Šiuolaikiniame pasaulyje atsiskaitymo būdai nuolat evoliucionuoja, o bankai, tokie kaip „Swedbank“, žengia koja kojon su technologinėmis naujovėmis, siekdami suteikti klientams kuo patogesnes ir saugesnes paslaugas. Bekontakčiai mokėjimai, atliekami tiek su fizinėmis mokėjimo kortelėmis, tiek su išmaniaisiais įrenginiais, tampa vis populiaresni. Šis straipsnis nagrinėja bekontakčių atsiskaitymų plėtrą, „Swedbank“ vaidmenį šioje srityje ir ateities tendencijas, atsižvelgiant į vartotojų įpročius ir technologijų pažangą.
Bekontakčių Mokėjimų Populiarumo Augimas
Naujausi Lietuvos banko apklausos duomenys atskleidžia akivaizdžią tendenciją: mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 79 proc. respondentų, o 2019 m. šis skaičius siekė 65 proc. Tai rodo spartų bekontakčių technologijų įsisavinimą. 86 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų mano, kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, o 2019 m. šis rodiklis buvo šiek tiek žemesnis.
Pandeminės aplinkybės neabejotinai paspartino inovatyvių mokėjimo būdų populiarėjimą. Be abejo, prie to prisidėjo ir birželio mėnesį nuo 25 iki 50 eurų kilstelėtas bekontakčių atsiskaitymų kortele limitas. Vis dėlto, itin drastiškų kasdienių gyventojų mokėjimo įpročių pokyčių nebuvo, nes tai lėtai kintantis dalykas. Nuo 23 iki 29 proc. padidėjo vartotojų dalis, teigiančių, kad naudojasi mobiliosiomis programėlėmis mokėjimo pavedimams atlikti. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele arba mokėjimais programėle nuskaičius QR kodą) naudojasi 11 proc.
Bekontakčių Mokėjimų Istorija ir Technologijos
Bekontakčio atsiskaitymo technologijos šaknys siekia XX amžiaus pradžią, kai pasirodė pirmosios mokėjimo kortelės. Jos buvo gaminamos iš įvairių medžiagų, tokių kaip popierius, metalas ir dirbtiniai pluoštai. Amerikietis bankininkas Johnas Bigginsas laikomas pirmosios kredito kortelės autoriumi, 1946 m. pasiūliusiu metalinę kredito kortelę. Vėliau, 1951 m., Niujorko Franklino nacionalinis bankas išleido pirmąją kredito kortelę. IBM 1960 m. pradėjo gaminti pirmąsias plastikines korteles su magnetine juosta, kurioje buvo saugomi kliento duomenys.
Didėjant kortelių duomenų vagysčių skaičiui, 1995 m. mokėjimo organizacijos „Europay“, „MasterCard“ ir VISA patvirtino tarptautinį bankinių mikroprocesorinių kortelių standartą EMV. Dėl išaugusių kortelių duomenų vagysčių buvo nuspręsta iki 2005 m. visiškai atsisakyti plastikinių kortelių su magnetine juosta, pakeičiant jas į korteles su mikroprocesoriais (lustais). Šią užduotį visame pasaulyje įgyvendino vienuolika atrinktų įmonių. Sukčiai atrado būdų (pvz. skimming), kaip išgauti asmens duomenis iš kortelės magnetinės juostos, o paskui pasigaminti kortelės kopiją, su kuria būtų galima iš bankomatų išsiimti grynuosius pinigus, todėl buvo nuspręsta diegti saugesnę kortelių technologiją. Į kortelę įtaisytas lustas veikia kaip minikompiuteris. Skirtingai nuo magnetinės juostos, kurioje saugomi duomenys yra statiški, lustas kiekvieną kartą naudojant kortelę sukuria unikalų kodą.
NFC technologija (angl. Near-Field Communication), užtikrinanti bekontaktį duomenų perdavimą iki 10 cm atstumu, buvo atrasta apie 2000 m., o jau 2003 m. „MasterCard“ išbandė pirmąją bekontaktę mokėjimo kortelę. Lietuvoje atsiskaityti NFC būdu įmanoma nuo 2011 m., o pirmosios bekontaktės kortelės pasirodė 2016 m. rudenį. 2020-aisiais dauguma Lietuvos kortelių jau buvo galima atsiskaityti ir kontaktiniu, ir bekontakčiu būdu. Atsiskaityti bekontakčiu būdu patogu ir greita, nes kortelę tereikia priartinti prie kortelių skaitytuvo.
„Swedbank“ ir Bekontakčių Mokėjimų Inovacijos
„Swedbank“ aktyviai prisideda prie bekontakčių mokėjimų plėtros Lietuvoje. „Swedbank“ duomenimis, 2020 m. didžioji dalis Lietuvos banko išduotų mokėjimo kortelių jau turėjo bekontakčio atsiskaitymo funkciją. Bankas ne tik išdavė virš 750 tūkst. bekontakčių kortelių, bet ir diegė modernius sprendimus.
„Swedbank“ suteikia galimybę savo klientams už prekes ir paslaugas atsiskaityti naudojantis išmaniuoju telefonu - ši funkcija įdiegta naujoje banko programėlės versijoje „Swedbank 2019“. Telefonu atsiskaityti bus galima visose prekybos ir paslaugų vietose Lietuvoje ir užsienio šalyse, kur įrengti bekontakčio atsiskaitymo terminalai. „Prieš dvejus metus mūsų bankas buvo pirmasis Lietuvoje pristatęs bekontaktes mokėjimo korteles, o šiandien žengiame į kitą mokėjimų evoliucijos etapą ir siūlome bekontakčius atsiskaitymus telefonu. Tai dar vienas patogus, greitas ir saugus atsiskaitymo būdas, kurį klientai turėtų įvertinti ir pamėgti.“, - teigiama banko pranešime.
Norint atsiskaityti bekontakčiu būdu telefonu, į jį reikia atsisiųsti ir įdiegti „Swedbank 2019“ programėlę. Prekybos vietoje norint atsiskaityti už prekes ar paslaugas, „Swedbank“ klientams tereikės atrakinti savo telefoną ir jį pridėti prie bekontakčio kortelių skaitytuvo. Siekiant užtikrinti šių mokėjimų saugumą, atsiskaityti telefonu nepavyks, jei jo ekranas nėra aktyvuotas ar neįvestas jo užrakto kodas. „Swedbank“ klientai atsiskaityti telefonu gali jiems įprastose prekybos ir paslaugų vietose, kuriose iki šiol jie galėjo atsiskaitinėti bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.
„Swedbank“ visoje šalyje jau yra įrengęs daugiau kaip 12 tūkst. bekontakčių kortelių skaitytuvų, jie sudaro virš 70 proc. viso banko administruojamo kortelių skaitytuvų tinklo. Planuojama, kad ši funkcija bus įdiegta visuose kortelių skaitytuvuose iki 2020 metų. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per pastaruosius metus bekontakčių atsiskaitymų skaičius išaugo daugiau nei 10 kartų, banko klientai per mėnesį vidutiniškai bekontakte kortele atsiskaito 12 kartų.
Pastebima aiški tendencija, kad gyventojai naudoja vis mažiau grynųjų pinigų ir dažniau renkasi atsiskaityti bekontaktėmis kortelėmis arba išmaniaisiais įrenginiais. „Swedbank“ duomenimis, 2020 m. buvo fiksuotas spartus bekontakčių atsiskaitymų kortelėmis ir išmaniaisiais įrenginiais augimas. Klientų, atsiskaitymams naudojantių išmaniuosius įrenginius, skaičius šių metų rugsėjo mėnesį, anot „Swedbank“ pasiekė 80.000 ir buvo dvigubai didesnis nei šių metų pradžioje. Banko duomenimis, rugsėjo mėnesį buvo atlikta daugiau nei 1,5 mln. bekontakčių atsiskaitymų operacijų naudojant išmaniuosius įrenginius. Banko klientai, atsiskaitantys išmaniaisiais įrenginiais bekontakčiu būdu, atlieka vidutiniškai 19 tokių operacijų per mėnesį. Pastaraisiais metais stebėtas nuoseklus šių paslaugų augimas, o dėl pandemijos situacijos ir saugantis koronaviruso rizikų jų poreikis dar labiau išaugo.
Bekontakčio Mokėjimo Būdai per „Swedbank“
„Swedbank“ klientai gali naudotis keliais bekontakčio atsiskaitymo būdais:
- Bekontaktė mokėjimo kortelė: Tai standartinis ir plačiai prieinamas atsiskaitymo būdas. Tereikia kortelę priartinti prie bekontakčio skaitytuvo. Karantino laikotarpiu Lietuvoje bekontakčių atsiskaitymų limitas padidintas nuo 25 iki 50 eurų, leidžiant atsiskaityti už pirkinius iki 50 eurų neįvedant PIN kodo.
- „Android“ išmanieji telefonai: Jei turite telefoną su „Android“ operacine sistema ir NFC lustu, „Swedbank“ išmaniojoje programėlėje galite aktyvuoti bekontakčio atsiskaitymo funkciją. Atsiskaityti galima priglaudžius išmanųjį telefoną prie kortelių skaitytuvo, su maksimaliu atsiskaitymų limitu iki 150 eurų.
- „Apple Pay“ palaikantys įrenginiai: Su „iPhone“ ar kitais „iOS“ įrenginiais, prie kurių galima pridėti bekontaktę „Swedbank“ kortelę, naudojantis „Apple Pay“ galima atsiskaityti priglaudus įrenginį prie mokėjimų terminalo. Atsiskaitant su „Apple Pay“ galioja standartiniai kortelės pirkinių limitai. Tai taip pat patogi galimybė atsiskaityti ir interneto parduotuvėse, palaikančiose „Apple Pay“.
- „FitBit“ ir „Garmin“ išmanieji laikrodžiai bei apyrankės: Šie įrenginiai, palaikantys bekontakčius mokėjimus, leidžia atsiskaityti visose bekontakčių mokėjimų ženklu pažymėtose vietose, kur priimamos „Mastercard“ kortelės. Maksimalus atsiskaitymo limitas sutampa su nustatytu kortelės mokėjimo limitu.
Sauga ir Ateities Perspektyvos
Atsiskaitymai bekontakčiu būdu yra patogus ir saugus būdas sumokėti už prekes ir paslaugas. Pasaulio sveikatos organizacija pandemijos metu rekomenduoja šį atsiskaitymo būdą. Nors bekontakčių atsiskaitymų telefonu technologija ir „Swedbank“ programėlė atitinka aukščiausius šiuolaikinio skaitmeninio saugumo standartus, svarbu patiems laikytis e. saugumo taisyklių: naudoti stiprius slaptažodžius, atsisiųsti programėles tik iš oficialių parduotuvių ir išlikti budriems.
„Manau, kad per ateinančius dešimt metų nebeliks jokių fizinių kortelių. Jas atstos išmanieji įrenginiai (telefonai, apyrankės, žiedai, NFC lipdukai)“, - prognozuoja vienas iš ekspertų. Ši prognozė atspindi pasaulines tendencijas, kurios rodo fizinių mokėjimo priemonių nykimą ir skaitmeninių sprendimų dominavimą.
„Swedbank“ nuolat ieško naujų būdų, kaip pagerinti klientų patirtį, todėl tikėtina, kad ateityje bus pristatyta dar daugiau inovatyvių mokėjimo sprendimų, kurie padarys finansines operacijas dar greitesnes, patogesnes ir saugesnes.
Ekologiškos Mokėjimo Kortelės
Pastaruoju metu atsiranda ir ekologiškų mokėjimo kortelių. Pavyzdžiui, „Swedbank“ neseniai išleido perdirbto plastiko mokėjimo korteles su vėžlių atvaizdais. Startuolis „TreeCard“, bendradarbiaudamas su „Mastercard“, išleido medinę kortelę. Šios iniciatyvos rodo, kad finansų sektorius vis daugiau dėmesio skiria aplinkosaugai.
Atsiskaitymai su „UnionPay“ ir „American Express“
„Swedbank“ plečia priimamų mokėjimo kortelių tinklą, siekdamas užtikrinti patogumą tiek vietiniams, tiek tarptautiniams klientams. Nuo 2019 m. sausio 1 d. mokėjimo kortelių skaitytuvuose automatiškai aktyvinta atsiskaitymų „UnionPay“ mokėjimo kortelėmis funkcija. „UnionPay“ yra Kinijos mokėjimo kortelių asociacija ir didžiausia mokėjimo kortelėmis paslaugų organizacija pasaulyje pagal išleistų kortelių skaičių. Atsiskaityti „UnionPay“ kortelėmis galima daugiau nei 170 šalių ir regionų bei juose esančiose 51 mln. prekybos vietų.
Galimybė priimti atsiskaitymus „American Express“ kortelėmis taip pat yra privalumas verslui, siekiant pritraukti platesnį klientų ratą.
Mokėjimo Kortelių Duomenų Apsauga ir PCI DSS Standartas
Saugumas yra vienas svarbiausių aspektų atsiskaitymų srityje. Mokėjimo kortelių duomenų apsaugos taryba (PCI SSC) įkūrė pirmaujančios tarptautinės mokėjimo kortelių organizacijos, tokios kaip „Visa“, „Mastercard“, „Amex“, parengė mokėjimo kortelių duomenų apsaugos standarto (PCI DSS) taisykles ir dokumentus. Šiuo standartu privalo vadovautis visi subjektai, kurie saugo, tvarko ar perduoda mokėjimo kortelių turėtojų duomenis. Tai apima visus dalyvius - prekybininkus, duomenų valdytojus, paslaugų teikėjus.
Prekybininkai skirstomi į 4 kategorijas pagal metinį operacijų skaičių. Priklausomai nuo kategorijos, prekybininkai privalo atlikti periodinius patikrinimus, teikti savęs vertinimo klausimynus (SAQ) arba išorinius saugumo auditus. Šios priemonės užtikrina aukštą mokėjimo kortelių duomenų saugumo lygį.