Šiuolaikiniame pasaulyje, kai internetas kasdien namuose naudojamas tiek darbui, tiek laisvalaikiui, natūralu turėti didelius lūkesčius interneto greičio kokybei. Nors jūsų interneto tiekėjas įsipareigoja teikti aukščiausios kokybės paslaugas, net ir pats geriausias ryšys kartais gali būti trikdomas dėl įvairių priežasčių - nuo pasenusios įrangos iki netinkamos maršrutizatoriaus vietos. Laimei, yra daugybė paprastų ir efektyvių būdų, kaip išnaudoti visas interneto spartos galimybes ir namuose mėgautis internetu be jokių trukdžių.
Maršrutizatoriaus atnaujinimas ir priežiūra
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių prastą „Wi-Fi“ ryšio kokybę, gali būti pasenusi arba netinkamai prižiūrima maršrutizatoriaus įranga. Įrangos gedimus gali lemti tiek mechaniniai, tiek programinės įrangos pažeidimai. Kaip ir į kone kiekvieną interneto ryšį naudojantį įrenginį, taip ir į maršrutizatorius įdiegiami programinės įrangos atnaujinimai. Jie yra itin svarbūs dėl interneto tinklo saugumo, ypač kai naujausiuose maršrutizatoriuose įdiegiamos ir papildomos kibernetinio saugumo funkcijos. Tad jei naudojamas įrenginys yra nebepalaikomų sąraše ir nebegauna vertingų atnaujinimų, vertėtų jį pakeisti. Deja, kartais į programinės įrangos atnaujinimą numojama ranka, tačiau toks atsainumas gerokai padidina kibernetinių grėsmių tikimybę. Ekspertai sutaria, kad maršrutizatorių reikėtų keisti kas kelis metus - tik taip bus užtikrinamas pats optimaliausias ir saugiausias interneto ryšys. Telekomunikacijų ekspertai pabrėžia, kad norint užtikrinti greitą, stabilų ir saugų internetą namuose, būtina reguliariai atnaujinti modemą. „Žmonės dažnai atnaujina telefonus, tačiau pamiršta apie modemą. Pastebime, kad daugelis įrenginių nekeičiami net po 7 ar daugiau metų, nors per tą laiką technologijos žengia žingsniais į priekį. Nėra tikslių taisyklių, kaip dažnai keisti įrangą, tačiau jei norite pasiekti aukščiausią interneto greitį, modemą rekomenduojama atnaujinti kas 3-4 metus“, - sako E. Bartos.
Jei įrenginio korpusas įtrūkęs, yra atsilaisvinusių laidų, jį taip pat būtina kuo greičiau pakeisti. Ta pati taisyė galioja, jei maršrutizatorius kaista, jame susikaupė dulkių sluoksnis, kurį sunku išvalyti suspaustu oru. Apie artėjančią būtinybę pakeisti įrenginį signalizuoja ir neveikiančios jo lemputės, nors interneto ryšys vis dar yra.
Reguliariai atnaujinkite maršrutizatoriaus programinę įrangą. Atnaujinimai dažnai pagerina greitį ir išsprendžia žinomas problemas. Dauguma naujesnių maršrutizatorių ir „mesh“ sistemų atnaujinimus įdiegia automatiškai, bet kai kuriuos modelius reikia atnaujinti rankiniu būdu per administravimo puslapį. Atnaujinimų ieškokite skiltyse „system settings“, „advanced settings“ arba „system tools“, arba tiesiog „Google“ paieškoje įveskite savo maršrutizatoriaus modelį ir raskite naudotojo vadovą.
Norint turėti optimaliausią interneto ryšį namuose, maršrutizatoriuje turėtų būti įdiegtas naujausias „Wi-Fi 6“ formatas, kuris gerokai padidina ryšio pralaidumą, bei 2.4 ir 5 GHz dažniai. Visi įrenginiai, kurie naudojasi „Wi-Fi“ ryšiu, veikia 2,4 GHz dažnyje. Tai lemia, kad esant dideliam prijungtų prie tinklo įrenginių skaičiui, signalai gali patirti trukdžių. Tačiau kai kurie maršrutizatoriai palaiko ir 5 GHz dažnį, kuris paprastai būna mažiau apkrautas. Jei jūsų maršrutizatorius palaiko tiek 2,4 GHz, tiek 5 GHz dažnį, rekomenduojama įrenginyje aktyvuoti šias abi reikšmes arba palikti tik didesnę. Šiais laikais 6 GHz WiFi tinklai tampa labai populiarūs. Jei jūsų maršrutizatorius palaiko WiFi 6E, įsitikinkite, kad tik aukšto prioriteto įrenginiai yra prijungti prie 6 GHz tinklo. Kiti turėtų būti 5 GHz arba 2,4 GHz dažniuose. Verta turėti omenyje, kad įrenginiai, kurie yra toli nuo maršrutizatoriaus, turėtų naudoti 2,4 GHz.
Naujesnė „Wi-Fi“ ryšio karta ir ją palaikantys maršrutizatoriai garantuoja greitesnį ir stabilesnį ryšį daugelyje įrenginių vienu metu (ypač jei namuose daug telefonų, TV ar kitų išmaniųjų prietaisų). Be kita ko, naujesnės ryšio kartos maršrutizatoriai palaiko modernesnį ir saugesnį apsaugos protokolą - WPA3, kuris padeda apsaugoti belaidžius tinklus nuo neleistino prisijungimo. Tai gerokai sustiprina apsaugą nuo kibernetinių įsilaužimų, kurie šiais laikais labai paplitę ir gali sukelti rimtų problemų.
Maršrutizatoriaus vietos svarba
Maršrutizatoriaus skleidžiami „Wi-Fi“ signalai gali sklisti tik tam tikru atstumu. Tad jei belaidį maršrutizatorių pastatysite namų erdvės pakraštyje, kitame gale gali kilti problemų su ryšio greičiu. Geriausia vieta maršrutizatoriui - centrinė ir aukščiau grindų namuose esanti vieta, netoli nuo ten, kur dažniausiai naudojatės internetu. Jokiu būdu nenumeskite maršrutizatoriaus į rūsį ar sandėliuką - taip tik išaugs ryšio problemų tikimybė. „Įrenginys neretai būna paslėptas spintelėse, apkrautas įvairiais daiktais, o apie jį prisimenama tik tada, kai suprastėja interneto ryšys. Įprastai rekomenduojame modemą laikyti kuo arčiau lango ir atviroje vietoje. Tankiai apgyvendintuose rajonuose gausu belaidžių tinklų, kurie gali trukdyti vieni kitiems. Tačiau šiuolaikiniai modemai yra modernūs - jie turi išmanias funkcijas, leidžiančias automatiškai parinkti mažiau apkrautą kanalą ir taip sumažinti trikdžius“, - pataria E. Bartos.
Interneto greitį namuose taip pat gali sulėtinti arba blokuoti tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, metalas, plytelės, akmuo arba vanduo. Dėl šių priežasčių geriausia vengti statyti maršrutizatorių šalia vonios kambario, už metalinių baldų ar po jais, taip pat šalia bet kokio didelio vandens indo, pavyzdžiui, akvariumo. Jei belaidžio ryšio signalas, prieš pasiekdamas įrenginius, bus priverstas praeiti pro šias medžiagas, gali sulėtėti greitis ir sutrikti paslaugos teikimas. Be to, „Wi-Fi“ signalus gali trikdyti kitų prietaisų, įskaitant belaidžius telefonus, kūdikių monitorius, mikrobangų krosneles ir „Bluetooth“ garsiakalbius, radijo bangos. Stenkitės nedėti maršrutizatoriaus arti kitų įrenginių, tokių kaip televizorius, mikrobangų krosnelė, telefonas, kt. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad maršrutizatorius prisijungia prie mobiliojo ryšio stočių (bokštų), kurios taip pat gali stovėti įvairiu atstumu bei kryptimi. Maršrutizatorių geriausia padėti arčiau langų ar stiklinių durų, kur iš mobiliojo ryšio stočių (bokštų) priimamas signalas yra stipresnis, bet nenutolstant nuo erdvės, kurioje naršote dažniausiai.
Kanalų ir dažnių optimizavimas
Dažnai maršrutizatorius ryšio kanalą pasirenka automatiškai, dėl šios priežasties vienas interneto ryšio kanalas gali būti apkrautas labiau nei kiti. Tokiu atveju tereikia išjungti maršrutizatorių, palaukti 5-10 sekundžių ir vėl jį įjungti. Tada maršrutizatorius pasirinks laisvesnį arba mažiausiai pajungtų įrenginių turintį kanalą.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad namuose naudojami įrenginiai ir/ar buitinė technika gali turėti poveikį belaidžio interneto greičiui. Daug buitinės technikos modelių veikia 2.4 GHz diapazone, dažniausiai tame pačiame kaip ir belaidis namų internetas. Įjungti prietaisai sukelia trikdžius belaidžio interneto srautui, dėl šios priežasties belaidžio interneto greitis gali sulėtėti.
Jei jūsų maršrutizatorius palaiko „Smart Connect“ (išmanųjį valdymą) funkciją, ją verta įjungti. Ši funkcija paskirsto įrenginius į tinkamas dažnių juostas: lėtesni ir toliau esantys įrenginiai prisijungia prie 2.4 GHz, o greitesni ir arčiau - prie 5 arba 6 GHz. Pavyzdžiui, išmanusis garsiakalbis vonioje netrukdys „Zoom“ pokalbiui apačioje. Ieškokite šios funkcijos maršrutizatoriaus nustatymuose - dažnai ji būna įjungta automatiškai.
Antenų reguliavimas ir tinklo plėtimas
Daugelyje belaidžių maršrutizatorių yra vidinės antenos, sumontuotos įrenginio viduje ir jų negalima reguliuoti. Tačiau jei maršrutizatoriuje yra reguliuojamų išorinių antenų, pabandykite jas perkonfigūruoti. Maršrutizatoriaus antenos paprastai yra visakryptės, t. y. jos siunčia signalus visomis antenai statmenomis kryptimis. Pavyzdžiui, vertikali antena „Wi-Fi“ signalus siunčia horizontaliai ir atvirkščiai. Jei norite ištempti „Wi-Fi“ signalus, pavyzdžiui, į kelis namų aukštus, gali padėti antenos palenkimas horizontaliai, kad ji skleistų „Wi-Fi“ signalus aukštyn ir žemyn. Jei reikia aprėpti didesnį plotą, nustatykite anteną ir vertikaliai.
„Wi-Fi“ stiprintuvai pagerina interneto aprėptį sunkiau pasiekiamose zonose ir sustiprina arba perskirsto „Wi-Fi“ signalus kitose namų erdvėse. Signalo stiprintuvo tinklo kartotuvas gauna signalą iš pagrindinio maršrutizatoriaus, jį sustiprina ir perduoda toliau. Tokį įrenginį tereikia prijungti prie elektros lizdo ir po kelių paprastų veiksmų galite mėgautis didesniu ryšio veikimo diapazonu. Jeigu namuose netenkina „Wi-Fi“ ryšys, jokiu būdu nereikėtų svarstyti apie plonesnes sienas ar kai kurių buities prietaisų atsisakymą. Paprasčiausias ir bene lengviausias sprendimas tokiai problemai išspręsti - naudoti „Wi-Fi“ ryšio stiprintuvą. Tai mažas, į elektros lizdą jungiamas įrenginys, kuris priima signalą iš jūsų maršrutizatoriaus ir jį retransliuoja. Taip išplečiamas tinklo diapazonas į vietas, kur signalas anksčiau buvo silpnas ar visai nepasiekiamas.
Alternatyva stiprintuvui - pažangus „Mesh“ tinklas, kuris leidžia sukurti kelių prieigos taškų sistemą. Skirtingai nuo paprasto stiprintuvo, kuris tik kartoja signalą, „Mesh“ sistema užtikrina sklandų perėjimą tarp zonų, nes visi taškai veikia kaip viena visuma. Tai ypač naudinga dideliems ar daugiaaukščiams būstams, kur įprastas signalas prastai pasiekia tolimesnius kambarius. Nors abu sprendimai padeda panaikinti „akląsias zonas“, „mesh“ sistema yra patikimesnė ir stabilesnė - ji ne tik plečia signalą, bet ir užtikrina vientisą tinklą be ryšio nutrūkimų. Stiprintuvas labiau tinka mažoms zonoms, kur reikia paprasto ir greito sprendimo, o „mesh“ sistemą verta rinktis didesniems namams ar butams, kur svarbu ne tik signalas, bet ir nepertraukiamas ryšys visur.
Tinklo apkrovos valdymas
Sujungti daugiau kaip 5 įrenginiai prie vieno maršrutizatoriaus gali sulėtinti belaidžio interneto srautą dėl nepakankamo interneto srauto dideliam skaičiui įrenginių. Kai prie jūsų WiFi tinklo prijungta daug įrenginių, galite dalintis pralaidumu to net nesuvokdami. Taigi, atlikus tinkamą tinklo testavimą, kitas žingsnis yra nustatyti prijungtus įrenginius, kurie vagia pralaidumą, kai jums jo labiausiai reikia. Lengviausias būdas atpažinti šiuos įrenginius yra prisijungti prie savo maršrutizatoriaus. Čia galite matyti kiekvieną įrenginį, kuris šiuo metu yra prijungtas prie jūsų WiFi tinklo. Blokuokite arba pristabdykite įrenginius, kurie šiuo metu nėra prioritetiniai. Tinklo srautui stebėti taip pat galite naudoti trečiosios šalies programą. Pavyzdžiui, „Glasswire“ yra puiki programa, skirta pagerinti „WiFi“ našumą.
Nenaudokite atsiuntimo programų (P2P). Jos suprogramuotos taip, kad siunčiamus duomenis siųstų maksimaliu greičiu, taip apkraudamos tinklą.
Galbūt to nežinote, bet atsisiuntimai gali vykti fone, kai žaidžiate žaidimus ar perduodate turinį srautiniu būdu. Šiuo atveju vieni iš įrenginių, kuriuos turite patikrinti, yra žaidimų konsolės. Jei jos įjungtos, jos gali pradėti programinės įrangos arba žaidimo naujinimą bet kuriuo metu, kai nežaidžiate. Be to, turėtumėte nustatyti pralaidumo ribas visiems foniniams naujinimams, kurie vyksta jūsų „Windows“ įrenginiuose.
Pašalinkite senesnius bevielius įrenginius ir atjunkite tai, ko dabar nenaudojate. Seni įrenginiai (pvz., „Wi-Fi 4“ arba 802.11g/n) gali „užkimšti“ tinklą. Išjunkite senus planšetinius kompiuterius, apsaugos kameras ar telefonus darbo metu. Žaidimų konsolės ar neveikiantys įrenginiai paprastai netrukdo, bet seni išmanieji įrenginiai gali nuolat jungtis prie interneto.
Programa FING, aptinkanti įrenginius, prisijungusius Jūsų WiFi ir LAN tinkle
Kiti svarbūs aspektai
Įrenginys gali būti užkrėstas virusais, o tai taip pat gali lemti interneto greičio sulėtėjimą. Reguliariai tikrinkite savo įrenginius antivirusine programa.
Jei naudojate laidinį ryšį, patikrinkite jo kokybę. Laidinis ryšys pašalins visas problemas, kurios gali kilti jūsų WiFi tinkle.
Atlikite greičio testą internetu (jei neturite programėlės, įveskite „greičio testas“ žiniatinklio naršyklėje ir pasirinkite jį) arba paprašykite interneto paslaugų teikėjo (ISP) patikrinti atsisiuntimo ir nusiuntimo greitį už jus. Patikrinkite rezultatą pagal greitį, kurį turėtų suteikti jūsų ISP. Jei tinklo greitis neatitinka plano, už kurį mokate, susisiekite su savo IPT paslaugų teikėju ir paprašykite jo išspręsti problemą.
Jei jūsų WiFi maršrutizatoriuje nėra „paslaugų kokybės“ (Quality of Service - QoS) funkcijos, verta apsvarstyti galimybę investuoti į maršrutizatorių, turintį tokią funkciją. QoS padeda formuoti tinklo srautą be papildomų nustatymų tinkle.
Jei įrenginys, pavyzdžiui, televizorius ar stacionarus kompiuteris, yra vienoje vietoje ir nenaudojamas judant - verta naudoti LAN kabelį. Tai ne tik sumažins belaidžio tinklo apkrovą, bet ir užtikrins maksimalią ryšio kokybę bei stabilumą.
Kaip sužinoti, ar jūsų signalas tikrai silpnas? Jeigu naudojate išmanųjį telefoną, prisijunkite prie savo „Wi-Fi“ tinklo, eikite į nustatymus ir pasirinkite aktyvų tinklą. Daugelis įrenginių rodo signalo stiprumą ar bent jo kokybės įvertinimą. Stiprumui nustatyti galima tiksliai įvertinti ir naudojant išorines programas. Kuo rezultatas arčiau nulio, tuo geresnis signalas. Pavyzdžiui, -30 dBm - puiki kokybė, -50 iki -60 dBm - gera, -70 dBm - jau silpna, -80 dBm ir žemiau - dažnai dingstantis ryšys. Be to, kai kurios šios programėlės leidžia sudaryti ir vizualų signalo sklaidos žemėlapį, kuris aiškiai parodo, kuriose vietose signalas stiprus, o kur silpnas. Tai labai naudinga koreguojant įrenginių ar maršrutizatoriaus padėtį.