Šiuolaikinis gyvenimas tapo neatsiejamas nuo technologijų. O kartu - ir nuo nuolatinių diskusijų, ar įvairūs elektroniniai prietaisai nėra žalingi žmogaus sveikatai. Vienas dažniausių klausimų, kylančių visuomenėje, yra susijęs su bevielio ryšio (Wi-Fi) poveikiu. Ar kompiuteris skleidžia pavojingą spinduliuotę? Ar saugu miegant prie lovos laikyti įkraunamą mobilųjį telefoną? Ką bendro turi rentgeno nuotrauka ir skrydis lėktuvu? Šie ir kiti klausimai kelia susirūpinimą, todėl svarbu atskirti faktus nuo mitų.
Jonizuojanti ir nejonizuojanti spinduliuotė: esminis skirtumas
Terminas „jonizuojanti spinduliuotė“ žmonėms dažniausiai asocijuojasi su kažkuo kenksmingu ir pavojingu sveikatai. Tačiau jonizuojanti spinduliuotė plačiai naudojama ir mokslo, medicinos srityse. Anot Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Biomedicininės fizikos laboratorijos Atviros prieigos centro vadovo dr. Vitalijaus Karabanovo, „jei šį klausimą užduotumėte ne man, o atsitiktiniam praeiviui, tai turbūt išgirstumėte baisųjį atsakymą - radiacija. Žmonėms jonizuojanti spinduliuotė sukelia neigiamas asociacijas, nes ši spinduliuotė yra nematoma. Tos baimės nėra be pagrindo, nes ši spinduliuotė sukelia DNR pažaidas, kurios gali lemti genetinius pokyčius arba žmogaus ląstelių mirtį.“
Fizikai jonizuojančia spinduliuote vadina elementarių dalelių srautą arba elektromagnetinę spinduliuotę, kuri sukelia medžiagos jonizaciją. Šios spinduliuotės pavyzdžiai yra gama spinduliuotė, rentgeno spinduliuotė arba tam tikros dalelės, tokios, kaip alfa arba beta dalelės. Tačiau, kaip pastebi dr. V. Karabanovas, „nepasiklyskite - šiais laikais jonizuoti arba gaminti jonizuojančią spinduliuotę gali įvairūs šaltiniai, pavyzdžiui, labai galingi lazeriai. Nepaisant visų baimių, susijusių su šia spinduliuote, ji mums puikiai tarnauja tiek radiologijoje, tiek radioterapijoje. Natūralu, kad dirbant su šia spinduliuote būtina naudoti tinkamas apsaugos priemones ir laikytis saugos protokolų.“
Kitaip nei jonizuojanti, nejonizuojanti spinduliuotė neturi pakankamai energijos, kad pažeistų atomus ar molekules ir sukeltų DNR pažeidimus. Tai apima radijo bangas, mikrobangas, infraraudonuosius, matomus ir ultravioletinius spindulius. Wi-Fi ryšys veikia būtent nejonizuojančios spinduliuotės diapazone.
Elektromagnetinės spinduliuotės spektras ir natūralus fonas
Elektromagnetine spinduliuote laikome elektromagnetinių bangų sklidimą erdvėje. Elektromagnetinė spinduliuotė daugeliui asocijuojasi su šviesa, nors jos diapazonas yra ženkliai platesnis ir apima visas elektromagnetinio spektro sritis, įskaitant radijo bangas, mikrobangas, infraraudonąją, matomą ir ultravioletinę šviesą, rentgeno ir gama spindulius. Elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo jos bangos ilgio. Trumpesnio bangos ilgio spinduliuotė, tokia kaip rentgeno spinduliuotė ar gama spinduliuotė, yra pavojinga, nes gali sukelti jonizaciją ir pažeisti organizmo ląsteles.
Labai svarbu suprasti, kad spinduliuotė sklinda ne vien iš prietaisų. Ją taip pat skleidžia gamta ir, pagaliau, mes patys. „Spinduliuotės fono lygis priklauso nuo daugelio faktorių, tokių, kaip vietovės geografinė padėtis, klimato sąlygos ar gyvenamoji vieta. Normalus spinduliuotės fonas yra natūrali elektromagnetinė spinduliuotė, kuri yra mus supančioje gamtoje. Gamtinį spinduliuotės foną sudaro skirtingų spinduliuotės šaltinių, tokių, kaip saulės, žemės, vandenynų ir kitų gamtinių šaltinių, suma. Galima pasakyti, kad gamtos spinduliuotės fonas yra nuolatinis ir nepastebimas mums kasdieniame gyvenime.“ Tarptautinė atominės energijos agentūra nustatė, kad vidutinis gamtos spinduliuotės fonas yra apie 2,4 miliremų per metus, o vidutinis žmogaus sukeltas spinduliuotės kiekis yra apie 0,6 miliremų per metus. Šie lygiai gali skirtis priklausomai nuo regiono ar individualių veiksnių, tačiau jie leidžia suprasti, kad spinduliuotės fonas yra normalus ir nesukelia didelių sveikatos problemų.
Buitiniai prietaisai ir Wi-Fi: spekuliacijos ir moksliniai faktai
Paskutiniu metu viešojoje erdvėje galima pamatyti daugybę spekuliacijų apie neva žmogaus sveikatai žalingas buitinių prietaisų skleidžiamas bangas. Dr. V. Karabanovas atkreipia dėmesį, kad tokioms spekuliacijoms bent jau kol kas nėra jokio mokslinio pagrindo. „Visi mes naudojame įvairiausius buitinius prietaisus, kurie skleidžia skirtingo bangos ilgio elektromagnetinę spinduliuotę. Žiemos sezono metu daugiausiai infraraudonosios spinduliuotės skleidžia radiatoriai. Taip pat nemažai spinduliuotės skleidžia namuose sumontuotos kambarių apšvietimo sistemos. Jei kalbėtume apie elektromagnetinę spinduliuotę, daugiausia visuomenės diskusijų vyksta dėl mikrobangų krosnelių, televizorių, Wi-Fi maršrutizatorių ir mobiliųjų telefonų. Mikrobangų krosnelės naudoja aukšto dažnio elektromagnetinę spinduliuotę maisto gamybai. Šiuolaikinių televizorių, projektorių ir monitorių skleidžiama spinduliuotė irgi atitinka tarptautinius saugos standartus ir nekelia didelės rizikos žmogaus sveikatai.“
Pastaruoju metu spaudoje galima sutikti daug prieštaringų nuomonių dėl Wi-Fi maršrutizatorių bei išmaniųjų mobilių telefonų, ypač, 5G ryšio naudojimo. Tačiau bent kol kas jokie patvirtinti moksliniai tyrimai neparodė aiškaus ryšio tarp mobiliojo telefono spinduliuotės ir sveikatos problemų. „Manau, didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobilių įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė,“ - pasakoja dr. V. Karabanovas.
Kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių poveikis sveikatai
Daugybė žmonių dirba kompiuteriu, prie jo praleidžia visą darbo dieną. Ar toks darbo pobūdis žalingas sveikatai? Anot NVI Medicinos fizikos skyriaus vedėjo dr. Jono Veniaus, kompiuterio ekrano skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra per silpna, kad pakenktų sveikatai. „Jau ne viename tyrime yra įrodyta, kad darbas prie kompiuterio visą dieną gali turėti įtakos tam tikriems sveikatos sutrikimams. Tačiau didžioji jų dalis yra siejama su ilgu sėdėjimu, netaisyklinga sėdėsena ir įtemptu žiūrėjimu į ekraną. Neretai - ir esant netinkamam apšvietimui.“ Kompiuterio monitoriaus skleidžiama šviesa yra regimojo spektro srities, t. y., analogiška spinduliuotei, kurią skleidžia šviesos lemputės, tad ir kompiuterių monitoriai mums nekelia pavojaus.
Mobilieji telefonai ir išmanieji laikrodžiai, kaip ir bet koks kitas elektroninis įrenginys, skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę. Tačiau mobiliojo telefono naudojimas ir nešiojimas kišenėje ar atsakant į skambučius nekelia sveikatai kenksmingo poveikio, nes jo skleidžiamos spinduliuotės lygis yra per mažas. „Tačiau, jei norite sumažinti bet kokią riziką, galite laikyti telefoną toliau nuo savo kūno, pavyzdžiui, naudoti laisvų rankų įrangą. Dėl laikymo šalia lovos naktį ir krovimo prie lovos - nėra mokslinių įrodymų, kad tai kenkia jūsų sveikatai, tačiau kai kuriems žmonėms pasireiškia miego sutrikimų.“
Antenos, mobiliojo ryšio stotys ir 5G
Viešojoje erdvėje netyla diskusijos ir apie antenas bei jų ryšį su žmogaus sveikata. Dr. J. Venius atkreipia dėmesį, kad antenų skleidžiama spinduliuotė poveikio mūsų ląstelėms neturi. „Šiuolaikiniame gyvenime mus supa daugybė įvairiausių antenų (dažniausiai tai būna tiek siunčiantis informaciją, tiek priimantis informaciją įrenginys), pradedant mobiliuoju telefonu ir baigiant bevieliais prietaisais, interneto ryšiu. Vis dėlto, daugiausia nerimo ir klausimų visuomenei kelia mobiliojo ryšio stotys ir antenos. Visų mus supančių antenų (siųstuvų) skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė yra ne jonizuojanti spinduliuotė, t.y. ji neturi pakankamai energijos, kad pažeistų atomus ar molekules, todėl tiesioginių pažaidų mūsų ląstelėms ar genetinei medžiagai nesukelia.“
Neretai galima sutikti teiginius, jog ir nekenksminga, tačiau nuolat veikianti, elektromagnetinė spinduliuotė ilgainiui gali turėti neigiamų padarinių sveikatai. Tačiau reikia suprasti, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikį ir jo sukeltą žalą įvertinti yra labai sunku. Pavyzdžiui, jei mes norėtume įvertinti saulės poveikį vieno euro monetai ir ją paliktume padėtą ant šaligatvio, tarkime, vienam mėnesiui, po mėnesio bandydami įvertinti poveikį matytume, jog moneta yra ženkliai nusitrynusi, patamsėjusi, neryški. Būtų neįmanoma atskirti, kiek monetos „nusidėvėjimo” lėmė saulės šviesa, kadangi monetą veikė ir daugybė kitų, ir ko gero daug reikšmingesnių, veiksnių (pervažiavo dviratis, užmynė pėsčiasis, lijo lietus ir pan.). Analogiškai yra ir su silpna elektromagnetine spinduliuote. Dažniausiai žmogų veikia daugybė ir kitų, daug reikšmingesnių, rizikos veiksnių, o sutrikus sveikatai negalime išskirti vieno sutrikimą sukėlusio veiksnio.
Kalbant apie 5G ryšį, egzistuoja daug mitų. Nors kai kurie mokslininkai ir visuomenės atstovai reiškia susirūpinimą dėl galimo 5G poveikio sveikatai, dauguma tarptautinių sveikatos organizacijų, remdamosi dabartiniais tyrimais, teigia, kad nejonizuojanti spinduliuotė, naudojama 5G tinkluose, neviršija nustatytų saugos normų ir nėra įrodymų, kad ji kenktų žmogaus sveikatai. Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tarptautinė Agentūra (PSOTA) 2011 metais radio dažnio elektromagnetinius laukus klasifikavo kaip „galimą žmogaus kancerogeną“ (2B klasė), tačiau tai nereiškia tiesioginio ryšio su vėžiu, o tik galimybę, kad tokia sąsaja gali egzistuoti ir reikalauja tolesnių tyrimų.
Radiologiniai tyrimai ir apšvita
Vienas, nerimą kai kuriems žmonėms keliantis dalykas - radiologiniai tyrimai. „Radiologinių tyrimų metu žmogaus organizmą veikia jau kita, daug energijos turinti jonizuojanti spinduliuotė. Daugiausiai apšvitos žmonės gauna kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo metu. Šis tyrimas yra labai detalus ir išsamus, dažniausiai taikomas tik esant labai specifinėms indikacijoms. Didelės apšvitos dozės yra gaunamos ir intervencinės radiologijos procedūrose bei pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) ištyrimo metu. Rentgeno ar mamografijos tyrimų metu, kai atliekama plokštuminė rentgeno nuotrauka, dozės yra dešimtis kartų mažesnės, o dantų rentgeno atveju - iki 1000 kartų mažesnės palyginti su KT metu gaunamomis dozėmis. Tačiau visų medicininių tyrimų, kurių metu yra naudojama jonizuojanti spinduliuotė, dozės yra griežtai kontroliuojamos įstaigoje dirbančių medicinos fizikų bei nuolat teikiamos Radiacinės saugos centrui. Tad pacientai gali būti ramūs, jog tyrimo metu bus gaunama mažiausia diagnostikai atlikti būtina dozė,“ - pasakoja dr. J. Venius.
Medicinos fizikas atkreipia dėmesį, kad pacientai neretai nerimauja dėl rentgeno tyrimo metu gaunamos apšvitos. „Radiacinės saugos centro duomenimis, Lietuvos gyventojas iš jį supančios aplinkos dėl natūralios gamtinės spinduliuotės vidutiniškai per metus patiria apie 2,5 mSv apšvitą net ir neatliekant jokių medicininių procedūrų. Papildomai iš medicininių procedūrų žmogus vidutiniškai gauna dar ~ 0,65 mSv apšvitos per metus. Palyginimui - 1 krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos dozė ~ 0,01 mSv. Įdomu tai, jog net ir maistas bei vanduo skleidžia tam tikrą kiekį jonizuojančiosios spinduliuotės, kurią kuria natūraliai gamtoje esantys ir į maistą ar vandenį patenkantys radioaktyvūs nuklidai. Tokia apšvita sudaro ~ 12 % visos žmogaus patiriamos apšvitos. Skrydžio metu žmonės taip pat patiria didesnę apšvitą nei žemės paviršiuje. Palyginimui, 3-4 val. skrydžio metu lėktuvo keleiviai gali patirti iki 0,01 mSv apšvitos. Taigi, viena krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka ir atitiktų maždaug 3-4 valandų trunkantį skrydį,“ - palygina dr. J. Venius.
„Radiologiniai tyrimai, ypač tie, kurių metu yra naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, yra skiriami labai atsakingai, tik esant aiškioms indikacijoms ir kai duomenų apie paciento sveikatos būklę negalima gauti kitomis priemonėmis. Reikia suprasti, jog gydytojo tikslas yra išgydyti pacientą, o tam jam reikia turėti kuo daugiau informacijos apie paciento audinių ar organų būkles, todėl gydytojas ypatingai suinteresuotas paskirti patį informatyviausią ir saugiausią tyrimą. Jei gydytojas jums nepaskiria radiologinio tyrimo - vadinasi jis jums nėra būtinas, kad gydytojas galėtų sėkmingai įvertinti jūsų būklę ir paskirti gydymą,“ - apibendrina dr. J. Venius.
Wi-Fi maršrutizatoriaus įrengimas ir naudojimas
Įrenginėjant Wi-Fi stotelę namuose, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Būtų idealu, jei stotelė stovėtų kažkur vidury patalpų, kad galėtų tolygiai paskleisti signalą ir taip būtų užtikrintas kokybiškas ryšys. Būtų gerai, jei šalia nebūtų kliūčių, kurios galėtų trukdyti įsibėgėti radiobangoms. Pavyzdžiui, blogai stotelę statyti šalia šaldytuvo, televizoriaus. Pats blogiausias variantas - už mikrobangų krosnelės, mat ji naudoja tokius pačius dažnius ir gali sukelti interferenciją Wi-Fi ryšiui. Taigi, pirmiausia yra vietos parinkimo klausimas. Jeigu nėra galimybės parinkti teisingos vietos, tuomet galima panaudoti papildomas antenas, kurios sujungiamos su maršrutizatoriumi ir pakabinamos centrinėje patalpos vietoje. Reikia vengti tolimiausių kambarių, rūsių, kur storos sienos, metalinės durys, ar poliarizuoti stiklai - visa tai blokuoja signalą.
Kitas svarbus momentas - naudoti tinkamus dažnius. Dažniausi dažniai, kurie naudojami Wi-Fi stotelėse - tai 2,4 GHz ir 5 GHz. Rekomenduojama naudoti vieną iš jų arba abu, atsižvelgiant į tai, kuris yra mažiausiai užimtas. Užimtumą galima patikrinti mobiliąja programėle, kuri nuskenuoja dažnių eterį ir parodo užimtumą bei naudoti tą, kuris mažiau užimtas.
Nemanau, kad maršrutizatoriaus statymas miegamajame kambaryje gali pakenkti. Labiau pakenkti gali nebent žinojimas, kad ji yra kažkur arti pastatyta. Gali nebent pasireikšti tas placebo efektas. Kišti po spinta radiobangų sklidimo požiūriu būtų blogas sprendimas. Bet kartais gyvenimas diktuoja tokius sprendimus. Jei patalpos nedidelės, gali būti, kad to signalo stiprumo užteks, net jei stotelė ir kažkur pakišta. Jei pasirinksime naujausią standartą Wi-Fi 6, kuris, kaip deklaruojama, užtikrina 9,6 Gbit/s spartą, tuomet tokie ryšio pabloginimai neturėtų daryti įtakos interneto spartai.
Sienų storis daro didžiulę įtaką, o ypač tų pagrindinių, laikančiųjų sienų, kurios yra betoninių ar mūro plytų. Jos gali susilpninti signalą keliasdešimt kartų. Ir jei, pavyzdžiui, yra kelių šimtų kvadratinių metrų patalpos, tuomet vieno prieigos taško, to vieno įrenginio neužteks esant tokiai sienų konfigūracijai. Įtaką daro ir gipsas, biuro pertvaros, stiklai. Praktiškai bet kokia kliūtis mažina signalo priėmimo galimybes.
Priklausomybė nuo technologijų: reali problema
Sparčiai tobulėjant technologijoms, daugelis savo gyvenimo, ko gero, nebeįsivaizduoja be išmaniojo telefono ir kitų, gyvenimišką komfortą sukeliančių įrenginių. Dažniausiai tokius įrenginius žmonės laiko arti kūno. Nors nėra mokslinių įrodymų, kad tai kenkia sveikatai, didesnė problema šiuo metu yra psichologinė priklausomybė nuo mobilių įrenginių, o ne jų skleidžiama spinduliuotė.
Tyrimai rodo, kad didelė dalis žmonių yra priklausomi nuo technologijų. Socialinės normos yra laužomos nuolat, vien tam, kad žmogus gautų savo kelias sekundes su ekranu. Daugybė žmonių telefonu naudojasi atlikdami gamtinius reikalus, pasimatymuose, net ir laidotuvių ar sekso metu. Nekalbama apie priimtus skambučius ar kitus svarbius reikalus - šie žmonės tiesiog nori porai sekundžių pasitikrinti savo telefonus, net jei jie jokių signalų apie gautas žinutes, laiškus ar kitus pranešimus nesiunčia. Du trečdaliai apklaustųjų pripažino, kad be „WiFi“ jaučia nerimą. Tiksliau, tokį nerimą, kad „WiFi“ tiesiog negali atsisakyti. Daugiau žmonių negali gyventi be „WiFi“ nei be sekso.
Specialias terapijas jau siūlo ir psichologai, jas vadinantys ne kaip kitaip, o gydymu nuo priklausomybės išmaniesiems telefonams. Šis sutrikimas prisideda prie nerimo augimo, neleidžia susikaupti, kenkia emocinei raiškai, smukdo produktyvumą. Tikriausiai, sėkmingai nuo jo pasveikti galima ir patiems, bet pirmiausia reikia pripažinti problemą.
Apibendrinant
Nors technologijos ir belaidis ryšys tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, svarbu atskirti mokslinius faktus nuo mitų. Dabartiniai moksliniai tyrimai ir tarptautinių sveikatos organizacijų išvados rodo, kad nejonizuojanti spinduliuotė, naudojama Wi-Fi ir mobiliuosiuose ryšiuose, neviršija saugos normų ir nėra tiesioginių įrodymų, kad ji kenktų žmogaus sveikatai. Didžiausia grėsme dažnai tampa ne pati spinduliuotė, o psichologinė priklausomybė nuo technologijų ir netinkamas jų naudojimas. Svarbu išlaikyti sveiką požiūrį, pasikliauti mokslo įrodymais ir nepamiršti, kad mūsų gerovę lemia daugybė aplinkos veiksnių, o ne vien tik technologijos.