Belaidis internetas tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Nuo darbo vaizdo konferencijų iki mėgstamų serialų žiūrėjimo ar bendravimo su artimaisiais - viskas priklauso nuo stabilaus ir greito Wi-Fi ryšio. Tačiau daugelis esame susidūrę su situacija, kai internetas ima strigti, puslapiai kraunasi lėtai, o ryšys tampa nepastovus. Nors pagunda kaltinti interneto paslaugų tiekėją yra didelė, dažnai tikrasis problemos šaltinis slypi visai šalia - mūsų pačių namuose.
Dažniausios Wi-Fi ryšio problemų priežastys
Problemos, susijusios su belaidžiu internetu, yra daugeliui pasitaikantis reiškinys. Nuo įrenginių neprijungimo prie tinklo iki lėto puslapių krovimo ar visiškai dingusio ryšio - šios situacijos gali sukelti didelį nepatogumą. Laimei, daugelis šių problemų yra išsprendžiamos be specialisto pagalbos.
Įrangos ir programinės įrangos problemos
Viena iš galimų priežasčių, kodėl jūsų Wi-Fi veikia prastai, yra pasenusi ar netinkamai parinkta įranga. Maršrutizatorius (routeris) yra pagrindinis jūsų belaidžio tinklo centras, ir jo galimybės tiesiogiai veikia interneto greitį bei stabilumą. Jei jūsų įrenginys nepalaiko šiuolaikinių technologijų, tokių kaip Wi-Fi 5 ar Wi-Fi 6, jis fiziškai negali perduoti didesnio duomenų srauto.
Įrangos gedimus gali lemti tiek mechaniniai, tiek programinės įrangos pažeidimai. Kaip ir į kone kiekvieną interneto ryšį naudojantį įrenginį, taip ir į maršrutizatorius įdiegiamos programinės įrangos atnaujinimai. Jie yra itin svarbūs dėl interneto tinklo saugumo, ypač kai naujausiuose maršrutizatoriuose įdiegiamos ir papildomos kibernetinio saugumo funkcijos. Tad jei naudojamas įrenginys yra nebepalaikomų sąraše ir nebegauna vertingų atnaujinimų, vertėtų jį pakeisti. Jei įrenginio korpusas įtrūkęs, yra atsilaisvinusių laidų, jį taip pat būtina kuo greičiau pakeisti. Ta pati taisyklė galioja, jei maršrutizatorius kaista, jame susikaupė dulkių sluoksnis, kurį sunku išvalyti suspaustu oru. Apie artėjančią būtinybę pakeisti įrenginį signalizuoja ir neveikiančios jo lemputės, nors interneto ryšys vis dar yra. Ekspertai sutaria, kad maršrutizatorių reikėtų keisti kas kelis metus - tik taip bus užtikrinamas pats optimaliausias ir saugiausias interneto ryšys.
Naujesni modeliai su Wi-Fi 6 technologija leidžia greičiau perduoti duomenis ir geriau valdyti daugelį vienu metu prijungtų įrenginių. Jie padeda užtikrinti, kad signalas tolygiai pasiektų visus kambarius, net jei bute yra storos sienos ar daug užtvarų. Svarbu atkreipti dėmesį ir į pačius įrenginius. Laikui bėgant programinė įranga pasensta, kaupiasi nereikalingos programos, virusai, o tai lėtina visą įrenginio veiklą.
Taip pat verta atsiminti, kad maršrutizatorių reikėtų laikas nuo laiko perkrauti tiesiog profilaktiškai. Iš naujo atlikdamas jungimąsi jis išsivalo nuo atminty sukauptų klaidų ir šiukšlių, atlieka testavimą ir t.t. Ši taisyklė - „perkrauk, jei kažkas ne taip, o jei viskas taip - perkrauk bent kartą per mėnesį“ - galioja ne tik modemui, bet ir išmaniajam telefonui bei kitiems įrenginiams, kurie turi procesorių, operacinę sistemą.
Maršrutizatoriaus vietos parinkimas
Viena iš jautriausių ir svarbiausių klausimų yra tinkamos maršrutizatoriaus vietos parinkimas. Maršrutizatoriaus skleidžiami „Wi-Fi“ signalai gali sklisti tik tam tikru atstumu. Tad jei belaidį maršrutizatorių pastatysite namų erdvės pakraštyje, kitame gale gali kilti problemų su ryšio greičiu. Idealiu atveju maršrutizatorius turėtų stovėti viduryje patalpos, jeigu visose jo pusėse yra vienodai svarbu turėti pakankamai gerą ryšį. Taip pat reikia žinoti, kad maršrutizatoriai skleidžia ryšį visomis kryptimis.
Geriausia vieta maršrutizatoriui - centrinė ir aukščiau grindų namuose esanti vieta, netoli nuo ten, kur dažniausiai naudojatės internetu. Venkite kitų elektroninių prietaisų laikymo šalia. „Routeris“, kaip ir katinai, mėgsta būti aukštai. Kuo aukštesnė vieta, tuo geriau padengiamas ryšys. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad maršrutizatorius prisijungia prie mobiliojo ryšio stočių (bokštų), kurios taip pat gali stovėti įvairiu atstumu bei kryptimi.
Interneto greitį namuose taip pat gali sulėtinti arba blokuoti tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, metalas, plytelės, akmuo arba vanduo. Dėl šių priežasčių geriausia vengti statyti maršrutizatorių šalia vonios kambario, už metalinių baldų ar po jais, taip pat šalia bet kokio didelio vandens indo, pavyzdžiui, akvariumo. Jei belaidžio ryšio signalas, prieš pasiekdamas įrenginius, bus priverstas praeiti pro šias medžiagas, gali sulėtėti greitis ir sutrikti paslaugos teikimas.
Naujas namas laidesnis signalui, tad modemą galima statyti bet kur? Netiesa. Tiesa sakant, dažnai net atvirkščiai. A+ ir t.t. šilumos izoliacija turi atspindinčius sluoksnius, kurie gali veikti kaip radijo bangų ekranas, o gelžbetonio konstrukcijos gali išvis blokuoti signalą. Teko lankytis naujame name, kur uždarius lauko duris bet koks signalas išvis išnyksta. Tad išties laidesnės signalui gali būti nebent medinės trobos ar pirtelės sienos, o modernus gyvenamas namas jį sulaiko ne prasčiau nei senovinis metro storio mūras, tad teisingai parinkta modemo pastatymo vieta čia lygiai tokia pat svarbi. Taisyklės tos pačios - jokių spintų, ypač geležinių, toliau nuo elektronikos ar galingų elektros įrenginių, atvira erdvė, stipriausio signalo matavimas. Na, o jei namas, kaip tas mano lankytas, visiškai blokuoja signalą, verta pasidomėti lauko modemu, kuris įrengiamas namo išorėje (gal ant stogo, gal prie sienos ar ant lango), o į vidų atvedamas tik vienas plonas laidelis. Kitas variantas - prie vidinio modemo prijungti papildomą išorinę anteną ir taip sustiprinti signalą.
Norint rasti tinkamiausią vietą, galite pasitelkti mobiliąją programėlę „Fing - Network Tools“ („Android“ ir „iOS“), kuri leidžia prisijungus prie maršrutizatoriaus ir vaikštant po namus, realiu laiku matyti, kur „Wi-Fi“ ryšys geras, o kur silpnas. Tokiu būdu lengviau nuspręsite, į kurią namų vietą perkelti maršrutizatorių, kad jo „Wi-Fi“ signalas pasiektų net atokiausias vietas. Tam, kad signalas būtų stiprus, maršrutizatoriaus nereikėtų uždengti įvairiais daiktais ar laikyti uždaroje vietoje, pavyzdžiui, spintoje ar stalčiuje.
Galima ilgai postringauti apie mistiką ar metalines sienų konstrukcijas, o galima pasielgti taip, kaip ir dera - tiesiog išmatuoti mobiliojo interneto greitį įvairiose tinkamose namo vietose ir pastatyti modemą ten, kur signalas geriausias. Matuoti galima ir savo telefonu, tam pasitelkti RRT paslaugą matuok.lt, speedtest ir t.t.
Kliūtys ir aplinkos trikdžiai
Storos sienos, namo ar buto išplanavimas lemia, kad interneto nėra tam tikrose vietose. Taip pat svarbu žinoti, kad interneto greitį namuose gali sulėtinti arba blokuoti tam tikros medžiagos, pavyzdžiui, metalas, plytelės, akmuo arba vanduo. Dėl šių priežasčių geriausia vengti statyti maršrutizatorių šalia vonios kambario, už metalinių baldų ar po jais, taip pat šalia bet kokio didelio vandens indo, pavyzdžiui, akvariumo.
Wi-Fi kanalo pakeitimas taip pat gali padėti. Belaidis tinklas veikia signalo perdavimu kelių kanaluose pagrindu. Tai galima puikiai matyti bet kuriame mobiliame įrenginyje įdiegus signalo stiprumo analizės programėlę. Maršrutizatorius, kurį gavome iš savo operatoriaus, siunčia signalą viename iš tų kanalų, tačiau deja, yra didelė tikimybė, kad šalia mūsų namų, kitas naudotojas taip pat turi maršrutizatorių, veikiantį tame pačiame kanale. Tokia situacija lemia, kad signalai trukdo vienas kitam. Paprasčiausias būdas yra susisiekti su savo operatoriaus techniniu skyriumi ir pateikti tokį prašymą. Dažniausiai operatoriai tai atlieka nuotoliniu būdu.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į interferenciją su kitais prietaisais - belaidžiais telefonais, mikrobangų krosnelėmis, net kai kuriais „Bluetooth“ įrenginiais.
Daug įrenginių prijungta vienu metu
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl interneto ryšys gali sulėtėti, yra ta, kad vienu metu prie tinklo prijungėte per daug įrenginių. Kiekvienas įrenginys reikalauja dalies bendro maršrutizatoriaus pajėgumo, ir kuo daugiau jų yra, tuo labiau gali sulėtėti ryšys. Jei taip nėra, patikrinkite kitus aspektus, dėl kurių galėjo atsirasti ši problema.
Jei gyvenate ten, kur yra daug kitų „Wi-Fi“ tinklų, pavyzdžiui, bute, pasitikrinkite, ar jūsų belaidžio ryšio signalui sklisti netrukdo kiti aplinkui esantys „Wi-Fi“ tinklai. Tai padaryti galite naudodami anksčiau minėtą „Fing - Network Tools“ programėlę. Jei jūsų Wi-Fi tinklas sklinda užimtu kanalu, jį pagal rekomendacijas programėlėje galite pakeisti maršrutizatoriaus nustatymuose. Tokiu būdu internetas veiks stabiliau, o greitis išliks pastovus.
Nesusimokėtos sąskaitos arba blokuotas maršrutizatorius
Viena iš priežasčių, kodėl gali neveikti interneto ryšys ‒ laiku neapmokėta sąskaita už interneto paslaugas. Tai padarysite į svetainėje nurodytą laukelį įvedę IMEI numerį, kuris yra ant maršrutizatoriaus korpuso. Jei maršrutizatorių pirkote dėvėtą ar pamiršote už jį sumokėti, yra tikimybė, kad jis užblokuotas. Daugiau informacijos apie tai rasite nurodytoje svetainėje.
Kaip pagerinti Wi-Fi signalą ir greitį?
Nors problemų gali kilti įvairių, gera žinia ta, kad dažnu atveju jas pašalinti yra daug paprasčiau nei galvojate. Dėl to neskubėkite iškart ieškoti pagalbos, o atkreipkite dėmesį į kelis aspektus ir veiksmų pabandykite imtis patys.
Perkrovimas ir atstatymas
Jei įrenginys rodo, kad prie belaidžio tinklo yra prijungtas, bet interneto ryšio nėra, pabandykite maršrutizatorių perkrauti. Tai atnaujina vidinius procesus ir dažnai automatiškai išsprendžia paprastas problemas. Jei internetas pradėjo strigti, modemą reikia perkrauti.
Jei belaidžio interneto slaptažodžio nesate keitę, tada jį galite rasti ant pačio maršrutizatoriaus, prie žodžio „slaptažodis“ (angl. password). Jei slaptažodį esate keitę ir jo nepamenate, galite atstatyti maršrutizatoriaus gamyklinius parametrus, palaikę įspaustą „Reset“ mygtuką, esantį maršrutizatoriaus korpuse. Kaip jau minėjau, po atstatymo slaptažodis bus toks, koks nurodytas ant maršrutizatoriaus.
Signalą stiprinantys įrenginiai
Jei perkėlus maršrutizatorių „Wi-Fi“ signalas vis tiek išlieka prastas tam tikrose namų vietose, naudokite belaidžio ryšio kartotuvą (Wi-Fi stiprintuvą). Prisijungęs prie maršrutizatoriaus, jis leidžia atkartoti „Wi-Fi“ signalą. Tokiu būdu praplečiamos jo ribos.
Kaip veikia signalo stiprintuvas? Tinklo kartotuvas gauna signalą iš pagrindinio maršrutizatoriaus, atitinkamai sustiprina jį ir perduoda toliau. Įsigiję tokį įrenginį, jį tiesiog reikia prijungti prie elektros lizdo ir po kelių paprastų veiksmų galite mėgautis didesniu ryšio veikimo diapazonu. Prieš perkant Wi-Fi ryšio stiprintuvą, specialistai rekomenduoja pasidomėti jo parametrais. Jeigu namuose turite greitą internetą, o kartotuvas pasižymi silpnu praleidimu, tai gali tapti sumažėjusio interneto greičio priežastimi.
Kitas inovatyvus sprendimas - „Mesh“ sistemos. Tai yra inovatyvus sprendimas, kuris efektyviai užtikrina greitesnį ir sklandesnį Wi-Fi tinklo veikimą namuose. Be tinklo našumo ir greičio padidinimo, „Mesh“ sistema taip pat aprūpina tinklo signalu taip vadinamas negyvas namų zonas. „Mesh“ sistemas sudaro signalo siųstuvai, kurie išdėstomi namuose. Jais paprasta naudotis, paprastai jie pasižymi konfigūracijos išmanaus telefono dėka galimybe. Šiandien tai vis dažniau naudojamas sprendimas tiek namų ūkiuose, tiek biuruose. Geriausia rinktis naujausios kartos (ilgiau bus palaikomi) to paties gamintojo MESH sistemos maršrutizatorius - jie be jokių laidų sukuria vientisą tinklą, kuris nepastebimai veiks visuose namo kampuose, o prireikus leidžia be jokio vargo prijungti papildomą maršrutizatorių. Pvz. WI-FI 7 MLO technologiją palaikantys „Deco BE25“ - nedidelės nepastebamos „tabletės“, prie kurių prireikus geresnio padengimo visada galima prijungti dar vieną (ar dešimt).
Maršrutizatoriaus programinės įrangos atnaujinimas ir dažnių parinkimas
Į maršrutizatoriaus nustatymus pateksite į interneto naršyklės adreso eilutę įvedę IP adresą, kurį rasite ant maršrutizatoriaus korpuso. Jei viską patikrinote ir išbandėte, patikrinkite, ar maršrutizatoriaus nustatymuose nėra paruošto programinės įrangos atnaujinimo, kurį reikėtų įdiegti.
Visi įrenginiai, kurie naudojasi belaidžiu Wi-Fi jungiamumu veikia 2,4 GHz dažnyje. Tai lemia, kad esant dideliam prijungtų prie tinklo įrenginių skaičiui, signalai gali patirti trukdžių. Tuo pačiu dažniu veikia mikrobangų krosnelės ar nuotoliniu būdu valdomi žaislai, tačiau nemaža dalis įrenginių jau palaiko 5 GHz dažnį, kuris paprastai būna mažiau apkrautas ir todėl čia mažesni trukdžiai. Jeigu maršrutizatorius palaiko tiek 2,4 GHz, tiek 5 GHz, įrenginio administratoriaus skydelyje galima aktyvuoti šias abi reikšmes arba palikti tik didesnę. Antruoju atveju reikėtų įsitikinti, kad visi įrenginiai, kuriais naudojatės gali veikti 5 GHz dažniu, nes kitaip jungiamumas su jais nebus galimas. Juostos nustatymo parinktys paprastai būna belaidžio tinklo (angl. Wireless) skirtuke.
Antenų konfigūracija ir tinklo plokštės patikra
Daugelyje belaidžių maršrutizatorių yra vidinės antenos, sumontuotos įrenginio viduje ir jų negalima reguliuoti. Tačiau jei maršrutizatoriuje yra reguliuojamų išorinių antenų, pabandykite jas perkonfigūruoti. Maršrutizatoriaus antenos paprastai yra visakryptės, t. y. jos siunčia signalus visomis antenai statmenomis kryptimis. Jei norite ištempti „Wi-Fi“ signalus, pavyzdžiui, į kelis namų aukštus, gali padėti antenos palenkimas horizontaliai, kad ji skleistų „Wi-Fi“ signalus aukštyn ir žemyn. Vietoje to, kad nukreiptumėte visas antenas į vieną pusę, geriau jas „paskirstykite“ zonomis - vieną laikykite horizontaliai, o kitą vertikaliai.
Jeigu maršrutizatorius stovi tinkamoje vietoje, o tinklo diapazonas dar nedžiugina, verta į šią problemą pažiūrėti iš kitos perspektyvos, t.y. ne iš signalo siųstuvo, o iš imtuvo, t.y. mūsų kompiuterio pusės. Už signalo priėmimą atsako antena ir tinklo plokštė. Jeigu ji susiduria su tinkamu tinklo signalo priėmimu, verta pagalvoti apie jos pakeitimą našesniu modeliu. Jeigu nenorite keisti tinklo plokštės arba nėra tokios galimybės, pagalvokite apie alternatyvą - išorinę tinklo plokštę. Tai nedidelis įrenginys, kuris dažniausiai prijungiamas prie USB lizdo. Tokios tinklo plokštės prijungimas yra labai paprastas, nes dažniausiai viskas, ko reikia - tai tiesiog įdėti plokštė įjungti ir įdiegti pridėtus valdiklius.
Kaip pakeisi namų WiFi maršrutizatoriaus slaptažodį
Išvada
Turėti gerą belaidį internetą namuose yra svarbu. Nors kartais problemos gali atrodyti sudėtingos, dažnu atveju jas galima išspręsti atlikus kelis paprastus veiksmus. Nuo tinkamos įrangos pasirinkimo ir jos konfigūravimo iki optimalios vietos parinkimo ir aplinkos trikdžių pašalinimo - visi šie aspektai prisideda prie stabilesnio ir greitesnio interneto ryšio jūsų namuose. Nesistenkite skubėti ieškoti pagalbos, o pirmiausia atkreipkite dėmesį į šiuos patarimus - dažnai sprendimas yra daug arčiau, nei atrodo.