Domenų vardų sistema (DNS): Kaip pasirinkti tinkamiausią serverį?

Domenų vardų sistema (DNS) yra vienas svarbiausių interneto veikimo komponentų, kurį naudojame kasdien, net to nesuvokdami. Nesvarbu, ar tikrinate savo el. paštą, ar naršote mėgstamose svetainėse, DNS dirba fone, kad užtikrintų sklandų ryšį. Tačiau kaip veikia DNS? Kas yra DNS serveris ir kodėl jo pasirinkimas gali būti svarbus?

Kas yra DNS ir kodėl mums jo reikia?

DNS galima palyginti su interneto „telefonų knyga“. Kiekviena svetainė ir vartotojas turi unikalų „skaitmeninį adresą“, vadinamą IP adresu. Šis adresas yra skaičių seka, pavyzdžiui, 191.76.350.198. Kadangi žmonėms sunkiau įsiminti skaičių sekas nei žodžius, DNS sistema leidžia mums naudoti lengvai įsimenamus domenų vardus (pvz., www.example.com) vietoj sudėtingų IP adresų. Kai įvedate svetainės adresą naršyklėje, DNS serveris jį paverčia atitinkamu IP adresu, taip leisdamas jūsų įrenginiui rasti ir prisijungti prie svetainės serverio.

Istoriškai, internetui dar tik pradedant plisti, IP adresų ir vardų susiejimas buvo paprastesnis. Tačiau tinklui augant ir prisijungiant vis daugiau įrenginių, tapo būtina sukurti centralizuotą ir efektyvų sistemą. 1983 metais tyrėjas Paul Mockapetris sukūrė DNS sistemą, kuri veikia ir šiandien.

DNS informacijos katalogas nėra saugomas vienoje vietoje. Toks sprendimas priimtas dėl kelių priežasčių: visų pirma, su didėjančiu domenų vardų skaičiumi (2017 m. pabaigoje jų buvo daugiau nei 332 milijonai), vienas katalogas taptų itin didelis ir neefektyvus. Antra, paskirstytas katalogas užtikrina greitesnį atsakymą, nes milijardams tuo pačiu metu informacijos ieškančių vartotojų nereikia dalintis vienu serveriu.

Kaip veikia DNS serveris?

DNS serveris yra specialus serveris, kuris saugo internete naudojamas domenų vardų ir jų atitinkamų IP adresų duomenų bazes. DNS serveriai dirba visą parą ir apdoroja vadinamuosius DNS užklausimus. Kai jūsų kompiuteris nori rasti IP adresą, susietą su domeno vardu, jis pirmiausia pateikia užklausą rekursiniam DNS serveriui.

DNS serverių hierarchiją galima apibūdinti kaip bibliotekos analogiją:

• Šakninis vardų serveris (Root Name Server): Tai tarsi rodyklė bibliotekoje, nurodanti skirtingas knygų lentynas. Jis nurodo, kur ieškoti tolesnės informacijos.
• TLD (aukščiausio lygio domenų) vardų serveris (TLD Name Server): Tai atitinka konkrečią knygų lentyną. Jis saugo informaciją apie paskutinę pagrindinio kompiuterio vardo dalį (pvz., .lt domene).
• Autoritetingas vardų serveris (Authoritative Name Server): Tai tarsi žodynas knygų lentynoje, kuriame konkretus vardas išverčiamas į jo apibrėžimą (IP adresą). Tai paskutinė stotelė DNS užklausos grandinėje, atsakinga už DNS išteklių įrašus.

Kai jūsų kompiuteris pateikia užklausą, ji keliauja per šią hierarchiją, kol galiausiai gaunamas atsakymas - IP adresas. Šis procesas gali būti rekursinis (kai DNS serveris pats atlieka visus papildomus veiksmus, kad gautų atsakymą) arba iteracinis (kai DNS serveris grąžina persiuntimą į kitą serverį, o vartotojas pats tęsia paiešką).

DNS išteklių įrašai (Resource Records) yra pagrindiniai DNS informacijos elementai, teikiantys informaciją apie pagrindinius kompiuterius:

• A (Address): Nurodo pagrindinio kompiuterio vardą ir atitinkamą IPv4 adresą.
• AAAA (IPv6 Address): Nurodo pagrindinio kompiuterio vardą ir atitinkamą IPv6 adresą. IPv6 adresai, skirtingai nei IPv4, gali generuoti žymiai daugiau unikalių adresų, užtikrindami ateities poreikius.
• CNAME (Canonical Name): Naudojamas domenų vardų slapyvardžiams kurti.
• MX (Mail Exchanger): Nurodo domeno vardo pašto mainų serverį.
• NS (Name Server): Įgalioja DNS zoną naudoti konkretų autoritetingą vardų serverį.
• PTR (Pointer Record): Naudojamas domenų vardų paieškai pagal IP adresą (atvirkštinės paieškos).
• CERT (Certificate): Saugo šifravimo sertifikatus.

Kodėl verta apsvarstyti kito DNS serverio naudojimą?

Dauguma žmonių niekada nekeičia DNS serverio, naudodami savo interneto paslaugų teikėjo (ISP) numatytuosius nustatymus. Tačiau tam tikrais atvejais verta apsvarstyti perėjimą prie kitos, trečiųjų šalių siūlomos DNS paslaugos.

1. Greitis ir patikimumas: Standartiniai ISP DNS serveriai gali veikti lėčiau, nes jie nėra specializuoti šiai paslaugai ir gali būti perkrauti. Trečiųjų šalių DNS serveriai dažnai turi didesnius skaičiavimo pajėgumus ir yra optimizuoti greitesniam užklausų apdorojimui. Nėra nieko labiau erzinančio, nei negalėti pasiekti savo mėgstamų svetainių, kai jūsų interneto ryšys veikia nestabiliai. Greitesni serveriai pagreitina svetainių užklausų apdorojimą ir naršymą. DNS serverio atsakymo greitis dažnai proporcingas fiziniam atstumui iki serverio. Kiekvienas 100 km gali pridėti iki 5 ms laukimo.

2. Saugumas ir privatumas: DNS serveris apdoroja visas naršymo užklausas, todėl jis tiksliai žino, kokius tinklalapius lankote. Ar tai jūsų interneto tiekėjas, ar, pavyzdžiui, trečioji šalis, tokia kaip Google, kuri renka duomenis apie jūsų naršymo įpročius? Prieš naudodamiesi bet kuria DNS paslauga, patikrinkite, ar ji užtikrina tinkamą privatumo ir saugumo lygį. Kai kurios DNS paslaugos išsiskiria griežtesne apsauga ir pažangiais šifravimo protokolais. Jei DNS serveris būtų pažeistas, nusikaltėliai galėtų nukreipti vartotojus į suklastotas svetaines, siekdami pavogti prisijungimo duomenis. DNS sistema turi DNSSEC apsaugą, kuri leidžia patikrinti DNS duomenų autentiškumą ir užkirsti kelią informacijos klastojimui.

3. Turinio filtravimas: Internete gausu turinio, kuris net ir atsitiktinai lankant įprastas svetaines gali būti netinkamas vaikams. Kai kurios DNS paslaugos, pavyzdžiui, OpenDNS, leidžia užblokuoti ištisas svetainių kategorijas su smurtiniu ar seksualiniu turiniu. Tai ypač svarbu tėvams, norintiems apsaugoti savo vaikus.

Populiarūs viešųjų DNS serverių tiekėjai

Norėdami išbandyti naują DNS paslaugų teikėją, galite rinktis iš daugybės galimų variantų. Jūsų pasirinkimas turėtų priklausyti nuo jūsų poreikių: ar jums svarbiausias yra naršymo greitis, saugumas, ar tam tikros papildomos funkcijos, pavyzdžiui, turinio filtravimas.

Privatumo patarimas: Jei jums svarbus privatumas, venkite Google ar kitų komercinių DNS serverių, nes jie gali rinkti jūsų naršymo duomenis. Google paslaugas pažįsta daugelis - Google Docs, Google Chrome, Android operacinė sistema ir dar daugiau. Google DNS serveris pasižymi dideliu greičiu ir apsauga nuo kibernetinių atakų, tačiau svarbu atsiminti, kad Google renka naršymo duomenis ir gali juos naudoti rinkodaros tikslais.

OpenDNS jau daugiau nei 15 metų siūlo nemokamą viešą DNS serverį. Vienas pagrindinių privalumų - nemokamas šeimos paketas, leidžiantis blokuoti netinkamą turinį. Cloudflare per trumpą laiką įsitvirtino kaip vienas patikimiausių DNS paslaugų teikėjų. Cloudflare siūlo aukščiausio lygio saugumą ir lengvai įsimenamus IP adresus: 1.1.1.1 ir 1.0.0.1. Be to, Cloudflare teikia ne tik nemokamus serverius, bet ir įvairius mokamus planus.

Uncensored DNS nuo 2009 metų siūlo nemokamus DNS serverius, veikiančius iš Danijoje esančių duomenų centrų. Ši paslauga yra unikali, nes ją asmeniškai valdo ir finansuoja Thomas Steen Rasmussen. Uncensored DNS pasižymi stipriu privatumo užtikrinimu - serveriai nesaugo naudotojų informacijos ir neregistruoja veiklos žurnalų.

Quad9 - tai nemokama DNS paslauga, kuri orientuojasi į greitį ir sustiprintą apsaugą. Vienas pagrindinių Quad9 privalumų yra jų juodasis sąrašas - paslauga automatiškai blokuoja svetaines, kurios yra žinomos kaip kenkėjiškos. Ji siūlo aukštos kokybės apsaugą nuo kenkėjiškų programų ir galimybę naudotis papildomomis funkcijomis, jei pasirenkate mokamą verslo planą.

Kaip pakeisti DNS serverį?

DNS serverio pakeitimas yra paprastas procesas, kuris kelia minimalias rizikas ir lengvai atšaukiamas. Jį galima atlikti tiek kompiuteryje, tiek telefone, arba tiesiogiai maršrutizatoriuje, kad pakeitimas veiktų visiems tinklo įrenginiams.

Keitimas Windows operacinėje sistemoje:

1. Paspauskite „Windows“ klavišą ir ieškokite „Valdymo skydas“ (Control Panel).
2. Pasirinkite „Tinklas ir internetas“ (Network and Internet), o tada „Tinklo ir bendrinimo centras“ (Network and Sharing Center).
3. Kairėje esančiame meniu pasirinkite „Keisti adapterio nuostatas“ (Change adapter settings).
4. Dešiniuoju pelės mygtuku spustelėkite savo aktyvų tinklo ryšį (pvz., Ethernet arba Wi-Fi) ir pasirinkite „Ypatybės“ (Properties).
5. Atsidariusiame lange raskite „Interneto protokolo versija 4 (TCP/IPv4)“ (Internet Protocol Version 4 (TCP/IPv4)) arba „Interneto protokolo versija 6 (TCP/IPv6)“ (jei naudojate IPv6) ir dukart spustelėkite jį.
6. Pasirinkite „Naudoti šiuos DNS serverių adresus“ (Use the following DNS server addresses) ir įveskite pasirinktų DNS serverių IP adresus.
7. Spustelėkite „Gerai“ (OK) ir uždarykite langus.
8. Palaukite minutę ir išbandykite naują DNS serverį apsilankydami tinklalapyje per naršyklės inkognito režimą.

Keitimas macOS operacinėje sistemoje:

1. Atidarykite „Sistemos nuostatos“ (System Preferences).
2. Pasirinkite „Tinklas“ (Network).
3. Pasirinkite tinklo ryšį (Wi-Fi arba Ethernet).
4. Spustelėkite mygtuką „Išplėstiniai“ (Advanced).
5. Eikite į „DNS“ skirtuką.
6. Spustelėkite pliuso (+) mygtuką, kad pridėtumėte naują DNS serverį, ir įveskite jo IP adresą. Kartokite, jei norite nustatyti ir antrinį DNS serverį.
7. Spustelėkite „Gerai“ (OK) ir tada „Taikyti“ (Apply).
8. Palaukite minutę ir išbandykite naują DNS serverį apsilankydami tinklalapyje per naršyklės inkognito režimą.

Ar DNS serveriai daro įtaką interneto greičiui?

Taip, DNS serveriai gali turėti įtakos. Greitesni serveriai pagreitina svetainių užklausų apdorojimą ir naršymą. Kuo greičiau naršytojo kompiuteris gaus atsakymą iš DNS serverio, tuo greičiau jis pradės krauti interneto svetainę. Kiekviena lankytojo laukimo sekundė gali reikšti prarastas pajamas verslo svetainėms. DNS serverio atsakymo greitis dažnai proporcingas fiziniam atstumui iki serverio. Idealus variantas - turėti DNS serverį kiekviename žemyne, iš kurių ateina jūsų lankytojai.

Mokami ir nemokami DNS sprendimai

Dauguma standartinių ir nemokamų DNS paslaugų, tokių kaip Google, Cloudflare ar OpenDNS, užtikrina pakankamą greitį ir saugumą daugumai paprastų vartotojų. Jei turite savo internetinę svetainę, jūsų domeno registratorius dažniausiai teikia DNS paslaugą. Tačiau norėdami geresnės kokybės, galite pasirinkti mokamą DNS paslaugą. Mokama paslauga, kuri užtikrina aukštesnę kokybę ir patikimumą, dažnai prasideda nuo kelių eurų per mėnesį.

Yra trys pagrindinės DNS serverių paslaugų tipai:

1. Nemokami hostingingo DNS serveriai: Dažniausiai veikia pačiuose hostingo serveriuose. Dėl to jie yra priklausomi nuo hostingo serverio veikimo ir gali būti lėti lankytojams iš kitų regionų.
2. Išoriniai Unicast DNS serveriai: Įkurti fiziškai nutolusiuose duomenų centruose ir nenaudojami jokioms kitoms užduotims. Tai suteikia didesnį patikimumą ir greitį. Rekomenduojama, jei jūsų el. paslaugas aptarnauja bent 2 atskiri serveriai.
3. Anycast DNS serveriai: Naudodami debesų kompiuterijos technologijas, jie veikia keliasdešimtyje fiziškai atskirų duomenų centrų, bent po vieną kiekviename žemyne. Tai suteikia aukščiausią patikimumą ir greitį, ypač svarbu turintiems geografiškai plačiai pasklidusių lankytojų srautą.

Jei valdote verslo svetainę ar domeną, kuris sulaukia tūkstančių lankytojų kasdien, verta investuoti į greitesnę ir saugesnę DNS paslaugą. Mokama paslauga, kuri užtikrina aukštesnę kokybę ir patikimumą, dažnai prasideda nuo kelių eurų per mėnesį.

Išvados

Domenų vardų sistema (DNS) yra esminė interneto naršymo dalis. Nors dauguma vartotojų naudojasi savo interneto paslaugų teikėjo numatytaisiais DNS serveriais, pakeitus juos į aukštesnės kokybės trečiųjų šalių paslaugas, galima žymiai pagerinti naršymo greitį, saugumą ir privatumą. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų individualių poreikių - ar svarbiausias yra greitis, privatumas, ar turinio filtravimas. Jei standartinis DNS serveris neatitinka jūsų lūkesčių, išbandykite populiarias paslaugas, tokias kaip Google DNS, Cloudflare, OpenDNS ar Quad9.

tags: #tvteka #problema #koki #dns #serveri #naudoti