Penktosios kartos mobiliojo ryšio technologija, arba 5G, tapo viena aktualiausių temų technologijų pasaulyje pastaruosius kelerius metus. Lietuvoje šis ryšys pradėjo plisti apie 2020 metus, o tikrasis plėtros tempas įsibėgėjo 2021-2022 metais. 5G nėra vien tik spartesnis internetas telefone; tai technologija, turinti potencialo pakeisti daugelį sričių - nuo autonominių automobilių iki nuotolinių medicinos operacijų. Šis straipsnis nagrinėja 5G tinklų plėtrą Lietuvoje, jų aprėptį, spartą, iššūkius ir ateities perspektyvas, remiantis Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir kitų šaltinių pateikta informacija.
5G tinklų plėtros pradžia ir dabartinė situacija
Lietuvoje 5G ryšys pradėtas diegti 2020 m. pabaigoje, operatoriams gavus teisę naudoti radijo dažnius. Pirminėje diegimo fazėje 5G tinklai veikia nesavarankišku (Non-Standalone, NSA) režimu, kuris yra glaudžiai susietas su esama 4G infrastruktūra. Tai reiškia, kad valdymo informacija tarp bazinės stoties ir vartotojo įrenginio keliauja per 4G tinklą, o vartotojo duomenys - per 5G. Dėl šios sąsajos, norint naudotis 5G paslauga, būtinas ir 4G signalo padengimas.
2023 m. birželio 8 d. RRT pirmą kartą paskelbė tikėtinas, t. y. teoriškai apskaičiuotas, judriojo ryšio operatorių 5G aprėpties zonas. Šie skaičiavimai, atlikti pagal mobiliojo ryšio operatorių pateiktus ir tarnyboje iki 2023 m. gegužės 3 d. užregistruotus bazinių stočių duomenis, atspindi tikėtinus ir pakankamus priimti 5G atraminio signalo (SS-RSRP) lygius lauke, 1,5 m aukštyje virš žemės paviršiaus. Tuo metu skaičiavimai rodė, kad 5G tinklai jau dengia daugiau nei 80% Lietuvos teritorijos. Didžiausią aprėptį turėjo „Telia Lietuva“, AB tinklas, dengiantis daugiau nei 80% teritorijos. Kitos bendrovės, „Tele2“ ir „Bitė Lietuva“, aprėptis neviršijo 10% teritorijos.
Vėlesni duomenys, apimantys laikotarpį iki 2025 m. spalio 23 d., rodo reikšmingą 5G plėtrą. 2024 m. gruodžio 20 d. RRT paskelbė atnaujintus judriojo ryšio operatorių 4G ir 5G tinklų tikėtinų aprėpties zonų ir spartų žemėlapius. Remiantis iki 2024 m. lapkričio mėn. surinktais bazinių stočių duomenimis, 5G ryšys dengia 94,6% šalies teritorijos ir yra prieinamas net 99,7% Lietuvos namų ūkių. Detaliau: „Bitė Lietuva“ aprėpia 71,9% namų ūkių, „Telia Lietuva“ - 99,7%, o „Tele2“ - 64,8%.
Nors bendra 5G aprėptis Lietuvoje yra išties įspūdinga, ypač lyginant su ES vidurkiu (94,35%), svarbu atkreipti dėmesį į operatorių atskirų rezultatų skirtumus. „Telia Lietuva“ demonstruoja beveik pilną namų ūkių padengimą, tuo tarpu „Bitė“ ir „Tele2“ dar turi kur tobulėti.
5G spartos ir kokybės aspektai
Teorinės 5G spartos siekia net 10 Gbps, tačiau realiomis sąlygomis Lietuvoje, optimaliomis sąlygomis (geras signalas, nedaug vartotojų tinkle, tinkamas telefonas), galima pasiekti 300-600 Mbps atsisiuntimo greitį. Įkėlimo greitis paprastai būna mažesnis - apie 50-100 Mbps, nors gali siekti ir 200 Mbps. Svarbus rodiklis yra ir vadinamasis „ping” arba vėlavimas. 5G ryšyje jis turėtų būti apie 10-20 milisekundžių, palyginti su 30-50 ms 4G tinkle.
Nepaisant bendrai aukštos 5G aprėpties, spartos rodikliai kaimiškose vietovėse išlieka iššūkiu. Nors bendra 4G ryšio aprėptis siekia 97,9% šalies teritorijos, vidutinės tinklo apkrovos sąlygomis 30 Mb/s sparta gali būti užtikrinta 89,9%, o 100 Mb/s - 69,1% namų ūkių. Kaimiškose vietovėse šie rodikliai gerokai mažesni - 30 Mb/s sparta pasiekiama 57,9%, o 100 Mb/s - tik 23,5% namų ūkių. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė pabrėžia, kad „kokybiškos ir saugios ryšio paslaugos turi būti pasiekiamos visiems Lietuvos gyventojams, įskaitant kaimiškas vietoves, kur ryšys dažnai yra vienintelė bendravimo priemonė.“
5G ir visuomenės sveikata: dezinformacijos paneigimas
RRT, reaguodama į visuomenėje kylančias reakcijas ir plintančią dezinformaciją 5G ryšio tema, teikia išaiškinimus dėl šios technologijos ypatybių ir veikimo principų. Susirūpinimą dėl skleidžiamos klaidingos informacijos apie 5G poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ir sąsajas su COVID-19 išreiškia ir Europos Komisija, ir kitos nacionalinės reguliavimo institucijos.
Svarbu suprasti, kad 5G - tai šiuo metu visų plačiai naudojamo 3G ir 4G ryšio tąsa, pagrįsta tais pačiais radijo bangų sklidimo principais. Pavadinimas 5G reiškia „penktoji mobiliojo ryšio karta“. Nėra jokių skirtumų tarp 3G, 4G ir 5G technologijų elektromagnetinio lauko poveikio. Šios technologijos naudoja nejonizuojančias radijo bangas, kurios neturi pakankamai energijos pažeisti DNR ar ląstelių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis nepriklausomų mokslinių tyrimų nepateikė jokių įrodymų, kad mobilusis ryšys, įskaitant 5G, keltų pavojų žmonių sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešime nurodoma: „Virusai negali keliauti radijo bangomis/mobiliaisiais tinklais. COVID-19 plinta per kvėpavimo takų lašeliais, kai užkrėstas asmuo kosėja, čiaudi ar kalba. Žmonės taip pat gali užsikrėsti liesdami užterštą paviršių, o tada akis, burną ar nosį. COVID-19 plinta daugelyje šalių, kurios neturi 5G mobiliųjų tinklų.“
ES nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų ribos, vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis. Lietuvoje nustatytos normos atitinka europines. Bet kokiai radijo įrangai, naudojamai ES, keliami aukščiausi sveikatos apsaugos ir saugumo reikalavimai.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Nors 5G plėtra Lietuvoje vyksta aktyviai, išlieka tam tikri iššūkiai. Viena iš svarbiausių problemų yra fiksuoto labai didelės spartos tinklų (VHCN) plėtros vangumas. 2024 m. fiksuotų tinklų aprėptis Lietuvoje siekė 78,29%, kai ES vidurkis sudarė 82,49%. Metinis augimas - vos 0,3%, kai tuo tarpu ES - 4,9%. Tai rodo, kad infrastruktūros plėtra, ypač kaimiškose vietovėse, yra lėta, o privatus sektorius vengia investuoti dėl menko atsiperkamumo.
Infrastruktūros plėtrą stabdo ir biurokratiniai barjerai: viešo sektoriaus valdomi objektai retai prieinami ryšių bokštų statybai, kelių ir geležinkelių valdytojai riboja kabelių tiesimą, kultūros paveldo apsaugos institucijos laiko antenas vizualine tarša. Taip pat trūksta informacijos apie planuojamas statybas, sudėtinga gauti leidimus, o kai kuriose vietovėse nėra paklausos plačiajuosčio ryšio paslaugoms.
Siekiant spartesnės ir efektyvesnės gigabitinio ryšio plėtros, būtina tobulinti įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, šalinant nepagrįstas administracines ir technines kliūtis. Ryšių kabeliai ar kanalai jiems tiesti turi tapti neatsiejama kelių, gatvių bei geležinkelio infrastruktūros dalimi. Taip pat svarbu tobulinti Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinę sistemą (TIIS).
RRT yra paskelbusi Plačiajuosčio mobiliojo ryšio tinklų plėtros planą 2025-2030 m. Jo tikslas - iki 2030 m. užtikrinti 100 Mb/s spartą visiems namų ūkiams, gyvenantiems vietovėse, kur gyvena daugiau nei 200 gyventojų. Iki 2027 m. pabaigos planuojama, kad 4G arba aukštesnės kartos technologijų ryšys bus prieinamas visiems. 2025 m. rengiami aukcionai 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz dažnių juostoms, siekiant dar labiau plėsti tinklų pajėgumus.
Tikimasi, kad ateityje 5G (ir būsimi 6G) radijo ryšio tinklai, ypač veiksiantys aukštesnėse radijo dažnių juostose, naudos daug mažesnės galios stotis su išmaniosiomis antenomis, kurios užtikrins daug geresnę aprėptį ir didesnę ryšio spartą. Svarbus vaidmuo numatomas ir mažos aprėpties stotims, kurios bus mažiau matomos ir skleis mažesnę elektromagnetinę spinduliuotę, panašiai kaip „WiFi“ įrenginiai.
Nors mobiliojo ryšio kartotuvų naudojimas be operatoriaus žinios yra neleistinas, o už neteisėtą radijo ryšio įrenginių naudojimą numatyta atsakomybė, svarbu suprasti ir kitus ryšio aspektus, pavyzdžiui, ryšio ypatumus pasienio zonoje. Dėl radijo dažnių resursų pasidalijimo su kaimyninėmis šalimis, mobilieji įrenginiai gali prisijungti prie kaimyninės šalies operatoriaus tinklo, todėl rankinis operatoriaus tinklo pasirinkimas gali išspręsti tarptinklinio sujungimo ir didesnio apmokestinimo problemą.
Išvados ir rekomendacijos
5G technologija Lietuvoje jau yra reali duotybė, o jos plėtra tęsiasi sparčiai. Nors bendra aprėptis yra didelė, svarbu spręsti spartos ir kokybės iššūkius kaimiškose vietovėse bei skatinti fiksuoto ryšio tinklų plėtrą. Vartotojams, norintiems naudotis 5G paslaugomis, rekomenduojama pasitikrinti savo įrenginio suderinamumą su 5G technologija ir įsitikinti, kad jų buvimo vietoje yra tinkamas 5G signalo padengimas. Taip pat svarbu kritiškai vertinti informaciją apie 5G technologiją ir remtis patikimais šaltiniais, tokiais kaip RRT ir PSO. Ateities ryšys - tai bendras įsipareigojimas, siekiant užtikrinti kokybišką, saugų ir prieinamą ryšį kiekvienam Lietuvos gyventojui ir verslui.