Plaidžiamasis internetas: Valstybės ekonomikos ir saugumo pagrindas

Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje duomenys keliauja ne tik greitai, bet ir nepertraukiamai, plačiajuostis interneto ryšys tampa neatsiejama ekonomikos varikliu ir tautinio saugumo garantu. Matuodami savo interneto greitį, daugelis matome tik abstraktų rezultatą ekrane - 300, 600 ar 1000 megabitų per sekundę, tačiau iš tiesų šis skaičius parodo gerokai daugiau nei mūsų namų tinklo pajėgumą. Šie skaičiai rodo, koks yra mūsų šalies produktyvumas, kaip greitai galime prisitaikyti prie pokyčių ir, ar sugebame konkuruoti tarptautiniu mastu. Plačiajuostis ryšys yra mūsų ekonomikos kraujotaka, kuria „teka“ inovacijos ir nuo kurios priklauso mūsų, kaip visuomenės, gerovė. Kitaip tariant, kaip greitai ir patikimai juda duomenys, taip greitai į priekį juda visa šalis - ekonomiškai, technologiškai ir saugumo prasme.

Vizualizacija duomenų srauto perdavimo greičio

Interneto greitis - valstybės pulsas: Ekonominė įtaka ir produktyvumo augimas

Plačiajuosčio - nuolatinio, didelės spartos interneto ryšio, kuris leidžia vienu metu perduoti daug duomenų, svarba šalies ekonomikai jau yra išmatuota. Pernai JAV pramonės asociacija, jungianti šviesolaidžio infrastruktūros gamintojus, operatorius ir technologijų tiekėjus („Fiber Broadband Association“) paskelbė tyrimą, kuris rėmėsi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC), Pasaulio banko ir kitų institucijų duomenimis, kad galėtų sumodeliuoti plačiajuosčio interneto įtaką šalies ekonomikai. Rezultatai vienareikšmiški: jei šalyje plačiajuosčio ryšio - šviesolaidžio, kabelinio interneto, xDSL, mobilaus ir palydovinio - prieiga padidėja nuo labai žemo lygio (3,8 abonentų iš 100 gyventojų) iki vidutinio (31,3 abonentų iš 100 gyventojų), tai vidutiniškai BVP paauga 4,34 proc. Perėjimas nuo 100/20 Mbps iki gigabitinio interneto JAV galėtų pridėti net 1,2 proc. prie BVP, o tai atitinka apie 326 mlrd. JAV dolerių per metus. Yra ir kitas svarbus dalykas šalies ekonomikai. OECD analizės fiksuoja aiškią sąsają tarp plačiajuosčio prieinamumo ir darbuotojų produktyvumo: pavyzdžiui, 100 Mbps naudotojas per dieną praranda beveik 20 min. laukdamas, kol norimi failai užsikraus, o gigabitinis naudotojas - tik 2 min. Tai sudaro 108 papildomas darbo valandas per metus arba beveik 32 papildomas produktyvias darbo dienas.

Lietuvos situacija šiuo atžvilgiu yra išskirtinė. Pagal šviesolaidžio interneto paplitimą esame labai aukštai - 8 iš 10 žmonių Lietuvoje naudojasi būtent tokiu fiksuotu internetu. Tai reiškia, kad mūsų ekonomikai nauda yra ne tiek dėl to, kad žmogus gauna prieigą prie greito interneto, kiek dėl to, kaip mes tą gigabitinės spartos tinklą sugebame išnaudoti. Kalbant apie „fintech“, telemediciną, pramonės automatizavimą - kiekvienas šių sektorių remiasi tuo, kad duomenys keliauja greitai, stabiliai ir saugiai. Apskritai gigabitinės spartos internetas šiandien jau nėra naujiena, tai tiesiog geriausios patirties standartas, kurio visi tikimės, nes namie prie tinklo turime prijungę dešimtis įrenginių - televizorių, kompiuterį, planšetę, siurblį ir pan. Tačiau svarbiausia ne įrenginių skaičius, o tai, kad didelė jų dalis naudojama vaizdo turiniui ir dažniausiai vienu metu - kai viename kambaryje rodomas filmas, kitame žaidžiamas kompiuterinis žaidimas, o virtuvėje gaminant maistą fone groja „YouTube“. Tam reikia spartaus interneto ir jo reikės vis daugiau - Europos Komisija (EK) netgi numato, kad iki 2030 m. visi ES namų ūkiai turės gigabitinę prieigą. Lietuva šiuo metu yra arčiau šio tikslo nei daugelis Vakarų Europos šalių - paradoksalu, bet mes lenkiame net tokias šalis, kaip Vokietija, kur vis dar dominuoja varinis kabelis. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitos rodo, kad net 73 proc. Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi 1Gb/s ar didesne greitaveika, yra mūsų klientai, nes iš savo pusės darome viską, kad patenkintume nuolat augantį „apetitą“ greitam internetui.

Kodėl visos šalys turi skolų?

Gynybai - ir šviesolaidis: Nacionalinio saugumo ir kritinės infrastruktūros aspektas

Tačiau interneto reikšmė šiandien neapsiriboja ekonomika - kuo labiau pasaulis tampa priklausomas nuo skaitmeninių paslaugų, tuo ryšio infrastruktūra tampa svarbesniu nacionalinio saugumo klausimu. Energetikos sutrikimai, kibernetinės atakos ar geopolitiniai konfliktai per pastaruosius metus parodė, kad stabilus ryšys ir patikimas informacijos perdavimas yra strateginė valstybės gynybos grandis. Todėl spartus internetas nėra tik patogumas - tai kritinė infrastruktūra, kuri lemia, kaip efektyviai veikia valstybės valdymo, žiniasklaidos, švietimo ir gynybos sistemos. Tą iliustruoja ir „Amazon Web Services“ debesijos sutrikimas - viena serverinė Virdžinijoje, sustabdžiusi pasaulines oro linijų, žiniasklaidos priemonių, finansų sektoriaus ir kitas svarbias paslaugas, priminė, kad net didžiausios technologijų bendrovės nėra apsaugotos nuo vieno taško gedimo. Tai reiškia, kad valstybės, kurios savo duomenis ir tinklus valdo decentralizuotai, tampa atsparesnės tiek technologinėms, tiek geopolitinėms rizikoms. Pavyzdžiui, Estija dar prieš dešimtmetį suprato, kad technologinis saugumas negali priklausyti nuo fizinės teritorijos ribų, todėl šiandien jos „duomenų ambasada“ Liuksemburge saugo visus pagrindinius valstybės registrus ir užtikrina, kad net didžiausios kibernetinės atakos ar politiniai sukrėtimai „neišjungtų“ šalies. Estija pirmoji pasaulyje įrodė, kad skaitmeninė valstybė gali turėti ir „skaitmeninę teritoriją“. Vokietija tuo tarpu renkasi kitą kelią - stiprindama vadinamąją „suverenią debesiją“. Jos viešojo sektoriaus duomenys vis dažniau saugomi nacionaliniuose duomenų centruose, o ne privačiose užsienio platformose - tokia politika mažina priklausomybę nuo globalių tiekėjų ir didina pasitikėjimą valstybės gebėjimu apsaugoti savo informaciją.

Kitas svarbus niuansas - pačios interneto technologijos saugumas, nes, pavyzdžiui, šviesolaidis perduoda informaciją šviesos impulsais, todėl ją perimti ar „pasiklausyti“ praktiškai neįmanoma. Tarptautiniai tyrimai taip pat rodo, kad tokie tinklai pasižymi ne tik gerokai mažesniu pažeidžiamumu kibernetinėms atakoms, bet ir aukštesniu fiziniu atsparumu - šviesolaidžio linijos nejautrios elektromagnetiniams trikdžiams ir energijos sutrikimams, todėl išlieka stabilios net krizinėmis sąlygomis. Kitaip tariant, kuo didesnė šviesolaidžio dalis tinkle, tuo stabilesnė ir saugesnė tampa valstybės informacinė sistema. Džiugina tai, kad apie strateginę šviesolaidžio reikšmę saugumui kalbėti galime drąsiai ir todėl, jog Lietuvoje šviesolaidis jau tapo pagrindine fiksuoto interneto technologija - Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2024 m. pabaigoje daugiau nei 80 proc. visų fiksuotojo ir palydovinio interneto vartotojų Lietuvoje naudojosi būtent tokiu internetu. Apskritai Lietuva šiandien yra tarp vos kelių OECD šalių, kuriose daugiau nei 80 proc. fiksuotų linijų sudaro šviesolaidžio ryšys - esame Pietų Korėjos, Japonijos, Ispanijos ir Portugalijos draugijoje, tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis gerokai mažesnis - apie 62 proc.

Šviesolaidinio tinklo saugumo privalumai

Iššūkiai ir perspektyvos: Biurokratinės kliūtys ir skaitmeninės atskirties mažinimas

Nacionalinė strategija yra numačiusi, kad iki 2027 m. spartus plačiajuostis ryšys (VHCN) turi pasiekti 100 proc. Lietuvos namų ūkių, tačiau praktika rodo, kad didžiausia kliūtis nebėra technologijos, o biurokratiniai procesai - sudėtinga leidimų išdavimo tvarka, ribotas savivaldybių planavimo lankstumas ir ilgai trunkantys būtinos infrastruktūros derinimai. Tinklo operatoriai turi gauti leidimus kasinėti, suderinti trasą su kelių tarnybomis, aplinkosaugos institucijomis ir kultūros paveldo specialistais, o tai dažnai užtrunka ilgiau nei pats tinklo tiesimas - kai kuriais atvejais leidimų derinimas trunka kelis mėnesius, nors realus fizinis darbas užtruktų vos kelias savaites. Ši procedūrų inercija turi kainą - kiekvienas mėnuo be infrastruktūros reiškia lėčiau augantį regioną, mažesnį produktyvumą ir silpnesnį atsparumą krizėms. Taigi, tarsi norima įsitvirtinti „fronte“, tačiau „apkasų“ kasti neleidžiama, todėl ir kyla natūralus klausimas, kiek gali ir turi būti stiprios mūsų gynybos linijos po žeme?

Nors Lietuvos valstybinės institucijos savo veikloje neišnaudoja sukurtų technologinių ir infrastruktūrinių priemonių, viešųjų paslaugų perkėlimas į internetą galėtų turėti didelės reikšmės. Tyrimų duomenimis, su viešojo sektoriaus institucijomis internetu per metus bendravo tik 30 proc. gyventojų (ES - 41 proc.). Verslo sektoriuje situacija kardinaliai skiriasi - su viešojo sektoriaus institucijomis internetu bendrauja net 98 proc. Verslo poreikiai dažnai susiję su privalomomis procedūromis, tokiomis kaip mokesčių deklaravimas ar duomenų perdavimas „Sodrai“. Tuo tarpu ne visiems gyventojams administracinės paslaugos yra svarbios ar reikalingos jų kasdieninei veiklai, dažnai jos susijusios su tam tikru gyvenimo įvykiu (darbo paieška, stojimas į aukštąją mokyklą, verslo įmonės steigimas, kt.), o reguliariai privalomų veiksmų (tokių, kaip pajamų deklaravimas) yra mažiau. Skaitmeninė atskirtis išlieka problema: internetu nėra naudojęsi per trečdalį lietuvių, daugiausia tai - vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys, kaimo vietovėse gyvenantys žmonės, taip pat neįgalieji. Interneto tiekėjai mano, kad valstybė galėtų labiau skatinti investicijas į nutolusius regionus.

Palyginamieji tarptautiniai tyrimai rodo, kad Kinijoje, vadovaujantis nacionaline tinklo energijos strategija ir specialiaisiais mokesčių paspartinimo ir mažinimo veiksmais, plačiajuosčio ryšio tinklo kūrimo srityje buvo pasiekta didelių laimėjimų. Šviesolaidinio tinklo statybos pažanga iš esmės buvo baigta, optinis tinklas pilnai užstatyti miestai, iš esmės baigta senųjų bendruomenių optinio tinklo rekonstrukcija. Iki 2018 m. gruodžio pabaigos interneto prieigos prievadų skaičius pasiekė 886 mln., o grynasis šviesolaidinės prieigos prievadų padidėjimas siekė 125 mln. ir pasiekė 780 mln., tai sudaro 88% visų interneto prieigos prievadų. Bendras trijų pagrindinių telekomunikacijų įmonių fiksuoto plačiajuosčio interneto prieigos vartotojų skaičius pasiekė 407 mln., o 368 mln. namų ūkių turėjo šviesolaidinę prieigą, tai sudaro 90,4 proc. visų fiksuoto interneto plačiajuosčio ryšio prieigos vartotojų. Šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio plėtra pateko į pasaulio lyderių gretas. Visiškai aprėpiant šviesolaidinį tinklą ir toliau skatinant greitį bei sąnaudų mažinimą, pagrindinė plačiajuosčio ryšio prieigos sparta artėja prie 100 Mbit/s eros. Bendras fiksuoto plačiajuosčio interneto vartotojų, kurių prieigos greitis yra 100 Mbps arba didesnis, skaičius pasiekė 286 mln., tai 70,3 proc. visų fiksuoto plačiajuosčio ryšio vartotojų. Kinijos optinio pluošto plačiajuosčio ryšio abonentai sudarė 85,3 proc. fiksuoto plačiajuosčio ryšio abonentų ir daugelį metų pralenkė pirmaujančias pasaulio šalis. Be to, mobiliojo ryšio 4G bazinių stočių skaičius taip pat yra beveik 3,4 mln., Kinijos 4G tinklas yra didžiausias pasaulyje.

Šviesolaidinis kabelis vs. belaidis ryšys: Ateities pasirinkimai

Sparčiai tobulėjant mokslui ir technologijoms, dauguma žmonių turi prieigą prie interneto. Mūsų namų ir įmonės tinklai priklauso nuo laidinės arba belaidės technologijos. Belaidžio ryšio technologija taip pat laikoma šiuolaikine tradicinių laidinių tinklų alternatyva. Šviesolaidinis kabelis perduoda informaciją siunčiant šviesos impulsus per plonus stiklinius vamzdžius, naudojant šviesos bangas. Ši technologija paprastai laikoma DSL plačiajuosčio ryšio, kuris tiekiamas variniu telefono tinklu, perėmėja. Belaidis tinklas yra tinklas, sukurtas naudojant radijo signalo dažnį ryšiams tarp kompiuterių ir kitų tinklo įrenginių, dažnai vadinamas „WiFi“ tinklu arba WLAN. Šis tinklas populiarėja šiais laikais, nes jį lengva nustatyti ir nereikia įtraukti laidų.

Kalbant apie greitį, teoriškai belaidis tinklas gali perduoti duomenis tokiu pat greičiu kaip šviesolaidinis kabelis. Tačiau praktiškai pluošto optinis kabelis gali pasiekti didesnį maksimalų greitį. Kai tinklas tampa perpildytas, tuo daugiau vartotojų vienu metu naršo internete ir naudojasi tuo pačiu pralaidumu, tuo labiau apkraunamas ir lėtesnis belaidis tinklas. Jei naudojate „Cat6 Ethernet“ laidą, laidinis Ethernet ryšys gali pasiūlyti iki 10Gb / s. Tikslus maksimalus jūsų eterneto laido greitis priklauso nuo jūsų naudojamo eterneto kabelio tipo. Atstumo atžvilgiu, belaidžio ryšio signalo stiprumas gali susilpnėti dideliu atstumu. Šviesolaidinis laidas gali perduoti aiškų signalą daug toliau. Apskritai laidinis tinklas siūlo greitesnį ir didesnį atstumą be trikdžių ir yra patikimesnis nei WIFI. Montavimo patogumo požiūriu, įdiegti šviesolaidinį tinklą gali būti daug laiko ir sudėtinga. Kita vertus, įdiegti fiksuoto bevielio interneto mikrobangų krosnelę užtrunka tik kelias dienas ir reikia mažiau išteklių.

Kiekviena moneta turi dvi puses. Šviesolaidžio ir belaidžio tinklo ryšys nėra išimtis. Laidinis ryšys užtikrins daugiau patikimumo ir turės mažiau trikdžių. Belaidysis ryšys suteiks daugiau lankstumo ir galimybę lengvai pridėti įrenginius prie tinklo. Viskas priklauso nuo to, ką norėtumėte padaryti ir kaip norite naudoti savo ryšį.

Technologijų žodynas

  • Prieiga: Galimybė naudotis įranga, patalpomis, paslaugomis ir kt.
  • DSL (Digital Subscriber Line): Technologija, leidžianti greitai naudotis interaktyviomis skaitmeninio ryšio paslaugomis ir užsakomaisiais vaizdo įrašais per varinį laidą, naudojamą esamoje vietinės telefono linijos gamykloje.
  • Fiksuotas plačiajuostis ryšys: Nuolatinis, didelės spartos interneto ryšys, leidžiantis vienu metu perduoti daug duomenų.
  • Šviesolaidinis kabelis: Kabelis, perduodantis informaciją šviesos impulsais per plonus stiklinius vamzdžius.
  • Belaidis tinklas (WiFi): Tinklas, sukurtas naudojant radijo signalo dažnį ryšiams tarp kompiuterių ir kitų tinklo įrenginių.
  • Gigabitas: 1000 megabitų.
  • xDSL: Įvairių DSL technologijų šeima, pagrįsta variniais laidais.
  • Kritinė infrastruktūra: Sistemų ir įrenginių visuma, kurios veikimas gyvybiškai svarbus valstybei.
  • Kibernetinė ataka: Piktavališkas veiksmas, siekiantis pažeisti informacines sistemas.
  • Nacionalinis saugumas: Valstybės gebėjimas apsaugoti savo piliečius, teritoriją ir interesus.
  • Produktyvumas: Darbo našumas, efektyvumas.
  • Skaitmeninė atskirtis: Atotrūkis tarp tų gyventojų grupių, kurios turi prieigą prie interneto ir kitų skaitmeninių technologijų, ir tų, kurios tokios prieigos neturi.
  • Šviesolaidinis tinklas: Tinklas, sudarytas iš šviesolaidinių kabelių.

Šiame straipsnyje panaudota informacija iš Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ataskaitų, Europos Komisijos (EK) dokumentų, OECD tyrimų, JAV pramonės asociacijos („Fiber Broadband Association“) publikacijų bei kitų viešai prieinamų šaltinių.

tags: #fiksuota #placiajuosti #interneta #naudojant #kabeli