Šiuolaikiniame pasaulyje bevielis interneto ryšys „Wi-Fi“ tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Jis suteikia mums prieigą prie informacijos, bendravimo galimybių ir pramogų vos keliais paspaudimais. Tačiau, kaip ir daugelis technologijų, „Wi-Fi“ kelia klausimų dėl jo poveikio žmogaus sveikatai. Nors kai kurie moksliniai tyrimai ir viešojoje erdvėje sklandantys mitai kelia susirūpinimą, svarbu atskirti faktus nuo spekuliacijų ir suprasti, kokie yra moksliniai įrodymai apie „Wi-Fi“ poveikį.
Priklausomybė nuo technologijų: nauja realybė?
Viena ryškiausių „Wi-Fi“ ir išmaniųjų įrenginių naudojimo pasekmių yra auganti priklausomybė nuo technologijų. Jaučiame nuolatinį poreikį būti prisijungę, tikrinti pranešimus ir naršyti internete, net ir tuomet, kai tai nėra būtina. Naujas tyrimas atskleidė, kad ši priklausomybė yra kur kas didesnė problema nei manyta iki šiol. Mokslininkai apklausė 1700 žmonių, kad išsiaiškintų, ar žmonės gali lengvai atsiskirti nuo savo telefonų ir „WiFi“. Paaiškėjo, kad labai daug žmonių yra priklausomi nuo technologijų ir toli nuo jų nueiti negali. Tiesą sakant, problemos mastai nustebino net ir tuos, kurie seniai įspėjo dėl technologijų poveikio sveikatai.
Tyrimas atskleidė, kad socialinės normos laužomos nuolat, vien tam, kad žmogus gautų savo kelias sekundes su ekranu. „iPass“ apklausa parodė, kad net 72 % žmonių telefonu naudojasi ir atlikdami gamtinius reikalus, 36 % taip elgiasi pasimatymuose, beveik 11 % nesibodėtų išsitraukti telefono ir laidotuvių metu, o beveik 7 % tai padarytų ir užsiimdami seksu. Nekalbama apie priimtus skambučius ar kitus svarbius reikalus - šie žmonės tiesiog nori porai sekundžių pasitikrinti savo telefonus, net jei jie jokių signalų apie gautas žinutes, laiškus ar kitus pranešimus nesiunčia.
Du trečdaliai apklaustųjų pripažino, kad be „WiFi“ jaučia nerimą. Tiksliau, tokį nerimą, kad „WiFi“ tiesiog negali atsisakyti. 61 % apklaustųjų teigė, kad jiems neįmanoma atsisakyti „WiFi“. Palyginimui - 58 % taip jautėsi apie seksą, 42 % - apie greitą maistą. Kitaip tariant, daugiau žmonių negali gyventi be „WiFi“ nei be sekso. Pamenate, kai žmonės ieškodavo restorano su vaizdu? Tai irgi nebėra svarbu - tol, kol ant durų kabo „Free WiFi“ lipdukas, tol žmonės patenkinti. Jau mažai ką stebina tai, kad susitikę draugai ilgą laiką praleidžia bendraudami su savo išmaniaisiais prietaisais, o juk dar ne taip seniai ir tai buvo laikoma psichologinių problemų požymiu.
Specialias terapijas jau siūlo ir psichologai, jas vadinantys ne kaip kitaip, o gydymu nuo priklausomybės išmaniesiems telefonams. Šis sutrikimas prisideda prie nerimo augimo, neleidžia susikaupti, kenkia emocinei raiškai, smukdo produktyvumą. Tikriausiai, sėkmingai nuo jo pasveikti galima ir patiems, bet pirmiausia reikia pripažinti problemą.
„Wi-Fi“ ir elektromagnetinė spinduliuotė: mokslinis požiūris
Kalbant apie „Wi-Fi“ poveikį sveikatai, svarbu suprasti, kad „Wi-Fi“ įrenginiai skleidžia nejonizuojančią elektromagnetinę spinduliuotę (EMS). Ši spinduliuotė yra nejonizuojanti, o tai reiškia, kad ji neturi pakankamai energijos, jog iš atomų ar molekulių išmuštų elektronus, taip pažeisdama DNR. Tai skiriasi nuo jonizuojančios spinduliuotės, pavyzdžiui, rentgeno spindulių, kurie gali sukelti tiesioginę žalą ląstelėms.
Vienas išsamiausių tyrimų šioje srityje atliko Viskonsino medicinos koledžo radiacinės onkologijos profesorius emeritas Johnas Moulderis. 2013 m. jis bendrai parašė turimų „Wi-Fi“ sveikatos tyrimų apžvalgą. Fosteris bendradarbiavo su Moulderiu tame 2013 m. Taip pat svarbu pažymėti, kad „Wi-Fi“ įrenginiai ne nuolat skleidžia EM spinduliuotę. Didžiąją laiko dalį jie būna be darbo ir veikia tik siunčiant ir priimant duomenis. Jų aktyvus laikotarpis gali būti tik 0,1 proc.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC), Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dalis, radijo dažnių (RD) spinduliuotę klasifikavo kaip „galimai kancerogenišką žmonėms“ (2B klasė) dar 2011 m., remdamasi iki to laiko atliktais tyrimais. Ši klasifikacija reiškia, kad yra ribotų įrodymų apie kancerogeniškumą žmonėms ir nepakankamai įrodymų gyvūnams. Tačiau svarbu pabrėžti, kad „galimai kancerogeniškas“ nereiškia „tikrai sukelia vėžį“. Daugiau nei 1000 kitų veiksnių, įskaitant kavą ir raugintus kopūstus, yra priskiriami prie 2B klasės.
Kalbant apie moterų reprodukcinius pokyčius, 2016 m. tyrimai taip pat buvo atliekami, tačiau galutinio verdikto nėra. Kai kurie 2017 m. atliktos literatūros vertinimai parodė, kad belaidžių įrenginių skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė gali padidinti gliomos - tam tikro tipo smegenų auglio - riziką. Tačiau vėlesni tyrimai, pavyzdžiui, 2018 m., davė nenuoseklius rezultatus, ir mokslininkai vis dar diskutuoja apie galimą ryšį tarp onkologinių susirgimų ir bevielės spinduliuotės.
Vokietijos žurnalistas Karsten Böhne atliko 24 valandų eksperimentą, kuriame, bendradarbiaudamas su Federaline radiacinės saugos tarnyba, matavo elektromagnetinės spinduliuotės poveikį kasdieniame gyvenime. Naudodamas asmeninį ekspozicijos matuoklį, jis stebėjo, kaip mobilieji telefonai, „Wi-Fi“, kūdikių stebėjimo prietaisai ir kiti įrenginiai veikia mus supančią aplinką. Eksperimento metu matuoklis užfiksavo nežymius spinduliuotės šuolius, kurie buvo gerokai žemiau leistinų ribų. Per 24 valandas vidutiniškai pasiekta tik 0,0016 % leistinos spinduliuotės ribos. Federalinės radiacinės saugos tarnybos ekspertai patikino, kad aukšto dažnio spinduliuotė gali kelti pavojų tik tuomet, jei kūno temperatūra ilgą laiką pakyla daugiau nei vienu laipsniu Celsijaus, o eksperimento metu užfiksuotos vertės buvo 50 kartų mažesnės už lygį, galintį turėti įtakos sveikatai. Per pastaruosius pusantrų metų tarnyba atliko 150 matavimų ir nenustatė nė vieno ribinės vertės pažeidimo.
Kaip saugiai įrengti ir naudoti „Wi-Fi“?
Nors dauguma mokslinių įrodymų rodo, kad „Wi-Fi“ yra saugus, laikantis tam tikrų rekomendacijų galima dar labiau sumažinti galimą poveikį ir užtikrinti optimalų ryšio veikimą.
„Wi-Fi“ stotelės įrengimas namuose:
- Vieta: Būtų idealu, jei stotelė stovėtų kažkur vidury patalpų, kad galėtų tolygiai paskleisti signalą ir taip būtų užtikrintas kokybiškas ryšys. Būtų gerai, jei šalia nebūtų kliūčių, kurios galėtų trukdyti įsibėgėti radiobangoms. Pavyzdžiui, blogai stotelę statyti šalia šaldytuvo, televizoriaus. Na, o pats blogiausias variantas - už mikrobangų krosnelės, mat ji naudoja tokius pačius dažnius ir gali sukelti interferenciją „Wi-Fi“ ryšiui.
- Papildomos antenos: Jeigu nėra galimybės parinkti teisingos vietos, tuomet galima panaudoti papildomas antenas, kurios sujungiamos su maršrutizatoriumi ir pakabinamos centrinėje patalpos vietoje.
- Dažniai: Dažniausi dažniai, kurie naudojami „Wi-Fi“ stotelėse - tai 2,4 GHz ir 5 GHz. Reikėtų naudoti vieną iš jų arba abu. Geriausia naudoti mažiausiai užimtą. Užimtumą galima patikrinti mobiliąja programėle, kuri nuskenuoja dažnių eterį ir parodo užimtumą bei naudoti tą, kuris mažiau užimtas.
- Miegamasis: Nemanau, kad maršrutizatoriaus statymas miegamajame gali pakenkti. Labiau pakenkti gali nebent žinojimas, kad ji yra kažkur arti pastatyta. Gali nebent pasireikšti tas placebo efektas.
- Maži butai: Jei patalpos nedidelės, gali būti, kad to signalo stiprumo užteks, net jei stotelė ir kažkur pakišta. Jei pasirinksim naujausią standartą „Wi-Fi 6“, kuris, kaip deklaruojama, užtikrina 9,6 Gbit/s spartą, tuomet tokie ryšio pabloginimai neturėtų daryti įtakos interneto spartai.
- Sienų storis: Sienų storis daro didžiulę įtaką, o ypač tų pagrindinių, laikančiųjų sienų, kurios yra betoninių ar mūro plytų. Jos gali susilpninti signalą keliasdešimt kartų. Ir jei, pavyzdžiui, yra kelių šimtų kvadratinių metrų patalpos, tuomet vieno prieigos taško, to vieno įrenginio neužteks esant tokiai sienų konfigūracijai. Įtaką daro ir gipsas, biuro pertvaros, stiklai. Praktiškai bet kokia kliūtis mažina signalo priėmimo galimybes.
Kaip sumažinti galimą poveikį:
- Išjunkime „Wi-Fi“ prieš miegą.
- Išjunkime „Wi-Fi“, kai jo nesinaudojame.
- Naudokimės internetu per laidą, kai tik įmanoma.
- Nenaudokime „Wi-Fi“ maršrutizatorių virtuvėje ir miegamajame.
- Mobilų telefoną laikykime kuo toliau nuo savęs, minimalus saugus atstumas - 3 metrai.
Telia „SMART Wi-fi“ ryšio stiprintuvas
Mitai ir realybė apie „Wi-Fi“ ir 5G
Apie 5G ryšį sklando galybė mitų, tačiau ir apie „Wi-Fi“ mitų prikurta nemažai. Svarbu atskirti rinkodaros triukus nuo technologijos esmės. Pavadinimas „Wi-Fi 6“ yra tiesiog rinkodarinis triukas, po kuriuo slepiasi kodinis pavadinimas IEEE 802.11AX. O jei pasakai „Wi-Fi 6“, tai iš karto aišku, kad tai šeštos kartos „Wi-Fi“. Visai kitas rinkodarinis poveikis. Žmonės net patys nepastebi, kad jie turi, tarkime, standartiniame telefone veikiančią nuo pirmos iki šeštos kartos „Wi-Fi“ technologiją. Ir kiekvienas jį nešiojasi kišenėje ir nieko tokio.
Pagal tarptautinės nejonizuojančios spinduliuotės komisijos išvadas ir apibendrinimus, šios technologijos neturi pastebimų ar reikšmingų poveikių žmogaus sveikatai. Žinoma, reikia prisilaikyti higienos normų, kurios galioja ir Lietuvoje, jos yra nustatytos ir situacija yra kontroliuojama. O kas liečia patį „Wi-Fi“, tai yra apribojimai dėl signalo lygio naudojamo tam tikruose dažnių diapazonuose. Pavyzdžiui, 2,4 GHz įranga vidaus sąlygomis yra apribota 100 milivatų spinduliavimo galia arba 20 dBm. Tai reikia į tai žiūrėti sveikai ir laikytis normų. Bangos, jei yra galingos, tai turi šildomąjį poveikį. Tuo tarpu aukšto dažnio bangos labai greitai nuslopsta žmogaus kūne. Gali atsirasti nebent šiluminis poveikis.
Nekaltinkime nekaltų dėl mūsų savijautos. Visi įrenginiai, skleidžiantys „Wi-Fi“ bangas, turi būti sertifikuoti ir atitikti Europos Sąjungos reikalavimus bei standartus, kaip ir bet kurie kiti elektronikos prietaisai. Tikimybės, kad sugedęs prietaisas pradės spinduliuoti sveikatai pavojingas bangas, praktiškai nėra. Prielaidos, kad pigesni įrenginiai skleidžia pavojingesnes bangas nei brangūs, taip pat nepagrįstos. Brangesni prietaisai galbūt ilgiau veikia, jų skleidžiamos bangos pasiekia toliau esančius kompiuterius ar duomenų srauto perdavimas yra greitesnis, tačiau sąsajos su poveikiu žmogaus organizmui tai neturi. Be abejonės, pastebėjus prietaiso veikimo pasikeitimą ir, svarbiausia, savijautos pokyčių būnant šalia jo, reikėtų įvertinti, ar jis dar tinkamas naudoti, o geriausia tiesiog tinkamai jį likviduoti tam skirtose vietose.
Vertinant savo savijautą, svarbu nepamiršti ne tik elektromagnetines bangas skleidžiančių šaltinių, bet ir transliuojančių kitokias bangas, pavyzdžiui, įvairių triukšmo šaltinių, skleidžiančių mechanines garso bangas. Žmonės, manantys, kad belaidžio interneto bangas spinduliuojantys įrenginiai yra mūsų priešas, turėtų žinoti, kad jiems kenksmingesnis yra paprasčiausias triukšmas. Jei pažvelgsime kelis tūkstantmečius atgal, suprasime, kad triukšmo, t. y. garso bangų, kiekis tuo metu buvo gerokai mažesnis. Tad, vertinant šių dienų aplinką ir mūsų savijautą pagal ją, reikėtų ieškoti tikrųjų kaltininkų, o ne pulti tuos, kurie yra sudėtingiausi ir be specialių žinių mažiausiai suprantami. Kartais keliolika minučių pasivaikščiojimo parke arba ramybės tyliame kambaryje gali būti puikus vaistas nuo galvos skausmo ar dėmesio koncentracijos stokos.