Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) jau ne vienerius metus nuolat informuoja visuomenę apie vykstančius esminius pokyčius skaitmeninės antžeminės televizijos ir radijo transliavimo srityse. Šie pokyčiai, nors ir gali sukelti nepatogumų, yra neišvengiami ir būtini siekiant efektyviau išnaudoti turimus radijo dažnių išteklius, modernizuoti technologijas ir užtikrinti aukštesnę paslaugų kokybę. Viena iš svarbiausių naujovių, turėjusi didelį poveikį žiūrovams, buvo skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) siųstuvų dažnių keitimas tam tikruose Lietuvos regionuose.
Skaitmeninės Antžeminės Televizijos Dažnių Pokyčiai ir Jų Poveikis Žiūrovams
Nuo 2013 m. vasario 26 d. įgyvendinant Europos Komisijos sprendimą dėl „skaitmeninio dividendo“ ir Ženevos 2006 m. susitarimą, Lietuvos regionuose pradėti keisti skaitmeninės antžeminės televizijos siųstuvų dažniai. Šie pakeitimai buvo būtini, kadangi nauji radijo dažniai, leidžiantys efektyviau panaudoti eterį ir pasiūlyti didesnę programų įvairovę, anksčiau buvo naudojami analoginės antžeminės televizijos transliacijoms. Atsižvelgiant į tai, kad analoginė antžeminė televizija buvo išjungta, atsirado galimybė perorientuoti šiuos dažnius naujoms skaitmeninėms technologijoms.
Visos iki numatomo pakeitimo transliuotos televizijos programos ir toliau buvo transliuojamos, tačiau dalis jų - kitais radijo dažniais (kanalais). Šie pakeitimai buvo vykdomi pagal iš anksto sudarytą grafiką, siekiant kuo mažiau sutrikdyti žiūrovų įprastą televizijos žiūrėjimo patirtį. Vis dėlto, gyventojai, pastebėję, kad jų televizoriai neberodo iki tol matytų televizijos programų, turėjo atlikti naują programų paiešką savo televizoriuose ar priedėliuose. Tokia procedūra leidžia įrenginiams aptikti naujus transliacijos dažnius ir atnaujinti kanalų sąrašą.
Konsultacijos dėl šių pakeitimų teikiamos darbo dienomis nuo 8.00 iki 22.00 val., o savaitgalį - nuo 10.00 iki 18.00 val., siekiant suteikti gyventojams reikiamą pagalbą ir informaciją. Svarbu paminėti, kad pakeitimai skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose buvo vykdomi dviem etapais, o antrasis etapas atskirose vietovėse buvo baigtas iki 2013 m.
LRT Televizijos Raidos Kelias: Nuo Standartinės Raiškos iki Aukštos Raiškos Transliacijų
LRT televizijos programų prieinamumas ir kokybė taip pat smarkiai evoliucionavo. Iš pradžių, LRT ir LRT Plius TV programos buvo transliuojamos DVB-T tinklu HD ir SD raiška, pasiekiant visus antžeminės televizijos žiūrovus, priimančius signalą TV antenų pagalba. Vienas iš svarbių etapų LRT televizijos istorijoje buvo 2016 m. birželio 3 d., kuomet Lietuvoje pradėjo veikti pirmas nemokamas aukštos raiškos (HD) nacionalinės aprėpties kanalas - LRT TELEVIZIJA HD.
Šį kanalą galėjo matyti visi antžeminės televizijos žiūrovai, priimantys signalą TV antenų pagalba ir matantys LRT TELEVIZIJĄ. Tam, kad būtų galima matyti programą LRT TELEVIZIJA HD, reikalingas televizorius, palaikantis HD formatą (įsigytas pastarųjų 5 metų bėgyje) arba televizoriaus priedėlis, palaikantis HD formatą. Svarbu atkreipti dėmesį į jungiamuosius kabelius: jei televizorius su priedėliu sujungtas SCART kabeliu, jis netinka aukštai raiškai HD. Priedėlį su televizoriumi būtina sujungti HDMI kabeliu. Po šių techninių sąlygų užtikrinimo, žiūrovams reikėjo atlikti automatinę kanalų paiešką tiek naujuose televizoriuose, tiek priedėliuose.
LRT TELEVIZIJĄ buvo galima matyti ir senais, ir naujais dažniais iki 2016 m. birželio 23 d. Nuo birželio 23 d. iki liepos 1 d. senaisiais dažniais buvo transliuojama informacija, kaip surasti naująjį kanalą LRT TELEVIZIJA HD, transliuojamą naujais dažniais. Nuo liepos 1 d. Raiškiąją televiziją (HD) galėjo matyti visi žiūrovai, turintys jai pritaikytus televizijos imtuvus. Naujasis tinklas apėmė 97,3 proc. Lietuvos teritorijos ir pasiekė 99,2 proc. gyventojų.
Raižioji televizija (HD) pasižymi geresne vaizdo ir žymiai geresne garso kokybe. Taip pat suteikiama galimybė pasirinkti programos kalbą ir titrus, o HD kanalas suteikia galimybę pasirinkti originalo kalbą. Jei televizorius ar priedėlis nepalaiko HD formato, LRT TELEVIZIJĄ bei LRT KULTŪRĄ buvo galima matyti standartinės raiškos formatu.
Skaitmeninės antžeminės televizijos vystymas Lietuvoje prasidėjo anksčiau. Vilniuje, 2002 m. sausio mėn., pradėtos eksperimentinės skaitmeninės antžeminės televizijos programų transliacijos, o nuo 2004 m. rugsėjo mėn. Lietuvos radijo ir televizijos komisija išdavė licencijas nuolatinei transliacijai. 2005 m. rugpjūčio 31 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui (LRTC) ir TEO LT, AB išduoti leidimai naudoti radijo dažnius keturiuose nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose. Pirmoji šių tinklų siųstuvai pradėjo veikti Vilniuje 2006 m. liepos 1 d., o kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose - iki 2007 m. Vėliau, 2011 m. rugpjūčio 22 d., VšĮ Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) išduotas leidimas naudoti radijo dažnius naujame nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkle, skirtame tik LRT parengtoms programoms transliuoti. 2012 m. spalio 3 d. AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir TEO LT, AB buvo išduoti leidimai dar dviejuose naujuose nacionalinės aprėpties skaitmeninės antžeminės televizijos tinkluose.
Didelės raiškos arba raiškiosios televizijos (HD) programas TEO LT, AB Lietuvoje retransliavo 2009-2015 m. Vilniuje ir 2010-2015 m. Kaune. UAB „Pūkas“ tapo pirmuoju Lietuvoje televizijos programų transliuotoju, raiškiuoju formatu eteriu reguliariai transliuojančiu (nuo 2013 m. gegužės 9 d.) nekoduotą lietuvišką televizijos programą („Pūkas-TV“). Nuo 2016 m. gegužės mėn. LRT skaitmeninės antžeminės televizijos tinklu raiškiuoju formatu visoje Lietuvoje transliuojama „LRT TELEVIZIJA“ televizijos programa.
Radijo Transliavimo Tinklelio Plėtra ir Dažnių Valdymas
LRT neapsiriboja vien televizijos transliacijomis. LRT radijo programos taip pat yra svarbi visuomenės informavimo dalis. Telecentras įsigijo radijo siųstuvą RT-FMS-5001, kuriuo nuo 2016 m. birželio 1 d. 89 MHz dažniu siunčia LRT radijo programą. Naujasis siųstuvas suteikia platesnį radijo laidų pasiekiamumą ir geresnę priimamo signalo kokybę Vilniaus regione. Didelė siųstuvo galia ir siunčiamo signalo vertikali poliarizacija užtikrina technines galimybes pagerinti siuntimo kokybę, ypač tiems, kurie LRT radijo klausosi automobiliu. Senasis, 102,6 MHz dažniu transliuojantis siųstuvas, dar du mėnesius dirbo kartu su naujuoju, suteikiant klausytojams laiko pereiti prie naujo dažnio.
Radijo bangų sklidimas valstybių sienomis neapsiriboja. Ryšių reguliavimo tarnyba nuolat atlieka dažnių naudojimo priežiūrą, stebėdama ne tik Lietuvos stočių, bet ir iš užsienio valstybių atsklindančius signalus. Galima patikinti, kad visų Lietuvoje fiksuojamų užsienio transliavimo stočių signalų dažniai atitinka tarptautinius susitarimus, įskaitant Ženevos 1984 m. ir 2006 m. susitarimus bei planus. Šie susitarimai užtikrina, kad dažnių resursas pasidalijamas tarp šalių lygiai.
Antžeminio radijo transliavimo sistemos vystomos tarptautiniu mastu numatytose radijo dažnių juostose, vadovaujantis stočių koordinavimo principus nustatančiais regioniniais susitarimais, radijo dažnių planais, radijo ryšio veiklą reguliuojančių tarptautinių institucijų sprendimais ir rekomendacijomis. RRT koordinuoja radijo dažnius radijo programoms transliuoti (retransliuoti) su kaimyninėmis valstybėmis, atsižvelgdama į tai, kad radijo dažnių ištekliai yra riboti. RRT skiria naudoti radijo dažnius (kanalus) vadovaudamasi teisės aktais, elektroninių ryšių veiklos reguliavimo principais - efektyvaus radijo dažnių naudojimo užtikrinimo, technologinio neutralumo, siekdama užtikrinti elektromagnetinį suderinamumą ir apsaugoti nuo radijo trukdžių radijo ryšio sistemas.
TV ekspertas: televizija gali būti nemokama? Tikrai taip
Dažniausiai Pasitaikančios Problemos ir Sprendimai
Nepaisant modernizacijos, vartotojai kartais susiduria su įvairiomis problemomis. Viena iš dažniausių - signalo priėmimo sutrikimai. Tai gali būti susiję su netinkama antena, jos padėtimi, stiprintuvo gedimu, LTE dažnių trikdžiais ar netinkamais kabelių sujungimais.
Pavyzdžiui, vartotojai pastebi, kad vieną dieną televizija rodo idealiai, o kitą - visai nerodo, signalas šokinėja visuose kanaluose, nors antena nebuvo judinta. Tokiais atvejais realiausia priežastis - antenos bėdos, gal nelikę gero kabelio prijungimo kontakto antenoje. Jei pas kaimynus problemos panašios, galima įtarti siuntimo problemas ar atsiradusį trikdžių šaltinį.
Kitas dažnas atvejis - kai kambarinė antena tinkamai veikia viename bute, bet neranda nieko perkėlus tą patį TV ir anteną į kitą butą, net atlikus automatinę paiešką. Tokiais atvejais svarbu patikrinti naudojamą anteną, atlikti kanalų paiešką ir įsitikinti, ar televizorius surado LRT kanalus.
Taip pat pasitaiko situacijų, kai atsiradus LRT tinklui pradeda trūkinėti kitos lietuviškos programos. Dažniausia priežastis - anteninis stiprintuvas, kuris gali nesusitvarkyti su stipriu signalu ir jį kraipyti. Tokiu atveju rekomenduojama pakeisti esamą stiprintuvą į kitą, kurio nekraipomo signalo išėjimo galia didesnė, arba į kiek mažesnio stiprinimo stiprintuvą. Kartais gali padėti ir LTE filtrų panaudojimas, žymiai pagerinantis visų kanalų signalo stiprumo lygį.
Jei televizija nerodo LRT HD kanalo, bet kiti lietuviški kanalai puikiai rodo, o televizorius naujas, realiausia priežastis - antena nepriima LRT tinklo signalo. Rekomenduojama bandyti keisti antenos aukštį, vietą, o kartais padeda ir antenos orientacijos pakeitimas. Retesnis atvejis - priedėlio jautrumo praradimas. Parametrų atstatymas čia nepadės, o jei antena su stiprintuvu ir jis buvo maitinamas iš priedėlio, po parametrų atstatymo maitinimas gali būti išjungtas.
Svarbu paminėti, kad kai kuriose vietose LRT signalas gali būti gerokai stipresnis už kitų LT programų stiprumą, ir tai sukelia problemą priimant visas programas su stiprintuvais. Kai kurie imtuvai ir toliau gerai priima tik LNK, TV3 ir kt.
Iššūkiai ir Ateities Perspektyvos
Nors skaitmeninės technologijos atvėrė naujas galimybes, išlieka iššūkių, susijusių su signalo priėmimu atokiose vietovėse ar sudėtingomis geografinėmis sąlygomis. Gyventojai, pastebėję, kad televizijos bokštas yra toli, gali tekti įsirengti lauko anteną.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pačius televizorių ir priedėlių techninius parametrus. Šiuolaikiniai televizoriai, turintys didelius ekranus, reikalauja kokybiško signalo. Vartotojai, pastebėję, kad jų smart TV nesugeba normaliai rodyti HD kanalų subtitrų, mato tik taškelius su brūkšneliais, turėtų abejoti, ar LRT atsakingi stebi teikiamą paslaugą.
Ateityje tikėtina, kad bus tęsiamas skaitmeninių transliavimo technologijų tobulinimas, siekiant užtikrinti kuo platesnę aprėptį, geresnę signalo kokybę ir didesnę programų įvairovę visiems Lietuvos gyventojams. Nuolatinis dažnių valdymo optimizavimas, investicijos į naujas siųstuvų technologijas ir glaudus bendradarbiavimas su tarptautinėmis telekomunikacijų institucijomis leis palaikyti aukštą paslaugų lygį.