DVB-T2 Lietuvoje: Visapusiškas vadovas skaitmeninei antžeminei televizijai

Skaitmeninė antžeminė televizija (DVB-T/T2) Lietuvoje atvėrė naują televizijos žiūrėjimo erą, pakeisdama pasenusią analoginę technologiją. Šis perėjimas, nors ir neįvyko akimirksniu, atnešė reikšmingų pokyčių tiek transliuotojams, tiek žiūrovams, pasiūlydamas geresnę vaizdo ir garso kokybę, daugiau kanalų ir platesnes galimybes. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime DVB-T2 standartą Lietuvoje, jo techninius aspektus, antenų pasirinkimą, priėmimo subtilybes ir ateities perspektyvas.

DVB-T/T2 standartų evoliucija ir perėjimas Lietuvoje

Nors DVB-T standartas pradėtas kurti gerokai anksčiau, realaus pritaikymo stadiją pasiekė tik 1998 metais, kuomet pirmą kartą buvo pradėtas taikyti Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje praėjo dar nemažai laiko, kol buvo imta kalbėti apie analoginės televizijos pakeitimą skaitmenine. Metams bėgant, televizijos įsitvirtino, o vartotojai, įsigiję didesnius ir geresnius televizorius, susidūrė su vaizdo kokybės skirtumais, ypač lyginant su atsirandančia skaitmenine palydovine (DVB-C) ar internetu transliuojama televizija. Piratinės antenos nustojo veikti su analoginės TV išjungimu, tačiau tai buvo neišvengiamas žingsnis link modernesnių sprendimų.

Europos mastu analoginės televizijos išjungimas buvo numatytas visoje Europoje, siekiant tobulėjančių technologijų dėka rinktis šiuolaikiškesnius sprendimus, nepaisant kai kurių trūkumų ir laikinų nepatogumų. Lietuva, dar 2006 metais dalyvavo Ženevos susitarime, o 2011 m. viena iš sąlygų analoginės televizijos išjungimui buvo pasiekti 90 procentų namų ūkių aprėptį (skaičiuojami namų ūkiai, prieš tai turėję galimybę toje zonoje priimti analoginės TV transliacijas). Realiai, su RRT pagalba, buvo sudarytos sąlygos 98 proc. aprėpčiai.

Jau 2008 metais išmanūs studentai internetu pirko USB DVB-T adapterius ir jungė juos prie savo kompiuterių, džiaugdamiesi nauja vaizdo kokybe, kurios negalima lyginti su analogine TV. Tiesa, prie šių kinietiškų adapterių komplektuojamos, vos sprindžio dydžio antenėlės ne visada duodavo norimą rezultatą. O su skaitmenine televizija taip jau yra - jei signalas silpnas, tuomet vaizdo iš vis nėra. Artėjant 2012 metams, pasirodė straipsniai apie televizoriaus konvertavimo kainas, nepatogumus ir negarantuojamą kokybę. Tačiau greitai neliko jokių abejonių, kad naujos kartos televizija yra nepalyginamai pranašesnė: vaizdas raiškesnis, spalvos geresnės, ir nepriklausomai nuo antenos atstumo ar kokybės, ekrane nėra „sniego“.

Skaitmeninės televizijos technologija: DVB-T ir DVB-T2

DVB-T standartas leidžia perduoti signalą, kuris yra glaudinamas H.264/MPEG-4 AVC (arba moksliškai sakant H.264 arba MPEG-4 Part10 arba AVC). Būdamas giminingas MPEG grupei ir kitiems panašiems standartams, jis turi daug naudingų savybių. Vienas pagrindinių pasiekimų - AVC (Advanced Video Coding). Lietuvoje naudojamas H.264 kodavimo standartas yra pirmasis, pripažintas ISO/IEC ir ITU-T. Tobulėjantys kodavimo standartai leidžia ne tik suglaudinti didesnį duomenų kiekį ir padidinti kanalo pralaidumą, sutalpinti jame daugiau programų, bet ir padeda išsaugoti perduodamo vaizdo kokybę. Be to, naudojant pažangesnį glaudinimą, galima pasiekti ir geresnių rezultatų perduodamų duomenų srauto atžvilgiu.

Techniškai DVB-T sistema veikia taip: televizijos studijoje sukurtas turinys (vaizdas ir garsas) pirmiausia suglaudinamas naudojant MPEG-2 arba naujesnį MPEG-4 kodavimą. Toliau šis suglaudintas signalas paverčiamas į specialią skaitmeninę formą, kuri gali būti transliuojama per radijo bangas. Tai leidžia signalui būti atspariam trukdžiams. Jei analoginėje televizijoje automobilio praėjimas galėjo sukelti „sniegą” ekrane, tai skaitmeninėje sistemoje nedidelis trukdys paprasčiausiai nepastebimas. Sistema gali „atkurti” prarastą informaciją iš kitų dažnių. Siųstuvas, paprastai įrengtas aukštoje vietoje (bokšte ar kalne), išspinduliuoja šį signalą į aplinką.

Kaip ir su bet kuria technologija, pirmoji DVB-T versija nebuvo tobula. Todėl 2009 metais pasirodė DVB-T2 - antroji karta, kuri yra apie 50% efektyvesnė už pirmtakę. Pagrindinis DVB-T2 privalumas - dar geresnis duomenų glaudinimas ir efektyvesnis spektro naudojimas. Tai reiškia, kad galima transliuoti daugiau kanalų arba tą patį kiekį kanalų geresnėje kokybėje. Techniškai DVB-T2 naudoja pažangesnę moduliaciją (256QAM vietoj 64QAM), geresnį klaidų taisymą ir lankstesnius parametrus. Paprastam žiūrovui svarbu tik tai, kad vaizdas gražesnis, o signalo priėmimas stabilesnis.

Antenos pasirinkimas DVB-T2 signalui priimti

Vienas dažniausių klausimų - kokią anteną reikia skaitmeninei televizijai? Atsakymas paprastas: tokią pat, kokia buvo naudojama analoginei. Tačiau yra keletas niuansų. Skaitmeninė televizija yra „viskas arba nieko” sistema - arba signalas priimamas gerai ir vaizdas tobulas, arba signalas per silpnas ir nieko nematote.

Praktinis patarimas: prieš perkant brangią anteną, pabandykite paprastą. Kartais net pigiausia kambarinė antena gali veikti puikiai, jei signalo lygis jūsų vietoje pakankamas. Tačiau jei gyvenate mieste netoli siųstuvo, dažnai pakanka paprastos kambarinės antenos. Jei esate už 20-30 km nuo siųstuvo arba gyvenate kalnuotoje vietovėje, reikės lauko antenos su stiprintuvu.

Pateikiamas pavyzdys aktyvios kryptinės lauko antenos, skirtos DVB-T/T2 signalui priimti, su pagrindiniais parametrais:

• Dažnių diapazonas: (VHF) 174-230MHz, (UHF) 470-790MHz
• Juostos: DVB-T / DVB-T2 / DAB+
• Kanalai: 5-12; 21-60
• Varža: 75 omai
• Elementų skaičius: 28
• Stiprinimas: (VHF) 10dB, (UHF) 30dB
• Spinduliavimo santykis priekyje ir gale: 25 dB
• Spindulio plotis H / V: H 38° / V 80°
• Poliškumas: horizontalus
• LTE filtras: Taip
• Antenos ilgis: 1055 mm
• Medžiaga: aliuminis + plienas + ABS
• „Click-clack“ sistema (lengvas surinkimas): Taip
• Tipas: Aktyvus kryptinis
• Montavimas: Lauke
• Komplekte: išorinis stiprintuvas, maitinimo šaltinis, vandeniui atspari jungtis, F jungtis, tvirtinimo priedai

Šios antenos maitinimo charakteristikos taip pat svarbios:

• Įėjimo įtampa: 100-240V AC
• Įvesties dažnis (AC): 50/60 Hz
• Išėjimo įtampa: 5V DC
• Išėjimo srovė: 0,55A
• Išėjimo galia: 2,75 W
• Vidutinis veikimo efektyvumas: 72,1 %
• Energijos sąnaudos be apkrovos: 0,06 W

Tokia antena priima 4K skaitmeninės televizijos signalus, VHF ir UHF signalus, suderinama su įvairiais skaitmeniniais signalais (DVB-T, DVB-T2, ISDB-T, DMB-T / H, ATSC), užtikrina skaitmeninės ir analoginės televizijos signalų priėmimą. Jos profesionali konstrukcija - stabili ir lengvai surenkama, atspari oro sąlygoms (vandeniui ir UV spinduliams).

Kaip patikrinti DVB-T2 kanalų priėmimo galimybes jūsų vietovėje?

Nėra vieno universalaus skaičiaus, kiek DVB-T/T2 kanalų galite priimti Lietuvoje. Galutinis rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių: siųstuvo, jūsų vietos, antenos orientacijos, pastato tipo ir atskirų MUX (Multipleksų - signalų paketų) stabilumo.

Kas lemia kanalų skaičių:

• Pasirinktas siųstuvas: Nustato galimus MUX. Dažniausia klaida - daryti prielaidą, kad artimiausias siųstuvas yra geriausias.
• Antenos kryptis: Turi įtakos paketų priėmimo stabilumui. Svarbu įvertinti ne tik vieną kanalą, bet visą paketą.
• Antenos tipas: Pakeičia kokybės maržą. Nėra tinkamo palyginimo tarp vidaus ir lauko antenų be papildomų sąlygų.
• Vietos sąlygos: Vystymas ir reljefas keičia rezultatą. Svarbu neignoruoti atspindžių ir slopinimo.

Tipiški scenarijai:

• Miestas, butas: Geras krypties nustatymas ir kelių patalpų padėčių bandymas gali padėti. Ribojantys veiksniai - pastatų atspindžiai.
• Priemiesčiai: 2-3 siųstuvų palyginimas gali būti naudingas. Klaidingas vertinimas dažnai grindžiamas tik atstumu.
• Kaimas/vienos šeimos namas: Lauko antena ir geresnės kokybės marža yra būtini. Nereikėtų daryti prielaidos, kad galingas stiprintuvas viską išspręs.
• Sunkios sąlygos (pvz., kalnuota vietovė): Geresnė siųstuvo ir krypties analizė yra būtina. Kartais kartojamas derinimas nepagerina sąrankos.

Kaip patikrinti tikrąjį jūsų vietos rezultatą:

1. Patikrinkite DVB-T/T2 siųstuvų žemėlapį Lietuvoje ir pasirinkite 2-3 siųstuvus, kuriuos verta palyginti.
2. Nustatykite geriausio kandidato kryptį ir atlikite visą kanalo nuskaitymą.
3. Palyginkite kelių MUX stabilumą, o ne tik rastų programų skaičių.
4. Jei rezultatas neaiškus, išbandykite antrą siųstuvą arba kitą antenos padėtį.

Svarbu suprasti, kad didelis rastų kanalų skaičius gali būti klaidinantis. Jei kai kurie MUX yra nestabilūs, galutinis priėmimas vis tiek bus prastas. Geriau turėti šiek tiek mažiau kanalų, bet pakartojamą ir stabilų priėmimą.

Papildomos DVB-T2 funkcijos ir priedėliai

DVB-T nėra tik apie vaizdo transliavimą. Standartas palaiko ir papildomas funkcijas, kurios dažnai lieka nepastebėtos. Viena iš jų - EPG (Electronic Program Guide) arba elektroninis programų gidas. Kita funkcija - subtitrai ir kelios garso takeliai. Daugelis kanalų transliuoja subtitrus keliomis kalbomis, o kai kurie - net alternatyvų garso takelį (pavyzdžiui, originalų filmų garsą be dubliavimo).

DVB-T2 standarte yra ir HbbTV (Hybrid Broadcast Broadband TV) palaikymas - tai technologija, jungianti įprastą transliaciją su internetu. Jei jūsų televizorius prijungtas prie interneto, galite matyti papildomą turinį, žiūrėti praleistas laidas ar net naršyti specialias televizijos programas. Dar viena įdomi galimybė - radijo stotys per televiziją. Daugelis DVB-T multipleksų transliuoja ir radijo stotis, kurias galite klausyti per televizorių.

Jei turite seną televizorių be integruoto DVB-T imtuvo, nereikia jo išmesti. Pakanka įsigyti išorinį DVB-T/T2 resyverį (priedėlį), kuris kainuoja nuo 20 iki 50 eurų. Renkantis resyverį, atkreipkite dėmesį į kelis dalykus:

1. Įsitikinkite, kad jis palaiko DVB-T2, nes tai dabartinis standartas Lietuvoje.
2. Kai kurie resyveriai turi papildomų funkcijų - USB jungtį įrašymui, CI+ kortų skaitytuvą mokamoms kanalams, net internetinių paslaugų palaikymą.
3. Jei planuojate įrašinėti laidas, pasirinkite modelį su USB jungtimi ir PVR (Personal Video Recorder) funkcija.

Įrengimas paprastas: prijunkite anteną prie resyverio, resyverį prie televizoriaus, įjunkite abu prietaisus ir paleiskite automatinį kanalų paiešką.

DVB-T2 ateities perspektyvos Lietuvoje

Technologijos nestovi vietoje. Nors DVB-T2 vis dar yra naujas daugelyje šalių, jau kuriamas DVB-T3 standartas, kuris turėtų palaikyti 8K rezoliuciją ir dar efektyvesnį spektro naudojimą. Kitas svarbus pokytis - 5G technologijos integracija. Kai kurie ekspertai prognozuoja, kad ateityje televizijos transliacija gali būti vykdoma per 5G tinklus, o ne per tradicines antžemines stotis. Tai leistų žiūrėti televiziją bet kur, kur yra 5G ryšys, be papildomų antenų.

Lietuvoje artimiausioje ateityje didžiausias pokytis bus DVB-T2 plėtra ir HD kanalų skaičiaus augimas. Įdomu tai, kad skaitmeninė antžeminė televizija išlieka svarbi net ir streaming eros metu. Ne visi turi greitą internetą, o antžeminė televizija veikia net per elektros išjungimus (jei turite nepertraukiamo maitinimo šaltinį). DVB-T technologija puikiai iliustruoja, kaip skaitmeninė revoliucija pakeitė net tokias tradicines sritis kaip televizija. Nors daugelis jaunų žmonių jau žiūri turinį per Netflix ar YouTube, milijonai vis dar kasdien įjungia įprastą televizorių ir mėgaujasi skaitmenine antžemine transliacija. Ši technologija suteikė geresnę kokybę, daugiau kanalų ir stabilesnį signalą - ir visa tai naudojant tuos pačius radijo dažnius, kurie anksčiau talpino vos kelis analoginius kanalus.

Prekių pristatymas ir atsiėmimas

Jei svarstote apie DVB-T2 antenos ar kito įrangos įsigijimą, svarbu žinoti apie pristatymo ir atsiėmimo galimybes. Prekes galima atsiimti iš parduotuvių Vilniuje (Vytenio g. 20) ir Kaune (Pramonės pr. 4D) per 1-4 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo datos (jeigu prekės yra vietiniame sandėlyje). Prieš atvykstant, prašome sulaukti pranešimo apie užsakymo paruošimą.

Prekių pristatymas į Jūsų nurodytą adresą vykdomas per kurjerį Venipak arba į Omniva paštomatus. Priklausomai nuo prekės prieinamumo, užsakymai vykdomi 1-3 darbo dienas. Užsakymai, pateikti iki 13 val., išsiunčiami tą pačią darbo dieną.

• Pristatymas per kurjerių tarnybą (1-2d.d.) kainuoja 4.90€, o viršijus 150€ pirkinių krepšelio sumą - nemokamas.
• Pristatymo kaina į Venipak paštomatus (1-3d.d.) yra 2.90€, o viršijus 50€ pirkinių krepšelio sumą - nemokamas.
• Pristatymo kaina į Omniva paštomatus (1-3d.d.) yra 3.90€, o viršijus 70€ pirkinių krepšelio sumą - nemokamas.

Pasirinkus apmokėjimo būdą pristatymo metu, pridedamas papildomas 2.00€ mokestis. Atsiskaityti kurjeriui galima grynais arba banko kortele.

tags: #dvb #t2 #dvb #lietuvoje