Skaitmeninės technologijos ir daiktų internetas (IoT) radikaliai pakeitė verslo aplinką, sukeldamos didelį poveikį tradiciniams verslo sektoriams. Šie pokyčiai atneša ne tik iššūkius, bet ir naujas galimybes, skatinančias augimą, inovacijas ir konkurencingumą. Lietuva, siekdama užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, aktyviai investuoja į šias sritis, remdama verslą per įvairias finansines priemones ir skatinimo programas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vaidmuo skatinant skaitmenizaciją ir inovacijas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pernai pradėjo taikyti priemones, kurių bendra vertė siekia beveik 1 mlrd. eurų. Finansavimas skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse. Šis beveik milijardo vertės Lietuvos ekonomikos planas susidėjo iš 3 dalių: apie 365 mln. eurų buvo numatyta verslui, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų - valstybės ir verslo skaitmenizacijai, 268 mln. eurų - žalesnei ekonomikai.
„Milijardo eurų planu buvo siekiama paskatinti šalies ekonomikos augimą ir sukurti daugiau galimybių Lietuvai. Daugiausia dėmesio skirta investicijų į atsinaujinančius energetikos išteklius, valstybės ir verslo skaitmenizacijos ir inovacijų sritims. Norint užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir konkurencingumą ateityje, būtina toliau tęsti pradėtus darbus, nes būtent šios trys sritys ir yra ekonomikos varikliai. Valstybės parama smulkiam ir vidutiniam verslui - itin svarbi, turime ne vieną pavyzdį, kai šalies investicijos leido verslams tapti labiau konkurencingais, vykdyti plėtrą, modernizuoti veiklą“, - apie tikslus ir investicijų vertę kalbėjo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pasakodama, kodėl daugiausia paskatinimo sulaukė būtent minėtos sritys, EIMIN kanclerė Iveta Paludnevičiūtė pabrėžė, kad jas, kaip esminius ateities ekonomikos variklius, mato ir Europa bei pasaulis. Pavyzdžiui, verslo skaitmenizacija - itin svarbus procesas tiek verslo bendruomenei, tiek nacionaliniu mastu. Atverti duomenys suteikia galimybes verslui mobilizuoti paslaugas, dirbti vieno langelio principu ir optimizuoti net sudėtingiausius procesus, o tai leidžia sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidų. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, 2022-aisiais skaitmenizavimas leido sutaupyti daugiau nei 1 mln. eurų valstybės lėšų. Galiausiai, verslo skaitmenizavimas neabejotinai gerina paslaugų kokybę, o atviri duomenys tampa pagrindu daliai startuolių, kurių sukurti produktai ar paslaugos dažnai prisideda prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo.
Energetinis nepriklausomumas ir žiedinė ekonomika
„Siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, būtina didelį dėmesį skirti atsinaujinantiems ištekliams. Svarbu, kad šia kryptimi judėtų ir verslai, o valstybė stipriai šią kryptį palaikytų. Taip pat reikia nepamiršti ir siekio sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Vertėtų paminėti ir kitą labai svarbią šių dienų sritį - žiedinę ekonomiką, kuri skatina išteklių naudojimo efektyvumą, atliekų mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą, taip kuriant mažiau aplinkai kenksmingą ekonomiką, o visų ekonomikos sektorių skaitmenizacija leidžia didinti darbo efektyvumą, mažinti sąnaudas ir kurti naujas paslaugas. Tai apima verslo procesų automatizavimą, daiktų internetą (IoT), debesų kompiuteriją ir kitas technologijas. Labai svarbus ir dirbtinis intelektas, kuris gali gerokai padidinti verslo konkurencingumą, nes leidžia automatizuoti sudėtingus procesus, gerinti paslaugų kokybę ir kurti naujus, inovatyvius sprendimus“, - komentavo kanclerė.
Šalies ekonominiam stabilumui būtina ir inovacijų ekosistema, nes naujų technologijų kūrimas ir pritaikymas kuria aukštos pridėtinės vertės produktus bei paslaugas, kurie gali būti itin paklausūs ir pasaulinėje rinkoje. Būtent todėl nemaža valstybės paramos dalis pasiekė mokslinius tyrimus bei technologijų plėtrą.
Valstybės paramos reikšmė smulkiam ir vidutiniam verslui
Valstybės investicijos ir parama yra ypač svarbi mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Įmonės „Putokšnis“ gamyklos direktorius Nerijus Balnasovas teigia, kad tai ne tik paskatinimas, bet ir didžiulė pagalba judėti į priekį. „Verslas neretai turi lūkesčių, kurie priklauso ne tik nuo jų pačių. Kadangi esame tarptautinė organizacija ir bendradarbiaujame, pavyzdžiui, su „Coca cola“ ar kitais dideliais partneriais, turime atitikti jų keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, tvarumo, vandens apsaugos, biologinės įvairovės saugojimo ir pan. Tam, kad atitiktume šiuos kriterijus, turime investuoti ir į technologijas, įrangą, ir į darbuotojų kvalifikaciją. Dažnai esame reguliuojami ne tik vietos, bet ir tarptautinių reglamentų. Savaime aišku, kad tai turi savo kainą, kurią vidutinio dydžio verslai gal galėtų sumokėti, tačiau tai labai reikšmingai sulėtintų jų plėtrą. Jei vienų ar kitų reikalavimų neatitiktume, paprasčiausiai galime tapti nekonkurencingais - partneriai tiesiog pasirinks kitus. Taigi valstybės investicijų reikšmė tikrai didelė“, - komentavo įmonės, kuriai pasinaudojo valstybės skatinimo priemonėmis, gamyklos vadovas.
N. Balnasovas tikino, kad verslui paramos galimybės itin svarbios, nes visada yra sričių, kurias dar reikia tobulinti. „Žinome, kad nuo kitų metų 12 proc. didės minimali alga, verslui tai vėl šimtų tūkstančių eurų klausimas. Jeigu negautume paramos reikšmingų projektų įgyvendinimui, tikrai iškiltų rizika tapti nepelningiems. Pastaruosius metus investicijas panaudojome skaitmenizacijai - verslo valdymo sistemos, šalčio ūkio sistemos atnaujinimui, o dabar esame susitelkę į žmonių darbo kompetencijų ugdymą, siunčiame savo darbuotojus gilinti žinias arba pasikviečiame tarptautinio lygio ekspertus“, - apie valstybės investicijų naudą verslui kalbėjo N. Balnasovas.
Grąža su kaupu: investicijų į inovacijas ir tvarumą rezultatai
Didžiulį valstybės paskatinimo poreikį rodo aktyvus verslo susidomėjimas finansinėmis priemonėmis. Iš viso paskelbta kvietimų už daugiau kaip 957,5 mln. eurų, o dėl priemonių kreipėsi beveik 3 tūkst. verslo atstovų. Matydama poreikį kovoti su klimato kaita, 2023 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė papildomą 40 mln. eurų vertės kvietimą mažinti taršą, o įmonės šiomis lėšomis kviečiamos diegti energijos vartojimo efektyvumą didinančias technologijas ir taip sumažinti kenksmingo anglies dioksido išmetimą į aplinką. Taip pat atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti buvo patrigubintas suplanuotas finansavimas - vietoje suplanuotų 10 mln. eurų 226 pramonės įmonėms skirta 31,87 mln. eurų, kad visi 226 reikalavimus atitinkantys pramonės įmonių projektai gautų prašomą finansavimą.
„Tuo tarpu verslo sektoriuje EIMIN kvietimuose dalyvavusios ir finansavimą gavusios mažos ir vidutinės įmonės sertifikuos 256 naujus produktus ir pasinaudojusios investicijomis pristatys savo produktus 547 tarptautinėse parodose. EIMIN kanclerė pridūrė, kad paramą gavusiuose įmonėse bus sukurta daugiau kaip 1100 darbo vietų“, - paramos priemonėmis dalijosi I. Paludnevičiūtė.
Akivaizdi pažanga: rodikliai ir tarptautiniai vertinimai
Pamatuoti valstybės augimą pagal minėtas sritis - nesudėtinga, vienu pagrindinių rodiklių laikomas BVP pagal žaliąją ekonomiką. Kitaip tariant, vertinamas sukuriamas darbo vietų skaičius, investicijos ir finansavimas, reguliavimo ir politikos priemonės, aplinkosaugos ir tvarumo indikatoriai, tarptautiniai vertinimai ir indeksai, socialinė ir visuomeninė nuomonė. „Džiugina, kad visuose minėtuose sektoriuose Lietuva nuosekliai įgyvendina iškeltus tikslus. Žaliosios ekonomikos srityje tai rodo Nacionalinio pažangos plane įtvirtintų rodiklių stebėsena - kasmet didėja Lietuvos Ekologinių inovacijų indeksas - nuo 82 (2019 m.) iki 104 (2022 m.), o pramonės sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu, sumažėjo beveik 35 proc.“, - rezultatais dalinosi EIMIN kanclerė I. Paludnevičiūtė.
Reikšmingas rodiklis, atspindintis šalies progresą inovacijų srityje yra Europos Komisijos 2024 m. paskelbta Europos inovacijų švieslentė. Lietuva pakilo į 18-ąją poziciją tarp ES narių, o tai rodo, kad Lietuvos inovacijų ekosistema pasiekė aukščiausią išsivystymo lygį per visą istoriją. Bendras Lietuvos 2024 m. inovacijų našumas siekia 83,6 proc. ES vidurkio, o inovatyvumo augimas lenkia bendrąjį ES augimą 10 proc.
Daiktų internetas (IoT) ir jo transformuojanti galia verslui
Skaitmeninės technologijos ir interneto plėtra pastaraisiais dešimtmečiais radikaliai pakeitė verslo aplinką ir sukėlė didelį poveikį tradiciniams verslo sektoriams. Vienas iš didžiausių poveikių tradiciniams verslo sektoriams yra didelis konkurencijos padidėjimas. Su skaitmeninės technologijos plėtra atsirado naujos verslo galimybės ir rinkos, kuriose veiklą pradėjo dalyvauti ir mažos, neįprastos įmonės. Tokia konkurencija gali būti didelis iššūkis tradiciniams verslo sektoriams, nes jose gali trūkti reikiamų technologijų ir įgūdžių, kad patektų į šią naują rinką. Tačiau šis poveikis taip pat gali atnešti galimybių. Be to, skaitmeninės ekonomikos plėtra gali turėti didelį poveikį tradicinių verslo sektorių produktams ir paslaugoms. Vis tik, svarbu paminėti, kad skaitmeninės ekonomikos poveikis tradiciniams verslo sektoriams nėra vien tik negatyvus. Taigi, nors skaitmeninės ekonomikos plėtra sukelia iššūkių tradiciniams verslo sektoriams, ji taip pat atveria naujas galimybes.
IoT yra milžiniškas daiktų ir žmonių tinklas, bendraujantis tarpusavyje naudojant įvairias laidines ir belaides technologijas. IoT buvo naudojamas didelėse įmonėse jau keletą metų. Tačiau MVĮ negalėjo pasinaudoti daiktų interneto pranašumais, nes trūko finansų, žmogiškųjų išteklių ir modernių įrankių. Bet koks verslas, nesvarbu, ar jis mažas, didelis, ar pradedantysis, siekia patenkinti savo klientus ir užmegzti su jais puikius santykius, gauti milžinišką pelną. Nors dalykų interneto tobulinimas ir tolesnis plėtimas yra įdomus, kodėl jūsų verslui tai turėtų rūpėti? Paprasčiau tariant, tai pakeis pasaulio verslo būdą. Kiekviena pasaulio pramonės šaka dabar remiasi duomenimis verslo poreikiams tenkinti. „Business Insider“ teigimu, įmonės bus didžiausios taikytojos IoT sprendimai, o vyriausybės yra antra pagal dydį taikytoja, o vartotojai - trečia. Nors kiekvienas sektorius kenčia nuo konkrečios pramonės šakos iššūkių, daiktų internetas tikisi daugelį jų išspręsti savarankiškai, prijungdamas „daiktus“ prie interneto, pagerindamas ir pagerindamas tiesioginį duomenų rinkimą ir gaudamas neįsivaizduojamas ar anksčiau nepasiekiamas įžvalgas. Taigi, kodėl jūsų verslui turėtų rūpėti daiktų internetas? Iš išmaniųjų įrenginių surinkti duomenys gali pakeisti klientų patirtį, sukurti asmeninius ir prasmingus ryšius. Futuristė Christina Kerley pastebi, kad tai gali būti taip pat paprasta, kaip jūsų laukianti mėgstama kava ar kokteilis. Seeta Hariharan iš „Tata Consultancy Services“ pristato scenarijų, pagal kurį vandens tiekimo vamzdyno pertrauka sukelia eismo sutrikimus. „O kas, jei pirkėjai, keliaujantys į miesto centre esantį prekybos centrą, būtų automatiškai įspėjami, kad jie turėtų apsilankyti miesto centre esančioje parduotuvėje? IoT taikymo technologijos gali sukurti itin suasmenintą patirtį būtent tada ir ten, kur klientui to reikia. Apibendrinant, smulkaus verslo galimybės naudojant daiktų internetą. Daiktų internetas mažose įmonėse yra daugiau nei tik praeinanti tendencija.
Daiktų internetas | Daiktų internetas | Kas yra daiktų internetas? | Kaip veikia daiktų internetas? | Daiktų interneto paaiškinimas per 6 minutes | Simplilearn
Europos Sąjungos investicijos į skaitmenines inovacijas ir IoT
Daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, ES finansuojami projektai skatina skaitmeninių technologijų ir IoT plėtrą. Pavyzdžiui, programoje „Horizontas 2020“ įgyvendinami projektai, apimantys naujos kartos daiktų interneto, debesijos kompiuterijos ir programinės įrangos technologijų projektus. Šiems projektams, kurių paraiškų priėmimas padidėjo paskelbus beveik 4 mln. EUR vertės atvirus kvietimus teikti paraiškas, skiriamas didelis ES finansavimas.
Programos „Horizontas 2020“ projektai, tokie kaip VEDLIoT ir TERMINETAS, demonstruoja konkrečius IoT pritaikymus. VEDLIoT projekte, skirtame transporto sektoriui, patvirtinamas automatinio pėsčiųjų avarinio stabdymo diegimas, naudojant duomenis iš automobilio IoT įrenginių. TERMINETAS projektas prisideda prie pažangaus ūkininkavimo, padedant ūkininkams išvengti pasėlių žalos, naudojant duomenų srautus iš IoT įrenginių, tokių kaip augalų ir gyvulių jutikliai.
Vėlesnėse programose, tokiose kaip „Europos horizontas“, toliau plečiamos investicijos į debesų kompiuteriją, tinklo kraštą (edge computing) ir IoT. Projektai, tokie kaip FIZIKA, DUOMENŲ APSAUGA, CHARITY, SERRANO ir DI-SPRINT, skirti kurti sąveikią, atvirą, saugią ir efektyviai išteklius naudojančią Europos debesijos infrastruktūrą.
Kiti svarbūs projektai, tokie kaip COSMOS, ELEGANT, FOCETA, PIACERE, SWForum.eu, VeriDevOps ir XANDAR, nagrinėja programinės ir aparatinės įrangos integracijos, kibernetinio saugumo ir naujų įrankių kūrimo iššūkius. Dirbtinio intelekto ir mašinų mokymosi metodų integravimas į programinės įrangos kūrimo procesus didina komandų efektyvumą ir produktyvumą.
ES taip pat skatina decentralizuotą žvalgybą ir spiečių programavimo priemones, kurdama lanksčias ir saugias bendradarbiavimo struktūras. Projektai, tokie kaip OpenSwarn, INCODE, SMARTEDGE, TaRDIS ir OASEES, prisideda prie šios srities plėtros.
Ateities perspektyvos: Kognityviniai debesys, skaitmeniniai dvyniai ir pramoninė metavisata
Dirbtinis intelektas transformuos dabartinius debesis į kognityvinius debesis, kurie sąveikauja su visais kompiuterijos sluoksniais ir protingai reaguoja į pokyčius. Tai leis sukurti ištisinį išmanųjį įgalinimą, tvarkant duomenis, kompiuterijos ir dirbtinio intelekto pajėgumus visoje debesijos ir tinklo krašto / daiktų interneto kontinuume.
Kuriant produktą, planuojant gamyklą ar gaminant skaitmeniniais įrankiais generuojamas išsamus „Digital Twin“ (skaitmeninis dvynys). Jis pateikia įžvalgų, naudodamas duomenimis pagrįstus virtualius modeliavimus, sumažindamas fizinių prototipų poreikį ir pagreitindamas inovacijas.
Pramonė vystosi per pramoninę metavisatą - virtualų pasaulį, beveik nesiskiriantį nuo fizinio. Čia žmonės ir dirbtinis intelektas realiu laiku bendradarbiauja spręsdami realaus pasaulio iššūkius. Ši vizija reikalauja glaudaus skaitmeninės ir fizinės realybės sujungimo, siekiant sukurti naują visatą, valdomą išmanaus debesies, siekiant pasiekti daiktų interneto kontinuumą.
Svarbus vaidmuo tenka kibernetiniam saugumui, privatumui, sąveikumui ir atvirojo kodo principams. SecDevOps metodų taikymas programinės įrangos kūrimo gyvavimo cikle, programinės įrangos tiekimo grandinės saugumo užtikrinimas ir duomenų konfidencialumo saugojimas debesijos tinklo krašte yra esminiai elementai.
Italijos patirtis: Pramonės 4.0 ir perėjimas prie 5.0
Italijoje, remiantis 26/28 hipernusidėvėjimo sistema, skatinamas skaitmeninis ir ekologiškas perėjimas. Įmonės, investuojančios į inovacijas, Pramonės 4.0 turtą, pažangią programinę įrangą ir atsinaujinančios energijos sistemas, gali pasinaudoti ženkliais mokesčių lengvatais. Nuo „Industry 4.0“ prie „Transition 5.0“ įgalinimo priemonių prasidėjo nauja gamybos era, kurios pagrindinis tikslas - skatinti skaitmenines technologijas tvaresniems procesams. „Siemens“ remia Italijos įmones pažangiais sprendimais konkurencingumui didinti, teikdama techninius vertinimus, „iki rakto“ sprendimus ir skaitmenines technologijas - nuo ISO 50001 sistemų iki jungiamumo, modernizavimo ir pramoninio AI - kad padidintų produktyvumą, energijos vartojimo efektyvumą ir teisės aktų laikymąsi.
Išvados ir ateities kryptys
Daiktų internetas ir skaitmeninės technologijos yra neatsiejama šiuolaikinio verslo dalis. Investicijos į šias sritis, tiek valstybės, tiek verslo lygmeniu, yra gyvybiškai svarbios siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, konkurencingumą ir tvarumą. Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomos priemonės, orientuotos į skaitmenizaciją, inovacijas ir žaliąją ekonomiką, yra svarbus žingsnis link modernios ir atsparios šalies ekonomikos kūrimo. Ateityje didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas MVĮ galimybių plėsti IoT taikymą, skatinant inovatyvių sprendimų kūrimą ir diegimą, bei užtikrinant skaitmeninių technologijų prieinamumą ir suprantamumą visoms verslo grandims.