamos greičiau nei 2.4 GHz.
• Atspindys (Reflection): Signalai atsimuša nuo didelių, lygių paviršių. Kai signalas turi praeiti pro sieną, dalis jo atspindima, o dalis sugeria, todėl signalas už sienos būna žymiai silpnesnis.
• Difrakcija (Diffraction): Bangos lenkiasi aplink aštrius kampus ar objektų kraštus. Tai tampa dominuojančiu sklidimo būdu vietose su tankiomis medžiagomis (betonu, metalu). Metalinėse konstrukcijose slopinimo nuostoliai gali drastiškai padidėti.

Medžiagų slopinimo kvantifikavimas. Norint optimizuoti maršrutizatoriaus vietą, kritiškai svarbu žinoti, kiek decibelų (dB) galios prarandama signalui praeinant pro statybines medžiagas. Pavyzdžiui, 3 dB nuostolis reiškia, kad signalo galia sumažėjo perpus.

Betoninės sienos su metaline armatūra kelia didžiausią iššūkį. Metalas verčia bangas sklisti ne tiesiogiai, o per difrakciją, kas signalą padaro nestabilų. Tokiose atšiauriose RF aplinkose maršrutizatorius turi būti dedamas taip, kad signalas sklistų per angas (duris), arba reikalingi plėtimo sprendimai.

Optimalaus maršrutizatoriaus išdėstymo protokolas. Siekiant maksimalaus ryšio, maršrutizatoriaus vieta turi būti parinkta pagal tris pagrindinius principus:

• Centravimo Imperatyvas: Kadangi Wi-Fi signalai skleidžiami 360 laipsnių kampu, maršrutizatorius turi būti pastatytas kuo arčiau namo geometrinio centro, kad signalas tolygiai pasiskirstytų.
• Vertikalus Išdėstymas: Radijo bangos natūraliai sklinda šiek tiek žemyn, todėl maršrutizatoriaus pakėlimas virš žemės lygio yra kritiškai svarbus. Rekomenduojama vieta yra 1.5-2.1 metro aukštyje. Tai padeda signalui sklisti virš baldų ir kitų kliūčių.
• Antenų Kryptis: Jei maršrutizatorius turi išorines antenas, jų padėtis svarbi. Norint maksimalios horizontalios aprėpties, antenas laikykite vertikaliai. Norint signalą perduoti tarp aukštų - horizontaliai.

Kliūčių ir trikdžių valdymas. Būtina vengti dėti maršrutizatorių arti metalinių daiktų, didelių prietaisų, veidrodžių (kurie atspindi signalą) ar vandens telkinių (pvz., akvariumų), nes vanduo aktyviai sugeria radijo bangas. Taip pat svarbu valdyti elektromagnetinius trikdžius: mikrobangų krosnelės ir seni įrenginiai veikia toje pačioje 2.4 GHz juostoje ir sukelia interferenciją. Sprendimas - fizinis atstumo didinimas arba perėjimas į 5 GHz dažnį.

Pažangūs konfigūracijos nustatymai: spektro valdymas

Dažnių juostų paskirstymas ir kanalų optimizavimas. Efektyvus tinklo valdymas (angl. Band Steering) reikalauja tinkamai paskirstyti įrenginius tarp dažnių juostų.

2.4 GHz juosta, nors ir geriau skverbiasi per sienas, yra perpildyta. Ji turėtų būti palikta senesniems ar IoT įrenginiams. 5 GHz juosta idealiai tinka didelės spartos veiklai, nes siūlo didesnį duomenų srautą ir mažesnį trikdžių lygį. 6 GHz (Wi-Fi 6E/7) siūlo didžiausią greitį ir žemiausią vėlinimą, bet jos skverbtis per kliūtis yra blogiausia.

Kanalų pasirinkimas ir plotis (Channel Width). Kanalų pločio konfigūracija yra subtili. Nors platesnis kanalas (pvz., 160 MHz) siūlo didesnį teorinį greitį, jis naudoja daugiau spektro ir yra jautresnis trikdžiams. Tankiose aplinkose (daugiabučiuose) tai gali sumažinti realų pralaidumą.

• 2.4 GHz Juosta: Ekspertinė rekomendacija - naudoti 20 MHz plotį. Naudokite tik tris nepersidengiančius kanalus: 1, 6 ir 11, siekiant minimizuoti interferenciją.
• 5 GHz Juosta: 40 MHz plotis suteikia optimalų balansą tarp stabilumo ir pralaidumo. 80 MHz ar 160 MHz naudokite tik esant arti maršrutizatoriaus švarioje RF aplinkoje.

Paslaugos kokybės (QoS) implementavimas. QoS (Quality of Service) nustatymai yra esminis įrankis tinklo pralaidumui prioritetizuoti, o ne jį didinti. Svarbiausia - signalo stiprumas tarp pačių mazgų (vadinamas backhaul ryšiu). Dažniausia klaida - mazgo statymas ten, kur signalas jau silpnas. Mazgas turi būti statomas tarp maršrutizatoriaus ir „negyvosios zonos“, kad gautų stiprų signalą ir galėtų jį perduoti toliau.

Powerline adapteriai atšiaurioje aplinkoje. Powerline adapteriai naudoja esamą elektros instaliaciją duomenų perdavimui. Tai geriausias sprendimas namuose su ypač storomis betoninėmis sienomis ar metalinėmis pertvaromis, kur RF signalo skverbtis yra beveik neįmanoma (nuostoliai viršija 35-40 dB).

Ilgalaikė priežiūra, saugumas ir ateities perspektyvos

WPA3 protokolas, firmware atnaujinimai ir Wi-Fi 7. Programinės įrangos (Firmware) priežiūra. Maršrutizatorius veikia kaip pirmoji gynybinė linija. Periodinis programinės įrangos atnaujinimas yra privalomas ne tik optimaliai ryšio kokybei, bet ir saugumui. Jei įranga negavo atnaujinimų ilgiau nei metus, ji kelia riziką ir turėtų būti keičiama.

WPA3 saugumo protokolas. WPA3 yra naujausias saugumo standartas, pakeičiantis WPA2. Jis užtikrina stipresnį šifravimą ir apsaugo nuo „brute-force“ atakų. Maksimaliam saugumui rekomenduojama naudoti WPA3 protokolą visiems palaikomiems įrenginiams.

Wi-Fi Standartų Ateitis: Wi-Fi 7 (802.11be). Wi-Fi 7 yra reikšmingas našumo šuolis.

• Sparta: Iki 46 Gbps teorinė sparta ir dvigubai didesnis (320 MHz) kanalo plotis.
• MLO (Multi-Link Operation): Leidžia įrenginiams naudoti kelias dažnių juostas (pvz., 5 GHz ir 6 GHz) vienu metu, kas žymiai sumažina vėlinimą ir padidina patikimumą.
• Tvarumas: Investicija į Wi-Fi 7 įranga užtikrina ilgiausią palaikymo ciklą ir ateities poreikių tenkinimą.

Diagnostikos ir trikčių šalinimo hierarchija

Sistemingas problemų sprendimas. Ekspertinis trikčių šalinimas turi būti vykdomas sistemingai:

1. Pradinis perkrovimas: Visada pradėkite nuo maršrutizatoriaus perkrovimo.
2. Laidinis vs. Belaidis: Prijunkite kompiuterį laidu. Jei laidinis internetas lėtas - problema pas tiekėją (ISP).

Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, pranešime spaudai pristato išmanius sprendimus, kurie padės sustiprinti namuose veikiantį interneto ryšį.

Silpnas interneto ryšys: ką daryti? Jei namuose ryšys yra silpnas net tada, kai esate visai šalia pagrindinio modemo, galite išbandyti kelis patarimus, kurie padės išspręsti įeinančio ryšio problemas.

• Modemo pozicija: Geram interneto ryšiui labai svarbi tinkama pagrindinio modemo pozicija. Pabandykite ją pakeisti. Modemą reikėtų laikyti ten, kur įeinančio ryšio signalas yra pats stipriausias. Pavyzdžiui, netoli lango. Stipriausio signalo vietą namuose padės rasti specialūs interneto spartos matavimo įrankiai. Patikrinti savo interneto ryšio greitį galite Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) interneto spartos matavimo sistemoje matuok.lt. Naudojantis šiuo įrankiu, interneto paslaugų gavėjai gali savarankiškai įvertinti jiems teikiamo interneto ryšio spartą, kuri bus gaunama naudojantis turima kompiuterine ir programine įranga. Interneto spartą taip pat galite patikrinti populiarioje svetainėje speedtest.net Taip pat galite pasinaudoti „Tele2 4 G interneto ryšio stiprumo žemėlapiu“. Įsijunkite jį savo telefone ir patys atsistoję vietoje, kurioje numatėte statyti modemą, pamatuokite ryšio greitį. Ten, kur greitis bus geriausias, galite pastatyti modemą. Norint „Full HD“ raiška žiūrėti „Netflix“, reikės 25 Mbps spartos, o „Youtube“ - 15 Mbps.
• Papildoma įranga: Kitas būdas greitai ir paprastai sustiprinti įeinantį ryšį - papildoma išorinė įranga. Galimi du pasirinkimai - išorinė kryptinė antena arba išorinis modemas. Kryptinė antena yra paprastai montuojama ir turi aukštą signalo stiprinimo koeficientą, tačiau ją būtina tvirtinti ant išorinės namo sienos toje pusėje, kurioje yra bazinė stotis. Tuo tarpu išorinio modemo nereikia atsukti į bazinę stotį. Jis turi visakryptę anteną, jungiasi prie bet kokio „Wi-Fi“ modemo, o montavimas nereikalauja sienos gręžimo. Modemui skirtą laidą galima pravesti tiesiog pro langą ir nereikės gręžti skylių namo sienoje. Tiek kryptinei antenai, tiek išoriniam modemui galioja ta pati taisyklė. Juos reikėtų montuoti ten, kur nėra papildomų trukdžių. Svarbu, kad įrenginių neužstotų namo stogas ar dideli medžiai.

Internetas svetainėje veikia, o virtuvėje ne: kaip tai sutvarkyti? Jei pastebėjote, kad belaidis interneto ryšys skirtinguose kambariuose veikia skirtingai, tačiau įeinantis 4G ryšys yra stiprus, išbandykite keletą paprastų gudrybių.

• Modemo perkrovimas: Pirmiausia pabandykite perkrauti modemą. Tai padaryti labai paprasta. Ištraukite maitinimo laidą, suskaičiuokite iki dešimties ir vėl įkiškite.
• Dažnio keitimas: Taip pat galite pakeisti modemo dažnį. Tai galioja tik tiems modemams, kurie palaiko dvi dažnių juostas. Tokių dabar yra dauguma. Tad galite pasirinkti - 2,4 arba 5 GHz dažnio juostą. Jei dirbate tame pačiame kambaryje, kur stovi modemas, verta pasirinkti 5 GHz, kurie užtikrina didesnę greitaveiką. O kai esate kažkur kitame namo gale, geriau pasirinkti 2,4 GHz dažnį, kuris sklinda toliau.
• Modemo buvimo vieta: Neslėpkite modemo drabužių spintoje ar už knygos lentynos. Naujausi, nedideli, stilingi ir aptakios formos modemai negadins vaizdo net stovėdami matomiausioje namų vietoje. Tai padės užtikrinti ir geresnį „Wi-Fi“ ryšio signalą.
• (Ne)naudojami įrenginiai: Tuomet, kai reikia dar šiek tiek stipresnio interneto, atjunkite tuos įrenginius, kurių tuo metu nenaudojate.
• Papildoma įranga: Jei visus patarimus išmėginote, tačiau interneto ryšio stiprumas įvairiose jūsų namų vietose vis dar skiriasi, verta pagalvoti apie pagalbinį maršrutizatorių. Tokie įrenginiai padės praplėsti belaidžių įrenginių namų tinklą. Pavyzdžiui, galite pasirinkti vieno dažnio maršrutizatorių su dviem antenomis arba dviejų dažnių maršrutizatorių su keturiomis antenomis. Juos galima susieti su tokiais pačiais maršrutizatoriais arba su modemu ir, teisingai išdėsčius, sukurti visus namus dengiantį tankųjį, dar kitaip vadinamą „Mesh“ tinklą. Toks sprendimas efektyviai užtikrina greitą ir sklandų „Wi-Fi“ ryšio tinklo veikimą namuose. Daugelį šiuolaikinių modemų galima valdyti gamintojo rekomenduojamose išmaniosiose programėlėse savo telefone. Svarbu atsiminti, kad pagrindinis modemas turėtų būti ten, kur įeinančio ryšio signalas yra pats galingiausias. O papildomus maršrutizatorius reikėtų statyti nuo jo kuo toliau, bet tokiu atstumu, kad tarpusavio ryšys išliktų geras.

tags: #kaip #sustiprinti #modemo #rysi