Akcinės bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" filialas "Šiaulių geležinkelių infrastruktūra" nuo 2015 metų aktyviai investuoja į savo infrastruktūros atnaujinimą ir modernizavimą. Per šį laikotarpį buvo paskelbta šimtai viešųjų pirkimų, apimančių platų spektrą darbų - nuo pervažų ir tiltų remonto iki signalizacijos sistemų modernizavimo ir naujų pastatų statybos. Tokie darbai, kaip Radviliškis-Rokiškis-V. s. linijos remontas, iešmų keitimas įvairiose stotyse (Akmenės, Kuršėnų, Panevėžio, Radviliškio, Meškuičių, Pakruojo, Šilėnų, Gustonių, Šeduvos, Joniškio, Subačiaus), signalinių kabelių ir elektros tiekimo įrenginių tiesimas, bei įvairių transporto priemonių nuoma, atspindi nuolatinį siekį gerinti geležinkelių tinklo būklę ir funkcionalumą. Be to, buvo vykdomi darbuotojų skiepijimo (nuo erkinio encefalito ir gripo) paslaugų pirkimai, kas rodo dėmesį darbuotojų sveikatai ir saugai.
RFID technologijos potencialas geležinkeliuose
Susidomėjimas radijo dažnio identifikavimo technologijos (RFID) panaudojimu sandėlių ir tiekimo operacijoms visą laiką buvo aukštas. RFID, arba radijo dažnio identifikavimas, yra technologija, leidžianti be tiesioginio kontakto identifikuoti ir sekti objektus naudojant radijo bangas. Būtume pranašesni jei realiu laiku tiksliai žinotume, kurioje vietoje yra produktai. Duomenų apsikeitimui tarp RFID kortelės (angl. transponder) ir skaitymo-rašymo įrenginio (dažniausiai vadinamo skaitytuvu) naudojamas radijo dažnis. RFID kortelė turi mikroschemą ir anteną. Ji gali būti aktyvinė, turinti vidinę bateriją, arba pasyvinė, naudojanti energiją iš skaitytuvo. Aktyvinės kortelės, skaitomos didesniu atstumu, gali būti panaudotos krovinių vietos nustatymui realiu laiku (angl. real-time location systems - RTLS). Logistikos procesuose dažniausiai naudojamos pasyvinės kortelės, lipnios etiketės pavidalu (angl. smart labels), klijuojamos prie krovinių ir palečių.
Vienas iš svarbiausių RFID privalumų yra tai, kad tiesioginis ryšys tarp kortelės ir skaitytuvo nereikalingas. Tai įgalina nuskaityti RFID etiketes net ir tais atvejais, kai jos netiesiai priklijuotos, ar per pakuotę. Skaitytuvas gali nuskaityti kelias korteles tuo pačiu metu. RFID kortelės turi saugią, perrašomą atmintį, kurios pagalba galima pagerinti stebėjimą, saugumą ir panaudoti papildomas specifines funkcijas. Didžioji dalis RFID kortelių turi atmintį, į kurią galima įrašyti informaciją - veiksmų istorija, kilmės informacija, saugojimo vietos adresai ir bet kokią kitą reikiamą informaciją. Elektroninis produkto kodas (angl. Electronic Product Code - EPC) yra vienas iš standartų, naudojamų RFID sistemose.
Dar vienas RFID technologijos privalumas yra nuskaitymo atstumas. Priklausomai nuo kortelės tipo, antenos, dažnio ir kitų parametrų, pasyvines korteles galima nuskaityti atstumu nuo kelių milimetrų iki 6 metrų. Dažniausiai naudojamas 860 - 960 MHz UHF (Ultra High Frequency) diapazonas, kuris naudoja „EPC global Gen2“ standartą ir suteikia galimybę nuskaityti kortelę atstumu iki 6 metrų. Šis dažnis pasižymi pakankamai didelio skaitymo atstumo, greičio, saugumo ir geriausios kainos deriniu, todėl yra populiariausias logistikos pramonėje. UHF technologijos privalumas yra greičio, saugumo ir kainos derinys. Standartas EPC Gen 2 buvo sukurtas specialiai logistikos pramonei. Šis protokolas palaiko greitą nuskaitymą/įrašymą, pakankamą skaitymo atstumą, užkoduoja elektroninius produkto kodų numerius (angl. Electronic Product Code numbers), tai leidžia naudoti unikalius serijų numerius ir dalį atminties panaudoti pagal vartotojų poreikį.
RFID gali būti panaudota daugelyje sandėlio ir tiekimo valdymo operacijų, įskaitant priėmimo, transportavimo, surinkimo ir išgabenimo procedūras. Pavyzdžiui, prekių pajamavimas sandėlyje gali būti automatizuotas. Į sandėlį patenkančios prekės identifikuojamos automatiškai. Identifikavus prekę, valdymo sistema nustato, ar ši prekė yra laukiama, sutikrina prekės parametrus. Informacija apie patikrinimo rezultatą realiu laike pateikiama sandėlio darbuotojui. Įvykus klaidai prekių ženklinimo stadijoje, ši klaida aptinkama ir pašalinama jau priėmimo į sandėlį etape. Tai leidžia išvengti klaidingai užpajamavus prekę, kai neįmanoma parduoti reikiamos prekės, nes jos nėra sandėlyje, arba ji gali būti išsiųsta klaidingu adresu.
Skaitmeninimo esmė ir "LTG Infra" vizija
Pasak „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo, skaitmenizavimo esmė - sujungti visus infrastruktūros elementus į vieningą skaitmeninę sistemą. Tai leis realiuoju laiku stebėti geležinkelių būklę, greičiau reaguoti į gedimus ir efektyviau planuoti remonto darbus. „Skaitmeninimas leidžia ne tik užtikrinti saugesnį eismą, bet ir žymiai efektyviau prižiūrėti infrastruktūrą. Tai kokybinis pokytis, iš esmės keičiantis geležinkelių infrastruktūros valdymą“, - sako V. Žalimas. Jis priduria, kad inovacijos leis valdyti kritines situacijas nuotoliniu būdu, mažinti gedimų ir avarijų riziką, padės užtikrinti žmonių saugą geležinkelyje, o taip pat gerinti keleivių bei verslo klientų patirtį. „LTG Infra“ įgyvendinamas Lietuvos geležinkelių infrastruktūros skaitmenizavimo projektas lygiuojasi į pažangias duomenų valdymo sistemas, kurias naudoja Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos nacionaliniai geležinkelių infrastruktūros priežiūros valdytojai.
Tradicinė geležinkelių infrastruktūros priežiūra grindžiama rankiniu duomenų fiksavimu ir vizualiniais infrastruktūros būklės patikrinimais. Tai lemia duomenų netikslumus, informacijos dubliavimą ir ilgesnį reagavimo laiką į gedimus. Infrastruktūros gedimai - tokie kaip bėgių ir tiltų defektai, kontaktinio tinklo, signalizacijos sistemos ir kiti gedimai - turi būti operatyviai nustatomi ir ištaisomi. Tai labai svarbu saugiam eismui užtikrinti. Pavyzdžiui, signalizacijos sistemos gedimai gali sukelti eismo sutrikimus ir pavojingas situacijas.
Geležinkelių tinklo skaitmeninimas atveria naujas galimybes geležinkelių infrastruktūros priežiūros valdymui. Stebėsena realiuoju laiku ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančios sistemos nustato anomalijas ir galimas problemas, taip užkirsdamos kelią nelaimingiems atsitikimams. Projekto esmė - realiuoju laiku gauti išsamius ir tiksliai atvaizduotus duomenis apie geležinkelių tinklo objektus: kelius, iešmus, šviesoforus ir kitus elementus. Skaitmeninė sistema leidžia daug greičiau ir paprasčiau valdyti duomenis, tikrinti jų sutapimą su realia infrastruktūra. Turint patikimus duomenis apie kiekvieną geležinkelių infrastruktūros elementą, galima priimti duomenimis grįstus sprendimus ir tiksliau planuoti darbus, kas leidžia gerokai padidinti geležinkelių tinklo priežiūros valdymo efektyvumą.
Naujoji sistema leis automatizuoti šiuos procesus: diagnostinis lokomotyvas, dronai ir mobilieji įrenginiai rinks duomenis, kurie bus analizuojami dirbtinio intelekto pagalba. Tai leis ne tik greičiau nustatyti gedimus, bet ir prognozuoti jų atsiradimą.
Čia traukia dirbti | Kontaktinio tinklo priežiūros inžinierius
Skaitmeninimo procesas ir iššūkiai
„LTG Infra“ šiuo metu naudoja diagnostinį lokomotyvą, pagamintą pagal specialų užsakymą Italijoje. Tai unikalus gaminys, sukurtas specialiai šiam projektui. Šis traukinys su matavimo prietaisais matuoja įvairius parametrus, pavyzdžiui, vėžės plotį, išilginį lygį, perkrypas, kelio konstrukcijos nuotraukas ir kita. Ateityje darbuotojai su mobiliaisiais įrenginiais ir dronais rinks papildomus duomenis, kurių negali surinkti traukinys. Pavyzdžiui, tai gali būti informacija apie kontaktinį tinklą, želdinius, ar sankasos geometriją. Visi duomenys keliaus į vieną sistemą. Tikslas - skaitmenizuoti žurnalus ir planavimo procesus, kad darbuotojai galėtų naudotis planšetėmis, išsiųsti užsakymus ir registruoti atliktus darbus realiuoju laiku.
Didžiausias iššūkis - sujungti skirtingas technologijas į vieningą sistemą. Šiuo metu kai kurios sritys, tokios kaip automatika ar elektros tinklai, dar nėra visiškai integruotos. Tačiau tikslas aiškus - sukurti centralizuotą, realiuoju laiku veikiančią duomenų sistemą, kuri padės valdyti daugiau nei 200 tūkst. darbų užsakymų per metus, atsisakant popierinės dokumentacijos ir žmogiškų klaidų. Tai ne tik sumažins sąnaudas, bet ir turės teigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu rengiami pirkimo dokumentai Lidar būdu skaitmeninti infrastruktūros tinklą. Ši pažangi technologija suteiks galimybę stebėti pokyčius milimetro tikslumu, o 3D modeliai padės vizualizuoti visą infrastruktūrą.
„Realiu laiku veikianti sistema padės atpažinti bėgių defektus, šviesoforų gedimus ar net atsipalaidavusius varžtus. Naudojant DI technologijas, potencialūs gedimai bus nustatomi dar prieš jiems įvykstant - tai leis sumažinti avarijų riziką ir užtikrinti nepertraukiamą traukinių eismą“, - teigia V. Žalimas. Šis apie 10 mln. eurų vertės projektas - ne tik Lietuvos infrastruktūros modernizavimo žingsnis, bet ir potenciali paslaugų eksporto prekė. Planuojama, kad sukaupta patirtis bus siūloma kitoms šalims kaip konsultacinė paslauga. „Mūsų tikslas - ne tik valdyti geležinkelius išmaniai, bet ir kurti žiniomis grįstą sprendimų ekosistemą, kurią galėsime pasiūlyti ir tarptautiniu mastu“, - teigia V. Žalimas.
Šis kompleksinis skaitmeninimo projektas, apimantis ir RFID technologijos potencialą, siekia ne tik pagerinti geležinkelių infrastruktūros valdymą ir saugumą, bet ir padidinti veiklos efektyvumą bei atverti naujas galimybes ateityje.
tags: #lietuvos #gelezinkeliai #rfid